- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-24
- Bylos Nr.
- 1A-172-873/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35867-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Nijolė Žimkienė
- Kaltinamasis
- V. P.
- Nukentėjusysis
- K. Š.
- Advokatai
- Vytenis Dziegoraitis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Julitos Dabulskytės - Raizgienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jolitos Okuškienės (toliau – prokurorės) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. V. P. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį buvo kaltinama tuo, kad ji, 2018 m. liepos 25 dieną, apie 22.41 val., atvykusi į sodų bendrijoje „duomenys neskelbtini“ esantį sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), Elektrėnai, (duomenys neskelbtini) g. priklausantį K. Š., panaudodama padegamąjį skystį, padegė ir sunaikino sodo namelį, kurio vertė 3475 Eurų su jame buvusiais daiktais: dumpliniu muzikos instrumentu „Bajanas“ 400 Eurų vertės, dumpliniu muzikos instrumentu „Bajanas“ 100 Eurų vertės, 20 vienetų statybinių elektrinių, mechaninių, suvirinimo įrankių, kurių bendra vertė 500 Eurų, stalu, kurio vertė 50 Eurų, sofa, kurios vertė 150 Eurų, kampu, kurio vertė 80 Eurų vertės, spintele, kurios vertė 60 Eurų, bevertėmis kėdėmis, dujine virykle, kurios vertė 30 Eurų ir padarė nukentėjusiajam K. Š. 4845 Eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė prašo Vilniaus regiono apylinkės Trakų rūmų teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendį pakeisti ir V. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, paskirti jai 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą. Nukentėjusiojo K. Š. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios V. P. nusikalstamais veiksmais K. Š. padarytą 4845 Eur turtinę žalą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Prokurorės nuomone, teismas neišsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, pagal kurias įrodymais baudžiamajame procese laikomi įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 straipsnio 1 dalis) ir juos teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).
2.2. Teigiama, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog V. P. duoti parodymai teisminio nagrinėjimo metu neprieštarauja jos ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Pažymima, kad V. P. tik įrodymų tyrimo teisme metu išreiškė savo poziciją dėl jai pareikštų kaltinimų ir savo kaltės nepripažino. Iš ikiteisminio tyrimo metu atliktų V. P. apklausų matyti, kad ji klausimo dėl kaltės nekomentavo. Prokurorės teigimu, iš 2019 m. spalio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad duodama teismui parodymus V. P. nurodė, jog „netiki, kad galėjo nueiti ir sudeginti, juk pati viską ten sutvarkė“, „galvoja, kad ji 2018 m. liepos 25 d. nebuvo sodo namelyje“. Pasak prokurorės, iš šių V. P. duotų parodymų darytina išvada, jog kategoriškai neneigia savo kaltės dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.
2.3. Pasak prokurorės, nors teismas nurodė, jog V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad nudegimai ant jos rankų ir kojų atsirado, kadangi matomai nusiplikė verdančiu vandeniu, tačiau šį teismo teiginį paneigia V. P. 2018 m. rugsėjo 7 d. specialios liudytojos apklausos protokolas, kuriame ji apie kojų ir rankų nudegimą nieko neminėjo. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad skiriasi V. P. parodymai dėl aplinkybių, kuriomis ji nusidegino rankas ir kojas, dėl patirto skausmo, kurį sukėlė nudegimai. Kaip teigiama, apibendrinus V. P. duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, matyti, kad jie kiekvieną kartą skiriasi, kadangi pačios pirmos apklausos metu V. P. apie nudegimus nieko nepaminėjo, sekančios apklausos metu nurodė, kad neatsimena, kaip nusiplikė kojas ir rankas, o teisminio nagrinėjimo metu iškėlė versiją, jog galbūt nusiplikė karštu vandeniu, kai galimai tvarkė agurkus. Atkreipiamas dėmesys, kad V. P. pateiktą versiją dėl rankų ir kojų nusiplikinimo vakuojant agurkus paskatino sakyti A. D.. Taip pat pažymima, kad V. P. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu skyrėsi dėl juntamo skausmo po nudegimo. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. nurodė, kad juto skausmą ant rankų ir kojų, tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog jai nudegintų rankų ir kojų neskaudėjo.
