Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-07-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-308-342/2010

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-308-342/2010Nutartis · 2010-07-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. N-575-1740-11Nutartis · 2011-09-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-16
Bylos Nr.
II-308-342/2010
Teisminio proceso Nr.
4-63-3-00237-2010-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė
Pažeidėjas
N. J.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-308-342/2010(Proceso Nr. 4-63-3-00237-2010-1)Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 39.4; 45.4;73
Administracinės bylos kategorija 2.6 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. liepos 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. J. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio 2010-05-17 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio pareigūno (toliau – ir Institucija) 2010-05-17 nutarimu N. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2010-04-04 16.01 val. Trakų raj., Lentvaryje, vairuodamas automobilį „Peugeot 206“, valstybinis (duomenys neskelbtini), pravažiavo geležinkelio pervažą, degant raudonam šviesoforo signalui, pradėjus leistis užtvarui. Tokiais veiksmais N. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 78.11, 173, 178.3 punktų reikalavimus, padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 straipsnyje, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda – 400 litų bauda su teisės vairuoti tranpsorto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. J. skundu prašo nutarimą pakeisti: taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos, susijusios su specialiosios teisės atėmimu. Pripažįsta padaręs pažeidimą, dėl jo gailisi. Teigia, jog transporto priemonė yra būtina šeimos interesų tenkinimui, nes gyvena už Vilniaus miesto ribų, o susisiekimas visuomeniniu transportu yra ribotas. Pažymi, jog yra studentas, mokosi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, nedirba, o žmona taip pat neteko darbo. Dėl koncertinės veiklos dažnai važiuoja į kitus miestus ir tenka grįžti naktį, todėl netekus teisės vairuoti taptų sudėtinga užsiimti profesine veikla. Nurodo, jog teisė vairuoti būtina ir seneliams aplankyti, kurie gyvena kaime ir turi rimtų negalavimų. Pažymi, jog pažeidimo metu matė raudoną šviesoforo signalą, tačiau besileidžiančios pervažos nepastebėjo. Prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir sušvelninti paskirtą baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 20). Prašyme (b.l. 24) nurodytos neatvykimo priežastys (koncertinė veikla) nelaikytinomis svarbiomis, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.

Atsiliepimas

Institucija, skyrusi nuobaudą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas atsiliepimu (b.l. 22) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo reikalavimų netenkinti. Nurodo, kad įrodymai, jog N. J. pažeidė KET reikalavimus surinkti administracinės bylos medžiagoje. Administracinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis. Pažymi, kad pažeidėjas nėra drausmingas vairuotojas, nes nuo teisės vairuoti tranpsorto priemones įgijimo jis net 10 kartų pažeidė KET reikalavimus, o 5 administracinės nuobaudos paskirtos būtent už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą. Institucija tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 20), atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas (ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakomybė pagal ATPK 125 straipsnį iškyla už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimą, inter alia už įvažiavimą į pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba kai užtvaras pradeda leistis.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (b.l. 10-17). N. J. nutarimo dalyje dėl veikos apimties ir kvalifikacijos neskundžia. Teismas aplinkybių, keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar pačio pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutarime konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis. Veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 125 straipsnį. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos.

N. J. prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos, susijusios su specialiosios teisės atėmimu.

Mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės, nei numatyta sankcijoje, nuobaudos skyrimo arba jos neskyrimo. Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30 straipsnyje ir 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, būtų skiriama arba administracinė nuobauda nebūtų skiriama tik išimtinais atvejais.

Teismų praktikoje taip pat paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, galimas tik nustačius išskirtines aplinkybes, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-62-509/2008; N-756-578/2009 ir kt.).

ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numato, kad skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Prašymas dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo panaikinimo argumentuojamas tuo, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas profesinei veiklai užsiimti, kadangi pažeidėjas dažnai koncertuoja už miesto ribų bei atvykti į Vilniaus miestą tiek dėl koncertinės veiklos, tiek dėl įsidarbinimo galimybių. Pažymi, jog šeimoje yra sunki materialinė padėtis, jis nedirba, o žmona atleista iš darbo. Be to teisė vairuoti transporto priemones būtina ir kaime gyvenantiems seneliams aplankyti. Pažymėtina, kad pažeidėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių aukščiau nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismo nuomone, nurodytos priežastys nėra pakankamos tam, jog būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes pagal susiformavusią teisminę praktiką ATPK 30¹ straipsnio taikymas sietinas su kokių nors ypatingų, ypač pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, buvimu, tačiau nagrinėdamas šią bylą teismas tokių aplinkybių nenustatė. Be to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje analogiško pobūdžio byloje yra pabrėžęs, jog pažeidėjo atliekamas darbas, jo šeimyninės aplinkybės negali būti laikomos pakankamomis priežastimis tam, kad jo atžvilgiu nebūtų taikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ATPK 125 straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki keturių mėnesių. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skundžiamu nutarimu (b.l. 14) paskirta ATPK 125 straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis – 400 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę – gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalis) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalis 5 punktas).

Pažeidėjas gailisi dėl padaryto pažeidimo, todėl ši aplinkybė pagrįstai įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti. Institucija pagrįstai nustatė N. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Pažymoje apie asmens baustumą (b.l. 18-19) pateikti duomenys, patvirtinantys sunkinančios aplinkybės buvimą: 2009 m. liepos 17 d. nutarimu jis patrauktas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimą (ATPK 123 straipsnis), bauda sumokėta 2009 m. rugpjūčio 7 d., todėl laikytina, kad administracinė nuobauda yra galiojanti. Taip pat pažymėtina, kad Institucijos duomenimis nustatyta, kad N. J. teisę vairuoti transporto priemones įgijo 2006 m. vasario 3 d., o administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus baustas net 10 kartų, o tai jį charakterizuoja kaip asmenį linkusį nusižengti nustatytai tvarkai. Pažymėtina, jog Institucija tenkino pažeidėjo prašymą išdėstyti baudos mokėjimą 4 mėnesių laikotarpiui, todėl nėra pagrindo sumažinti paskirtą baudą.

ATPK 20 straipsnis nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Tokie nemalonūs, nepalankūs nubaustajam administracine nuobauda asmeniui padariniai yra būtina sąlyga. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Be to nuobaudos negalėtų įspėjamai (prevenciškai) veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus.

Teismas konstatuoja, kad nėra išskirtinių aplinkybių, kurios itin švelnintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę ir leistų pagrįstai manyti, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galėtų būti pasiekti skiriant švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Įstatymų leidėjas, įvertindamas veikos pavojingumą visuomenei, nustato ir tam tikras priemones, kuriomis koreguojamas teisę pažeidusio asmens elgesys, taip pat daroma prevencinė įtaka jam ir kitiems asmenims. Įvertinus pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina išvada, kad ATPK 30¹ straipsnio taikymas nepasieks ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų – nubausti ir auklėti teisės pažeidėją.

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

skundo nepatenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio 2010 m. gegužės 17 d. nutarimą, kuriuo N. J. pagal ATPK 125 straipsnį paskirta 400 litų bauda ir 3 mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė