Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2026-03-06 · Civilinė byla Nr. e2YT-6752-1159/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-03-06
Bylos Nr.
e2YT-6752-1159/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01806-2026-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualdas Gylys
Pareiškėjas
G. K.
Suinteresuotas asmuo
A. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6752-1159/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01806-2026-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. L..

I. Teismas nustatė:

1. Pareiškėja G. K. kreipėsi į teismą pareiškimu (CBP-1803), prašydama turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) buvo vienintelė buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininke, valdančia turtą asmenine nuosavybės teise.

1.1. Pareiškėja nurodė, kad R. L. po skyrybų su pirmuoju vyru sudarė santuoką su A. L., tačiau jie kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, bendrų vaikų neturėjo ir visiškai nustojo bendrauti maždaug po 3 mėnesių nuo minėtos santuokos sudarymo. Pareiškėja A. L. matė tik kelis kartus gyvenime ir nuo to laiko neturėjo jokių kontaktų su pastaruoju. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pagrindu 1992-09-28 jos motina R. L. įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame iki pilnametystės gyveno ir pareiškėja. R. L. su A. L. išsiskyrė (duomenys neskelbtini) (skyrybos buvo įteisintos tik (duomenys neskelbtini), kadangi iki tol niekaip nepavyko rasti A. L.) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje ne teismo tvarka, todėl bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas nebuvo išspręstas. Pagal Civilinio kodekso nuostatas, minėtas butas formaliai laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau tai nebūtų sąžininga. R. L. jokių kontaktų su A. L. nepalaikė nuo pat 1988 metų, o nuo 1995 metų iki pat savo mirties nesudariusi santuokos gyveno su J. M.. R. L. mirė (duomenys neskelbtini) ir pareiškėja, būdama vienintele R. L. paveldėtoja, kreipėsi pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo. Tik notaro biure pareiškėja buvo informuota, kad yra dar vienas pretendentas į R. L. turtą, t. y. jos formalus vyras A. L., kurio pareiškėja nėra mačiusi nuo 1988 metų, kuris niekaip neprisidėjo prie buto įsigijimo, ar jo išlaikymo, ir kuris nuo minėto laiko nepalaikė jokių kontaktų nei su pareiškėja, nei su pačia R. L..

2. Pasirengimo nagrinėti bylą procese:

2.1. Suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

2.2. Teismas 2026 m. vasario 26 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2026 m. kovo 6 d. 11:00 val.

II. Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

3. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 11) yra R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 11), dukra (e. t. 1, b. l. 6). R. L. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su A. L. (e. t. 1, b. l. 7). Santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytu (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (e. t. 1, b. l. 9-10). Būdama santuokoje R. L. 1992 m. rugsėjo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2-5384 remiantis 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu Nr. I-1374 įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas pirkėjos R. L. vardu (e. t. 1, b. l. 8). (duomenys neskelbtini) mirus R. L. (e. t. 1, b. l. 11), pareiškėja G. K. kreipėsi pareiškimu į Vilniaus miesto 31-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo (e. t. 1, b. l. 12). Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notaras Saulius Svaldenis pareiškimą apie palikimo priėmimą, kurį pasirašė G. K., patvirtino (e. t. 1, b. l. 13). Duomenys apie palikimo priėmimą ir palikimą priėmusius įpėdinius perduoti Testamentų registrui (e. t. 1, b. l. 13). Notaras pareiškėjai išaiškino, kad juridinis faktas, jog minėtas butas priklauso palikėjai asmeninės nuosavybės teise turi būti nustatytas teismine tvarka, nes pagal Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro duomenis minėtas butas nuosavybėn buvo įgytas palikėjos ir jos sutuoktinio A. L. santuokos metu ir jų ištuokos (duomenys neskelbtini) metais metu nebuvo padalintas.

Teismo išvados ir jų motyvai.

4. Pareiškimas – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) buvo vienintelė buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininke, valdanti turtą asmenine nuosavybės teise, tenkintinas.

4.1. Pareiškėja negali pateikti į bylą rašytinių įrodymų pagrindžiančių, kad jos mama R. L. butą įsigijo asmeninėmis lėšomis, todėl atitinkamas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. L. priklausantis butas yra pripažintinas jos asmenine nuosavybe, gali būti nustatytas tik teismine tvarka.

4.2. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013).

2) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir 1969 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – ir SŠK) 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas);

3) tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 15 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 16 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodžio 28 d. nutarime Nr. 9 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“ išaiškino, kad privatizavus butus pagal Butų privatizavimo įstatymą, jie buvo asmenų įsigyti kaip vieno asmens nuosavybės teise – kai butas yra privatizuotas vieno asmens vardu (išskyrus atvejus, kai butai buvo privatizuoti sutuoktinių).