2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas padarė neteisingą hipotetinę išvadą, jog V. P. neturėjo realių, objektyvių galimybių būdama neblaivi ir prieš tai vartojusi vaistus, temstant, nuvykti iš savo gyvenamosios vietos iki nusikaltimo padarymo vietos. Pažymima, kad V. P. 2018 m. liepos 25 d. dėl sveikatos būklės galėjo vaikščioti, o ta aplinkybė, jog dar būnant ligoninėje ryte ir per pietus vartojo vaistus, bei tai, kad grįžusi namo iš ligoninės vartojo alkoholinius gėrimus, neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad ji 2018 m. liepos 25 d. neturėjo realios ir objektyvios galimybės nuvykti į inkriminuojamo nusikaltimo padarymo vietą. Pasak prokurorės, 2,2 km atstumas nėra toks didelis, kurio negalima būtų nueiti pėsčiomis, nors ir būnant apsvaigus nuo alkoholio. Prokurorės manymu, V. P. turėjo visas galimybes nuo 22 val. iki 22.41 val. tiek nueiti pėsčiomis, tiek ir nuvažiuoti automobiliu iki nukentėjusiojo K. Š. sodo namelio.
2.5. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. P. ir liudytojos L. K. parodymai buvo nenuoseklūs dėl to, kelintą valandą L. K. 2018 m. liepos 25 d. išėjo iš V. P. buto. Nurodoma, kad iš V. P. ir liudytojos L. K. parodymų matyti, jog nei viena, nei kita negalėjo tiksliai pasakyti, kelintą valandą L. K. išėjo iš V. P. namų. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad V. P. iš pradžių teigė, kad draugė iš jos išėjo apie 20 val., o vėliau teigė, jog draugė pas ją atėjo 20.00 val., kada išėjo, nežino.
2.6. Prokurorė pažymi, kad nors telefoninio pokalbio metu V. P. nepasakė konkrečiai, jog tai ji padegė sodo namelį, tačiau tiek iš pačios V. P. pasakymo, kad ji sutinka viską atsėdėti, o tai reiškia atlikti bausmę, tiek iš V. P. atsakymo į A. D. pasakymą, jog jeigu ne tas nudegimas, tai būtų viskas gerai, galima daryti kategorišką išvadą, kad V. P. padegė sodo namelį.
2.7. Atkreipiamas dėmesys į liudytojos A. D. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Ikiteisminio tyrimo metu jos nurodytos aplinkybės sutampa su telefoniniu pokalbiu, kuris vyko su V. P. dar iki A. D. apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Taip pat pažymima, kad A. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog po K. Š. sodo namelio sudegimo V. P. visą laiką būdavo pasimetusi, išsigandusi.
2.8. Prokurorės manymu, teismas klaidingai nurodė aplinkybę dėl K. Š. sodo namelio paliktų pravirų langų. Pasak prokurorės, teismas nuosprendyje akcentuoja, kad nukentėjusysis K. Š., liudytoja R. G. nurodė, jog iš vakaro, prieš gaisrą, buvo palikti praviri du sodo namelio langai, tačiau iš nukentėjusiojo K. Š. duotų parodymų matyti, jog buvo paliktas pravertas tik vienas langas, pietų pusėje.
2.9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, padarydamas išvadą, jog į K. Š. sodo namelį galėjo patekti pašaliniai asmenys, nevertino ir neanalizavo tos aplinkybės, kad K. Š. sodo namelio teritoriją saugojo du dideli, agresyvūs šunys, pro kuriuos, mažai tikėtina, jog galėjo praeiti pašaliniai asmenys. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog šunimis rūpinosi ne tik K. Š., bet ir V. P., todėl prokurorei nekyla abejonių, kad būtent V. P., o ne pašaliniai asmenys, padegė K. Š. sodo namelį.
