Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-03-01 · Civilinė byla Nr. 2A-91-154/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-01
Bylos Nr.
2A-91-154/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Matiukienė
Ieškovas
UAB „Singlis“
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Matiukienė Civilinė byla Nr. 2A-91-154/2013

Teisėja E. Gailienė Proceso Nr. 2-47-3-01035-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6.;35.4.; 45.1.;121.14.; 121.21.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 1 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo UAB „Singlis“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo galutinio 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1368-344/2012, iškeltoje pagal ieškovo UAB „Singlis“ ieškinį atsakovui A. S. firmai dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Singlis“ kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. S. firmos 2110,63 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2011 m. spalio 6 d. PVM sąskaitos faktūros serija SIN Nr. 0044705 pagrindu pardavė atsakovui A. S. firmai prekių už 2110,63 Lt. Atsakovas ieškovo išrašytą ir pateiktą PVM sąskaitą faktūrą turėjo apmokėti iki 2011 m. lapkričio 5 d., prekės atsakovui buvo pristatytos per kurjerį, tačiau atsakovas laiku neatsiskaitė. Ieškovas, siekdamas atgauti skolą, ne sykį žodžiu kreipėsi į atsakovą, prašydamas, kad pastarasis sumokėtų skolą, tačiau skola yra neapmokėta.

Žemesnės instancijos teismas

Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo A. S. firmos ieškovui UAB ,,Singlis“ 2110,63 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012 m. birželio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 532,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. S. firma pateikė prieštaravimus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012m. birželio 12 d. preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad skola atsakovui A. S. firmai priteista nepagrįstai, nes A. S. firma jau nuo 2010 m. kovo 1 d. jokios veiklos oficialiai nebevykdo, apie tai informuotos visos suinteresuotos institucijos, todėl pirkti juostinius pjūklus iš ieškovo nebuvo jokio reikalo. Atsakovas nurodė, kad ant pateiktos sąskaitos faktūros nėra nei jo, nei buvusių firmos darbuotojų parašų, o siunta pristatyta ne tuo adresu ir jam nepažįstamam asmeniui.

Žemesnės instancijos teismas

Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 2 d. galutiniu sprendimu panaikino Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui A. S. firmos savininkui A. S. iš ieškovo UAB ,,Singlis“ 200 Lt advokato pagalbos išlaidas.

Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas privalo mokėti už, neva, jam pateiktas prekes. Pažymėjo, kad ieškovo teiginys, jog prekes tokiu būdu atsakovas yra pirkęs anksčiau bei pateikta 2009 m. sausio 5 d. PVM sąskaita faktūra serija SIN Nr. 26583, negali būti tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu faktą, kad pagal ieškovo UAB „Singlis“ 2011 m. spalio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą A. S. firmai buvo parduotos prekės, nes PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas adresas nėra atsakovo buveinės adresas, kuris nurodytas viešajame registre. Nurodė, kad teismo žiniomis, adresu (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame yra apie 60 butų, todėl tokio buto Nr. (duomenys neskelbtini) šiame name tikrai nėra. Pažymėjo, kad A. S. patvirtino, jog jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), iš „DPD“ pristatymo dokumento matyti, kad prekės buvo pristatytos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tai neduoda pagrindo teigti, kad būtent atsakovui - A. S. firmai buvo pristatytos minėtos prekės.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Singlis“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės ir pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvena atsakovo įmonės savininkas A. S.. Užsakymas - prekės atsakovui per Kurjerių tarnybą buvo pristatytos minėtu adresu (duomenys neskelbtini), ir adresuotos A. S. firmai, kurios veiklos pobūdis yra medienos apdirbimo darbai. Ši įmonė anksčiau iš apelianto pirkdavo prekes, susijusias su medžio apdirbimu, apeliantas prekes pateikė atsakovo nurodytu adresu. Ieškovas negalėjo pats sugalvoti, jog prekės atsakovui turi būti pristatytos adresu (duomenys neskelbtini), kur, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, gyvena atsakovo įmonės savininkas. Ieškovui buvo žinomas tik oficialus atsakovo, kaip juridinio asmens adresas, nurodomas viešuose registruose: (duomenys neskelbtini)Prekės atsakovui buvo pristatytos prekės ne kitokiu išgalvotu adresu, su kuriuo atsakovo ar jo savininko nesieja jokie ryšiai.

