- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- N-575-2761-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01403-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarties V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi V. J. skundo netenkino ir Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – ir Institucija) kontrolieriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 1301999-8 (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo jam už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 80 (aštuoniasdešimties) litų bauda, paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinė nuobauda V. J. buvo paskirta už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 30 d., apie 15 val. 58 min., važiavo troleibusu Nr. 543, maršrutu Nr. 20, nuo visuomeninio transporto stotelės „Šiaurės miestelis“ iki visuomeninio transporto stotelės „Žirmūnai“, Vilniuje, be bilieto, t. y. kontrolės metu bilieto nepateikė, tuo pažeisdamas Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių (toliau ir – Taisyklės) 33.1 punkto reikalavimus. Nurodė, jog V. J. su jam paskirtąja administracine nuobauda nesutiko, teigdamas, jog kontrolės metu per neapdairumą pateikė negaliojantį pažymėtą bilietą, o vėliau kontrolieriams pateikė tinkamą bilietą, tačiau nepaisant to, vis tiek buvo nubaustas administracine tvarka. Pažymėjo, jog teismo posėdžio metu liudytoja D. B. parodė, jog V. J. troleibusu važiavo be bilieto, todėl buvo pristatytas į tarnybinį automobilį, o ten asmens dokumento nepateikė, baudą mokėti atsisakė bei, nors ir aiškino, kad bilietą turi – jo nepateikė. Konstatavo, jog teismas netikėti šios liudytojos parodymais, kurie atitinka faktines bylos aplinkybes, neturi pagrindo. Pridūrė, jog V. J. prie skundo pridėtas bilietas nepaneigia Institucijos Nutarime nurodytos aplinkybės, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku troleibuse, važiavusiame maršrutu Nr. 20, kontrolės metu tokio bilieto nepateikė. Teismas V. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė bei pažymėjo, kad iš Institucijos Nutarimo matyti, jog jam paskirtas ATPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatytas baudos vidurkis, kuris atitinka pažeidėjo asmenybę, padaryto teisės pažeidimo pavojingumo visuomenei laipsnį.
II.
V. J., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 31 – 32), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog 2010 m. rugsėjo 30 d., važiuodamas troleibusu Nr. 543, maršrutu Nr. 20, kontrolės metu per neapdairumą pateikė negaliojantį vienkartinį bilietą, dėl ko buvo pristatytas į tarnybinį kontrolierių automobilį. Pažymi, jog tarnybiniame automobilyje jis atrado tinkamai pažymėtą bilietą ir norėjo jį pateikti, tačiau kontrolierius į tai nekreipė dėmesio ir vis tiek surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą. Teigia, jog teismas, tirdamas įrodymus, nepatikrino jo pateikto bilieto su kontroliniu lapeliu, kurie buvo pridėti prie bylos, o vadovavosi tik liudytojų parodymais ir administracinio teisės pažeidimo protokolu.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į V. J. apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti galioti, o V. J. apeliacinį skundą – atmesti. Atsiliepime nurodo, jog V. J., be bilieto važiuodamas troleibusu, pažeidė Taisyklių 33.1 punktą, o administracinio teisės pažeidimo faktą patvirtino kontrolierė D. B.. Pažymi, jog V. J. bilieto nepateikė nei kontrolės metu, nei surašant protokolą ar priimant nutarimą, o jo teiginiai yra klaidinantys teismą ir iškraipantys faktines bylos aplinkybes. Priduria, kad V. J. prie skundo pridėtas bilietas nepaneigia Institucijos Nutarime nurodytos aplinkybės, kad jis bilieto kontrolės metu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
V. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį, kuri numato, jog keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas, užtraukia baudą nuo šešiasdešimties iki vieno šimto litų.
Taisyklių 33.1 punktas įtvirtina, kad keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto arba vežančiu vaiką nuo septynerių iki šešiolikos metų be bilieto, jei kontrolės metu jis nepateikia kontrolieriui tinkamai pažymėto vienkartinio bilieto arba galiojančio terminuoto bilieto, galiojančio vardinio terminuoto arba pažymėto vienkartinio bilieto su nuolaida ir galiojančio dokumento.
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad tai, jog V. J. 2010 m. rugsėjo 30 d., troleibuse Nr. 543, maršrutas Nr. 20, vykusios kontrolės metu Institucijos kontrolieriams nepateikė bilieto, buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis – kontrolierės D. B. parodymais ir jo atžvilgiu surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, o jis buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį. Pažymėtina, jog šios liudytojos parodymai apie faktines pažeidimo nustatymo aplinkybes buvo nuoseklūs, tikslūs ir neprieštaringi, jokių duomenų, bylojančių apie šios liudytojos suinteresuotumą neteisingai apkaltinti V. J., nenustatyta, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo, kodėl turėtų šios liudytojos parodymais nesivadovauti. Tuo tarpu V. J. keliama versija, kad galiojantį bilietą jis kontrolieriams pateikė vėliau, jų tarnybiniame automobilyje, tačiau jie į jį nekreipė jokio dėmesio, vertintina kritiškai, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės, nes ji nebuvo pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Teisėjų kolegija taip pat nemato tikslo vertinti V. J. prie bylos prijungto keleivinio bilieto, nes, kaip matyti iš jam inkriminuoto Taisyklių 33.1 punkto dispozicijos, V. J. buvo nubaustas būtent už tai, kad kontrolės metu nepateikė kontrolieriui tinkamai pažymėto bilieto, kas byloje buvo visiškai įrodyta, todėl manytina, kad apelianto vėliau pateiktas bilietas negali būti laikomas objektyviai įrodančiu, kad kontrolės metu tinkamai pažymėtą bilietą jis turėjo, bei jo administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą nešalina ir bylos baigčiai reikšmės neturi.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti jo apeliaciniame skunde dėstomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.