Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-281-1043/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-28
Bylos Nr.: e2A-281-1043/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-19346-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Edita Šliumpienė, Virginija Gudynienė, Anita Sereikienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Miesto administratorius“, uždarosios akcinės bendrovės „Miesto NT“, J. L., A. V.
Ieškovas: M. P., P. P.
Trečiasis asmuo: J. B., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius, A. J., E. J., uždaroji akcinė bendrovė „Labas GAS“, Kauno miesto savivaldybė, D. K., A. Z., E. C.

Kategorijos

2.6.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-281-1043/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19346-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.4; 3.1.7.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Miesto administratorius“, uždarosios akcinės bendrovės „Miesto NT“, J. L. ir A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1019-451/2022 pagal ieškovų M. P. ir P. P. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Miesto administratorius“, J. L., A. V., uždarajai akcinei bendrovei „Miesto NT“ dėl uždraudimo trukdyti vykdyti dujotiekio įvedimą, tretieji asmenys J. B., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius, A. J., E. J., uždaroji akcinė bendrovė „Labas GAS“, Kauno miesto savivaldybė, D. K., A. Z., E. C..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai M. P. ir P. P. (toliau – ieškovai) ieškiniu teismo prašė uždrausti (duomenys neskelbtini) 3, 4, 5 ir 6 butų savininkams (uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Miesto administratorius“ direktoriui M. L., J. L., A. V., UAB „Miesto NT“ direktoriui M. L.) arba kitiems jų įgaliotiems asmenims trukdyti trečiajam asmeniui UAB „Labas GAS“ ar kitam parinktam rangovui vykdyti UAB „Labas GAS“ 2019-08 parengtą buto dujofikavimo (duomenys neskelbtini), įrengimo projektą Nr. 19/8969 bei priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, jog ginčas byloje kilo dėl dujotiekio tinklo įrengimo ieškovams priklausančiame 1-ajame bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Labas GAS“ 2019-08 parengtą projektą. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis namas ir jame yra įregistruoti 6 butai. Ginčo namas nėra pilnai prijungtas prie Kauno miesto centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, todėl ieškovų butas gali būti šildomas iškastiniu kuru ir malkomis. Ieškovai, siekdami pagerinti savo gyvenimo sąlygas įsivedant gamtines dujas, 2018 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, kuri 2018 m. gruodžio 13 d. raštu informavo, kad jie neprieštarauja, esant techninėms galimybėms, daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), šilumos gamybai ir karšto vandens ruošimui naudoti gamtines dujas. Tuo metu (duomenys neskelbtini) 2-asis, 4-asis, 5-asis ir 6-asis butai nuosavybės teise priklausė Kauno miesto savivaldybei, kuri 2019 m. sausio 7 d. raštu Nr. 60-362 informavo 1-ojo buto bendrasavininkę M. P., jog Kauno miesto savivaldybė kaip namo lA2m (duomenys neskelbtini), 2, 4, 5 ir 6 butų savininkė, neprieštarauja, kad ieškovai savo lėšomis, neatlygintinai ir teisės aktų nustatyta tvarka pagal išduotas „Lietuvos energijos tiekimas“ prisijungimo sąlygas įsivestų dujas į nuosavybės teise priklausantį 1-ąjį butą. 2018 m. su ieškove buvo sudaryta Naujo buitinio vartotojo sistemos prijungimo prie Operatoriaus dujų sistemos paslaugos sutartis. Ieškovo užsakymu UAB „Labas GAS“ 2019-08 parengė Buto dujofikavimo (duomenys neskelbtini)., įrengimo projektą (toliau – Projektas). (duomenys neskelbtini) namo bendraturčiai dėl prisijungimo prie ant jų namo esamo dujų slėgio reguliatoriaus sutikimus ieškovams davė 2019 metų gegužės 14-21 d. 2019 m. gruodžio 6 d. apie 7.30 val. į (duomenys neskelbtini) atvykus „Labas GAS“ darbuotojams ir pradėjus pagal Projektą vykdyti dujofikavimo darbus, M. L. ėmė grasinti darbuotojams, todėl darbų vykdymas buvo sustabdytas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyrius 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą M. L. atžvilgiu, nes darbuotojai tik vėliau prisipažino, jog jie bijojo M. L. dėl jo galimų tolimesnių nenusakomų veiksmų. Kad M. L. elgiasi netinkamai ir yra pagrindas jo bijoti, patvirtina ir tai, kad šiuo metu jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Santermita“ darbuotojo sužalojimo, kuris 2020 m. spalio 10 d. atvyko Kauno miesto savivaldybės nurodymu į (duomenys neskelbtini)spręsti klausimą dėl elektros sutrikimo. Po šio įvykio A. V. (5-ojo buto savininkė), UAB „Miesto NT“ direktorius T. L. (6-ojo buto savininkas) ir UAB „Miesto administratorius“ direktorius M. L. (3-iojo buto savininkas) pateikė 2019 m. gruodžio 6 d. surašytus pareiškimus, adresuotus UAB „Labas GAS“, jog jie nesutinka, kad namo fasadu būtų įvedamos dujos 1, 2 butams. Į atsakovams priklausančius butus gamtinės dujos jau yra įvestos ir tai jie atliko be 1-ojo ir 2-ojo butų savininkų sutikimų. Ieškovai naudotis krosnimi bute negali, nes tai daryti uždraudė Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius 2019 m. gegužės 7 d. protokolu.