2. Prekes atsakovo vardu priėmė D. K.. Teismas nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra daugiabutis gyvenamasis namas ir tuo adresu gyvena atsakovo A. S. firmos savininkas A. S.. Kadangi kurjeris D. K. perdavė prekes, tikėtina, kad ji nesukėlė kurjeriui abejonių, jog veikia kaip neįgaliotas asmuo. Šių aplinkybių teismas byloje nesiaiškino. Kadangi adresu (duomenys neskelbtini) yra daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame gyvena atsakovo įmonės savininkas, bet nėra atsakovo kaip juridinio asmens buveinė, todėl tikėtina, kad D. K. gali ir nebūti atsakovo darbuotoja, tačiau ji veikė atsakovo vardu ir atsakovo savininko gyvenamajame vietoje, kas apelianto įsitikinimu įrodo, jog D. K. yra susijusi su atsakovu savininku, todėl ir priėmė iš kurjerio apelianto pateiktas prekes.

3. Apelianto manymu, rašymo apsirikimas PVM sąskaitoje faktūroje dėl buto numerio neleidžia daryti prielaidos, kad prekės (juostiniai pjūklai) buvo pristatytos neegzistuojančiais adresais, kaip yra nurodyta skundžiamame sprendime. Teigia, kad būtina vadovautis protingumo kriterijais, nes iš visų aplinkybių yra aiškiai matyti, kad buvo padarytas rašymo apsirikimas, t. y. apelianto atstovas, išrašydamas PVM sąskaitą faktūrą prie skaičiaus 17 netyčia prirašė skaičių 3. Taip pat teigia, kad pagal susiklosčiusią verslo praktiką, jei kurjeris neranda adresato, jis prekes pristato/grąžina atgal siuntėjui.

4. Nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą nesiėmė tirti ir neapklausė kurjerio, kuris pristatė atsakovui prekes, apie prekių pristatymo aplinkybes, todėl nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad prekės nebuvo pristatytos.

Atsiliepimas

Atsakovas A. S. firma pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2012-11-02 galutinį sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tą aplinkybę, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas privalo mokėti už neva jam pateiktas prekes, ir vien ta aplinkybė, kad A. S. firma buvo pirkusi iš įmonės UAB „Singlis“ prekes anksčiau, negali būti tinkamu įrodymu, kad pagal jo 2011-10-06 PVM sąskaitą-faktūrą serija SIN Nr. 0044705 buvo siunčiamos prekės.

2. Teismas teisingai įvertino ir tai, kad atsakovas A. S. firma nuo 2010 m. kovo 1 d. jokios veiklos nevykdė, apie tai buvo pranešta visoms suinteresuotoms institucijoms, todėl nebebuvo jokios prasmės užsakinėti iš ieškovo du juostinius pjūklus.

3. Kaip matyti iš DPD pristatymo patvirtinimo, 2011-10-07 S. firmai, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pristatytos dvi pakuotės, jas gavo kažkokia D. K.. Tokio asmens A. S. nepažįsta, A. S. firmoje tokia moteris niekada nėra dirbusi, todėl ir prekių per ją pasiimti negalėjo.

4. 2009 m. sausio 5 d. iš ieškovo gauti juostiniai pjūklai buvo pristatyti A. S. firmos registracijos adresu, (duomenys neskelbtini), ten firma tebėra registruota iki šiol. Ieškovo nurodyto adreso (duomenys neskelbtini) apskritai nėra, ten A. S. firma nėra registruota, kaip ir nėra registruota vėliau ieškovo tikslintu adresu, (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, todėl jo pakeisti ar panaikinti dėl ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, nėra pagrindo.

Bylos esmė.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas, ar ieškovas UAB „Singlis“ ir atsakovas A. S. firma buvo sudarę žodinę prekių pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas UAB „Singlis“ už 2110,63 litus turėjo pateikti ir pristatyti pirkėjui juostinius pjūklus, o pirkėjas A. S. firma šiuos pjūklus priimti ir iki 2011-11-05 už juos apmokėti.