2.10. Prokurorė pažymi, kad 2019 m. lapkričio 4 d. vykusiame teisiamajame posėdyje nukentėjusysis K. Š. prašė teismo prie baudžiamosios bylos prijungti V. P. ir jo sesers A. S. susirašinėjimą. Tuo tarpu prokurorė palaikė nukentėjusiojo prašymą ir, vadovaudamasi BPK 287 straipsniu, 288 straipsniu, prašė teismo suteikti jai galimybę tinkamai suformuoti V. P. telefonu siųstą laišką nukentėjusiojo K. Š. seseriai, tačiau teismas atmetė prokurorės prašymą. Pasak prokurorės, minėtas V. P. laiškas nukentėjusiojo K. Š. seseriai buvo reikšmingas, kadangi iš laiško turinio matyti, kad V. P. yra įskaudinta ir pikta ant K. Š. dėl jo elgesio, kuris ją žeidžia, taip pat minėto laiško turinys patvirtina jos duotus parodymus, jog ji labai mylėjo K. Š.. Prokurorės nuomone, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nutrūkus santykiams su K. Š., V. P. iš pykčio ir nuoskaudų jam nusprendė atkeršyti sudegindama jo sodo namelį, ką nurodė nukentėjusysis K. Š. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme.
2.11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors tiesioginių įrodymų, patvirtinančių V. P. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, nėra, tačiau, pasak prokurorės, yra pakankamai netiesioginių įrodymų, kurie negalėjo būti ignoruojami ir teismo turėjo būti vertinami. Pažymima, kad tokie įrodymai yra: V. P. parodymai, nukentėjusiojo K. Š. parodymai, liudytojų A. D., L. K., R. G. parodymai, Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2018 m. liepos 25 d. aktas dėl kilusio gaisro Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1594(18), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas. Prokurorės manymu, V. P. nepagrįstai išteisinta, nenustačius, kad kaltinamoji dalyvavo darant nusikalstamą veiką.
3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusysis K. Š. palaikė apeliacinį skundą. Išteisintoji V. P. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.
4. Visų pirma pastebėtina, kad prokurorės apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje prašoma pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį, tačiau iš tolimesnio prašymo išteisintąją V. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, bei dėstomų argumentų akivaizdu, kad apeliaciniu skundu prašoma priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, t. y., panaikinti skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį. Šis netikslumas išteisintosios teisinės padėties neblogina. Be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, prokurorė prašė skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
5. Apeliaciniame skunde prokurorė iš esmės ginčija teismo atliktą įrodymų vertinimą. Prokurorės nuomone, teismas neišsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, tuo pažeisdamas BPK nuostatas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį, neturi pagrindo išvadai, kad šioje byloje nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, atlikusi byloje dalinį įrodymų tyrimą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aiškinosi galimas gaisro kilimo priežastis, tyrė proceso metu keltas versijas, vertino nukentėjusiojo, liudytojų parodymų patikimumą, turinį, analizavo telefoninį pokalbį, lygino tarpusavyje tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus, bylą išnagrinėjo išsamiai, padarė teisingą išvadą, jog bylos duomenys nėra pakankami daryti neginčijamą išvadą apie V. P. kaltę pagal pareikštą kaltinimą. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.
6. Prokurorė akcentuoja prieštaringus V. P. parodymus, tačiau priešingai nei nurodo prokurorė, išteisintoji viso proceso metu dėl esminių šiai bylai aplinkybių buvo kategoriška ir savo kaltės nepripažino. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, V. P., apklausta specialiąja liudytoja, parodė, kad su sodo namelio padegimu nėra susijusi (t. 2, b. l. 51-52). V. P. 2018 m. rugsėjo 20 d. su pareikštu įtarimu nesutiko, 2018 m. rugsėjo 25 d., 2019 m. birželio 11 d. nurodė, jog kaltės klausimo nekomentuos (t. 2, b. l. 70; 95-96; 109). V. P., apklausta pirmosios instancijos teisme, kaltės nepripažino (t. 3, b. l. 6-7). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su prokurorės argumentais, jog V. P. teiginiai „netiki, kad galėjo nueiti ir sudeginti, juk pati viską ten sutvarkė“, „galvoja, kad ji 2018 m. liepos 25 d. nebuvo sodo namelyje“ rodo, kad išteisintoji neneigia savo kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. P. išreikšti pamąstymai nevertintini kaltės įrodymu, prokurorės akcentuojamos atskiros išteisintosios parodymų frazės pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia. V. P. kaltės dėl sodo namelio padegimo nepagrindžia ir kita byloje surinkta medžiaga.