Atsiliepimas

3. Atsakovė A. V. atsiliepime nurodė, jog kad nesutinka su pateiktu prevenciniu ieškiniu. 2019 m. rugpjūčio 21 d. atsakovė iš UAB „Miesto administratorius“ nuosavybės teise įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini). Kuomet UAB „Miesto administratorius“, iš Kauno miesto savivaldybės įsigijęs gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) esančius butus Nr. 3, 4, 5 ir 6, ėmėsi spręsti klausimą dėl dujotiekio įvedimo, siūlydamas ieškovams bendromis lėšomis įsirengti dujotiekį, ieškovai atsisakė prisijungti motyvuodami tuo, jog dujiniam šildymui visiškai nėra poreikio, nes tą pačią funkciją gali atlikti ir krosnis. UAB „Miesto administratorius“ lėšomis atlikus dujotiekio įrengimą, ieškovai išreiškė norą prisijungti prie jau įrengto dujotiekio nurodydami, jog turi buvusio namo (duomenys neskelbtini) butų Nr. 3, 4, 5 ir 6 savininko Kauno miesto savivaldybės sutikimą. Šie sutikimai yra išduoti su sąlyga, jog prisijungimo sąlygos bus parengtos buvusio UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, t. y. dabartinio UAB „Ignitis“. Prisijungimo sąlygas parengė ne UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ ar UAB „Ignitis“, o AB „Energijos skirstymo operatorius“, todėl į bylą pateiktas UAB „Labas GAS“ projektas yra sudarytas neturint reikiamo Kauno miesto savivaldybės, ar dabartinių ieškovų kaimynų sutikimo. Ieškovai arba turi gauti naują atsakovų sutikimą, arba kreiptis į UAB „Ignitis“ dėl naujų prisijungimo sąlygų išdavimo. Kauno miesto savivaldybės išduotas leidimas ginčo kontekste yra negaliojantis ir neturintis teisinis reikšmės. UAB „Labas GAS“ niekuomet netrukdė atlikti dujofikavimo darbus, o vien pasirašytas raštas negali būti laikomas neteisėtu veiksmu ar pagrindu ateityje atsirasti žalai.

4. Atsakovas J. L. atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovai neįrodė prevencinio ieškinio, t. y. atsakovų būsimų neteisėtų veiksmų ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Ginčo name negyvena, name lankosi retai ir nėra matęs nei ieškovų, nei dujotiekį vedusių asmenų. Ieškovai neįrodė žalos, nes ieškovų bute yra krosninis šildymas ir karštas vanduo. Ieškovai, neįregistravę buvusio savininko sutikimo dėl dujotiekio įvedimo nekilnojamojo turto registre, negali buvusio savininko sutikimo naudoti prieš trečiuosius asmenis, t. y. atsakovus, ir turi gauti atsakovų atskirą sutikimą dėl dujotiekio įvedimo į ieškovų butą pagal su atsakovais suderintą dujotiekio įvedimo projektą. Sutikimas turi būti konkretizuotas, o ieškovų sutikimas yra abstraktus, todėl nėra laikytinas sutikimu pagal ieškovų pateiktą projektą.

5. Atsakovės UAB „Miesto administratorius“ ir UAB „Miesto NT“ atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovai neįrodė realios grėsmės, o grėsmė negali būti preziumuojama. Ieškovai atsakovų atliekamų veiksmų neteisėtumą iš esmės grindžia UAB „Miesto administratorius“ ir UAB „Miesto NT“ direktoriaus M. L. netinkamu elgesiu ir dėl to jo atžvilgiu visiškai kitoje, nesusijusioje su nagrinėjama byla, situacijoje pradėtu ikiteisminiu tyrimu. Ieškovų projekte esančiame I aukšto brėžinyje, nurodyta, jog G4T skaitikliai yra projektuojami už laiptų, tačiau pagal faktinę situaciją G4T skaitikliai yra ne už laiptų, o priešais laiptus. 2020 m. kovo 16-30 d. buvo rengiamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu dėl avarinio kamino demontavimo, kuriuo buvo nutarta jį demontuoti. Dujų vamzdžio įvedimas tarp (duomenys neskelbtini) 5 namų (tarpo plotis tik 30 cm) neleistų įgaliotam asmeniui užtikrinti šio vamzdžio tinkamos būklės. Su ieškiniu pateikti (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo savininkų sutikimai dėl dujotiekio nutiesimo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gatvės fasadu buvo duoti ne ieškovams kaip jie teigia, o išskirtinai UAB „Miesto administratorius“, pagal pastarojo parengtą projektą Nr. IV0191001 dėl vidaus dujotiekio įrengimo.

6. Tretieji asmenys A. J. ir E. J. atsiliepime nurodė, kad ieškovų nurodytos aplinkybės yra teisingos ir pilnai pagrįstos. Atsakovas M. L. be kitų savininkų sutikimų ir žinios įsirengė sau 4 butams dujotiekio tinklus, tačiau to daryti kitiems butų savininkams neleidžia.

7. Kiti tretieji asmenys J. B., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius, UAB „Labas GAS“, Kauno miesto savivaldybė, D. K., A. Z., E. C. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino ir uždraudė (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, 3, 4, 5 ir 6 butų savininkams (UAB „Miesto administratorius“ direktoriui M. L., J. L., A. V., UAB „Miesto NT“ direktoriui M. L.) arba kitiems jų įgaliotiems asmenims trukdyti trečiajam asmeniui UAB „Labas GAS“, ar kitam parinktam rangovui vykdyti UAB „Labas GAS“ 2019-08 parengtą buto dujofikavimo (duomenys neskelbtini), įrengimo projektą Nr. 19/8969. Priteisė iš atsakovų UAB „Miesto administratorius“, A. V., UAB „Miesto NT“, J. L., po 406,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams. Priteisė valstybei iš atsakovų UAB „Miesto administratorius“ ir UAB „Miesto NT“ po 8,46 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Priteisė valstybei iš atsakovės A. V. ir J. L. po 8,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

9. Teismas nustatė, kad buvusi patalpų (butų Nr. 3, 4, 5, 6) savininkė Kauno miesto savivaldybė 2019 m. sausio 7 d. davė sutikimą ieškovams savo lėšomis, neatlygintinai, teisės aktų nustatyta tvarka pagal išduotas „Lietuvos energijos tiekimo“ sąlygas įsivesti dujas į ieškovams nuosavybės teise priklausantį butą. Nors šis sutikimas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turo registre, tačiau ieškovų siekis ir turimas sutikimas buvo žinomas atsakovams, nes mažai tikėtina, kad derinant projektus su tomis pačiomis įstaigomis nebuvo žinoma, jog to paties namo kitų būtų savininkai taip pat siekia įsivesti dujas. Patys atsakovai nurodė, kad ieškovams buvo siūloma jungtis prie jų rengiamo projekto ir įsivesti dujas kartu.

10. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovų argumentą, jog Kauno miesto savivaldybės sutikimas yra neaiškus ir per daug abstraktus, todėl laikytinas netinkamu ir negaliojančiu. Įrengiant dujotiekio tinklą ieškovams priklausiančiame name, darbai turi būti atliekami pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus ir ieškovai negali savo nuožiūra pasirinkti dujotiekio vamzdžių parametrų ir kitų dujotiekio tinklui reikiamų sudedamųjų dalių. Taigi tikslios prisijungimo sąlygos priklauso ne nuo ieškovų, o nuo teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismo vertinimu ieškovų projektas buvo parengtas laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl sprendė, kad ieškovams duotas Kauno miesto savivaldybės sutikimas yra tinkamas ir galiojantis vėlesniems butų savininkams, t. y. atsakovams.

