- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-17
- Bylos Nr.
- 2A-1719-392/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28478-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- UAB „DPD Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Valrita“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „DPD Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-34622-861/2014 pagal UAB „Singlis“ ieškinį atsakovui UAB „DPD Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – UAB „Valrita“
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 964,32 Lt dydžio žalą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2011-05-17 šalys sudarė siuntų pristatymo sutartį Nr. P/DPD/11/436, kurios pagrindu atsakovas vykdė siuntų pristatymo paslaugas ieškovo klientams. Pažymėjo, kad 2011-10-06 ieškovas užsakė atsakovui pristatyti siuntinį (juostinius pjūklus) į Telšius A. S. firmai ir pateikė atsakovui paruoštą siuntimui prekę. Atsakovas 2011-10-07 informavo ieškovą, kad siunta įteikta adresatui, t. y. adresato atstovei D. K. Nurodė, kad už siuntos gabenimo ir įteikimo paslaugas atsakovas ieškovui 2011-10-31 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 1247521, kurią ieškovas atsakovui apmokėjo. UAB „Singlis“, negaudamas atsiskaitymo iš A. S. firmos už siuntą, 2012-05-29 ieškiniu kreipėsi į teismą, kuris 2012-06-12 preliminariu sprendimu patenkino ieškinį atsakovo A. S. firmos atžvilgiu. Paaiškino, kad A. S. firma pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose nurodė, jog siuntos (juostinių pjūklų) negavo. Telšių rajono apylinkės teismas 2012-11-02 galutiniu sprendimu UAB „Singlis” ieškinį A. S. firmai dėl skolos priteisimo atmetė, nurodydamas, jog siunta nebuvo pristatyta. Apeliacinės instancijos teismas UAB „Singlis” apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovas, gavęs apeliacinės instancijos teismo nutartį, pateikė pretenziją atsakovui, prašydamas padengti patirtą žalą, tačiau atsakovas geranoriškai atsisakė atlyginti žalą ieškovui. Pažymėjo, kad atsakovui neįvykdžius sutartyje nustatytos pareigos, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė nuostolius: 1 732,32 Lt nuostolius už prekių praradimą, 18 Lt transporto išlaidų bei 1 214 Lt bylinėjimosi išlaidų. Paaiškino, jog ieškovas patyrė žalą, kurios būtų nepatyręs, jei būtų žinojęs, kad prekių A. S. firmai atsakovas nepristatė. Apie siuntos nepristatymą ieškovas sužinojo ir suvokė tik 2013-03-01, t. y. nuo Šiaulių apygardos teismo nutarties priėmimo momento. Ieškovo nuomone, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 12 straipsnio 1, 2 dalys netaikomos, o taikytina bendroji teisės norma, reglamentuojanti deliktinę atsakomybę (b. l. 1-7).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas taip pat prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, jog 2011-10-06 pagal siuntėjo (ieškovo) paruoštą Manifestą Nr. 90, priimta vežti siunta, susidedanti iš dviejų pakuočių, skirta pristatyti A. S. firmai adresu (duomenys neskelbtini), nurodytam gavėjui pristatyta sekančią dieną, t. y. 2011-10-07 07:57 val., tai patvirtina siuntos pristatymo patvirtinimo dokumentas. Pažymėjo, kad siuntos pakuotėms priėmimo iš siuntėjo (ieškovo) metu buvo suteikti brūkšniniai kodai. Siuntą priėmė ir siuntos pristatymo patvirtinime pasirašė atstovė D. K., o siunta buvo pristatyta A. S. firmai, adresu (duomenys neskelbtini), pagal ieškovo UAB „Singlis“ nurodymą, ir tai patvirtina siuntėjo išrašytas siuntos perdavimo dokumentas – Manifestas Nr. 90, pagal kurį siunta, susidedanti iš dviejų pakuočių, buvo priimta pristatymui. Nurodė, jog siuntėjas atsako už duomenų, įrašytų į siuntos perdavimo dokumentą, teisingumą. Už siuntos pristatymą ieškovas apmokėjo atsakovui pagal 2011-10-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 1247521. Nurodė, jog ieškovas, vadovaujantis su ieškovu 2011-05-17 sudarytos Siuntų pristatymo sutarties 2.4.1 punktu, pretenziją turėjo pateikti atsakovui ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo siuntos įteikimo dienos, bet ne vėliau kaip Pašto įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu – 6 mėnesiai nuo siuntos išsiuntimo dienos. Ieškovas su atsakovu taip pat susitarė (Sutarties 2.4.1 p.), kad jei per nurodytą terminą pretenzija nėra pateikiama, laikoma, kad ieškovo užsakymas buvo įvykdytas pilnai ir kokybiškai. Paaiškino, jog ieškovas pateikė atsakovui pretenziją tik 2013-03-18, todėl atsakovas ją paliko nenagrinėtą (b. l. 27-29).