4.3. Nagrinėjamu atveju:

1) 2023 m. kovo 13 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis (e. t. 1, b. l. 8), R. L. butą, (duomenys neskelbtini), įgijo pagal tuo metu galiojusį 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 (e. t. 1, b. l. 8). Pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turėjo teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa (1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja paaiškino, kad R. L. (duomenys neskelbtini) sudariusi santuoką su A. L., kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, bendrų vaikų neturėjo ir visiškai nustojo bendrauti maždaug po 3 mėnesių nuo santuokos sudarymo. Pareiškėja A. L. matė tik kelis kartus gyvenime ir nuo to laiko su pastaruoju neturėjo jokių kontaktų. Skyrybos su A. L. buvo įteisintos tik (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 9-10), kadangi iki tol niekaip nepavyko A. L. rasti. Formaliai būdama santuokoje, pareiškėjos motina 1992 m. rugsėjo 28 d. įgijo butą (e. t. 1, b. l. 8). Sudarant sandorį, R. L. notarui buvo aiškiai išreiškusi valią, kad butas įgyjamas jos asmeninėn nuosavybėn, todėl butas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik palikėjos R. L. vardu (e. t. 1, b. l. 8).

2) (duomenys neskelbtini) Ištuokos akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 10) yra nurodoma, jog A. L. santuokos nutraukimo metu buvo asmuo be pilietybės (5 punktas) ir leidimą gyventi Lietuvoje įgijo tik (duomenys neskelbtini) (9 punkto antra skiltis), t. y. praėjus 5 metams nuo buto įsigijimo, atitinkamai laikytina, kad A. L. anuomet įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturėjo teisės, nes neatitiko 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalavimų. Duomenų apie tai, kad A. L. būtų prisidėjęs prie R. L. įgyto turto (buto) įgijimo, jo pagerinimo, byloje nėra.

3) Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą pagrįstu įsitikinimu teismo paremtai išvadai, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už asmenines R. L. lėšas, ir kad buto įgijimo metu pirkėja buvo aiškiai išreiškusi valią įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, jokių A. L. prieštaravimų tam nėra gauta, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog R. L. buvo vienintelė buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininke, valdančia turtą asmenine nuosavybės teise (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktai, 445 straipsnis).

5. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi galėtų realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

6. Dėl pranešimo nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Teismo sprendimą, tiek neįsiteisėjusį, tiek įsiteisėjusį, pateikti nekilnojamojo turto viešo registro tvarkytojui – VĮ Registrų centras (CPK 137 straipsnio 6 dalis, 275 straipsnio 2 dalis).

7. Dėl valstybės patirtų išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. gruodžio 15 d. sprendime Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-10888 nurodyta, kad pareiškėja G. K. yra 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ir valstybės patirtas atstovavimo išlaidas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos atstovavimo išlaidos iš G. K. nepriteistinos.

8. Dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (4,86 Eur) Lietuvos valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatytos minimalios (8 Eur) Lietuvos valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis), tačiau kadangi jos patirtos dėl pareiškėjos inicijuotos bylos, minėtas pašto išlaidas teismas siūlo sumokėti pareiškėjai G. K..

9. Dėl sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui A. L.. Kadangi pareiškimas bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo suinteresuotam asmeniui buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu, todėl sprendimas taip pat įteiktinas viešo paskelbimo būdu.

10. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nuasmeninimo ir viešo paskelbimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 39 straipsniu, Teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarka, patvirtinta Teisėjų tarybos 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 13P-122-(7.1.2E), Vilniaus miesto apylinkės teismo procesinių sprendimų nuasmeninimo ir viešo skelbimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2025-09-05 įsakymu Nr. V-179-2025, šis sprendimas, jam įsiteisėjus, bus nustatyta tvarka nuasmenintas ir paskelbtas viešai, jeigu nebus visas panaikintas.

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. Pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) buvo vienintelė buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininke, valdančia turtą asmenine nuosavybės teise.

2. Juridinis faktas pareiškėjai G. K. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

3. Siūlyti pareiškėjai G. K. sumokėti Lietuvos valstybei 4,86 Eur teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma Lietuvos valstybei gali būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Bank; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Artea banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT45 7230 0000 2090 2124 UAB Urbo banke. Įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, reikia pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (teismo vykdomasis raštas dėl šios sprendimo dalies nebus išduodamas).

4. Teismo sprendimą, tiek neįsiteisėjusį, tiek įsiteisėjusį, pateikti žiniai nekilnojamojo turto viešo registro tvarkytojui – valstybės įmonei Registrų centras.

5. Suinteresuotam asmeniui A. L. sprendimą įteikti viešo paskelbimo būdu 2026 m. kovo 6 d. specialiame interneto tinklalapyje http://pranesimai.teismai.lt/teismu_pranesimai/ paskelbiant tokio turinio pranešimą:

„Pranešame, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-6752-1159/2026 pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. L.. Pareiškimas patenkintas. Suinteresuoto asmens A. L. gyvenamosios vietos adresas nežinomas, todėl sprendimas įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Suinteresuotas asmuo A. L. informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.

Informacijos teirautis tel. (8 5) 262 30 86 arba el. p. vilniaus.apylinkes@teismas.lt“.

6. Įsiteisėjusį teismo sprendimą nuasmeninti ir viešai paskelbti nustatyta tvarka.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Romualdas Gylys