7. Prokurorė apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria V. P. parodymų dėl aplinkybių, kuriomis ji nusidegino rankas ir kojas, dėl patirto skausmo, kurį sukėlė nudegimai, nesutapimams. Iš tiesų, pirmosios apklausos metu duoti V. P. parodymai dėl kai kurių aplinkybių skiriasi nuo parodymų, užfiksuotų vėlesnėse apklausose. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad išteisintoji keitė parodymus apie aplinkybes, kuriomis patyrė sužalojimus, pradžioje ji nurodė, kad neprisiminė, iš kur atsirado nudegimai, į medikus nesikreipė, nes vartojo alkoholinius gėrimus, nors buvo nedarbingumas, Klaipėdos ligoninėje paaiškino, jog nudegimus patyrė buityje, apsideginusi verdančiu vandeniu (t. 2, b. l. 95-96). Pirmosios instancijos teisme V. P. parodė, jog pamatė, kad virtuvėje šlapia, guli puodas, todėl pamanė, kad kažką mėgino daryti ir apsiplikė, neskaudėjo porą dienų (t. 3, b. l. 6-7). Nors išteisintoji nuosekliai negalėjo paaiškinti, iš kur atsirado nudegimai, vis tik byloje nėra duomenų, kurie iš esmės paneigtų išteisintosios nurodytą versiją, kad nudegimus patyrė namie, apsipylusi verdančiu vandeniu. Tuo tarpu aukščiau paminėti duomenys, nesant kitų juos papildančių objektyvių duomenų, negali būti laikomi neginčijamais įrodymais, patvirtinančiais V. P. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo.
8.Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2019 m. gegužės 2 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. P. konstatuoti nudegimai padaryti aukštos temperatūros poveikiu prieš atvykstant į UAB sveikatos centrą „duomenys neskelbtini“. Tiksliau nudegimų padarymo laiko pagal medicininiuose dokumentuose fiksuotus medicininius duomenis nustatyti negalima. Pagal medicininiuose dokumentuose (gydymo stacionare ligos istorijose fiksuotus medicininius duomenis) tiksliai nudegimus padariusio aukštos temperatūros šaltinio nustatyti negalima, nes neaprašyta nei tiksli nudegimų lokalizacija, nei forma, nei nudegusių paviršių kontūrai. V. P. nurodyto nudegimų padarymo laiko paneigti negalima. Ar pėdų ir rankos nudegimai buvo padaryti karštu vandeniu, ar kitokiu karštu skysčiu, ar liepsna pagal esamus duomenis nustatyti negalima (t. 1, b. l. 168-170). Šiuo atveju išteisintosios parodymų tam tikrų detalių nesutapimas savaime nesuponuoja išvados, kad V. P. sužalojimai atsirado darant nusikalstamą veiką, tai yra padegant sodo namelį, kadangi tiksliai nustatyti, kaip, kada ant išteisintosios kūno atsirado nudegimai, negalima. Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2018 m. liepos 25 d. aktas dėl kilusio gaisro, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina gaisro kilimo priežastį, tyčinio padegimo faktą, tačiau nepatvirtina, kad sodo namelį padegė išteisintoji.
9. Priešingai, nei nurodo prokurorė, V. P. kaltei pagrįsti nepakanka nukentėjusiojo K. Š. manymo, kad jo sodo namelį padegė išteisintoji, nes ji kerštauja, jog su ja nutraukė santykius. V. P. neneigia priekaištavusi nukentėjusiajam dėl jo sodo namelio, kad ten rinkdavosi laisvo elgesio moterys, vadino tą vietą landyne, tačiau tvirtina, kad nėra grasinusi, kad sodo namelį sunaikins (t. 2, b. l. 51-52). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. Š. įtarimai dėl sudeginto sodo namelio bei parodymai dėl galimai V. P. įvykdyto keršto ir atliktų nusikalstamų veiksmų negali būti laikomi neabejotinais V. P. kaltės įrodymais. Prokurorė apeliaciniame skunde akcentuoja V. P. laišką nukentėjusiojo K. Š. seseriai, tačiau minėtas laiškas, kaip įrodymas, pirmosios instancijos teisme nebuvo prijungtas prie bylos, apeliacinės instancijos teismui nepateiktas, todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentų, liečiančių minėto laiško turinį, nevertina. Pažymėtina, kad minėta liudytoja K. A. S. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, jog brolis (K. Š.) nežinojo, dėl ko sudegė jo sodo namelis, su V. P. bendravimas nutrūko po gaisro, kai sudegė sodo namelis (t. 2, b. l.153). Nors byloje yra duomenų apie įtemptus santykius tarp išteisintosios ir nukentėjusiojo, tačiau šios aplinkybės neginčijamai neįrodo, kad nusikaltimą padarė būtent išteisintoji. Tokios teisėjų kolegijos išvados nekeičia ir prokurorės apeliuojami liudytojų A. D., L. K., R. G. parodymai.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojos R. G. parodymai iš esmės yra neinformatyvūs, kadangi liudytoja nematė, kaip degė K. Š. sodo namelis, tik matė, kad iš vakaro prieš gaisrą buvo atidaryti du K. Š. sodo namelio langai (t. 2, b. l. 144-145).
