- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-13
- Bylos Nr.
- e2YT-4674-1008/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01918-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Pareiškėjas
- P. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. S. skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolė Elena Miliauskienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. liepos 31 d. teisme gautas pareiškėjo P. S. skundas dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti 2019 m. liepos 16 d. patvarkymą dėl skolininko prašymo išnagrinėjimo Nr. S2i-4743, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodo, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas patvarkymas dėl skolininko prašymo išnagrinėjimo bei nuspręsta netenkinti skolininko prašymo. Mano, kad priimtas patvarkymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Nurodo, kad jo, t. y. skolininko P. S., lėšos iš kurių negalimas išieškojimas, buvo paskirstytos ne išieškotojams, o vykdymo išlaidoms ir jis nebuvo informuotas apie antstolės priverstinai nurašytas sumas. Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) jo neinformavo apie pervestas ligos išmokas į banko sąskaitą, todėl apie jų nurašymą sužinojo tik 2019 m. liepos mėnesį ir nedelsiant kreipėsi į antstolį, kad jos būtų grąžintos. Kadangi šios lėšos paskirstytos ne išieškotojams, o iš ligos išmokų išieškojimas negalimas, mano, kad antstolės patvarkymas neteisėtas, todėl naikintinas.
Antstolė Elena Miliauskienė atsisakydama tenkinti pareiškėjo skundą, 2019 m. liepos 31 d. priėmė patvarkymą atsisakyti patenkinti skundą dėl antstolės procesinių veiksmų Nr. S3i-44932, kuriame nurodo, kad 2017 m. gegužės 8 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parengtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuris skolininkui įteiktas 2017 m. gegužės 10 d. Nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas skolininkui buvo išaiškinta, jog, jeigu šiuo nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo šio nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Taip pat buvo nurodyta, jog per nustatytą terminą nepateikus nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, nurašytos lėšos bus išmokėtos CPK 753 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka.
2018 m. lapkričio 27 d. iš areštuotos skolininko sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą buvo nurašyta 88,44 Eur suma. Kadangi skolininkas buvo dirbantis ir gaunantis darbo užmokestį, antstolei informacijos apie savo gaunamas pajamas neteikė, todėl nustatyti nurašytų piniginių lėšų kilmę buvo neįmanoma. Atsižvelgus į šitas aplinkybes nurašytos piniginės lėšos antstolės depozitinėje sąskaitoje buvo laikomos iki 2018 m. gruodžio 12 d., suteikiant skolininkui galimybę per 15 dienų nuo jų nurašymo dienos kreiptis į antstolę dėl nurašytų piniginių lėšų grąžinimo ir pateikti jų kilmę patvirtinančius dokumentus, tačiau skolininkas dėl nurašytų piniginių lėšų į antstolę nesikreipė, areštuotų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų nepateikė ir nurašytų piniginių lėšų grąžinti neprašė, antstolės veiksmų taip pat neskundė, todėl antstolė nebeturėjo jokio įstatyminio pagrindo iš skolininko sąskaitos nurašytas pinigines lėšas ilgiau laikyti savo depozitinėje sąskaitoje. 2018 m. gruodžio 12 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. Bh-56266 piniginės lėšos buvo paskirstytos CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. vykdomosios bylos administravimo išlaidoms, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmas atlikti, padengti. Be to, 2018 m. gruodžio 7 d. iš areštuotos skolininko sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą buvo nurašyta 68,12 Eur suma. Šios piniginės lėšos antstolės depozitinėje sąskaitoje buvo laikomos iki 2018 m. gruodžio 31 d., suteikiant skolininkui galimybę per 24 dienas nuo jų nurašymo dienos kreiptis į antstolę dėl nurašytų piniginių lėšų grąžinimo ir pateikti jų kilmę patvirtinančius dokumentus, tačiau skolininkas dėl nurašytų piniginių lėšų į antstolę taip pat nesikreipė ir lėšų grąžinti neprašė, todėl antstolė nebeturėjo jokio įstatyminio pagrindo iš skolininko sąskaitos nurašytas pinigines lėšas ilgiau laikyti savo depozitinėje sąskaitoje. 2018 m. gruodžio 31 d. piniginės lėšos buvo paskirstytos CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. vykdomosios bylos administravimo išlaidoms, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, padengti.
