Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas R. S. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Kalėjimų tarnyba, ir Tarnyba) direktoriaus 2023 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. P-981 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. S.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis yra vidaus tarnybos pareigūnas, einantis Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas, yra Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narys.

2.2. Remiantis Lietuvos kalėjimų tarnybos tarnybinių nusižengimų patikrinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gegužės 29 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-64 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto A. K. ir jaunesniojo specialisto R. S. galimų tarnybinių nusižengimų“ (toliau – ir Išvada) priimtas ginčijamas Įsakymas. Įsakyme konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – neužtikrino nuteistųjų apsaugos ir priežiūros ir pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 146.1 papunktį (dalinė krata atliekama suimtąjį (nuteistąjį) išvedant pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar advokatą, fotografuoti, daktiloskopuoti ir genetiškai tipizuoti, pas gydytoją, į socialinio užimtumo programas, susitikti su pareigūnais ir kitais asmenimis), taip pat pažeidė Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V-466 „Dėl Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų pareigybių aprašymo patvirtinimo“ patvirtinto Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 5.12 papunktyje įtvirtintą prievolę (atlieka kalėjimo teritorijos, patalpų ir nuteistųjų asmenų kratas ar apžiūras bei surašo kratų ir apžiūrų atlikimo dokumentus (aktus, protokolus ir pan.)) bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. V-135 patvirtintų Saugaus elgesio taisyklių (toliau – ir Saugaus elgesio taisyklės) 17 punkte įtvirtintą prievolę (visais atvejais išvedant suimtuosius (nuteistuosius) iš gyvenamosios patalpos (kameros) privalomai atliekama jų dalinė krata ir daiktų patikrinimas), Saugaus elgesio taisyklių 13 punktą (gyvenamosios patalpos (kameros) duris atidaryti galima tik įsitikinus (per įrengtą stebėjimo langelį ir kt.), kad tai padaryti yra saugu), Pareigybės aprašymo 5.17 papunktį (laikosi kalėjimo apsaugos ir priežiūros postų planuose ir kituose teisės aktuose pareigūnams nustatytų draudimų), Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43 „Dėl tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašas) 5.2 ir 5.5 papunkčiuose įtvirtintą prievolę privalomai naudoti vaizdo registratorius (vykdant suimtųjų (nuteistųjų nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų prevenciją, dienotvarkės užtikrinimą ir bendraujant su suimtaisiais (nuteistaisiais)), 4.4 papunktyje įtvirtintą prievolę (apie vaizdo registratoriaus gedimus ar išsekusią prietaiso bateriją (jeigu jos nėra galimybės įkrauti iš karto), nedelsiant informuoti vaizdo registratorių išdavusį pareigūną, kuris, esant galimybei, privalo išduoti tinkamai veikiantį registratorių).

2.3. Tarnybinis patikrinimas atliktas neobjektyviai, neišsamiai, visapusiškai neįvertinus faktinių aplinkybių, jų reikšmės tokio elgesio teisiniam vertinimui. Nebuvo nustatytas privalomas subjektyvusis kaltės požymis. Išvados turinys patvirtina, jog pareiškėjo kaltės klausimas apskritai nebuvo keliamas ir nustatinėjamas, buvo apsiribota tik faktinių aplinkybių konstatavimu ir nepagrįstos išvados padarymu.