11. Teismas nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad darbai buvo nevykdomi dėl namo gyventojų (atsakovų) elgesio, kurį UAB „Labas GAS“ vertino kaip grėsmę darbuotojams, bei gyventojų pateiktų nesutikimų (DOK-101667). Trečiųjų asmenų rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai taip pat patvirtina, kad atsakovas M. L. konfliktuoja dėl dujotiekio įvedimo. Teismas nustatė, kad tarp bylos šalių vyksta konfliktas dėl dujų įvedimo, todėl byloje nesant jokių kitų duomenų apie, tai, jog yra kiti trukdžiai buto dujofikavimo darbams atlikti, laikė, kad darbai neatliekami dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.

12. Teismas nurodė, jog bute nesant šildymo kyla reali grėsmė paties ieškovų buto būklei, jame gali kauptis drėgmė, formuotis pelėsiai. Atsakovams kliudant dujofikuoti 1-mą butą, žiemos sezonu butui gali būti padaryta žala nepalaikant bute higienos normas atitinkančios temperatūros. Nurodytą žalą dėl negalėjimo naudotis 1-uoju butu pagal jo paskirtį, papildomas išlaidas gyvenant kitoje vietoje bei neigiamą poveikį 1-ajam butui, teismas vertino kaip realią ir įrodytą potencialią žalą.

13. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovų su AB „Energijos skirstymo operatorius“ pasirašyta prisijungimo sąlygų sutartis baigėsi 2020 m. gruodžio 17 d. negali būti vertinama formaliai. Ieškovai į bylą pateikė duomenis, kad ši sutartis yra pratęsta iki 2023 m. vasario 26 d. Iš neteisėtų veiksmų atsakovams negali kilti teisė reikalauti naujų sutikimų. Būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų 1-ojo buto dujofikavimo darbai nebuvo atlikti laiku ir sutartis baigėsi, todėl nesąžiningi atsakovų veiksmai negali paneigti ieškovų teisės į jų butą įsivesti dujinį šildymą pagal parengtą projektą, kurio galiojimas buvo pratęstas.

14. Teismas pažymėjo, jog liudytoja UAB „Labas GAS“ projektuotoja A. R. patvirtino, kad patalpų vėdinimas rengiamas per stogą arba įrengus vėdinimo angą, kad tarpas tarp namų Nr. ir Nr. ieškovų projekto įgyvendinimui yra pakankamas, įmanoma bus ir remonto darbus atlikti, kad dujų tinklai negali būti uždengiami, kad visi atlikti darbai yra derinami su AB ESO ir jie patikrina visus reikalingus dokumentus. Teismas sprendė, kad ginčo projektas gali būti įgyvendintas su reikiamomis korekcijomis pagal faktinę situaciją, pasikeitusią bylos nagrinėjimo metu.

15. Teismui ieškinį patenkinus visiškai, ieškovams iš atsakovų buvo priteistos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovai UAB „Miesto administratorius“, UAB „Miesto NT“, J. L. ir A. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prevencinį ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas neteisėtų veiksmų ir žalos grėsmės įrodinėjimo naštą visiškai nepagrįstai perkėlė apeliantams, tokiu būdu pažeisdamas įrodinėjimo paskirstymo taisykles. Apeliantų pateikti rašytiniai nesutikimai laikytini jų išreikšta pozicija, kadangi jie nežinojo apie ketinamus atlikti veiksmus su jų bendrąja nuosavybę. Tenkinus prevencinį ieškinį apeliantai bus nubausti už teisėtus jų veiksmus, išreikštą nuomonę žodžiu, o taip būti negali, nes tai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes jie turi teisę į žodžio laisvę.

Žemesnės instancijos teismas

16.2. Teismas konstatavo, jog visi atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, tačiau nepasisakė ir nenurodė visiškai jokių apelianto J. L. veiksmų, kurie galėtų būti laikomi trukdymu ieškovams vykdyti jų buto dujofikavimo darbus. J. L. yra nurodęs, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, tą pripažino patys ieškovai savo dubliko 10 punkte, tą patvirtino ir apklausta liudytoja J. D.. Todėl taip ir lieka neaišku, kokius neteisėtus veiksmus negyvendamas ginčo name galėjo atlikti, atliko ar atliks J. L.. Teismas teiginius apie J. L. neteisėtus veiksmus grindė išskirtinai tuo, kad jis yra M. L., su kuriuo ieškovai yra konfliktiškuose santykiuose, brolis. Ši aplinkybė pati savaime negali būti laikoma J. L. neteisėtais veiksmais ar kliudymu ieškovams įsivesti dujas į jų butą ir jo atžvilgiu ieškinys turėjo būti atmestas.

16.3. A. V. neteisėti veiksmai taip pat nėra aptarti. Jos veiksmų neteisėtumas iš esmės yra grindžiamas 2019 m. gruodžio 6 d. pasirašytu nesutikimu ir siejančiais santykiais su M. L.. Tačiau visiškai neaišku, kokius neteisėtus veiksmus gali sąlygoti A. V. siejantys artimi santykiai su apeliantų UAB „Miesto administratorius” ir UAB „Miesto NT” atstovu M. L. ir kaip šie santykiai gali įtakoti neteisėtų veiksmų padarymą ateityje, juo labiau kaip toks ryšys įrodo neteisėtus veiksmus, kaip privalomą prevencinio ieškinio sąlygą. Vien apeliantės pasirašytas nesutikimas savaime nėra ir negali būti laikomas neteisėtu veiksmu ar pagrindu žalai atsirasti.

16.4. Nesutinka su teismo išvada, jog ieškovų siekis įsivesti dujas buvo žinomas apeliantams. Ieškovai, kaip juos vykdantys subjektai, turėjo informuoti bendraturčius apie šio projekto sprendinius, nes vien fakto žinojimo neužtenka. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. L. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes nei vienas iš UAB „Labas GAS“ darbuotojų nepatvirtino, kad jiems ar ieškovams iš atsakovų pusės kažkokia forma buvo grasinama.