Trečiasis asmuo UAB „Valrita“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, visiškai sutinka su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais ir jame pareikštu prašymu (b. l. 67).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-495-809/2014 ieškovo ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą (b. l. 81-83).
Vilniaus apygardos teismas 2014-08-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2041-450/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-13 sprendimą panaikino ir perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, konstatvo, jog ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą.
Nagrinėjant bylą iš naujo šalys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (b. l. 130).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo UAB „DPD Lietuva“ 2 964,32 Lt dydžio žalą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 964,32 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-08-30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 278 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Singlis bei 22,52 Lt pašto išlaidų valstybei.
Sprendime nurodė, jog byloje nustatyta, kad 2011-05-17 ieškovas UAB „Singlis“ ir atsakovas UAB „DPD Lietuva“ sudarė siuntų pristatymo sutartį Nr. P/DPD/11/436, kurios pagrindu atsakovas vykdė siuntų pristatymo paslaugas ieškovo klientams (b. l. 10-13). 2011-10-06 ieškovas užsakė atsakovui pristatyti siuntinį (juostinius pjūklus) į Telšius A. S. firmai ir pateikė atsakovui paruoštą siuntimui prekę (b. l. 14). Atsakovas 2011-10-07 informavo ieškovą, kad siunta įteikta adresatui, t. y. adresato atstovei D. K. (b. l. 37). Už siuntos gabenimo ir įteikimo paslaugas atsakovas ieškovui 2011-10-31 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 1247521, kurią ieškovas atsakovui apmokėjo (b. l. 21). Ieškovas, negaudamas atsiskaitymo iš A. S. firmos už siuntą, 2012-05-29 ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą (b. l. 15-16), kuris 2012-06-12 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1368-344/2012 patenkino ieškinį atsakovo A. S. firmos atžvilgiu (b. l. 17). A. S. firma pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose nurodė, jog siuntos (juostinių pjūklų) negavo, todėl Telšių rajono apylinkės teismas 2012-11-02 galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1368-344/2012 ieškovo ieškinį A. S. firmai dėl skolos priteisimo atmetė, nurodydamas, jog siunta nebuvo pristatyta (b. l. 18). Šiaulių apygardos teismas 2013-03-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-91-154/2013 ieškovo apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą (b. l. 19-20). Ieškovas, gavęs apeliacinės instancijos teismo nutartį, pateikė pretenziją atsakovui, prašydamas padengti patirtą žalą, tačiau atsakovas geranoriškai atsisakė ieškovui žalą atlyginti (b. l. 22-23), todėl ieškovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) patyrė nuostolius.
Dėl ieškinio senaties termino pasisakė, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2014-08-06 nutartyje konstatuota, jog ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2013-03-01 nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2A-91-154/2013, o į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui kreipėsi 2013-08-30, todėl 6 mėnesių terminas dar nebuvo praleistas (b. l. 108-113). Be to, Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog tik teismui sprendime konstatavus faktus ir sprendimui įsiteisėjus, laikytina nustatyta vienokia ar kitokia aplinkybė, todėl ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą.