2.4. 4 lokalinis sektorius, kuriame gyvena nuteistasis A. S., nėra kamerų tipo patalpos, tai – bendrabučio tipo patalpos, iš kurių nuteistieji pagal dienotvarkę yra išleidžiami į valgyklą, pasivaikščioti, jie nėra tikrinami (nėra atliekama dalinė krata), nes tai padaryti fiziškai nėra įmanoma. Konkrečios pamainos metu, išleisdamas nuteistąjį A. S., kuris linkęs užpulti, visame lokaliniame sektoriuje pareiškėjas buvo vienas, todėl atlikti šio nuteistojo dalinę kratą ar kitus nuteistųjų priežiūros ir prevencijos veiksmus jam pačiam nebuvo saugu. Bet kokie kratos veiksmai visuomet kelia nuteistųjų nepasitenkinimą ir gali sąlygoti pasipriešinimo veiksmus. Todėl, pareigūnui būnant poste vienam, Saugaus elgesio taisyklių 17 punkto įgyvendinimas yra negalimas – ne todėl, kad fiziškai neįmanoma atlikti atitinkamų kratos veiksmų, o todėl, jog yra itin nesaugu tokius veiksmus atlikti. Saugaus elgesio taisyklėse yra imperatyviai numatyta, kad nuteistojo dalinė krata turi būti atliekama tik įsitikinus, kad ją atlikti saugu. Pareiškėjas iš esmės neneigia, kad neatliko nuteistojo A. S. dalinės kratos, tačiau jo nurodytų priežasčių tarnybinį patikrinimą atlikusi Komisija visiškai neanalizavo ir į jas neatsižvelgė.

2.5. Dėl Saugaus elgesio taisyklių 13 punkto reikalavimų pažeidimo – reikalavimas pažiūrėti per kameros durų langelį, tokiu būdu neva įsitikinant, kad duris atidaryti yra saugu, nors šalia poste nėra nei vieno pareigūno, o kameroje gyvena keletas nuteistųjų, yra tik formalus, o praktiškai – beprasmis, kadangi tarnyba poste yra organizuojama taip, jog jau iš anksto nėra sudaromos sąlygos realiam pareigūnų saugumo užtikrinimui. Konkrečioje situacijoje į postą KPP-9 jis visam tarnybos laikui buvo paskirtas vienas ir joks jo saugumas atidarant kameros duris bei išvedant nuteistąjį nebuvo užtikrintas.

2.6. Išvadoje nėra argumentuota, kokiomis teisės normomis vadovaujantis nuteistasis A. S. į teismo posėdį turėjo būti vedamas su palyda. A. S. niekur nebuvo lydimas pareigūnų. Išleidęs A. S. bendra tvarka, radijo ryšiu jis pranešė, kad šis nuteistasis eina su išduotu kvietimu į teismo posėdį. Palydos organizavimas nebuvo jo pareiga.

2.7. Išleisdamas nuteistąjį A. S. iš kameros, jis nebuvo įjungęs vaizdo registratoriaus, kadangi jungiant pastarasis išsikrovė (taip dažnai nutinka) ir, grįžęs į postą, įjungė jį krautis į įkrovimo stotelę. Taigi, šiuos veiksmus sąlygojo techninės, t. y. nuo pareiškėjo valios nepriklausančios priežastys. Todėl negali būti keliamas atsakomybės klausimas dėl jo atitinkamų veiksmų neatlikimo pažeidus Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo 5.2 ir 5.5 papunkčius. Be kita ko, Įsakyme, skirtingai nuo Išvados, kurioje niekur nėra nurodoma, kad jis pažeidė Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo 4.4 papunktį, yra pripažintas pažeidęs ir pastarąjį, nors jokio faktinio pagrindimo tam nėra. Pareiškėjas išsikrovusį vaizdo registratorių turėjo galimybę pasikrauti poste, todėl nebuvo jokio reikalo dėl to kreiptis į vaizdo registratorių išdavusį pareigūną, kaip tai numato Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo 4.4 papunktis.

2.8. Šioje ginčo situacijoje darbdavys neužtikrino, kad tarnyba būtų vykdoma saugiai, todėl pareiškėjo neveikimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis tarnybinis nusižengimas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 38 straipsnio 2 dalies prasme, už kurį tarnybinės nuobaudos paskyrimas laikytinas neproporcingu tarnybinio nusižengimo sunkumui.