16.5. Teismas nevertino, jog ieškovų butas dar 2013 m. birželio 6 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo pripažintas kaip netinkamas gyventi. Ieškovams Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2019 m. gegužės 7 d. protokolais Nr. 48-1 ir 48-2 buvo uždrausta naudotis bute esančia kieto kuro krosnimi ir kaminu, nes 2020 m. kaminą buvo nutarta demontuoti. Ieškovų buto būklė neatitinka jam keliamų saugumo reikalavimų ne dėl apeliantų neteisėtų veiksmų. Ieškovai turi visą eilę alternatyvių galimybių butą apšildyti ir jame gyventi iki kol bus tinkamai parengtas ir su visomis suinteresuotomis šalimis suderintas dujofikavimo projektas. Visa tai rodo, jog potencialios žalos kilimas išskirtinai susijęs su pačių ieškovų netinkamais situacijos sprendimo būdais, o ne apeliantų neteisėtais veiksmais.

16.6. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovams duotas Kauno miesto savivaldybės sutikimas yra tinkamas ir galiojantis visiems butų savininkams, t. y. atsakovams. Bylos nagrinėjimo metu, tiek Kauno miesto savivaldybės atstovė, tiek ir pati ieškovė pripažino, jog nei projektas, nei projektiniai sprendiniai nebuvo duoti susipažinti Kauno miesto savivaldybei duodant sutikimą, su parengtu projektu nebuvo supažindinti ir jo rengimo metu buvę namo bendraturčiai, t. y. atsakovai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2 patvirtintomis Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklėmis, kurių 12 priedo 7.5 punktas labai aiškiai numato, jog „parengtą projektą turi peržiūrėti, patikrinti ir jam pritarti statinių (pastatų) savininkai, jei per jiems priklausančius statinius bus tiesiamas projektuojamas dujotiekis“. Šis teisės aktas ginčui yra svarbus, tačiau teismas apie jį neužsimena. Kauno miesto savivaldybės sutikimas turėjo būti ne abstraktus, o duotas konkretiems dujofikavimo darbams pagal konkrečius projektinius sprendinius atlikti tam, kad jis sukeltų teisines pasekmes ir būsimiems turto savininkams – atsakovams.

16.7. Ieškovai, norėdami gauti sutikimus dėl dujotiekio įsivedimo, 2018 m. gruodžio 18 d. turėjo inicijuoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu, o ne pateikti užklausą Kauno miesto savivaldybei (CK 4.85 straipsnis). Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl to, jog ieškovai neturėjo ne tik gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčių sutikimų, bet ir gretimo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų sutikimų. Pateikti (duomenys neskelbtini) namo savininkų notariškai patvirtinti paaiškinimai, kuriuose jie labai aiškiai nurodė, kad sutikimai buvo duoti tik apeliantui UAB „Miesto administratorius“, bet ne kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, ieškovams sutikimų jie nėra davę. Tai reiškia, jog ieškovai neįgyvendino Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 7.5 punkto reikalavimo. Liudytoja apklausta A. R. 2022 m. rugsėjo 5 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog montuojant naujus vamzdžius ant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)reikėtų gauti naujus gyvenamojo namo savininkų sutikimus, o tai patvirtina, kad ieškovai tiesti jiems nuosavybės teise priklausantį dujotiekį per namą adresu (duomenys neskelbtini), neturi teisės, nes jie neturi šio namo bendraturčių sutikimų tokiems darbams atlikti.

16.8. Teismas padarė klaidingas išvadas, kad aplinkybės, lemiančios projekto neteisėtumą atsirado bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad namo kaminas į kurį pagal projektą yra nurodytas oro pratekėjimas buvo uždraustas naudoti jau 2019 m. gegužės 5 d. ir apie tai informuota ieškovė, kas reiškia, jog ne bylos nagrinėjimo metu atsirado minėtos aplinkybės, lėmusios projekto neteisėtumą.

16.9. Teisės aktai numato, jog dujotiekiai turi būti įrengti taip, kad nekeltų pastatams gaisro pavojaus ir sprogimo grėsmės. Dujų vamzdžio įvedimas tarp (duomenys neskelbtini) namų (tarpo plotis tik 30 cm) neleistų įgaliotam asmeniui / namo administratoriui ar kitoms tarnyboms užtikrinti šio vamzdžio tinkamos būklės ir nustatyti pažeidimo atvejų, ko pasekoje būtų ne laiku užkardytas galimas dujų nuotėkis ar netgi galimai įvyktų sprogimas. Teismas neatsižvelgė, jog produktų šalinimo vamzdis numatytas įrengti po varstomu langu, nors tai yra draudžiama, o teismui leidus įgyvendinti tokį projektą yra sudaromos prielaidos bendraturčių sveikatos žalojimui, nes visi katilo dūmai keliaus į vidines patalpas antrame aukšte. Į bylą pateiktame ESO atsakyme nurodoma, kad dūmtraukio po varstomu langu įrengti negalima. Iš pateikto projekto matyti, kad ketinama įrengti C11 tipo dujinį katilą, o pagal dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 211 punktą C11 dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo angų atstumai iki langų, fasadinių durų balkonų turi būti tokie patys, kaip ir C12, C13 dujiniams prietaisams.

16.10. Tai, kad ieškovų pateiktas projektas yra neteisėtas, patvirtina tai, kad projekto derinimo metu informacija apie kamino būklę ESO nebuvo atskleista, o jei būtu žinoma, kad projekte yra numatytu klaidingu sprendiniu, tokio projekto nebūtų suderinę. Projekte numatytas Energetikos objektas turi būti įrengtas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo ar kitose patalpose, todėl yra būtina gauti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų bendraturčių arba gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininko, savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgalioto asmens arba gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų administratoriaus sutikimus, o rengiant projektą, šie sutikimai nebuvo gauti. Ieškovai pripažino, kad jie dujofikavimo darbus pradėjo apskritai neturėdami projektinės dokumentacijos, t. y. iki 2019 m. vasario 19 d.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai M. P., P. P. ir tretieji asmenys A. J. ir E. J. prašo atmesti apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti ieškovams ir tretiesiems asmenims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1. Nors atsakovai ir teigia, kad neatlieka jokių neteisėtų veiksmų, tačiau aiškiai išreiškia nesutikimą dėl ieškovų buto dujofikavimo. Trečiojo asmens UAB „Labas GAS“ 2021 m. liepos 1 d. raštas patvirtina ieškovų nurodytas aplinkybes, kad darbai nevykdomi dėl namo gyventojų (atsakovų) elgesio, kurį įmonė vertino tai kaip grėsmę darbuotojams. Atsakovų nesutikimai dėl dujų įvedimo buvo surašyti ir pateikti UAB „Labas GAS“ 2019 m. gruodžio 6 d., t. y. tą dieną, kai UAB „Labas GAS“ darbuotojai buvo atvykę į vietą įgyvendinti savo projektą ir jiems nebuvo leista tai įvykdyti.

