Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo N. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir N. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2012 m. gruodžio 15 d.

Iš N. P. nukentėjusiajam A. V. priteista 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. P. nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 6 d. apie 19.30 val. iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė du butelius brendžio „Glorija“ 48,98 litų vertės, du pakelius cigarečių „LM“ už 17 litų, pakelį sulčių „CIDO“ 4,99 litų vertės ir šešis butelius alaus „E. S.“ 32,94 litų vertės ir tęsdamas nusikalstama veiką, tą pačią dieną, toje pačioje vietoje, tuo pačiu būdu, apie 21.40 val. atvirai pagrobė šešis butelius alaus „Euro strong“ už 32,94 litus, bendrai pagrobdamas svetimo, parduotuvei „Aibė priklausančio turto 136,85 litų sumoje.

N. P. nuteistas ir už tai, kad 2012 m. gruodžio 14 d. apie 22.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su A. V., dėl chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai bei demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia dūrė peiliu vieną kartą nukentėjusiajam A. V. į veido sritį, padarydamas pjautinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje pusėje ir vieną kartą į krūtinės ląstos dešinę pusę, padarydamas nukentėjusiajam A. V. sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškiantį kiaurymine durtine - pjautine dešinės krūtinės ląstos pusės žaizda.

Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas už A. V. sužalojimą paskyrė jam per griežtą bausmę. Apeliantas nurodo, kad nusikalstamų veikų padarymo metu galiojančio teistumo jis neturėjo, jokių kitų baudžiamųjų bylų jam nėra iškelta, administracine tvarka jis taip pat nėra baustas. Anot nuteistojo, be vienos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, byloje yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o, būtent, tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, vagystės metu padarytą žalą parduotuvės savininkui pilnai atlygino, sveikatos sutrikdymo atveju Valstybinei ligonių kasai bei nukentėjusiajam padarytą žalą taip pat pilnai atlygino, neturtinę žalą A. V. atlygino iš dalies, t. y. iki nuosprendžio priėmimo sumokėjo nukentėjusiajam 800 Lt., nuo teisėsaugos institucijų nesislapstė, baudžiamajam procesui netrukdė. Nuteistasis pažymi, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, 2013 m. sausio 10 d. pradėjo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, yra registruotas darbo biržoje. Apelianto nuomone, bausmės dydžiui įtakos turi ir jo veiksmų mažesnis pavojingumas dėl paties nukentėjusiojo A. V. rizikingo poelgio. Nuteistasis nurodo, kad konfliktas prasidėjo tarp jo draugų ir A. V., konfliktui peraugus į susistumdymą, A. V. panaudojo ašarines dujas ir tik po to jis dūrė peiliu ir sužalojo A. V..

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis N. P. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nuteistasis tik nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, prašo už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą paskirti jam švelnesnę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams trims mėnesiams, tuo pačiu sušvelninti ir galutinę bausmę.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Byloje nustatytos dvi N. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – N. P. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nuteistasis visiškai atlygino padarytą žalą parduotuvei, esančiai (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 28) bei Šiaulių teritorinei liginių kasai (t. 1, b. l. 163), taip pat iš dalies atlygino žalą nukentėjusiajam A. V. (t. 2, b. l. 103, 104) (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad N. P. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, tačiau, kaip nurodoma tyrėjos S. V. tarnybiniame pranešime, N. P. charakterizuojamas patenkinamai, Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovadoje buvo gauta pareiškimų dėl netinkamo N. P. elgesio (Dž.B. pareiškimas, kad N. P. iš piniginės paėmė 110 Lt, E. P. pareiškimas, kad N. P. keikėsi, spardė buto duris (t. 2, b. l. 27)). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam N. P., į visas nurodytas aplinkybes atsižvelgė, įvertino šių aplinkybių visumą bei paskyrė nuteistajam bausmes baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų ribose, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų. Pirmosios instancijos teismas už labai sunkaus nusikaltimo (Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas) padarymą paskyrė nuteistajam N. P. bausmę, artimą baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos minimumui. Įvertinus N. P. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo tyčios formą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius požymius, taip pat atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiojo A. V. sveikatą N. P. sunkiai sutrikdė panaudojęs peilį, t. y. daiktą, turintį bendrą buitinę paskirtį, tačiau šioje konkrečioje situacijoje – pritaikytą kūno sužalojimams daryti, kas rodo didesnį rūšinį šios N. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nelaikytina, kad nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskirtoji bausmė, apsprendusi galutinės bausmės dydį, yra per griežta. Nuteistojo N. P. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, 2013 m. sausio 10 d. pradėjo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, yra registruotas darbo biržoje, yra aplinkybės teigiamai apibūdinančios nuteistojo asmenybę, tačiau šiuo atveju nėra pagrindas dar labiau švelninti ir taip pakankamai švelnią bausmę N. P.. Nėra pagrindo švelninti nuteistajam N. P. paskirtos bausmės ir dėl, nuteistojo teigimu, paties nukentėjusiojo A. V. rizikingo poelgio. Nuteistasis nurodo, kad konfliktas prasidėjo tarp jo draugų ir A. V., konfliktui peraugus į susistumdymą, A. V. panaudojo ašarines dujas ir tik po to jis dūrė peiliu bei sužalojo A. V.. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Kaip pirmosios instancijos teisme parodė pats nuteistasis N. P., jis iš baro eidamas į lauką parūkyti, susistumdė su A. V. ir pirmas smogė ranka A. V., o šis papurškė jam į akis dujų, po to jis pradėjo mosuoti peiliu ir juo sužalojo A. V.. Nukentėjusysis A. V. apie konflikto su N. P. pradžią parodė, jog jam einant į kavinės vidų, tarp jo ir N. P. įvyko konfliktas, jie abu susistumdė ir jis, gindamasis papurškė dujų, tada N. P. išsitraukė peilį ir smogė jam peiliu. Nuteistojo N. P. ir nukentėjusiojo A. V. parodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad įvykio vietoje nukentėjusysis A. V. nesielgė rizikingai, priešingai – konfliktą pradėjo ir pirmas sudavė A. V., būtent, N. P.. Išdėstytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad N. P. paskirtoji galutinė bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, ji yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. N. P. paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių N. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su N. P. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas N. P. už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis).

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. P. apeliacinį skundą atmesti.