Šalies argumentai

6.3. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 4 d. pateikė paaiškinimą Nr. SV-18-2356, kuriame nurodė, jog jam inkriminuoto pažeidimo jis nepadarė, kad nurodytų veiksmų neatliko dėl techninių priežasčių ir susiklosčiusių objektyvių aplinkybių.

6.4. Išvadoje, kuri yra neatskiriama ginčijamo Įsakymo dalis, Komisija nustatė, kad pareiškėjas poste KPP-9, apie 13:14:04 val., iš 4 lokalinio sektoriaus 20 būryje (drausmės grupė) esančios kameros Nr. 4 (4-tas miegamasis), prieš atrakindamas kamerų tipo patalpos Nr. 4 duris, nepasižiūrėjo per stebėjimo langelį ar yra saugu atrakinti patalpos duris bei neturėdamas vizualinio kontakto su kitu pareigūnu, nenaudodamas vaizdo registratoriaus, išleido nuteistąjį A. S. į teismo posėdį, kuris vyko moduliniame namelyje Nr. 1. Atrakinęs kameros duris ir išleidęs nuteistąjį A. S., jam neatliko asmens dalinės kratos, neinformavo Saugumo valdymo skyriaus specialisto budinčiajai pamainai A. K., kad nuteistąjį reikia palydėti į teismo posėdį, todėl nuteistasis A. S., nuvykęs į teismo posėdį, kuris vyko moduliniame namelyje Nr. 1, savadarbiu peiliu sužalojo nuteistąjį M. K. Taip pat Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas minėtais veiksmais (neveikimu) padarė tarnybinį nusižengimą – neužtikrino nuteistųjų apsaugos ir priežiūros, pažeidė Instrukcijos 146.1 papunkčio, Pareigybės aprašymo 5.12 papunkčio, Saugaus elgesio taisyklių 13, 17 punktų, Pareigybės aprašymo 5.17 papunkčio, Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo 5.2 ir 5.5 papunkčių, 4.4 papunkčio reikalavimus.

6.5. Kalėjimų tarnybos direktorius Įsakyme konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsakovas, priimdamas pareiškėjo ginčijamą Įsakymą, rėmėsi Išvada, Statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4, 6, 10 dalimis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu.

Šalies argumentai

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tiek 2023 m. gegužės 4 d. paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo, tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jam inkriminuotų veiksmų jis neatliko tik dėl savo saugumo, kadangi poste budėjo vienas, o kratos veiksmai nuteistąjį galėjo išprovokuoti užpulti ir tai galėjo sukelti pavojų pačiam pareiškėjui; be to, atidaryti duris galima tik įsitikinus, kad tai saugu ir tik esant abipusiam vizualiniam kontaktui su kitu pareigūnu, šiuo atveju pareiškėjas budėjo vienas, todėl šio normos reikalavimų objektyviai nebuvo galima įvykdyti; taip pat nurodė, jog vaizdo registratorius A. S. išleidimo iš kameros metu buvo išsikrovęs, todėl jo negalėjo naudoti, tačiau teismas šiuos pareiškėjo motyvus vertino kritiškai, kaip bandymą išvengti atsakomybės.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Statuto 2 straipsnio 6 dalis nurodo, jog tarnybinis nusižengimas – šiame Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Tvarkos aprašo 3 punkte nurodyta, kad tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro šie elementai: 1) neteisėta veika; 2) tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė; 3) o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Taigi tam, kad pareigūno veikoje būtų galima konstatuoti tarnybinio nusižengimo sudėties buvimą, būtina nustatyti visų būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų jo veikoje buvimą, t. y. būtina objektyviai bei vienareikšmiškai nustatyti neteisėtos veikos – konkrečiam pareigūnui privalomų vykdyti elgesio taisyklių pažeidimo – faktą bei pareigūno kaltę.