Dėl fakto, jog atsakovas neįteikė siuntos A. S. firmai nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas (siuntėjas) atsakovui (vežėjui) perdavė juostinius pjūklus, kuriuos pastarasis turėjo nugabenti gavėjui A. S. firmai, tačiau siunta (krovinys) nebuvo nugabentas gavėjui, nors ieškovas atsakovui sumokėjo nustatytą mokestį. Iš byloje esančios PVM sąskaitos faktūros Nr. 0044705 matyti, jog ieškovas A. S. firmai pardavė juostinius pjūklus už 1 732,32 Lt (b. l. 14), tačiau A. S. firma minėtos sumos nesumokėjo ir ieškovas 2012-05-29 ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą dėl skolos priteisimo. Telšių rajono apylinkės teismas 2012-06-12 preliminariu sprendimu tenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš A. S. firmos skolą, kuri buvo nesumokėta už juostinius pjūklus (b. l. 17), tačiau A. S. firmai pateikus prieštaravimus, teismas 2012-11-02 galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, jog ieškovas neįrodė fakto, jog A. S. firmai prekės buvo pristatytos (b. l. 18). Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2013-03-01 nutartimi Telšių rajono apylinkės teismo 2012-11-02 galutinis sprendimas buvo paliktas nepakeistas (b. l. 19-20). 2013-03-01 įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2A-91-154/2013, faktas, jog atsakovas neįteikė siuntos A. S. firmai, tapo prejudiciniu, kurio papildomai įrodinėti nereikia.
Dėl atsakovo civilinės atsakomybės nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas teismui pateikė DPD pristatymo patvirtinimą, kuriame nurodyta, jog D. K. 2011-10-07 siuntą priėmė (b. l. 37). Nors Siuntų pristatymo sutarties 4.7.5. punkte šalys sutarė, jog atsakovas žalos klientui neatlygina, jeigu gavėjas priėmė siuntą ir pasirašė duomenų kaupiklyje arba siuntos pristatymo patvirtinime, tai nereiškia, jog siunta buvo tinkamai įteikta ir atsakovas yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės. Telšių rajono apylinkės teismas 2012-11-02 galutiniame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1368-344/2012 konstatavo, jog iš 2011-10-06 PVM sąskaitos – faktūros Nr. 0044705 matyti, kad A. S. firmai, registruotai (duomenys neskelbtini), prekės buvo siunčiamos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau tai nebuvo A. S. firmos buveinės adresas, išviešintas viešajame registre. Telšių rajono apylinkės teismo žiniomis, adresu: (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame yra apie 60 butų, todėl buto Nr. 173 šiame name tikrai nėra. A. S. patvirtino, kad jis gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), o iš DPD pristatymo matyti, kad prekės buvo pristatytos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tai nesudaro jokio pagrindo teigti, kad būtent A. S. firmai buvo pristatytos minėtos prekės, tokiais adresais apskritai nebuvo galimybės pristatyti minėtų prekių. Be to, atsakovas, būdamas savo srities profesionalas, žinodamas apie siuntų įtiekimo svarbą, dokumentų patikrinimo galimybę, turėjo veikti atidžiai, apgalvotai ir įsitikinti, ar tikrai D. K. yra A. S. firmos atstovė, tuo tarpu atsakovas to tinkamai nepadarė, todėl Siuntų pristatymo sutarties 4.7.5. punkto nuostata, nustatanti, kad jeigu gavėjas priėmė siuntą ir pasirašė duomenų kaupiklyje arba siuntos pristatymo patvirtinime, atsakovas žalos klientui neatlygina, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės. Atsakovui būnant objektyviai neatsakingam, siunta buvo įteikta ne jos tinkamam gavėjui, todėl ieškovas