- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-06-23
- Bylos Nr.
- e1-2049-1123/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16308-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- A. N.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 38 MGL bauda, taip pat, vadovaujantis BK 68 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus bei, vadovaujantis BK 72 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Nissan Pathfinder“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. N., 2023 m. gegužės 6 d., apie 11.55 val., Vilniuje, Vytenio g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,67 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad sutinka, kad vairavo po išgertuvių, sutinka su alkotesterio parodymais. 2023 m. gegužės 5 d. išvakarėse jis namuose vartojo alkoholį, gėrė romą, vienas išgėrė maždaug 0.7 l. Namuose buvo vienas, kadangi jo žmona ir vaikas buvo išvykę. Jis apie 02.00 nuėjo miegoti. 2023 m. gegužės 6 d. ryte, apie 10.30 val. jis atsibudo ir nusprendė nuvažiuoti į „Konarskio“ turgų nusipirkti gėlių. Jis jautėsi išsimiegojęs, galvojo, kad tikrai jau yra išsiblaivęs. Jis išėjo iš namų, atsisėdo į įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „AUDI Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo važiuoti, išvažiavęs iš kiemo jis pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve link minėto turgaus. Jam jau privažiavus prie turgaus, jį sustabdė policijos pareigūnai. Sustabdė, paprašė jo pateikti dokumentus, paklausė ar vartojo alkoholį. Jis atsakė, kad šiandien jokio alkoholio nevartojo, gėrė tik vakar. Kiek tiksliai pripūtė neatsimena, sutinka su alkotesterio parodymais. Dėl įvykio jis labai gailisi. Prieš 3 metus irgi buvau sulaikytas neblaivus už vairo, sulaikytas buvo Vilniuje. Teisė vairuoti buvo atimta 2 metams.
Liudytojas P. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus AVPK VTV SPS, pamainą pradėjo 2023-05-06, 06.00 val., pamainos baiga 18.00 val. Patruliuojant iš anksto numatytame maršrute kartu su specialistu E. B. ir specialistu D. K. apie 12.41 val., iš Vilniaus VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad V9811 ekipažui reikalinga jų pagalba Vytenio g., nes šie sustabdė neblaivų vairuotoją. Atvykus nurodytu adresu, V9811 ekipažas paaiškino situaciją, bei surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) pilietis A. N., kuris vairavo automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė įtarimų, kad gali būti neblaivus, todėl asmuo buvo patikrintas alkotesteriu. 11.55 val., pirmo patikrinimo metu nustatyta 1.80 prom. neblaivumas ir 12.13 val. antro tikrinimo metu nustatyta 1.67 prom. neblaivumas. Automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą buvo perduotas įmonės direktoriui, kuriam priklauso automobilis K. B.. A. N. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK OVS, faktinis sulaikymo laikas 11.55 val.
2023 m. gegužės 6 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad A. N. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius). Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 5 valandas. Patikrinus asmens neblaivumą alkotesteriu, pirmojo tikrinimo metu 2023 m. gegužės 6 d., 11.55 val. A. N. buvo nustatytas 1,80 prom. neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 12.13 val. jam buvo nustatytas 1,67 prom. neblaivumas. Byloje esančiuose alkotesterio Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-0261 rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai. Iš 2023 m. balandžio 11 d. patikros sertifikato Nr. 1834913 matyti, kad minėtas alkotesteris įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2023 m. spalio 9 d.
Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio ,,Audi Q7", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra AB „Šiaulių bankas“, o automobilio valdytojas yra UAB (duomenys neskelbtini).
Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „Audi Q7“, 2008 m. gamybos, vidutinė rinkos vertė Lietuvoje 2023 m. birželio mėnesį buvo 9480 eurų su PVM.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad A. N., 2023 m. gegužės 6 d., apie 11.55 val., Vilniuje, Vytenio g., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,67 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino A. N. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis A. N. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad 2023 m. gegužės 5 d. išvakarėse jis namuose vartojo alkoholį, gėrė romą, vienas išgėrė maždaug 0.7 l. Apie 02.00 nuėjo miegoti. 2023 m. gegužės 6 d. ryte, apie 10.30 val. jis nusprendė nuvažiuoti į „Konarskio“ turgų. Jautėsi išsimiegojęs, galvojo, kad tikrai jau yra išsiblaivęs. Jis išėjo iš namų, atsisėdo į įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „AUDI Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo važiuoti. Jam jau privažiavus prie turgaus, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie paklausė, ar jis vartojo alkoholį. Jis atsakė, kad šiandien jokio alkoholio nevartojo, gėrė tik vakar. Kiek tiksliai pripūtė neatsimena, sutinka su alkotesterio parodymais. Tai, kad A. N. vairavo automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,67 prom. girtumas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo P. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. N. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamasis A. N. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
Teismas, skirdamas bausmę A. N., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – jis yra dirbantis, anksčiau teistas vieną kartą už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, praeityje baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturintis.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį, skirtiną už nusikaltimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad A. N. yra pirmą kartą nuteistas arešto bausme, teismas vertina, kad jam paskirtos arešto bausmės vykdymą tikslinga atidėti 6 mėnesiams, neskiriant jam intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Realaus arešto bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam A. N. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gegužės 6 d., 11.55 val. iki 2023 m. gegužės 8 d., 09.43 val. (2 dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kardomųjų priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad A. N. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, automobilį jis vairavo dienos metu, mieste, kur tokiu metu būna daug eismo dalyvių, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo tokių jo elgesio padarinių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis jau antrą kartą padaro analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką – anksčiau jis buvo vieną kartą teistas už BK 281¹ straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.- Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga A. N. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad A. N. 2023 m. gegužės 8 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas, tokiu būdu A. N. nuo 2023 m. gegužės 8 d. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į išdėstytą, A. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams – terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. gegužės 8 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasis A. N. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o įmonei, kurioje kaltinamasis dirba – UAB (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju teismas byloje nenustatė pagrindo konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajam perdavė automobilį žinodamas, kad kaltinamasis šį automobilį panaudos darydamas nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).
VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 9480 eurų. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo A. N. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis A. N. panaudojo minėtą transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, kai jau anksčiau buvo nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, iš ko darytina spręstina, kad kaltinamasis iš anksčiau jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių reikiamų išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė. Taigi, teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo A. N. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš A. N. išieškotina automobilio „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM, t.y. 9480 eurų.
Kaltinamajam A. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus jį vykdyti – panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – A. N. vardu išduotas (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“, o A. N. (duomenys neskelbtini) piliečio pasas, Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžintinas A. N..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. N. paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, A. N. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, neskiriant jam intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:
1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose;
2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Realaus arešto bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. N. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gegužės 6 d., 11.55 val. iki 2023 m. gegužės 8 d., 09.43 val. (2 dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Paskirti A. N. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 8 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. N. išieškoti automobilio AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 9480 (devynis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt) eurų.
Kaltinamajam A. N. skirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti – panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtą dokumentą – A. N. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti saugoti VĮ „Regitra“, o A. N. (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti A. N..
Išaiškinti A. N., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.