16.2. Vienas pagrindinių argumentų, kuriuo buvo grindžiamas skundas pirmosios instancijos teismui, jog tarnybinio patikrinimo metu visiškai nebuvo tirta jo kaltė dėl atitinkamų teisės normų pažeidimo. Išvadoje, išskyrus paties jo pateikto paaiškinimo citatas, net nėra paminėta kaltės sąvoka, niekaip nėra įvardinta jokia kaltės forma, nėra apibūdintas jokios kaltės turinys.

16.3. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui yra paskirta už elgesį, kuris, iš esmės, pasireiškė neveikimu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas, kuriuo gali pasireikšti neteisėtas pareigūno elgesys, turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-125-438/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. liepos 3 d. teisėjų pasitarime aprobuotos Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime yra pabrėžęs, kad būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir valstybės tarnautojo kaltę. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti, ar darbdavys tyrė tarnautojo kaltę ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai.

16.4. Teismas, kaip ir atsakovas, netikrino ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė pareiškėjo kaltės dėl konkretaus elgesio, kuriuo yra kaltinamas. Sąlygos, kuriomis jis vykdė tarnybą, turėjo būti vertinamos kaip veiksniai, tiesiogiai lėmę jo elgesį. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad tarnybinio patikrinimo metu, kai sprendžiama dėl tarnybinio nusižengimo, kuris galbūt padarytas neveikimu, kaip ir konkrečiu atveju, turi būti, be kita ko, įvertinta ir darbdavio įtaka tam, jog darbuotojas neatliko tam tikrų veiksmų ar atliko juos netinkamai. Tačiau tiek atsakovas, tiek ir teismas nepagrįstai visus jo paaiškinimus atmetė, neva kaip bandymą išvengti atsakomybės, nors jo paaiškinimus patvirtina ir kiti tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai, t. y. kitų pareigūnų paaiškinimai.

16.5. Nei tarnybinio patikrinimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu jis neneigė savo elgesio faktinės pusės ta apimtimi, jog 2023 m. balandžio 6 d. išleisdamas nuteistąjį A. S. į teismo posėdį neatliko asmens dalinės kratos. Tačiau pareiškėjas visuomet neigė savo kaltę dėl tokio elgesio ir paaiškino tokio neveikimo aplinkybes. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime poste KPP-9 visai 24 valandų trukmės pamainai 2023 m. balandžio 6–7 d. jis buvo paskirtas vienas pareigūnas. Tam, kad būtų vykdoma Saugaus elgesio taisyklių 17 punkte įtvirtinta prievolė, kurios nesilaikymu yra apkaltintas, tarnyba poste KPP-9 turėjo būti organizuojama taip, jog nuteistųjų priežiūrą vykdytų ne vienas, o mažiausiai du pareigūnai. Saugaus elgesio taisyklių 17 punkte nustatytos prievolės įgyvendinimas yra detalizuotas tų pačių taisyklių 18 punkte, kur imperatyviai dėstoma „Tik įsitikinus, kad dalinę kratą atlikti saugu, atliekamas daiktų patikrinimas ir asmens dalinė krata“. Taigi konkrečios pareigos vykdymas tą pamainą buvo susijęs ne su fizine galimybe atlikti kratos veiksmus, o su privalomų saugių sąlygų tokių veiksmų atlikimui nebuvimu. Pastarąsias sąlygas privalėjo užtikrinti darbdavys, šiuo atveju atsakovas. Ne pareiškėjo pareiga rūpintis, kad į postą būtų paskirtas antras pareigūnas. Atsakovas puikiai žinojo, jog KPP-9 poste tarnyba buvo organizuota taip, jog tinkamai vykdyti Saugaus elgesio taisyklių 17 punkte įtvirtintą prievolę buvo neįmanoma.