negavo 1 732,32 Lt dydžio pajamų, kurias turėjo gauti pardavęs juostinius pjūklus A. S. firmai (be PVM), be to, ieškovas neatgavo ir pačios siuntos (b. l. 14), 18 Lt transporto išlaidų (b. l. 21). Taip pat svarbu pažymėti, kad ieškovas, nežinodamas, jog minėtos prekės nebuvo įteiktos A. S. firmai, ir siekdamas apginti savo pažeistas teises, bylinėjosi su A. S. firma ir patyrė 1 214 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 3, 17, 18, 19-20), kurios šiuo atveju yra tiesioginiai ieškovo nuostoliai, atsiradę dėl atsakovo kaltės. Iš viso ieškovas patyrė 2 964,32 Lt dydžio nuostolius. Ieškovas ir atsakovas Siuntų pristatymo sutarties 4.3.2.1. punkte numatė, jog atsakovas klientui už padarytą žalą atlygina pagal nustatyta tvarka pateiktą pretenziją prarastų ar trūkstamų prekių, daiktų verte, bet ne daugiau kaip 1 800 Lt vienai siuntos pakuotei. Ieškovas, prašydamas atlyginti 2 964,32 Lt dydžio nuostolius, nepažeidė minėto Siuntų pristatymo sutarties punkto, kadangi dėl pačio siuntos neįteikimo jo patirti nuostoliai neviršija 1 800 Lt, o bylinėjimosi išlaidos, kurias ieškovas patyrė dėl tarp ieškovo ir A. S. vykusio teisminio ginčo, nėra nuostoliai, susiję su pačia siunta ir jos praradimu. Ieškovas laikėsi visų Siuntų pervežimo sutartyje nustatytų sąlygų, per 6 mėnesius nuo sužinojimo (Sutarties 4.7.6. punktas), jog siunta gavėjui neįteikta, pateikė atsakovui raštišką pretenziją (b. l. 22-23), tačiau atsakovas į pretenziją nereagavo (b. l. 24) ir paliko ją nenagrinėtą. Remdamasis šiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra įrodyta ieškovui padaryta žala bei atsakovo neteisėtas neveikimas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo bei ieškovui padarytos žalos dėl atsakovo kaltės, tai yra nustatytos visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, todėl ieškinį tenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
Nurodė, kad apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą tik įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2013-03-01 nutarčiai civilinėje byloje Nr.2A-91-154/2013 pagal ieškovo UAB „Singlis“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui A. S. firmai ir pretenziją DPD pateikė nepraleisdamas 6 mėnesių termino, kadangi vadovaujantis 2011 05 17 tarp ieškovo ir DPD sudarytos Siuntų pristatymo sutarties Nr. P/DPD/11/436 punkto 2.4.1. nuostatomis, ieškovas turėjo pateikti atsakovui pretenziją ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo siuntos įteikimo dienos, bet ne vėliau, kaip per LR Pašto įstatyme (12 str. 1 d.) nustatytą terminą - 6 mėnesius nuo siuntos išsiuntimo dienos. Ieškovas su apeliantu taip pat susitarė (Sutarties 2.4.1. punktas), kad jei per nurodytą terminą pretenzija nėra pateikiama, bus laikoma, kad ieškovo užsakymas buvo įvykdytas pilnai ir kokybiškai. Nagrinėjamu atveju siunta buvo išsiųsta 2011 10 06, ir tik 2013 03 18, t. y. praėjus daugiau kaip 17 mėnesių ieškovas pateikė pretenziją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog Šiaulių apygardos teismo 2013 03 01 nutartis civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Singlis“ ieškinį atsakovui A. S. firmai dėl skolos priteisimo už parduotą prekę turi prejudicinę galią šioje byloje. Pagal LR CPK 182 str. 1 d. 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusio teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Tačiau UAB „DPD Lietuva“ nebuvo dalyvaujančiu asmeniu toje byloje, todėl sprendimas prejudicijos neturi.
