Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei V. M. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2021 m. kovo 8 d. Kaune, Šarkuvos g. 23, įvykusio eismo įvykio metu buvo sugadinta transporto priemonė F. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutrikdyta pėsčiosios sveikata. Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojos atsakovės V. M. kaltės. Atsakovė vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir neturėdama teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 13 492,29 Eur: 547,59 Eur dydžio draudimo išmoką už automobilio F. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus, 812,04 Eur draudimo išmoką už nukentėjusiosios laikinąjį nedarbingumą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktą pretenziją Nr. (8.5E) DV_S-24228, 407,06 Eur negautas pajamas, 5136 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 400,56 Eur už vaistus ir gydymą, 4319,47 Eur draudimo išmoką Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas, 1869,57 Eur draudimo išmoką už nukentėjusiosios laikinąjį nedarbingumą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktą pretenziją Nr. (8.5E) DV_S-68562. Atsakovė atlygino ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 1560,59 Eur sumą, todėl prašoma priteisti iš atsakovės regreso tvarka 11 631,70 Eur draudimo išmokos.

5. Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, neatvyko. Iki teismo posėdžio gautas prašymas nagrinėti bylą iš esmės nedalyvaujant ieškovės atstovui (el. b. t. 2, l. 92). Teismas išnagrinėjo bylą iš esmės, nedalyvaujant ieškovės atstovui, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 231 straipsnio 5 dalimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6. 2021 m. kovo 8 d. Kaune, Šarkuvos g. 23, automobilių aikštelėje atsakovė V. M. būdama neblaivi, vairavo automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei važiuodama atbulomis partrenkė ėjusią pėsčiąją A. Š., atsitrenkė į stovintį automobilį F. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sugadintos dvi transporto priemonės, partrenkta pėsčioji buvo išvežta į LSMU Kauno ligoninės Traumatologijos punktą. Ligoninėje nustatyta, kad lūžo A. Š. dešinės rankos riešas, nustatyti daugybiniai blauzdos kaulo lūžiai, ji buvo paguldyta į ligoninę (el. b. t. 1, l. 5, 6). Eismo įvykio metu atsakovė neturėjo vairuotojo pažymėjimo (el. b. t. 1, l. 12).

7. Atsakovės V. M. vairuoto automobilio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta pagal Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (el. b. t. 1, l. 8, 9). Draudėja, t. y. ieškovė, įsipareigojo apdraustos transporto priemonės valdytojams suteikti draudimo apsaugą pagal įstatymą (Sutarties 2.1, 2.1.1 punktai).

8. Iš 2021 m. kovo 8 d. transporto priemonės FORD (LT) Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros akto-prašymo (el. b. t. 1, l. 14) nustatyta, kad po eismo įvykio buvo būtina pakeisti automobilio galinį bamperį ir jo detales, žibintą bei remontuoti galinį kairįjį sparną. Šių darbų kaina – 547,59 Eur (el. b. t. 1, l. 15-19). Sugadintos transporto priemonės savininkui buvo atlyginta šių darbų atlikimo suma 2021 m. kovo 22 d. (el. b. t. 1, l. 95, 100). 2021 m. kovo 24 d. pretenzija (el. b. t. 1, l. 105, 106) ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama sumokėti 547,59 Eur ieškovės išmokėtą draudimo išmoką per 15 dienų.

9. Nukentėjusioji A. Š. buvo nedarbinga dėl šio eismo įvykio nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. spalio 5 d. (el. b. t. 1, l. 34-40, 56-70).

10. 2021 m. gegužės mėn. VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į ieškovę raštu „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo nukentėjus A. Š.“ (el. b. t. 1, l. 21, 22) nurodydamas, kad apdraustoji A. Š. pateikė VSDFV Kauno skyriui nedarbingumo pažymėjimus už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. balandžio 28 d., bei nuo 2021 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. gegužės 17 d. Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimais A. Š. paskirta 812,04 Eur ligos išmoka už minėtą laikinojo nedarbingumo laikotarpį. Ieškovės kaip transporto priemonės, valdytos žalą padariusio asmens, draudėjos buvo prašoma atlyginti 812,04 Eur žalą.

11. 2021 m. birželio 3 d. sprendimu (el. b. t. 1, l. 91) ieškovė nusprendė išmokėti VSDFV Kauno skyriui 812,04 Eur. VSDFV skyrius patvirtino, kad ši suma buvo sumokėta 2021 m. birželio 4 d. (el. b. t. 1, l. 24, 25, 101). 2021 m. birželio 4 d. pretenzija (el. b. t. 1, l. 108-110) ieškovė prašė atsakovės sumokėti 812,04 Eur jos (ieškovės) išmokėtą draudimo išmoką.