16.6. Saugaus elgesio taisyklių 17 punktas nereglamentuoja specialaus patikrinimo ir dalinės kratos atlikimo reikalavimo tik užpulti linkusiems nuteistiesiems. Ši norma yra bendro pobūdžio reikalavimas visais atvejais išvedant nuteistuosius iš jų gyvenamųjų patalpų (kamerų) atlikti jų asmens dalinę kratą. To daryti saugiai, poste tarnybą vykdant vienam pareigūnui, yra neįmanoma. Kito pareigūno iškvietimas kiekvieną kartą norint iš gyvenamosios patalpos išleisti kurį nors nuteistąjį ir atlikti jo asmens dalinę kratą, kaip numato Saugaus elgesio taisyklių 17 punktas, buvo neįmanomas, nes negalėjo būti užtikrintas Saugaus elgesio taisyklių 18 punkto imperatyvas dėl saugių sąlygų buvimo tokio veiksmo atlikimui. A. S. tą dieną buvo tik vienas iš daugelio ne vieną kartą išleistų nuteistųjų, kuriems turėjo būti atliekama asmens dalinė krata bendra Saugaus elgesio taisyklių 17 punkto tvarka. Tačiau tarnyba buvo organizuojama taip, jog tam nebuvo sudarytos realios saugumo sąlygos. Pastarųjų nesant, iš pareigūno negali būti reikalaujama atlikinėti nuteistojo asmens dalinę kratą akivaizdžiai rizikuojant sveikata bei gyvybe, o tokios kratos neatlikus dėl nurodytų priežasčių, pareigūno elgesyje negali būti konstatuojama kaltė. Priešingu atveju darbdaviui sudaroma galimybė piktnaudžiauti savo įgaliojimais darbuotojo atžvilgiu, neužtikrinant teisės aktų reikalavimų laikymosi, kiek tai yra susiję su darbdaviui nustatytomis pareigomis, bet kartu reikalauti, jog darbuotojas vykdytų visas funkcijas, nors tam objektyviai nėra visų reikalingų sąlygų.

16.7. Teismas visų šių aplinkybių, nors jos darė tiesioginę įtaką jo tarnybos vykdymui 2023 m. balandžio 6–7 d., nevertino. Pareiškėjas nebuvo informuotas ir apie tai, jog tuo pat metu tose pačiose patalpose nuotoliniu būdu teismo posėdyje dalyvaus ir nuteistasis M. K., kurį vėliau A. S. užpuolė. Nedisponuodamas jokia informacija, neturėjo jokio faktinio pagrindo, išleisdamas A. S. iš jo gyvenamosios patalpos į teismo posėdį, vadovautis dar ir Instrukcijos 146.1 papunkčiu.

16.8. Iš teismo sprendimo formuluotės nėra aišku, koks būtent pareiškėjo pasyvus elgesys, kokias neigiamas pasekmes ir kaip būtent sukėlė. Nuteistasis A. S. patalpoje, kurioje vyko teismo posėdis nuotoliniu būdu, užpuolė ir sužalojo kitą nuteistąjį, jam nesant toje patalpoje ir nevykdant A. S. elgesio kontrolės. Tarnybinio patikrinimo metu nėra nustatyta, iš kur ir kuriuo metu nuteistasis A. S. paėmė savadarbį peilį, kuriuo buvo sužalotas kitas nuteistasis. Pareiškėjas lydėti A. S. į teismo posėdžio transliacijos vietą pareigos neturėjo, nes šis nuteistasis apskritai nebuvo lydimas nuteistasis – jis būdavo išleidžiamas ir visur eidavo savarankiškai. Už jo elgesio kontrolę posėdžio metu jis taip pat nebuvo atsakingas. Todėl visiškai nesuprantama, kokių įrodymų pagrindu teismas konstatuoja tiesioginį priežastinį ryšį tarp jo pasyvaus elgesio ir kilusių neigiamų pasekmių, nes tik toks priežastinis ryšys turi teisinę reikšmę. Atitinkamo elgesio buvimas savaime nereiškia, jog jis ir yra nulėmęs atitinkamas pasekmes. Išleisdamas A. S. iš gyvenamosios patalpos pareiškėjas nepažiūrėjo per langelį į patalpos vidų, tuo metu nenaudojo vaizdo registratoriaus, nes pastarasis buvo išsikrovęs, dėl aptartų aplinkybių jis neatliko nuteistojo asmens dalinės kratos, bet visas šis elgesys savaime nereiškia, jog būtent jis ir sukėlė neigiamas pasekmes – A. S. kito nuteistojo užpuolimą patalpose, kuriose jis net nebuvo atsakingas už jo elgesio kontrolę.