11. Prokurorė atkreipia dėmesį į nenuoseklius V. P. ir liudytojos L. K. parodymus dėl to, kelintą valandą, 2018 m. liepos 25 d., L. K. išėjo iš V. P. buto. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, liudytoja L. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad galėjo būti, jog 2018 m. liepos 25 d., apie 17.30 val., ji atėjo V. P. aplankyti į namus, jos vartojo alkoholį, ir apie 22.00 val. ji išėjo ( t. 3, b. l. 8-9). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad išėjo gal 21.00 val., gal 22 val. (t. 1, b. l. 82). V. P. iš pradžių teigė, kad draugė iš jos išėjo tarp 20.00 val. ir 21.00 val. ( t. 2, b. l. 95), teisme nurodė, jog draugė pas ją atėjo 19.00-20.00 val., kada išėjo, nežino ( t.3, b. l. 6). Nors dėl šių aplinkybių išteisintoji ir liudytoja nebuvo nuoseklios, tačiau vertinant tai, kad buvo vartojamas alkoholis, tiek išteisintoji, tiek liudytoja L. K. laiką, kada atėjo (išėjo) liudytoja, galėjo nurodyti netiksliai. Be to, tokie V. P. ir liudytojos L. K. parodymų nesutapimai savaime nepatvirtina išteisintosios kaltės. Prokurorės manymu, V. P., net ir būdama apsvaigusi, turėjo visas galimybes nuo 22.00 val., iki 22.41 val. tiek nueiti pėsčiomis, tiek nuvažiuoti automobiliu iki nukentėjusiojo K. Š. sodo namelio, tačiau tokia prokurorės prielaida nepagrįsta objektyviais duomenimis. Priešingai, liudytoja L. K. negalėjo nurodyti tikslaus laiko, kada išėjo iš išteisintosios namų.
12. Prokurorės manymu, V. P. kaltę įrodo liudytojos A. D. parodymai, tačiau išanalizavus šios liudytojos parodymus matyti, jog ji nenurodė, kad išteisintoji padegė sodo namelį, o tik išsakė savo pamąstymus bei pastebėjimus. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, liudytoja A. D., apklausta 2018 m. rugsėjo 20 d. parodė, kad V. (P.) jai nepasakė, jog ji padegė sodo namelį. Pamačiusi V. P. apdegusias kojas, ji paaiškino, kad apsidegino vandeniu. Liudytojai paklausus, ar čia jos darbas, V. P. nieko neatsakė, tik jos elgesys liudytojai davė suprasti, kad tai padarė išteisintoji, nors tiksliai tvirtinti negali. Pokalbio metu liudytoja pasakė savo pamastymus, kad neprisipažintų. Taip pat liudytoja parodė, jog V. P. klausė, ar jai prisipažinti, kad padegė Š. sodo namelį, pasakė, kad kai jai nudegintos kojos, ją apkaltins (t. 1, b. l. 63-65). Liudytoja A. D. pirmosios instancijos teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau papildomai nurodė, kad jai nekėlė įtarimų, jog V. P. padegė, tik jo (nukentėjusiojo) žodžiai ją tikino, kad išteisintoji taip galėjo pasielgti (t. 3, b. l. 8). Tokie liudytojos parodymai iš esmės sutampa su išteisintosios paaiškinimais aukštesnės instancijos teisme. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme išteisintoji pateikė susirašinėjimą tarp nukentėjusiojo ir liudytojos A. D.. Nukentėjusysis patvirtino, kad buvo tokios žinutės, pokalbis, kad per liudytoją bandė surasti V. P.. Nukentėjusysis nurodė ir tai, kad buvo kalbėta apie namelio gaisrą, tačiau teigė, kad liudytoja ta tema nieko nesakė, šiuo metu neatsimena, ar jis sakė, ką įtaria padegimu.
13. Prokurorė pažymi, nors telefoninio pokalbio metu V. P. nepasakė konkrečiai, jog tai ji padegė sodo namelį, tačiau tiek iš pačios V. P. pasakymo, kad ji sutinka „viską atsėdėti“, o tai reiškia atlikti bausmę, tiek iš V. P. atsakymo į A. D. pasakymą, jog jeigu ne tas nudegimas, tai būtų viskas gerai, galima daryti kategorišką išvadą, kad V. P. padegė sodo namelį. Su tokiais prokurorės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
14. Apygardos teisme nagrinėjant apeliacinį skundą buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas bei perklausytas telefoninio pokalbio tarp išteisintosios ir liudytojos A. D. garso įrašas. Išteisintoji teisme paaiškino, jog iki šio pokalbio K. Š. susisiekė su A. D., pasakė, kad policija jau turi išteisintosios pirštų antspaudus, jog ji kalta, kad žino, jog tai tikrai padarė ji. Pasak V. P., su A. D. aptarinėjo tą jų pokalbį. Išteisintoji nurodė, jog liudytojai sakė, kad jau „viskas“, jog jis buvęs policijos pareigūnas ir ji nieko negalės įrodyti. Dėl frazės „atsisės“ išteisintoji paaiškino, jog kalbėjo apie tai, kad K. jau 15 metų seka kitą žmogų, o kadangi yra policijos pareigūnas, tai juo labiau patikės, negu ja. Dėl pokalbyje minimų pažymų išteisintoji paaiškino, jog atvažiavusi iš ligoninės-sanatorijos viską atidavė į polikliniką, pažyma buvo įklijuota į knygutę, todėl klausė, gal paimti, atšviesti ir nunešti. Nurodė, jog pareigūnei atidavė sanatorijos knygutę, o visą kitą pasakė, kad paimtų patys. Šiuo atveju išteisintoji paaiškino pokalbio fragmentus ir jos versija bylos duomenimis nepaneigta. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kurie neabejotinai pagrįstų, jog kalbėta būtent apie tai, kad sodo namelį padegė V. P., atitinkamai, ji dėl to patyrė nudegimus. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, jog apeliacinio skundo argumentas, kad V. P. kaltę įrodo jos pokalbis su A. D., nėra pakankamas pagrindas išteisintosios kaltei konstatuoti.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, išteisintosios kaltės neįrodo ir kiti prokurorės nurodomi netiesioginiai duomenys. Tai, kad K. Š. sodo namelio teritoriją saugojo du dideli, agresyvūs šunys, kuriais rūpinosi ne tik K. Š., bet ir V. P., nepaneigia fakto, kad sodo namelis galėjo sudegti dėl kitų aplinkybių, nei tvirtina prokurorė. Pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, išvada dėl kaltumo negali būti grindžiama prielaidomis. Tai, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai nurodė aplinkybę dėl paliktų pravirų K. Š. sodo namelio langų, iš esmės neturi reikšmės sprendžiant išteisintosios kaltės klausimą.
16. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-976/2016, kurioje nurodyta, kad įrodymų vertinimo procese itin svarbiu pripažįstamas nuoseklus nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų laikymasis. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje.