17.2. Prevenciniu ieškiniu reikalaujama ne atlyginti jau padarytą žalą, o siekiama užkirsti kelią, kad ateityje jų vėl neatsirastų. Savo atsiliepime į ieškinį J. L. nenurodė, jog jis sutinka ir neprieštaraus dėl ieškovų bute dujofikavimo darbų atlikimo ir nenurodė, jog jis jokių trukdymų šio projekto įgyvendinimui nedarys, o savo atsiliepimo 2-me punkte teigia, jog ieškovų projekto įgyvendinimui būtinas jo sutikimas, nors toks jo teiginys visiškai nepagrįstas. Dubliko 6 punkte ieškovai nurodė, jog atsakovui J. L. teisme pripažinus, jog jis nedarys jokių trukdžių ieškovams įgyvendinti UAB „Labas GAS“ parengtą projektą, jo procesinė padėtis galėtų būti pakeista iš atsakovo į trečiąją asmenį, tačiau J. L. į tai nereagavo, bylos nagrinėjime nedalyvavo, jį atstovaujanti advokatė teigė, jog J. L. nesutinka su šio projekto įgyvendinimu.

17.3. M. L. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis būdamas UAB „Miesto administratorius“ ir UAB „Miesto NT“ direktoriumi, kurioms priklauso 3 ir 6 butai, atlieka neteisėtus veiksmus dėl UAB „Labas GAS“ parengto projekto įgyvendinimo, ką pavirtina į bylą pateiktas UAB „Labas GAS“ 2021 m. liepos 1 d. raštas Nr. 21-07-1. UAB „Labas GAS“ priėmė sprendimą nerizikuoti darbuotojų sveikata bei saugumu ir dujotiekio įvedimą atlikti tik tada, kai užsakovas užtikrins tinkamas sąlygas saugiai dirbti (4 tomas, psl. 74). Kad yra reali grėsmė būti sužalotam, patvirtina ir iš UAB „Santermita“ 2020 m. kovo 5 d. el. laiškas, kuriame nurodyta, jog šios bendrovės darbuotojas atvykęs į (duomenys neskelbtini)spręsti elektros sutrikimo klausimo buvo užpultas ir sumuštas M. L. ir ši bendrovė dėl tokių veiksmų pateikė pranešimą Kauno miesto savivaldybei dėl šio namo administratoriaus funkcijų atsisakymo.

Šalies argumentai

17.4. Apeliantų teiginiai, jog ieškovai turi alternatyvių galimybių apsišiltinti savo butą ir kitomis priemonėmis yra atmestini. Patys atsakovai be 1-ojo ir 2-ojo butų savininkų sutikimų įsivedė į savo butus dujas, butuose negyvena, juos išnuomoję kitiems asmenimis, o tai tik patvirtina šių asmenų nesąžiningumą ieškovų atžvilgiu.

17.5. Iš byloje pateikto sutikimo nustatyta, kad jis duotas ieškovams savo lėšomis, neatlygintinai ir teisės aktų nustatyta tvarka pagal išduotas „Lietuvos energijos tiekimas“ prisijungimo sąlygas įsivestų dujas į 1-ąjį butą. Įrengiant dujotiekio tinklą ieškovams priklausiančiame name, darbai turi būti atliekami pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus ir ieškovai negali savo nuožiūra pasirinkti dujotiekio vamzdžių parametrų ir kitų dujotiekio tinklui reikiamų sudedamųjų dalių. Taigi tikslios prisijungimo sąlygos priklauso ne nuo ieškovų, o nuo teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Ieškovams gavus sutikimą iš buvusios daugiabučio gyvenamojo namo 3, 4, 5, 6 butų savininkės Kauno miesto savivaldybės dėl Projekto įgyvendinimo, pakartotinai iš naujo gauti sutikimų iš naujų 3, 4, 5 ir 6 butų savininkų nereikia.

17.6. Visiškai nepagrįsti apeliantų teiginiai, jog ieškovai neturėjo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų sutikimų. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini)namo gyventojų sutikimų (2019 m. gegužės 14 d. ir 2019 m. gegužės 21 d.), jie visi adresuoti AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl dujotiekio tinklų tiesimo ant jų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)gatvės fasado, pagal statytojo suderintą projektą. Tai, kad namo (duomenys neskelbtini)gyventojai davė sutikimus, patvirtino liudytoja A. R. ir UAB „Labas GAS“ direktorius Ž. G..

17.7. Apeliantai reiškia nepagrįstus teiginius pagal ieškovų užsakymu parengtą projektą ir dėl G4T skaitiklių įrengimo ant (duomenys neskelbtini)namo sienos iš kiemo pusės. Teismas spręsdamas dujų kiekio apskaitos dėžės (G4T skaitikliai) vietos pakeitimo klausimą, pagrįstai vadovavosi UAB „Labas GAS“ projektuotojos, liudytojos A. R. duotais paaiškinimais, kuri patvirtino, jog šie dalykai koreguotini ir tai ji derino su AB ESO darbuotoju P. L., su kuriuo sutarė dėl minėtos apskaitos dėžės vietos pakeitimo. Ieškovų užsakymu UAB „Labas GAS“ parengtame projekte numatytas dujotiekio nuvedimas tarp gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) bei toliau iki ant 47-ojo gyvenamojo namo sienos įrengto dujų slėgio reguliatoriaus yra suderintas su AB ESO ir tai patvirtina, jog toks įrengimas yra galimas. Liudytojos J. D. duoti parodymai patvirtino, jog 1-ame bute jokio šildymo nėra ir šiam butui žala yra daroma dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.

Atsiliepimas

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji asmenys D. K., A. Z., E. C. ir J. B. prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1. Tretieji asmenys jokių sutikimų ieškovams tiesti jų suprojektuotų dujotiekį per trečiųjų asmenų namų nedavė, ieškovai niekada nesikreipė ir neprašė tokio leidimo bei neaptarė statybos darbų. Tretieji asmenys neleidžia vykdyti jokių darbų iki kol nebus su jais suderinti konkretūs statybos darbai. Byloje pateikti sutikimai yra duoti ne ieškovams, o UAB „Miesto administratorius“, jam dujofikuojant savo turtą.