Ieškovas taip pat nesilaikė ir jam šalių sudarytos sutarties 2.3.1 punkte nustatyto įsipareigojimo pateikti DPD reikiamus ir tikslius duomenis apie siuntas ir paties ieškovo paruoštame siuntos perdavimo dokumente (Manifestas Nr. 90) nurodė netikslų siuntos gavėjo adresą: vietoje (duomenys neskelbtini) nurodė (duomenys neskelbtini). Kurjeris, pristatydamas siuntą, veikė pagal DPD patvirtintą „Siuntų pristatymo procedūrą“, kurios punkte 2.4.14.3 nustatyta, kad esant netiksliam gavėjo adresui, kurjeris privalo paskambinti siuntėjo siuntos perdavimo dokumente ir ant siuntos pakuotės nurodytu gavėjo kontaktiniu telefonu ir patikslinti siuntos pristatymo adresą. Teismo posėdžio metu apklaustas DPD kurjeris patvirtino, kad atvykęs į siuntos pristatymo vietą paprastai paskambina siuntėjo nurodytu gavėjo kontaktiniu telefonu. Tai patvirtina, kad kurjeris buvo rūpestingas, apdairus, ir ėmėsi visų pakankamų ir tinkamų priemonių bei įteikė siuntą siuntos gavėjo telefonu nurodytam asmeniui.
Sprendime teismas nurodo, kad LR CK 6.808 str. 1 d. nustatyta, jog pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį ir kad nagrinėjamu atveju ieškovas (siuntėjas) atsakovui (vežėjui) perdavė juostinius pjūklus, kuriuos pastarasis turėjo nugabenti gavėjui A. S. firmai, tačiau siunta (krovinys) nebuvo nugabenta gavėjui, nors ieškovas sumokėjo nustatytą mokestį. Pažymėtina, kad ieškovas su DPD, kuris yra pašto paslaugos tiekėjas (teismui pateikti tai patvirtinantys dokumentai), sudarė ne krovinio vežimo sutartį, bet Siuntų pristatymo sutartį, kuria DPD įsipareigoja pagal kliento pateiktą užsakymą arba suderintą grafiką paimti paruoštas pristatymui registruotąsias pašto siuntas ir įteikti jas nurodytiems gavėjams per kurjerį, suteikiant Kliento pageidaujamas papildomas paslaugas, todėl šalių santykiams turi būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios pašto paslaugos teikimą.
Apelianto manymu, yra pagrindai, leidžiantys atleisti jį nuo atsakomybės, nes jis laikėsi sutarties sąlygų, buvo objektyviai atsakingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo įmanoma, imperatyvaus ieškovo nurodymo įteikti siuntą konkrečiam asmeniui nebuvo suformuluota, todėl siunta kurjerio pasirašytinai pateikta gavėjo telefonu nurodytam asmeniui, gavėjo įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu, kurį atsakovui nurodė pats ieškovas, todėl Apeliantas nėra kaltas dėl ieškovo nuostolių atsiradimo ir Apeliantui negali būti taikoma civilinė atsakomybė dėl ieškovo nuostolių atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje senaties termino skaičiavimas prasidėjo nuo to momento, kai įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismo 2013-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-91- 154/2013. Vilniaus apygardos teismas 2014-08-06 nutartimi šioje civilinėje byloje nustatė, kad ieškinio senaties termino pradžia negali būti siejama su A. S. firmos Telšių rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1368-344/2012 prieštaravimų dėl priimto byloje preliminaraus teismo sprendimo pateikimu, kadangi gynybinės poezijos pateikimas nagrinėjamoje byloje negali sukelti ieškinio senaties termino pradžios prasidėjimo pasekmių. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo nutarties, priimtos šioje byloje, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą, todėl apeliantas nepagrįstai teikia apeliacinį skundą dėl to paties dalyko. Ieškovas iš karto po apeliacinės instancijos teismo nutarties, kai suvokė ir sužinojo apie savo pažeistas teises, t. y. 2013-03-14 kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl patirtos žalos atlyginimo, siekdamas taikiai išspręsti klausimą, tačiau apeliantui atsisakius geranoriškai spręsti ginčą buvo priverstas kreiptis į teismą, nepraleisdamas 6 mėn. termino. Apeliantas ieškovo buvo informuotas ir apie vykstantį teisminį procesą Telšių rajono apylinkės teisme su ieškovo skolininku A. S. firma. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas ieškovui pateikė savo turimus duomenis apie siuntos pristatymą A. S. firmai, kurie buvo pateikti Telšių rajono apylinkės teismui. Tačiau apeliantas neparodė iniciatyvos šiame procese dalyvauti. Be to, apeliantas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, gali kreiptis į teismą dėl bylos proceso atnaujinimo. Apeliantui atsisakant pasinaudoti teise atnaujinti procesą c.b. Nr. 2-1368-344/2012, laikytina, jog Telšių rajono apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo nustatytos aplinkybės, kad apeliantas nepristatė A. S. firmai ieškovo siųstų prekių ir prekių negražino ieškovui, yra pagrįstos ir teisingos.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad dėl netinkamo siuntos pristatymo yra atsakingas pats ieškovas, nes nepateikė Apeliantui reikiamų ir tikslių duomenų apie siuntas ir nurodė netikslų siuntos gavėjo adresą - vietoj (duomenys neskelbtini), nurodė (duomenys neskelbtini). Iš tokių teiginių, viena vertus galima padaryti išvadą, jog apeliantas vis tik pripažįsta ir sutinka su ankstesnių teismų išvada, kad siunta nebuvo pristatyta siuntos gavėjui, kita vertus apelianto teiginiai, jog dėl siuntos nepristatymo yra kaltas pats ieškovas, atmestini kaip nepagrįsti. Pašto įstatymo 10 str. 2 d. 3 p. nustatyta, jog pašto siuntą, kurios neįmanoma pateikti gavėjui (gavėjas atsisako ja priimti, nebegyvena siuntėjo nurodytu adresu ir panašiai), gražinti siuntėjui; Pašto paslaugos teikėjas gali susitarti su siuntėju ir dėl kitų, negu nurodyta šiame punkte, veiksmų dėl pašto siuntos, kurios neįmanoma pateikti gavėjui. Vadinasi tuo atveju, kai neįmanoma pristatyti siuntos gavėjui, tame tarpe jei nurodytas ir netinkamas gavėjo adresas, siuntą privalu grąžinti ieškovui, arba gauti iš jo nurodymus, ką su siunta daryti toliau. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad apeliantas būdamas savo srities profesionalu, žinodamas apie siuntų įteikimo svarbą, dokumentų patikrinimo galimybę, turėjo veikti atidžiai, apgalvotai bei prieš atiduodamas siuntą įsitikinti, ar asmuo prisistatęs D. K. vardu yra siuntos gavėjo A. S. firmos, atstovas. Apeliantas neveikė atsakingai ir apdairiai, neįsitikino, jog perduoda siuntą jos gavėjui A. S. firmai ir taip pažeidė LR Pašto įstatymo 10 str. 2 d. 3 p. nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantas ginčydamas teismo sprendimą akcentuoja tai, kad vadovaujantis 2011 05 17 tarp ieškovo ir DPD sudarytos Siuntų pristatymo sutarties Nr. P/DPD/11/436 punkto 2.4.1. nuostatomis, ieškovas turėjo pateikti atsakovui pretenziją ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo siuntos įteikimo dienos, bet ne vėliau, kaip per LR Pašto įstatyme (12 str. 1 d.) nustatytą terminą - 6 mėnesius nuo siuntos išsiuntimo dienos. Ieškinys, pateiktas praleidus šiuos terminus, turi būti atmestas. Apeliacinės instancijos teismas tokią atsakovo poziciją vertina kritiškai. Atsakovas nepagrįstai iš naujo kvestionuoja apeliacinės instancijos teismo 2014-08-06 nutartimi primta šioje byloje nustatytas aplinkybes senaties taikymo klausimu. Vilniaus apygardos teismas, panaikindamas priimtą šioje byloje sprendimą, kuriuo ieškinys buvo atmestas pritaikius ieškinio senatį, ir bylą grąžindamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, 2014-08-06 nutartimi nustatė, kad ieškinio senaties termino pradžia negali būti siejama su A. S. firmos Telšių rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1368-344/2012 prieštaravimų dėl priimto byloje preliminaraus teismo sprendimo pateikimu, kadangi gynybinės pozicijos pateikimas nagrinėjamoje byloje negali sukelti ieškinio senaties termino pradžios prasidėjimo pasekmių. Vadinasi apeliacinės instancijos teismas jau nustatė, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą, ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl apelianto pozicija laikytina nepagrįsta.