17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju įrodymų visuma nėra pakankama V. P. kaltei konstatuoti, t. y., kad būtent išteisintoji, panaudodama padegamąjį skystį, padegė ir sunaikino nukentėjusiojo K. Š. sodo namelį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie paneigtų išteisintosios nurodytą versiją, o nesant galimybių pašalinti kilusių abejonių, visos jos turi būti aiškinamos išteisintosios naudai. Iš byloje esančių duomenų galima būtų daryti išvadą, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 2 dalyje, tačiau remiantis bylos duomenimis negalima konstatuoti, kad šį nusikaltimą padarė V. P.. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. P. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad V. P. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
18. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo tenkinti nukentėjusiojo K. Š. civilinį ieškinį ir priteisti iš V. P. nusikalstamais veiksmais K. Š. padarytą 4845 Eur turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, nurodydamas, jog procesinio dokumento, pavadinto civiliniu ieškiniu, nukentėjusysis K. Š. nepateikė, dėl civilinio ieškinio procesinio sprendimo nepriėmė. Prokurorės prašymas nėra pagrįstas.
19. Šioje byloje K. Š. ikiteisminio tyrimo metu prašė pripažinti jį civiliniu ieškovu ir priteisti iš kaltininko 4845 Eur patirtą žalą. K. Š. tyrėjos 2019 m. gegužės 24 d. nutarimu buvo pripažintas civiliniu ieškovu, tačiau jokio procesinio dokumento, pavadintu civiliniu ieškiniu, nukentėjusysis nepateikė (t. 1, b. l. 52, 55). Pagal teismų praktiką teismas, gavęs nagrinėti baudžiamąją bylą, jos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje metu ar teisiamojo posėdžio parengiamojoje dalyje iki įrodymų tyrimo pradžios turi išsiaiškinti, ar byloje pareikštas civilinis ieškinys, kam jis pareikštas, kokie reikalavimai, ar civilinis ieškinys atitinka bent minimalius reikalavimus, taikomus jo formai, turiniui ir pan. Teismas baudžiamojoje byloje nustatęs tam tikrus civilinio ieškinio trūkumus turi įstatymų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl jų pašalinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2016).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189-511/2017 nurodyta, kad teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai nustatyta tvarka yra pateiktas civilinis ieškinys, o jo turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame aiškiai nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas. Vadovaujantis aukščiau aptartomis BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vien tik fizinio asmens ar juridinio asmens atstovo žodinis pareiškimas apie jam nusikaltimu padarytą žalą arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo priimtas nutarimas pripažinti asmenį civiliniu ieškovu negali būti prilygintas civilinio ieškinio pareiškimui bei teismo išnagrinėtas, priimant vieną iš BPK 115 straipsnyje numatytų sprendimų. Šioje nutartyje taip pat pažymėta, kad esant situacijai, kai nėra nustatyta tvarka pareikšto civilinio ieškinio ir asmuo buvo pripažintas civiliniu ieškovu dėl nusikaltimu padarytos turtinės ar neturtinės žalos, teismas teisiamojo posėdžio parengiamojoje dalyje iki įrodymų tyrimo pradžios turi išaiškinti civiliniam ieškovui ar jo atstovui teisę paduoti civilinį ieškinį, tam padarydamas bylos nagrinėjimo pertrauką.
21. Kaip girdėti iš 2019 m. spalio 9 d. teisiamojo posėdžio garso įrašo, teisėja K. Š. išaiškino jo teises, kaip nukentėjusiajam, taip pat ir kaip civiliniam ieškovui. K. Š. patvirtino, kad savo teises, kaip nukentėjusysis ir civilinis ieškovas suprato, tačiau iki įrodymų tyrimų pradžios civilinio ieškinio nepateikė, taip pat neprašė byloje skelbti pertrauką, tikslu pateikti civilinį ieškinį. Laikytina, kad tokiu būdu tyrėjos padarytą klaidą pripažįstant K. Š. civiliniu ieškovu teismas ištaisė, vadovaudamasis BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir nepadarydamas esminio baudžiamojo proceso pažeidimo. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad byloje K. Š. nėra pareiškęs civilinio ieškinio. Nukentėjusysis K. Š. nuosprendžio neskundė, dalyvavo apeliacinės instancijos teisme, klausimų dėl civilinio ieškinio nekėlė. Kadangi civilinis ieškinys byloje nepareikštas, be to, paliekamas išteisinamasis nuosprendis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, teisėjų kolegija prokurorės prašymą priteisti iš V. P. nusikalstamais veiksmais K. Š. padarytą žalą atmeta kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jolitos Okuškienės apeliacinį skundą atmesti.