Šalies argumentai
Antstolė nurodo, kad nors skolininkas skunde nurodo nežinojęs apie jam į sąskaitą pervedamas nedarbo socialinio draudimo išmokas, tačiau toks skolininko teiginys yra visiškai nelogiškas ir atmestinas, kadangi skolininkas susirgęs ir kreipęsis į gydymo įstaigą dėl nedarbingumo pažymėjimo jam išdavimo, tikrai žinojo, jog gydymo įstaiga praneš VSDFV apie jo ligą, kuri paskaičiuos jam nedarbingumo išmokas. Apie tai, kad jo banko sąskaitas antstolė yra areštavusi, skolininkas taip pat žinojo jau nuo 2017 m. gegužės 10 d., kai jam buvo įteiktas antstolės 2017 m. gegužės 8 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Be to, skolininkas tiek apie į jo sąskaitą pervedamas VSDFV nedarbingumo išmokas, tiek apie iš jo areštuotos sąskaitos 2018 m. lapkričio 27 d. ir 2018 m. gruodžio 7 d. nurašytas pinigines lėšas negalėjo nežinoti, jeigu tuo metu tai buvo jo vienintelis pajamų ir pragyvenimo šaltinis. Kreipimosi į antstolę dėl areštuotų piniginių lėšų grąžinimo tvarka ir terminas skolininkui taip pat buvo žinomi, nes jau 2013 m. gegužės 13 d. jo piniginės lėšos, esančios bankuose, buvo areštuotos ir skolininkas buvo kreipęsis į antstolę dėl arešto panaikinimo ir piniginių lėšų grąžinimo, tačiau, nežiūrint į tai, skolininkas per visą laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. liepos 3 d. į antstolę nesikreipė ir duomenų apie tai, kad yra nurašomos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių negali būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, antstolei nepateikė, nurašomų piniginių lėšų grąžinti neprašė.
Kadangi skolininkas į antstolę dėl 2018 m. lapkričio 27 d. ir 2018 m. gruodžio 7 d. nurašytų iš jo sąskaitos piniginių lėšų grąžinimo kreipėsi praėjus daugiau nei 7 mėnesiams nuo jų nurašymo dienos, ir jų grąžinimui buvo pasibaigę visi įstatyme įtvirtinti terminai, netgi naikinamieji, o 2019 m. liepos 2 d. nurašytos piniginės lėšos skolininkui buvo grąžintos 2019 m. liepos 4 d., todėl skundžiamu 2019 m. liepos 16 d. patvarkymu dėl skolininko prašymo išnagrinėjimo Nr. S2Ai-4743 buvo patvarkyta netenkinti skolininko prašymo.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
CPK įtvirtinti specialūs terminai, per kuriuos suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti jų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius antstolio ar notaro veiksmus. Šių terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam (CPK 7 straipsnis) ir realiam teismų bei kitų institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-557/2007).
Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė Elena Miliauskienė vykdo 10 vykdomųjų bylų užvestų skolininko P. S. atžvilgiu: Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 17 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1-10/2004, dėl 72789,33 Eur skolos išieškojimo išieškotojo valstybės naudai; Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 17 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1-10/2004, dėl 31822,29 Eur skolos išieškojimo išieškotojo valstybės naudai; Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 17 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1-10/2004, dėl 11352,92 Eur skolos išieškojimo išieškotojo valstybės naudai; Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 17 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1-10/2004, dėl 9153,15 Eur skolos išieškojimo išieškotojo valstybės naudai; Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 17 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1-10/2004, dėl 20679,74 Eur skolos išieškojimo išieškotojo valstybės naudai; Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1-10/2004, dėl 9508,23 Eur skolos išieškojimo išieškotojo valstybės naudai; Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1-10/2004, dėl 50772,13 Eur skolos išieškojimo išieškotojo valstybės naudai; Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1-10/2004, dėl 15823,39 Eur skolos išieškojimo išieškotojo valstybės naudai; Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 17 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1-10/2004, dėl 8146,72 Eur skolos išieškojimo išieškotojo valstybės naudai; Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 17 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1-10/2004, dėl 13723,35 Eur skolos išieškojimo išieškotojo valstybės naudai.
Vykdymo proceso metu nustačius, kad iš skolininko darbo užmokesčio išskaitomos ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervedamos piniginės lėšos nėra pakankamos efektyviam ir greitam skolų išieškojimui – jos pakankamai mažos ir nereguliarios, siekiant nustatyti skolininko mokumą bei gaunamas pajamas, antstolė 2017 m. gegužės 8 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) parengė nurodymą Nr. S-17-9-6119 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuris 2017 m. gegužės 10 d. skolininkui įteiktas tinkamai. Minėtame nurodyme skolininkui buvo išaiškinta, jog, jeigu šiuo nurodymu bus nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo šio nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Taip pat buvo nurodyta, jog per nustatytą terminą nepateikus nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, nurašytos lėšos bus išmokėtos CPK 753 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka.
2018 m. lapkričio 27 d. iš areštuotos skolininko sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą buvo nurašyta 88,44 Eur suma. Skolininkas jokių duomenų apie nurašytų lėšų kilmę antstolei per nurodyme Nr. S-17-9-6119 nustatytą terminą nepateikė ir grąžinti nurašytų lėšų neprašė, todėl antstolė 2018 m. gruodžio 12 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. Bh-56266 pinigines lėšas paskirstė CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka – būtinosioms vykdymo išlaidoms.
