Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis J. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir parodė, kad tą dieną buvo draugo gimtadienis, dienos metu išgėrė porą butelių tekilos. Vakare buvo biliardinėje, išgėrė dar porą alaus, vakarėlis ėjo į pabaigą, nusprendė, kad gali važiuoti. Žinojo, kad yra išgėręs, bet negalvojo, kad tiek. Važiavo pas draugą nakvynei, nes pats gyvena už (duomenys neskelbtini) km nuo Vilniaus. Vairavo jam priklausantį automobilį „Toyota RAV4“. Sutiko su nustatytu neblaivumu. Prašė skirti kuo trumpesnį specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo terminą, nes reikia pasirūpinti senelio bičių ūkiu, senelis gyvena vienkiemyje už 7 km nuo jo. Žmonai irgi atimtos teisės už analogišką įvykį, todėl dabar abu be teisių ir iki stotelės tenka pasivaikščioti 4 km.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

2024 m. gruodžio 23 d. apklaustas J. J. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad neturi jokių priklausomybių, nėra įrašytas nei narkologinėje, nei psichiatrinėje įskaitose. Turi vairuotojo pažymėjimą, jo vairavimo stažas nuo (duomenys neskelbtini) m. Automobilis „Toyota RAV 4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam. Buvo pakviestas į draugo gimtadienį, kuriame pavartojo alkoholio, ir, jausdamasis pakankamai tvirtai, nusprendė važiuoti į namus savo automobiliu. Prisipažįsta, kad važiavo Minsko plentu. Toliau būtų važiavęs į (duomenys neskelbtini) ir taip sugrįžęs namo. Šiuo metu nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Policijos pareigūnams jį sustabdžius, jis nesipriešino, prisipažino vartojęs alkoholį, sutiko su alkoholio kiekio matavimo rezultatais. Dėl savo poelgio labai gailisi, jo nepateisina. Anksčiau nebuvo teistas (b. l. 46-48).

2024 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto P. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 21 d., apie 23.50 val., patruliuojant kartu su specialiste M. B. ir vykdant blaivumo kontrolės priemones, Minsko plente, Vilniuje, buvo sustabdytas automobilis „Toyota RAV 4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, kad automobilį vairavo J. J., nuo kurio sklido aitrus alkoholio kvapas. Alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 7510“ J. J. buvo nustatytas 1,96 ir 2,01 promilių neblaivumas. J. J. paaiškino, kad prieš porą valandų išgėrė keturis butelius alaus. Automobilis „Toyota RAV 4“ buvo priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 16).

2025 m. sausio 24 d. apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų nešiojamomis kameromis padarytų vaizdo įrašų apžiūra. Jos metu nustatyta, kad: vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241221-234604UTC+0200” matyti, kaip policijos pareigūnai prieina prie mašinos, kurioje sėdi vyras (bylos duomenimis - J. J.). Vyro paprašoma išlipti ir liepiama pasitikrinti blaivumą. Vyras tikrinasi blaivumą, jam nustatomas 1,96 promilės neblaivumas; vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241222-000623UTC+0200” matyti, kaip policijos pareigūnas pakartotinai tikrina vyro blaivumą, nustatomas 2,01 promilės neblaivumas (b. l. 17-18).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistės M. B. 2024 m. gruodžio 21 d. surašytame neblaivumo nustatymo akte nurodytas J. J. neblaivumo požymis - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Nurodyta, kad J. J. eiti tiesia linija pėda po pėdos gali. J. J. policijos pareigūnams nurodė, kad alkoholį vartojo prieš porą valandų. Patikrinus asmenį alkoholio kiekio matuokliu, 23.53 val. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, 00.15 val. nustatytas 2,01 promilių neblaivumas; J. J. su tikrinimo rezultatais nesutiko (įrašytas žodis „nesutinku“), Neblaivumo nustatymo akto nepasirašė (grafose ties asmens vardu, pavarde ir parašu įrašytos raidės „LOX“) (b. l. 25).

Alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ J. J. 2024 m. gruodžio 21 d., 23.53 val., nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, 2024 m. gruodžio 22 d., 00.15 val., nustatytas 2,01 promilių neblaivumas (b. l. 26).

AB VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad keleivinio automobilio „Toyota RAV 4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) savininkas yra J. J. (b. l. 21-22).

Pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymą 2021 m. gamybos lengvojo automobilio „Toyota RAV 4“ kaina Lietuvoje su PVM yra 24 220 eurų (b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog J. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo J. J. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: tarnybinis pranešimas (b. l. 16), apžiūros protokolas (b. l. 17-18), neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 25), alkotesterio duomenys (b. l. 26). J. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

IV. Bausmių skyrimo klausimai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Spręsdamas dėl J. J. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryta nesunki nusikalstama veika), padaryta veika yra baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, bei J. J. asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka (už KET pažeidimus), yra vedęs, šiuo metu nedirba, bet planuoja gauti ūkininko pažymėjimą ir kurti ūkį. Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra bauda. Taigi, už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą J. J. skirtina bauda artima minimaliam dydžiui – 51 MGL (2 550 Eur).

Kadangi kaltinamasis J. J. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skiriama 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).

Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 23 d.

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Toyota RAV4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nuosavybės teise priklauso J. J., todėl šis automobilis, kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo priemonė, turi būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vertė 24 220 Eur su PVM, konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytai nusikalstamai veikai ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Prokurorė, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą / grąžinimą, 2024 m. gruodžio 23 d. nutarimu laikinai apribojo J. J. nuosavybės teises į automobilį „Toyota RAV4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) uždraudžiant disponuoti turtu. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra konfiskuojamas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL (2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. J. skirti galutinę 34 MGL (1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Paskirti J. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti J. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, paimant iš jo valstybės nuosavybėn automobilį „Toyota RAV4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini)

Prokurorės 2024 m. gruodžio 23 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į J. J. priklausantį automobilį „Toyota RAV4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

J. J. taikomas kardomąsias priemones – dokumento vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti kompetentingai institucijai – AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, kompaktinį diską, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.