18.2. Dujų skirstymo reguliatorius, esantis ant trečiųjų asmenų namo, yra AB „Energijos skirstymo operatoriaus” nuosavybė, tačiau dujotiekio vamzdžiai, nutiesti nuo dujų slėgio reguliavimo įtaiso, esančio ant trečiųjų asmenų namo sienos, priklauso dujotiekį vedančiam asmeniui, t. y. šiuo konkrečiu atveju priklausys ieškovams. Tai reiškia, jog šie asmenys, nusprendę montuoti savo vamzdžius ant tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančio namo, neabejotinai turėjo gauti visų trečiųjų asmenų sutikimus.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo apeliacinio skundo tenkinimą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis).

17. Nagrinėjamoje byloje ieškovai pasirinko savo teisių gynimo būdą – pateikė prevencinį ieškinį, kuriuo prašė uždrausti (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, 3, 4, 5 ir 6 butų savininkams: UAB „Miesto administratorius“ direktoriui M. L., J. L., A. V., UAB „Miesto NT“ direktoriui M. L. arba kitiems jų įgaliotiems asmenims trukdyti trečiajam asmeniui UAB „Labas GAS“ ar kitam parinktam rangovui vykdyti UAB „Labas GAS“ 2019-08 parengtą buto dujofikavimo (duomenys neskelbtini) įrengimo projektą Nr. 19/896.

18. Reikalavimų, pasirinkus CK 1.138 straipsnio 3 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, dalykas – uždraudimas asmeniui atlikti veiksmus arba įpareigojimas asmenį atlikti veiksmus. Šis civilinių teisių gynimo būdas taikomas ne tik civilinės atsakomybės srityje, kai ieškovas prevenciniu ieškiniu siekia išvengti realios žalos grėsmės ateityje atsiradimo (CK 6.255 straipsnio 1 dalis), bet ir žymiai plačiau, kai siekiama užkirsti kelią ieškovo materialiąją subjektinę teisę pažeidžiantiems atsakovo veiksmams, kai nėra kitų efektyvių ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų, galinčių užtikrinti, kad ieškovo teisės ateityje nebus pažeidinėjamos. Tokio prevencinio įrodinėjimo dalyką sudaro faktinių aplinkybių, kad ieškovo atžvilgiu buvo atliekami jo teises pažeidžiantys veiksmai ir yra realus pavojus, kad jie ateityje bus tęsiami, įrodinėjimas.

19. Taigi, prevencinio ieškinio institutas gali būti taikomas susiklosčius dviem skirtingoms faktinėms situacijoms: 1) kai veiksmai kelia pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, tačiau tokie veiksmai dar niekada žalos nesukėlė; arba 2) kai jau yra padaryta žalos ir yra realus pavojus, kad jos bus dar padaryta.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškintos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra šios: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Taigi prevenciniu ieškiniu siekiama užkirsti kelią žalai, kuri gali atsirasti ateityje, ir jo patenkinimas reiškia tai, kad yra įrodyta, jog atsakovas (-ai) atlieka ar gali atlikti neteisėtus veiksmus, sudarančius sąlygas žalai atsirasti ateityje, bet ne tai, kad šiais veiksmais žala jau yra padaryta ir yra visos civilinės atsakomybės sąlygos

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra nustatytos sąlygos prevenciniam ieškiniui tenkinti, t. y. tiek atsakovų neteisėti veiksmai, tiek grėsmė žalai kilti / padidėti. Su teismo sprendimu nesutinka atsakovai teigdami, kad ieškovai neįrodė nei atsakovų neteisėtų veiksmų nei dėl atsakovų veiksmų galimai kilsiančios žalos.

22. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad name iš viso yra šeši butai. Ieškovams priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tretiesiems asmenims A. J. ir E. J. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2020-07-23 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovei UAB „Miesto administratorius“ nuosavybės teise priklauso butas esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), 2019-02-19 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovui J. L. nuosavybės teise priklauso butas esantis (duomenys neskelbtini), 2019-08-21 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovei A. V. priklauso butas esantis (duomenys neskelbtini), 2019-08-21 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovei UAB „Miesto NT“ priklauso butas esantis (duomenys neskelbtini), 2019-08-21 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. (Nekilnojamojo Turto registro duomenų bazės išrašai, ieškinio priedas Nr. 3). Iki 2019 m. vasario 19 d. šiuo metu atsakovams priklausantys butai nuosavybės teise priklausė Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto savivaldybė, būdama butų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė 2019 m. sausio 7 d. davė sutikimą buto, esančio (duomenys neskelbtini)savininkei teisės aktų nustatyta tvarka pagal išduotas „Lietuvos energijos tiekimo“ prisijungimo sąlygas įsivesti dujas (ieškinio priedas Nr. 8). Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius 2018-12-13 raštu Nr. 42-4-162 informavo neprieštaraujantis, esant techninėms galimybėms, daugiabučio namo šilumos gamybai ir karšto vandens ruošimui naudoti gamtines dujas (ieškinio priedas Nr. 4). Ieškovo P. P. užsakymu UAB „Labas GAS“ 2019-08 parengė buto dujofikavimo (duomenys neskelbtini)., projektą Nr. 19/896 pagal AB „Energijos skirstymo operatorius“ išduotas prisijungimo sąlygas Nr. 18-30951 D (ieškinio priedai Nr.6, 9), prisijungimo sąlygų galiojimas bylos nagrinėjimo eigoje pratęstas iki 2023-02-26 (dubliko priedas Nr. 1). Projektas suderintas su AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ieškinio priedas Nr. 9, 7 psl.). UAB „Labas GAS“ 2021-07-01 raštu Nr. 21-07-01 informavo, kad darbai pagal parengtą buto dujofikavimo (duomenys neskelbtini), projektą nevyksta dėl gyventojų prieštaravimų. Bendrovės darbuotojams 2019 m. lapkričio mėn. atvykus įrengti dujotiekį pagal patvirtintą projektą kilo reali grėsmė. Gyventojai neleido vykdyti darbų, puolė su agresija, o 2019 m. gruodžio mėn. pateikė bendrovei nesutikimus dėl dujų vedimo. Vertindama tai, kad darbininkai buvo beveik užpulti savo darbo vietoje, bendrovė priėmė sprendimą nerizikuoti darbuotojų sveikata ir dujotiekio įvedimą atlikti tik tada, kai užsakovas užtikrins tinkamą priėjimą prie darbo vietos ir sudarys sąlygas saugiai dirbti (el. b. Failas 4, psl. 74). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad darbai buvo pradėti ir šiuo metu nėra užbaigti.