16.9. Pareiškėjas nesikreipė dėl kito vaizdo registratoriaus išdavimo, nes neprivalėjo to daryti. Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo 4.4 papunktyje, kurio pažeidimu, be kita ko, yra kaltinamas, įtvirtinta prievolė: „apie vaizdo registratoriaus gedimus ar išsekusią prietaiso bateriją (jeigu jos nėra galimybės įkrauti iš karto), nedelsiant informuoti vaizdo registratorių išdavusį pareigūną, kuris, esant galimybei, privalo išduoti tinkamai veikiantį registratorių“. Jo turėtas vaizdo registratorius tuo metu, kai nuteistąjį A. S. išleidinėjo į teismo posėdį, nebuvo sugedęs, o buvo išsikrovusi baterija. Pareiškėjas išleido nuteistąjį A. S. į teismo posėdį ir padėjo vaizdo registratoriaus bateriją krautis. Todėl teismas nepagrįstai, klaidingai aiškindamas materialiosios teisės normą, teigia, jog jis turėjo kreiptis dėl kito vaizdo registratoriaus išdavimo.

16.10. Pareigybės aprašymo 5.17 papunktyje („laikosi kalėjimo apsaugos ir priežiūros postų planuose ir kituose teisės aktuose pareigūnams nustatytų draudimų“) įtvirtinta bendro pobūdžio funkcija bei Saugaus elgesio taisyklių 13 punkto reikalavimas („<...>gyvenamosios patalpos (kameros) duris atidaryti galima tik įsitikinus (per įrengtą stebėjimo langelį ir kt.), kad tai padaryti yra saugu <...>“) niekaip nereglamentuoja nuteistojo palydos organizavimo ar specialisto (budinčiajai pamainai) iškvietimo. Todėl ir bylos nagrinėjimo teisminiame posėdyje metu buvo atkreiptas dėmesys, jog toks veikos kvalifikavimas, kai teisės normų turinys neatitinka iš pareigūno reikalaujamo faktinio elgesio turinio, yra neteisėtas pagrindas teisinės atsakomybės taikymui.

16.11. Išvadoje nenurodoma, o ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kokiomis teisės normomis vadovaujantis nuteistasis A. S. į teismo posėdžio transliaciją moduliniame namelyje turėjo būti vedamas su palyda, o negalėjo vykti pavieniui, kaip tai galėjo daryti eidamas į valgyklą, į pasimatymus ar kitur, t. y. kaltinimai neveikimu nėra pagrįsti aiškiu reglamentavimu, į kokius paskirties punktus kalėjimo viduje nuteistasis turėjo būti lydimas, o į kokius – neturėjo būti lydimas. Taigi faktinės aplinkybės, kurios patvirtinamos pareigūnų paaiškinimuose, ir jokios teisinės bazės, kurios pagrindu nuteistasis A. S. konkrečiu atveju turėjo būti lydimas į teismo posėdį, neįvardinimas Išvadoje, rodo teisinio neapibrėžtumo situaciją. Konkrečiu atveju yra patvirtinta kitų pareigūnų, jog 2023 m. balandžio 6 d. nuteistasis A. S. į teismo posėdžius nebuvo lydimas. Egzistuojant tokiai faktinei padėčiai, nebuvo prielaidų susiklosčiusią situaciją dėl palydos organizavimo suprasti kitaip ir atlikti kokius nors su tuo susijusius veiksmus. Teismas nevertino nurodomų aplinkybių, ir kaltinimai pareiškėjui, jog neinformavo Saugumo valdymo skyriaus specialisto (budinčiajai pamainai) A. K., kad nuteistąjį reikia palydėti į teismo posėdį, yra palikti.