Ieškovas UAB „Singlis“ nurodė, kad jis pagal 2011-10-06 PVM sąskaitą faktūrą serija SIN Nr. 0044705 atsakovui A. S. firmai per kurjerį pristatė prekes, kurias 2011-10-07 priėmė D. K., tačiau atsakovas už prekes neapmokėjo. Atsakovas nurodė prekių neužsakęs, jų negavęs, todėl apmokėti neprivalo.

Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 2 d. galutiniu sprendimu panaikino Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė.

Apeliantas UAB „Singlis“ Telšių rajono apylinkės teismo galutinį sprendimą iš esmės skundžiamas dviem pagrindais: kad teismas pats nerinko reikalingų įrodymų, t.y. „nebandė išsiaiškinti, ar tokia D. K. apskritai gyvena (duomenys neskelbtini), ar iš viso gyvena (duomenys neskelbtini)“; ir kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus.

Dėl teismo pareigos rinkti įrodymus.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Kadangi šioje byloje buvo nagrinėjamas privačių šalių privatus ginčas, tai teismas neturėjo pareigos pats rinkti įrodymus, juolab, kad abi šalys yra juridiniai asmenys, ieškovui atstovavo advokatas (b. l. 8). Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurios nurodomos kaip neištirtos pirmosios instancijos teisme, (neišsiaiškinta, „ar tokia D. K. apskritai gyvena (duomenys neskelbtini), ar iš viso gyvena (duomenys neskelbtini)“), ieškovui buvo žinomos seniai, t.y. 2012-07-31 gavus atsakovo Prieštaravimus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012-06-12 preliminaraus sprendimo, kuriuose buvo nurodyta, kad A. S. firma nuo 2010-03-01 „oficialiai nebevykdo jokios veiklos“; kad 2011-10-06 PVM sąskaita faktūra, kurios pagrindu prašoma priteisti 2110,63 Lt, atsakovo nepriimta ir nepasirašyta; kad prekės buvo siunčiamos adresu, kurio nėra ir buvo įteiktos asmeniui (D. K.), kuris pas atsakovą nedirba ir kurio atsakovas nepažįsta (b. l. 15-16). Savo Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ar patvirtinančių minėtas aplinkybes, tik pateikė pasirašytą (neaiški, kieno) 2009-01-06 PVM sąskaitą faktūrą dėl anksčiau atsakovo pirktų juostinių pjūklų ir išrašą iš VMĮ duomenų bazės, kuriame, beje, nurodyta, kad atsakovas A. S. firma 2010-03-05 išregistruota iš PVM mokėtojų registro (b. l. 22-27).

Į 2012 m. spalio 18 d. vykusį teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko, paprašęs bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 41, 44-45). Byloje dalyvavęs atsakovo A. S. firmos savininkas A. S., ieškinį ginčijo tais pačiais pagrindais, kuriuos buvo nurodęs 2012-07-31 jo pateiktuose prieštaravimus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012-06-12 preliminaraus sprendimo, jokių naujų aplinkybių, kurios būtų nežinomos ieškovui, nenustatyta (b. l. 44-47). Vadinasi, nebuvo pažeista ieškovo rungimosi teisė ir teisė teikti įrodymus, tačiau šiomis teisėmis ieškovas nesinaudojo.

Dėl įrodymų vertinimo.

CPK185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (straipsnio 1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis (straipsnio 2 dalis). Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2012-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2012; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, faktinius bylos duomenis, apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Bylos medžiaga teikia pagrindą išvadai, kad įrodinėjimo procese apelianto procesinės teisės nebuvo pažeistos, jis laisvai jomis disponavo. Teismų išvados, kad pagal byloje surinktus įrodymus nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir nėra pagrindo palikti galioti 2012 m. birželio 12 d. priimtą preliminarų sprendimą, atitinka faktinius bylos duomenis, įvertintus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, ir nustatytas faktines bylos aplinkybes (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Duomenų apie apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas atsakovas nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Matiukienė