12. 2021 m. rugsėjo 7 d. gydytojos eksperto išvadoje (el. b. t. 1, l. 30, 31) nurodyta, kad nukentėjusiajai A. Š. turi būti kompensuotos 400,56 Eur išlaidos vaistams ir gydymui, 5136 Eur neturtinė žala, apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4.2.4. punktą.

13. 2021 m. rugsėjo 13 d. AB „Lietuvos draudimas“ eksperto išvados duomenimis (el. b. t. 1, l. 28) nukentėjusiosios negautos pajamos laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. gegužės 17 d. buvo 407,06 Eur, įvertinus jos vidutines pajamas į mėn. bei iš Sodros gautą išmoką.

14. 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu (el. b. t. 1, l. 92) ieškovė nusprendė sumokėti nukentėjusiajai A. Š. 5943,62 Eur išmoką. Ši suma buvo pervesta į nukentėjusios sąskaitą 2021 m. rugsėjo 30 d. (el. b. t. 1, l. 97, 102). 2021 m. spalio 7 d. pretenzija (el. b. t. 1, l. 111-113) ieškovė prašė atsakovės sumokėti 5943,62 Eur ieškovės išmokėtos draudimo išmokos.

15. 2021 m. spalio mėn. VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į ieškovę (el. b. t. 1, l. 24, 25) nurodydamas, kad Fondo valdybos Kauno skyriui paskyrus ir išmokėjus A. Š. ligos išmoką už jos laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. spalio 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui papildomai padaryta 1869,57 Eur žala. VSDFV Kauno skyrius prašė ieškovės atlyginti šią žalą kaip draudėjos, apdraudusios įvykio kaltininkės vairuotos transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę.

16. 2021 m. spalio mėn. pretenzija (el. b. t. 1, l. 26, 27) Kauno teritorinė ligonių kasa kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad dėl eismo įvykio 2021 m. kovo 8 d. nukentėjusiajai A. Š. buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, už kurias buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų; suteiktų gydymo paslaugų kaina – 4319,47 Eur. Pretenzijoje buvo prašoma pranešti, ar ieškovė pripažįsta eismo įvykį draudiminiu, ar sutinka atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, nurodant, kad žalos atlyginimas gali būti pervestas į Valstybinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke.

17. 2021 m. spalio 12 d. sprendimu (el. b. t. 1, l. 93) ieškovė nusprendė sumokėti Valstybinei ligonių kasai 4319, 47 Eur, 2021 m. spalio 22 d. sprendimu - 1869,57 Eur VSDFV Kauno skyriui (el. b. t. 1, l. 94). Nurodytos sumos pervestos į VSDFV Kauno skyriaus bei Valstybinės ligonių kasos sąskaitas 2021 m. spalio 13 d. ir spalio 25 d. (el. b. t. 1, l. 98, 99, 103, 104). 2021 m. spalio 14 d. bei spalio 25 d. pretenzijomis (el. b. t. 1, l. 114-119) ieškovė prašė atsakovės sumokėti 4319, 47 Eur ir 1869,57 Eur išmokėtų draudimo išmokų.

18. Ieškovės teigimu, atsakovė sumokėjo iš viso 1560,59 Eur pagal jai pateiktas pretenzijas, liko skolinga ieškovei 11 631,70 Eur kaip jos padarytą žalą atlyginusiam asmeniui.

19. Atsakovė šiuo metu nedirba, nuo 2022 m. sausio 26 d. yra registruota Užimtumo tarnyboje (el. b. t. 1, l. 146). Ieškovė turi nepilnametį sūnų, gim. 2005 m. lapkričio 18 d. (el. b. t. 1, l. 149). Jos vardu nėra registruotų transporto priemonių (el. b. t. 1, l. 164). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, atsakovei priklauso vieno kambario butas Kaune, Šarkuvos g. 23-38. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, nėra vykdomųjų bylų, kuriose būtų vykdomas priverstinis skolų išieškojimas iš atsakovės (el. b. t. 1, l. 165-167). Susipažinus su atsakovės į bylą pateiktu sąskaitos išrašu (el. b. t. 2., l. 1-74) nustatyta, kad į šią sąskaitą atsakovei periodiškai pervedamos kitų asmenų lėšos, ji pati grynais pinigais papildo sąskaitą: 2021-10-01 – 150 Eur, 2021-10-02 – 50 Eur, 2021-10-05 – 50 Eur, 2021-10-06 – 300 Eur, 2021-10-21 – 100 Eur, 2021-10-27 – 85 Eur (iš viso spalį – 735 Eur), 2021-11-24 – 200 Eur, 2021-11-15 – 250 Eur, 2021-11-17 – 140 Eur, 2021-11-29 – 120 Eur (710 Eur), 2021-12-01 – 40 Eur, 2021-12-02 – 150 Eur, 2021-12-05 – 100 Eur, 2021-12-08 – 300 Eur, 2021-12-25 – 100 Eur (690 Eur).