16.12. Tarnybinės nuobaudos paskyrimas už mažareikšmį tarnybinį nusižengimą yra neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui ir neteisėtas Statuto 38 straipsnio prasme. Dėl atsakovo veiksmų tą pamainą pareiškėjas neturėjo galimybės poste laikytis visų Saugaus elgesio taisyklių 13 punkte suformuluotų reikalavimų, todėl Saugaus elgesio taisyklių 13 punkto nuostatos „<...> Jas atidaryti galima tik įsitikinus (per įrengtą stebėjimo langelį ir kt.), kad tai padaryti yra saugu. <...>“ pažeidimas, neužtikrinant kitų šio punkto nuostatų laikymosi, yra visiškai formalus, nesukėlęs ir net negalėjęs savaime sukelti jokių neigiamų pasekmių. Todėl šis jo neveikimas turėjo būti vertinamas kaip mažareikšmis tarnybinis nusižengimas Statuto 38 straipsnio 2 dalies prasme. Kaip ir Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo 5.2 papunkčio nesilaikymas konkrečioje situacijoje.

16.13. Atsakovas turėjo būti nuoseklus ir, vadovaujantis tais pačiais teisingumo bei protingumo kriterijais, vienodai vertinti visų pareigūnų elgesį panašiomis aplinkybėmis. Bylos nagrinėjimo metu, susipažinus su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga ir gavus papildomus paaiškinimus iš atsakovo, tapo žinoma, jog tuo metu, kai jam buvo formuluojami kaltinimai nenaudojus vaizdo registratoriaus išleidžiant nuteistąjį iš gyvenamosios patalpos, Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistei R. J. dėl vaizdo registratoriaus nenaudojimo joks tarnybinis patikrinimas nebuvo net pradėtas, nors būtent ši pareigūnė buvo atsakinga už nuotolinio teismo posėdžio organizavimą kalėjimo patalpose, ir ji buvo viena su dviem nuteistaisiais toje patalpoje, kur A. S. užpuolė M. K. Sprendžiant iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje esamos informacijos, toje patalpoje stacionarių vaizdo kamerų nebuvo. Taigi Saugumo valdymo skyriaus specialistė R. J. yra davusi tik žodinius parodymus apie įvykį, bet jokie reikalavimai dėl vaizdo registratorių naudojimo šiai pareigūnei iš atsakovo pusės nebuvo keliami, nors ir jai taikoma Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo 5.2 papunkčio nuostata. Tuo metu jo neveikimas dėl vaizdo registratoriaus nenaudojimo išleidžiant nuteistąjį A. S. iš gyvenamosios patalpos vertinamas kaip reikšmingas nusižengimas, nors vaizdo registratoriaus nenaudojimas šiuo atveju nesukėlė ir net negalėjo sukelti jokių neigiamų padarinių, nes visi tiek jo, tiek nuteistojo veiksmai poste pilna apimtimi buvo filmuojami stacionariomis vaizdo kameromis, kas sudarė sąlygas objektyviai grįsti ir tarnybinio patikrinimo metu tiriamas aplinkybes.

16.14. Teismas, nepaisant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje jam nustatytos pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai ir visapusiškai jas ištirti, nenustatė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nėra įrodyta jo kaltė, konstatuojamas priežastinis ryšys, tačiau jis nėra objektyviai pagrįstas. Materialiosios teisės normos yra taikomos netinkamai, todėl nepagrįstai pripažįstama, jog pareiškėjas yra padaręs tarnybinį nusižengimą.