23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovai nors ir teigia, kad neatlieka jokių neteisėtų veiksmų, tačiau aiškiai išreiškia nesutikimą dėl ieškovų buto dujofikavimo. Į bylą kartu su ieškiniu yra pateiktas atsakovų nesutikimas dėl dujų įvedimo per namo fasadą. Trečiojo asmens UAB „Labas GAS“ 2021-07-01 raštas patvirtina ieškovų nurodytas aplinkybes, kad darbai nevykdomi dėl namo gyventojų (atsakovų) elgesio, kurį įmonė vertino kaip grėsmę darbuotojams, bei gyventojų pateiktų nesutikimų. Trečiųjų asmenų rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai taip pat patvirtina, kad atsakovas M. L. konfliktuoja dėl dujotiekio įvedimo. Teismo vertinimu tarp bylos šalių vyksta konfliktas dėl dujų įvedimo, todėl byloje nesant jokių kitų duomenų apie, tai, jog yra kiti trukdžiai buto dujofikavimo darbams atlikti, teismas laikė labiausiai tikėtina, kad darbai neatliekami dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Su šia išvada nesutinka apeliantai teigdami, kad apeliantų nesutikimas su vykdomais darbai yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, be to ieškovai neįrodė, o ir teismas nenustatė konkrečiai kokius neteisėtus veiksmus atliko A. V. ir J. L..

24. Apeliantai savo nesutikimą su atliekamais dujofikavimo darbais ir atitinkamai savo veiksmų teisėtumą neleidžiant vykdyti darbų grindžia tuo, kad nebuvo gautas jų sutikimas, o Kauno miesto savivaldybės sutikimas atlikti dujotiekio įrengimo darbus turėjo būti ne abstraktus, o duotas konkretiems darbams pagal konkrečius projektinius sprendinius. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pritarti apeliantų pozicijai. Visų pirma, sutikimas įsirengti dujas buvo duotas tuometinės butų savininkės – Kauno miesto savivaldybės. Sutikimas yra vienašalis sandoris sukuriantis teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis), kuris negaliojančiu gali būti pripažintas tik sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais bei tvarka. Jokie teisės aktai nenumato, kad pasikeitus nekilnojamojo turto savininkui reikalinga gauti naujojo savininko sutikimą.

25. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2 patvirtintų Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių (toliau Taisyklės) 12 priedo 7.5 punktas numato, jog „parengtą projektą turi peržiūrėti, patikrinti ir jam pritarti statinių (pastatų) savininkai, jei per jiems priklausančius statinius bus tiesiamas projektuojamas dujotiekis“. Būtent šia teisės norma atsakovai grindžia poziciją , kad Kauno miesto savivaldybės sutikimas turėjo būti ne abstraktus, o duotas konkretiems dujofikavimo darbams pagal konkrečius projektinius sprendinius atlikti tam, kad jis sukeltų teisines pasekmes ir būsimiems turto savininkams – atsakovams. Teisėjų kolegija nepritaria tokiam teisės normos aiškinimui.

26. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tuometinės patalpų savininkės sutikimas dėl dujų įvedimo buvo išduotas anksčiau nei kad parengtas buto dujofikavimo projektas. Taigi akivaizdu, kad duodama sutikimą įsivesti dujas Kauno miesto savivaldybė nebuvo susipažinusi su būsimu projektu. Tačiau tai nereiškia, kad jos sutikimas yra negaliojantis ir nesuteikia teisės ieškovams vykdyti suplanuotus dujų įvedimo darbus. Reikalavimas, kad būtų gautas patalpų savininko sutikimas parengtam projektui yra skirtas būtent asmens, duodančio sutikimą, interesų apsaugai. T. y., kad jis galėtų įvertinti ar būsimi darbai neturės neigiamo poveikio, nepažeis jo kaip bendraturčio teisių ir teisėtų interesų (pvz. nesukels esminio bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimo ar nepakeis gyvenimo ar veiklos sąlygų ir pan.). Subjektas, duodantis sutikimą atlikti atm tikrus darbus, nėra įpareigotas tą sutikimą duoti tik išnagrinėjęs projektinius pasiūlymus ir/ar sprendinius. Kitaip tariant jis gali duoti sutikimą atlikti tam tikrus darbus ir tuo atveju, jeigu jam nėra pateikiamas projektas, jeigu jis planuojamų atlikti darbų nelaiko jo interesų pažeidimu. Kaip matyti iš į bylą pateikto Kauno miesto savivaldybės sutikimo turinio, būdama patalpų savininke ji sutiko, kad ieškovai teisės aktų nustatyta tvarka, pagal išduotas prisijungimo sąlygas savo lėšomis įsivestų dujas į jiems nuosavybės teise priklausantį butą. Taigi, Kauno miesto savivaldybė nelaikė, kad dujų įvedimas į ieškovams priklausantį butą darytų neigiamą poveikį jos, kaip bendraturtės, interesams, kitaip nei nustatyta techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis dujų sistemų įrengimo sąlygas. Buto dujofikavimo projekto atitikimą (neatitikimą) dujų sistemų pastatuose reglamentuojantiems teisės aktams vertina atsakingos institucijos – prisijungimo sąlygas išdavęs skirstymo sistemos operatorius, kuris tikrina projekto sprendinių atitiktį išduotoms prisijungimo sąlygoms (Taisyklių 9 punktas, 12 priedo 7.1 punktas). Ieškovų užsakymu parengtas projektas suderintas su AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ieškinio priedas Nr. 9, 7 psl.), t. y. su subjektu išdavusiu prisijungimo sąlygas. Apeliantų subjektyvūs teiginiai, jog dujų įvedimas pagal parengtą projektą kelia grėsmę jų saugumui nepagrįsti jokiais įrodymais. Nors apeliantai laikosi pozicijos, kad ieškovai neturi sutikimo dujų įvedimo darbams atlikti ir dėl to, kad pagal sutikimą prisijungimo sąlygas turėjo išduoti „Lietuvos energijos tiekimas“, o išdavė Energijos skirstymo operatorius, tačiau visiškai nenurodo jokių argumentų, kodėl šis formalus neatitikimas turi reikšmės dėl atliekamų dujų įvedimo darbų teisėtumo. Prisijungimo sąlygas apskritai gali išduoti tik skirstymo sistemos operatorius. Byloje nekeliamas klausimas, kad prisijungimo sąlygos išduotos tokios teisės neturinčio asmens, todėl vien tik klaidingas įmonės / skirstymo operatoriaus pavadinimo nurodymas sutikime nedaro sutikimo negaliojančiu. Apibendrinant išdėstytą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantų argumentą, jog dujofikavimo darbai atliekami neturint bendraturčių sutikimo. Nors apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję su kito namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkų teisių pažeidimu, tačiau šie asmenys apeliacinio skundo nėra pateikę, reikalavimų dėl jų pažeistų teisių gynimo nėra pareiškę. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neanalizuoja ir nepasisako apeliacinio skundo argumentų, susijusių su namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkų teisių pažeidimu.

27. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog nebuvo nustatyti A. V. ir J. L. neteisėti veiksmai dėl ko jų atžvilgiu ieškinys negalėjo būti tenkinamas. Pasisakydama dėl šio apeliacinio skundo argumento teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde yra neteisingai aiškinamos prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos. Kaip jau buvo minėta, teismas tenkina prevencinį ieškinį tuo atveju jeigu nustato, kad yra atliekami ar gali būti atliekami neteisėti veiksmai keliantys grėsmę žalos atsiradimui. Taigi prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Tuo atveju jeigu veiksmai jau yra atlikti ir jie yra sukėlę žalą – pažeistų teisių gynybai taikytinas nebe prevencinio ieškinio institutas, o civilinė atsakomybė. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos. Realią grėsmę gali patvirtinti jau pradėti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovo požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažįstant, ir pan. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą, tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingas pasekmes vertinti analogiškai. Taigi prevencinis ieškinys yra apsauginio-prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Civiliame procese faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, padarė įrodymų visuma pagrįstą išvadą esant labiau tikėtina, kad dujų įvedimo darbai nėra atlikti būtent dėl atsakovų veiksmų. Pirmosios instancijos teismo motyvų turiniui prieštarauja apeliacinio skundo teiginys, jog teismas atsakovų surašytus nesutikimus dėl dujotiekio vedimo pripažino neteisėtais veiksmais. Pirmosios instancijos teismas atsakovų surašytus pareiškimus ne pripažino neteisėtais veiksmais, o juos vertino atsakovų požiūrio į atliekamus veiksmus aspektu ir, dėl šiuose nesutikimuose išsakytos pozicijos, kartu su darbus atliekančios įmonės raštu pateikta informacija apie vieno iš namo gyventojų elgesį pagrįstai vertino kaip patvirtinančius grėsmę ieškovų teisių pažeidimui. Nors į bylą nėra pateiktas J. L. pareiškimas dėl prieštaravimo dujų įvedimui, tačiau patys apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, jog „M. L. tuo metu buvo namo įgaliotas atstovas, taigi kas gali paneigti aplinkybę, kad jis tuo metu veikė kaip namo įgaliotas asmuo <..>“. Taigi akivaizdu, kad nors veiksmus atvykus dujotiekį vedantiems darbininkams atliko vienas asmuo, tačiau šie veiksmai yra vieningos atsakovų, kuriuos sieja itin artimi ryšiai, pozicijos/požiūrio rezultatas. Šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga nustatyti aplinkybę ar konfliktuodamas su dujas įvesti atvykusiais asmenims M. L. veikė kaip fizinis asmuo ar kaip dalies namo gyventojų atstovas ar kaip juridinio asmens vadovas, o apeliacinio skundo argumentai, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad M. L. su UAB „Labas Gas“ darbuotojais bendravo kaip įmonės vadovas iš esmės yra bandymas manipuliuoti situacija. M. L., kaip fiziniams asmeniui, apskritai nepriklauso joks butas, ginčo name.

28. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, jog dėl dujotiekio neįvedimo nėra daroma žala, kadangi ieškovai gali naudoti alternatyvius šildymo būdus, be to ieškovų butas dar 2013 m. buvo pripažintas netinkamu gyventi. Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos. Situacija kuomet gyvenamojo būsto savininkui yra trukdoma atlikti veiksmus gerinant turto būklę tam, kad jis taptų tinkamas gyvenimui niekaip negali būti vertinama kaip nedaranti žalos savininko interesams. Niekuo nepagrįstas atsakovų noras, kad ieškovai naudotų kitus šilumos šaltinius savo būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti. Atsakovai jiems priklausančių patalpų šildymui yra įsivedę dujas, taigi patys vertino pastarąjį šilumos šaltinio būdą kaip labiausiai atitinkantį jų interesus, tačiau ieškovams pageidaujant tokiu pačiu būdu šildyti jiems priklausančias patalpas – prieštarauja, teigdami, kad ieškovai gali rinktis kitokį šildymo būdą. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad bendrosios nuosavybės turi būti įgyvendinama bendraturčiams bendradarbiaujant, kooperuojantis, derinant savo interesus, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškant priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo ir nesiekiant savo interesų patenkinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Teisėjų kolegija neturi pagrindo situaciją, kuomet patalpos nešildomos, vertinti kitaip nei, kad tai darė pirmosios instancijos teismas, t. y. kad tai daro neigiamą įtaką patalpų būklei – gali pradėti kauptis drėgmė, formuotis pelėsiai. Taigi trukdant ieškovams į butą įsivesti dujinį šildymą pagal parengtą projektą yra pažeidžiami savininkų interesai suremontuoti jiems priklausantį turtą, kartu kyla grėsmė, kad turto būklė pablogės. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žala dėl negalėjimo naudotis butu pagal jo paskirtį, papildomos išlaidos gyvenant kitoje vietoje bei neigiamas poveikį butui vertintinas kaip reali ir įrodyta potenciali žala. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, teismo išvadas, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei padarė nepagrįstas išvadas.

29. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

30. Apibendrinant išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išsiaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovai neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovai ir tretieji asmenys ieškovų pusėje atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas P. P. ir A. J. patyrė po 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo ir trečiojo asmens išlaidos advokato pagalbai neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių įkainių dydžių, prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, atitinka suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, todėl šių išlaidų atlyginimas, priteistinas iš apeliantų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno apelianto po 225 Eur (900 Eur / 4) ieškovui ir trečiajam asmeniui (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Miesto administratorius“, juridinio asmens kodas 303102718, uždarosios akcinės bendrovės „Miesto NT“, juridinio asmens kodas 302717345, A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Miesto administratorius“, juridinio asmens kodas 303102718, uždarosios akcinės bendrovės „Miesto NT“, juridinio asmens kodas 302717345, A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Virginija Gudynienė Anita Sereikienė Edita Šliumpienė