20. Susipažinus su šalių procesiniais dokumentais, daroma išvada, kad atsakovė pripažįsta ieškovės nurodytas faktines aplinkybes dėl jos neteisėtų veiksmų ir kaltės kilus 2021 m. kovo 8 d. eismo įvykiui. Atsakovė atsiliepime į ieškinį neginčijo ir žalos dydžio, tačiau teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovė neįrodė žalos. Todėl toliau pasisakoma dėl ieškovės atlygintos nukentėjusiems nuo eismo įvykio subjektams žalos, bei dėl atsakovės prašymo sumažinti priteistinų nuostolių atlyginimą.

Dėl ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atlygintos nukentėjusiesiems nuo eismo įvykio, sukelto atsakovės V. M. neteisėtais veiksmais, žalos dydžio

21. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPCAPDĮ) 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį.

22. Pagal TPCAPDĮ 15 straipsnio 4 dalį kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).

23. Asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, ir medicininės apžiūros pažymomis. Atsakingas draudikas vadovaujasi įstaigų ir įmonių, turinčių teisę nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą, kuris nustatomas vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, išvadomis, taip pat turi teisę siųsti nukentėjusį trečiąjį asmenį atlikti medicininės apžiūros, apmokėdamas apžiūros išlaidas (TPCAPDĮ 15 straipsnio 6 dalis).

24. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pateikti pretenzijas atsakingam draudikui dėl patirtos neturtinės žalos. Atsakingas draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi kompetentingų asmenų išduotais dokumentais, įrodančiais laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, sužalojimo pasekmes, mirties faktą ir priežastis, kitais įrodymais. Atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus (TPCAPDĮ 15 straipsnio 7 dalis). Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (TPCAPDĮ 15 straipsnio 8 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė sumokėdama transporto priemonės F. G. savininkui, nukentėjusiajai A. Š., VSDFV Kauno skyriui, Valstybinei ligonių kasai ieškinyje nurodytas draudimo išmokas, vadovavosi šių subjektų pretenzijomis bei jas pagrindžiančiais dokumentais. Atsakovės atstovas, teigdamas, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, nenurodė konkrečių aplinkybių ar duomenų, paneigiančių ieškovės įrodymus apie jos išmokėtų dėl atsakovės sukelto eismo įvykio draudimo išmokų dydžius (žr. sprendimo 8-17 punktus). Todėl laikoma, kad ieškovė įrodė, jog sumokėjo iš viso 13 492,29 Eur draudimo išmokų, susijusių su atsakovės sukeltu eismo įvykiu (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovės V. M. prašymo sumažinti priteistiną iš jos ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai nuostolių atlyginimo sumą

26. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktus draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę.

27. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta.

28. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

29. Pagal kasacinio teismo praktiką nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis Nr. 3K-3-118/2010). Ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2008).

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimo suma (11 631,70 Eur) nėra didesnė, nei TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta draudimo suma (žr. sprendimo 28 punktą).

31. Byloje nustatyta, kad nors atsakovė šiuo metu nedirba ir augina nepilnametį vaiką (16 metų), ji turi butą, yra gana jauno amžiaus (35 metų), darbinga, kas mėnesį gauna grynų lėšų (apie 700 Eur), kuriuos įneša į savo sąskaitą, skolina iš kitų asmenų gana dideles sumas (pvz. 2021 m. rugsėjo 7 d. iš Ž. P. paskolinta 2903 Eur). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis nėra sunki ir tokia bloga, kad teismas, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, taikytų išimtį bei sumažintų iš atsakovės priteistiną suma beveik 50 proc., t. y. iki 6065 Eur. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad nors atsakovė turi nepilnametį vaiką, iš jos pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad vaiko tėvas periodiškai moka išlaikymą vaikui, o po dviejų metų vaikas taps pilnametis ir pasibaigs atsakovės pareiga išlaikyti savo sūnų.

32. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1,3 punktų pagrindu priteisia iš atsakovės visą ieškinyje nurodytą 11 631,70 Eur draudimo išmoką, nenustatęs, kad šios sumos priteisimas sukeltų atsakovei labai sunkius padarinius bei prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

33. Teismas, tenkindamas ieškinį visiškai, atmeta atsakovės atstovės motyvus dėl vartojimo santykius reguliuojančių normų taikymo šioje byloje. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovės nesiejo vartojimo sutartiniai santykiai (CK 6.228(1) straipsnio 1 dalis). Atsakovės pareiga sumokėti ieškovei šios išmokėtas draudimo išmokas kyla iš įstatymo ir delikto (neteisėtų kaltų atsakovės veiksmų) (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

34. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalimi iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (11 631,70 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

35. CPK 93 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu iš atsakovės ieškovei priteisiama 273 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinio padavimą (el. b. t. 1, l. 120). Iš atsakovės valstybės naudai CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 1 dalies pagrindu priteisiama 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo.

36. Teismas, patenkinęs ieškinį visiškai, toliau sprendžia atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Dėl atsakovės V. M. prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą

37. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

38. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2011, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

39. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo išdėstyti sprendimo vykdymą, įpareigojant ją mokėti į mėnesį ne daugiau kaip 250 Eur. Ieškovės atstovui neatvykus į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, ieškovės nuomonė dėl šio atsakovės prašymo neišreikšta. Įvertinęs tai, kad šalys proceso metu turi būti aktyvios ir domėtis bylos eiga, teismas sprendžia, kad ieškovė, nepateikusi savo nuomonės dėl atsakovės prašymo, iš esmės jam neprieštarauja.

40. Nors byloje yra duomenų apie tai, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto ir periodiškai gauna grynųjų pinigų, kuriuos įneša į savo sąskaitą (žr. šio sprendimo 19 punktą), nenustatyta, kad jos turtinė padėtis yra tokia gera, jog ji galėtų sumokėti priteistą sumą iš karto, ir tai ženkliai neapsunkintų atsakovės turtinės padėties. Įnešamos į atsakovės sąskaitą grynųjų lėšų sumos nėra labai didelės (apie 700 Eur į mėnesį), turint omenyje tai, kad, labiau tikėtina, jog ji iš tų lėšų išlaiko ir savo nepilnametį sūnų. Ieškovė yra draudimo bendrovė, kurios turtinė padėtis yra gera (viešoje erdvėje esančiais duomenimis įmonė neturi skolų VSDFV, Creditinfo skolų neregistruota, jos įstatinis kapitalas yra 11 665 377,60 Eur: https://rekvizitai.vz.lt/imone/lietuvos_draudimas_centrine_buveine/ ).

41. Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes dėl šalių turtinės padėties, konstatuoja, kad byloje priimto sprendimo išdėstymas atitiks abiejų šalių interesus ir nepažeis šalių lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros principų. Juo labiau kad atsakovė pradėjo savanoriškai mokėti ieškovei šios išmokėtą draudimo išmoką dalimis dar iki ieškinio padavimo teisme. Todėl atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinamas, nustatant, kad atsakovė nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi mokėti ieškovei kas mėnesį po 250 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidų, o paskutinį 48 mėnesį - 154,70 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos. Sumokant paskutinę įmoką, turi būti sumokėta visa šiuo teismo sprendimu priteista suma su procesinėmis palūkanomis (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 279 straipsniais, 93 straipsnio 1, 4 dalimis, 284 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

patenkinti ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei V. M. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 11 631,70 Eur (vienuolikos tūkstančių šešių šimtų trisdešimt vieno Eur 70 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (11 631,70 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 273 (dviejų šimtų septyniasdešimt trijų) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 48 (keturiasdešimt aštuoniems) mėnesiams.

Nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovė V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigojama sumokėti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, kas mėnesį po 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o paskutinį (keturiasdešimt aštuntą) mėnesį - 154,70 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis Eur 70 ct) skolos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos. Sumokant paskutinę įmoką, turi būti sumokėta visa šiuo teismo sprendimu priteista suma su procesinėmis palūkanomis.

Priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,96 Eur (aštuonių Eur 96 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662. Mokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.