2018 m. gruodžio 7 d. iš areštuotos skolininko sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą buvo nurašyta 68,12 Eur suma. Minėtu atveju skolininkas taip pat per nustatytą terminą į antstolę nesikreipė ir duomenų apie nurašytų lėšų kilmę nepateikė bei neprašė jų grąžinti, todėl antstolė 2018 m. gruodžio 31 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. Bh-58535 pinigines lėšas paskirstė CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka – būtinosioms vykdymo išlaidoms.
Pažymėtina, jog minėtuose antstolės patvarkymuose Nr. Bh-56266 ir Nr. Bh-58535 buvo išaiškinta, kad dėl antstolio procesinių veiksmų gali būti paduodamas skundas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.
Skolininkas P. S. į antstolę su prašymu, grąžinti aukščiau paminėtas nurašytas lėšas, kreipėsi tik 2019 m. liepos 3 d., t. y. praėjus net 208 dienoms po paskutinio skundžiamo antstolės veiksmo atlikimo dienos. Prašyme nurodė, kad 2018 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais jam buvo skirta nedarbo ligos išmoka ir turėdamas judėjimo traumą jis liko visiškai be pajamų. Antstolei 2019 m. liepos 16 d. patvarkymu Nr. S2Ai-4743 netenkinus skolininko prašymo, skolininkas 2019 m. liepos 25 d. pateikė antstolei skundą dėl 2019 m. liepos 16 d. patvarkymo dėl skolininko prašymo išnagrinėjimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodo, kad antstolė negalėjo vykdyti išieškojimo iš minėtų lėšų ir paskirstyti jas ne išieškotojams, o vykdymo išlaidoms. Skunde taip pat nurodo, kad apie ligos išmokų nurašymą sužinojo tik 2019 m. liepos mėnesį, nes nei antstolė apie nurašytas lėšas, nei VSDFV apie pervestas ligos išmokas jo neinformavo.
Nagrinėjamu atveju, išanalizavus bylos medžiagą, sutiktina su antstole, kad skolininkas susirgęs ir kreipęsis į gydymo įstaigą dėl nedarbingumo pažymėjimo jam išdavimo, turėjo žinoti, jog gydymo įstaiga praneš VSDFV apie jo ligą, kuri paskaičiuos jam nedarbingumo išmokas. Tuo labiau, kad siekiant gauti nedarbo socialinio draudimo išmokas, VSDFV reikia užpildyti atitinkamos formos prašymą, nurodant į kokią banko sąskaitą asmeniui reikės pervesti paskaičiuotas nedarbo socialinio draudimo išmokas. Be to, skolininkas antstolei pateiktame prašyme grąžinti 2018 m. lapkričio-gruodžio mėnesių ligos išmokas nurodė, kad turėdamas judėjimo traumą liko visiškai be pajamų, todėl akivaizdu, kad tokiu atveju, skolininkas laukdamas nedarbo socialinių draudimo išmokų, sąmoningai turėjo tikrinti savo banko sąskaitą, kurią nurodė VSDFV, užpildydamas atitinkamos formos prašymą turėjo daug anksčiau nei 2019 m. liepos mėnesį sužinoti apie antstolės nurašytas pinigines lėšas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog CPK 644 straipsnio 4 punkte įtvirtinta privaloma skolininko pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga. Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju, nors skolininkui ne kartą buvo išaiškinti skolininko teisių įgyvendinimo terminai ir galimos jų nepasinaudojimo pasekmės, šios pareigos skolininkas akivaizdžiai nevykdė, nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas.
Pažymėtina, jog CPK 512 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas. CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinimasis terminas notaro (antstolio) veiksmams apskųsti vertinamas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-180-686/2015).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat paminėta, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Išanalizavus skolininko P. S. skunde išdėstytas aplinkybes bei antstolės Elenos Miliauskienės pateiktas vykdomąsias bylas, konstatuotina, kad nors skolininkas P. S. pateiktu skundu prašo panaikinti 2019 m. liepos 16 d. antstolės Elenos Miliauskienės patvarkymą dėl skolininko prašymo išnagrinėjimo Nr. S2i-4743, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš esmės skolininkas skundžia antstolės Elenos Miliauskienės veiksmus, atliktus 2018 m. lapkričio 27 d. ir 2018 m. gruodžio 7 d. Nagrinėjamu atveju po skundo teisme priėmimo dienos paaiškėjus, kad skolininkas praleido skundo padavimo naikinamąjį terminą, t. y. skundžia antstolės veiksmus, kurie buvo atlikti prieš 208 dienas, teismas bylą nutraukia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 290–292, 510–513 straipsniais, teismas,
nutaria:
nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjo P. S. skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti antstolei Elenai Miliauskienei.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.