Apeliantas nurodė, jog teismas nagrinėdamas šią bylą nepagrįstai sprendė, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 03 01 nutartis civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Singlis“ ieškinį atsakovui A. S. firmai dėl skolos priteisimo už parduotą prekę turi prejudicinę galią šioje byloje, nes UAB „DPD Lietuva“ nebuvo dalyvaujančiu asmeniu toje byloje. Su tokia atsakovo pozicija sutiktina, tačiau tai nedaro ginčijamo teismo sprendimo neteisėtu, nes visos byloje pagal ieškovo UAB „Singlis“ ieškinį atsakovui A. S. firmai nurodytos aplinkybės yra nustatytos ir šioje byloje. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl fakto, kad per atsakovą UAB „Singlis“ A. S. firmai siųstos prekės adresato nepasiekė ir siuntėjui grąžintos nebuvo.
Apeliantas nurodė, jog ieškovas taip pat nesilaikė ir jam šalių sudarytos sutarties 2.3.1 punkte nustatyto įsipareigojimo pateikti DPD reikiamus ir tikslius duomenis apie siuntas ir paties ieškovo paruoštame siuntos perdavimo dokumente (Manifestas Nr. 90) nurodė netikslų siuntos gavėjo adresą: vietoje (duomenys neskelbtini) nurodė (duomenys neskelbtini). Iš ties, tokia aplinkybė byloje nustatyta, tačiau ji nešalina atsakovo atsakomybės. LR Pašto įstatymo 10 str. 2 d. 3 p. nustatyta, jog pašto siuntą, kurios neįmanoma pateikti gavėjui (gavėjas atsisako ją priimti, nebegyvena siuntėjo nurodytu adresu ir panašiai), grąžinti siuntėjui. Pašto paslaugos teikėjas gali susitarti su siuntėju ir dėl kitų, negu nurodyta šiame punkte, veiksmų dėl pašto siuntos, kurios neįmanoma pateikti gavėjui. Vadinasi atsakovas, esant tokiai situacijai, privalėjo siuntą grąžinti ieškovui, arba gauti iš jo nurodymus, ką su siunta daryti toliau, o kilus ginčui pateikti įrodymus kokius nurodymus iš siuntėjo jis gavo. Tačiau įrodymų apie tai, kad su siuntėju buvo susisiekta ir ką jis nurodė, byloje nėra. Apeliantas prieš atiduodamas siuntą privalėjo įsitikinti, ar asmuo prisistatęs D. K. vardu yra siuntos gavėjo atstovas. Apelianto vidiniuose dokumentuose esanti atžyma apie siuntos perdavimą nėra pakankamu įrodymu, kad jis prievolę įvykdė tinkamai.
Kiti, teismo neaptarti, apeliacinio skundo argumentai teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo neįtakoja, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Atsakovo atleidimo nuo atsakomybės pagrindų teismas nenustatė. Dėl savo teisių gynimo atsakovas gali kreiptis į teismą reikšdamas ieškinį asmeniui priėmusiam siuntą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą sprendimą, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
Skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d.. sprendimą palikti nepakeistą.