Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. M. ir jo atstovo adv. V. Žarkovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarimo, kuriuo S. M. (S. M.) nubaustas pagal ATPK 163¹¹ str. 3 d. 500 Lt bauda be krovinio konfiskavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2012-02-15 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. vasario 15 d. 15.30 val. Jūrininkų pr. Klaipėdoje, automobiliu „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB „B.“, į/k (duomenys neskelbtini), vežė 10 019,84 Lt vertės krovinį – šviesolaidinį kabelį ant dviejų ričių (ant vienos ritės – 3610 m, ant antros ritės – 304 m) be važtaraščio ar kito dokumento, įrodančio, kad krovinys priklauso vežėjui. Tuo jis pažeidė Kelių transporto kodekso 38 str. 1 d. nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163¹¹ str. 3 d.

Pagal LVAT suformuotą praktiką protokolo paskirtis yra dvejopa: tai yra procesinis dokumentas, kuriame formuojami kaltinimai, iš kitos pusės tai yra įrodymų šaltinis. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaip procesinis dokumentas, turi ypatingą svarbą. Juo pradedamas procesas dėl galimai padaryto teisės pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui. Kaltinimas turi būti aiškus ir nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė, kaip atsitiko šiuo atveju. Gintis nuo kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Pagal LVAT suformuotą praktiką, nagrinėjant administracinę bylą turi būti laikomasi tos pačios taisyklės kaip ir nagrinėjant baudžiamąją bylą, o būtent, turi būti užtikrinta pažeidėjo teisių apsauga. Administracinė byla nagrinėjama tik dėl tų veikų, kurios nurodytos protokole. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo ribos apibrėžtos pagal subjektus (asmenis, dėl kurių nagrinėjama byla) ir dalyką (faktinį ir teisinį bylos turinį). ATPK draudžiama išnagrinėti bylą ir priimti procesinį sprendimą dėl veikų, dėl kurių pažeidėjas nebuvo kaltinamas.

LVAT, aiškindamas ATPK 163¹¹ str. taikymą, yra suformavęs taisyklę, jog ATPK 163¹¹ str. numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektas yra asmuo, tiesiogiai transporto priemone gabenantis prekes (krovinį). Tačiau iš protokolo matyti, kad A. M. pareikšti kaltinimai ne apskritai už prekių gabenimą be dokumentų, o už prekių gabenimą pažeidžiant Kelių transporto kodekso 38 str. l d. reikalavimus. Konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta neteisėta veika yra Kelių transporto kodekso 38 str. pažeidimas. Kelių transporto kodekso 38 str. 1 d. nurodyta, jog vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį. Kelių transporto įstatymo 7 str. 2 d. numatyta, jog vežėjas - įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teise vežti keleivius ir krovinius. Įmonė suprantama taip, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 str. Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 str. 4 d. įmonė - bet kuris fizinis, bet kuris juridinis pelno siekiantis ar nesiekiantis asmuo, bet kuri juridinio asmens statuso neturinti pelno siekianti ar nesiekianti asociacija ar asmenų grupė arba bet kuri valstybės įstaiga, turinti savarankiško juridinio asmens statusą ar pavaldi tokį statusą turinčiai valdžios institucijai ir besiverčianti keleivių gabenimo veikla, arba bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, besiverčiantis krovinių vežimo veikla komerciniais tikslais. Pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 str. 11 d. vežėjas (operatorius) - fizinis arba juridinis asmuo, kuris verčiasi transporto veikla (keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu) ir atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas sąlygas bei reikalavimus. Taigi sisteminė šių aktų analizė leidžia teigti, jog vežėjas yra asmuo, kuris tiesiogiai transporto priemone gabena prekes (krovinį). Iš cituotų teisės normų analizės darytina išvada, jog vežėju gali būti tiek juridinis asmuo, tiek fizinis asmuo, tačiau tik tas, kuris verčiasi transporto veikla (LVAT 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis byloje Nr. N-556-1662-06). Nagrinėjamu atveju A. M. neatitinka vežėjo statuso Kelių transporto kodekso 38 str. prasme, todėl jam negali būti inkriminuotas šio straipsnio pažeidimas, o tuo pačiu ir ATPK 163¹¹ str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas, nes jis nėra šio administracinio teisės pažeidimo subjektas (LVAT 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. N-63-1043-08). ATPK 250 str. 1 p. numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nustačius, jog nagrinėjamu atveju A. M. nėra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo subjektas, pirmosios instancijos teismas turėjo administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Visų pirma apeliacinis teismas pažymi, jog skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarimu, kuris buvo priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-865-889/2012 ir kurį prašoma iš dalies panaikinti, administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas S. M., tuo tarpu apeliaciniame skunde, kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, įvardijamas tiek S. M., tiek A. M.. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-865-889/2012 asmuo, vardu A. M., nedalyvavo, tokio asmens atžvilgiu nutarimas šioje byloje nebuvo priimtas. Daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokole (b.l. 4), S. M. paaiškinime (b.l. 6), S. M. vairuotojo pažymėjime (b.l. 7), teisinių paslaugų sutartyje (b.l. 21), pranešime apie teismo posėdį (b.l. 38) esantis S. M. parašas vizualiai atitinka ir apeliaciniame skunde esantį parašą, kuris padėtas šalia rekvizitų „Apeliantas A. M.“. Kaip matyti, apeliacinį skundą pasirašė ir advokatas V. Žarkovas, kuris nagrinėjamoje byloje atstovavo būtent S. M., tarp jų 2012-02-27 sudaryta Teisinių paslaugų sutartis (b.l. 21). Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinis teismas laiko, jog apeliaciniame skunde buvo apsirikta nurodant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vardą „A.“ vietoj „S.“, tačiau šis apsirikimas netrukdo suprasti, kokio asmens atžvilgiu ir kokioje byloje priimtas nutarimas yra skundžiamas, kadangi apeliaciniame skunde (tiek pradžioje, tiek pabaigoje) aiškiai nurodyta, jog skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 nutarimas, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-865-889/2012.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarimas skundžiamas tuo pagrindu, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyta pažeidimo esmė, be to, anot apeliantų, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turėjo būti nutraukta, nes nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, kadangi S. M. nėra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163¹¹ str. 3 d., subjektas.

Apeliacinis teismas negali sutikti su apeliantų argumentu, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta pažeidimo esmė. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 3) matyti, jog jame nurodyta, kad S. M. 2012 m. vasario 15 d. 15.30 val. Jūrininkų pr. Klaipėdoje, automobiliu „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB „B.“, vežė 10 019,84 Lt vertės krovinį – šviesolaidinį kabelį ant dviejų ričių (ant vienos ritės – 3610 m, ant antros ritės – 304 m) be važtaraščio ar kito dokumento, įrodančio, kad krovinys priklauso vežėjui. Kaip matyti, S. M. pareikšti kaltinimai už krovinio gabenimą be dokumentų. Apeliacinio teismo vertinimu, kaltinimas yra pakankamai aiškus ir suprantamas, jame aiškiai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais S. M. padarė pažeidimą (vežė krovinį be važtaraščio ar kito dokumento, įrodančio, kad krovinys priklauso vežėjui), todėl neabejotina, jog S. M. suprato, už kokią veiką jis traukiamas administracinėn atsakomybėn. Be to, apeliaciniame skunde nurodomi deklaratyvūs argumentai, jog „administracinė byla nagrinėjama tik dėl tų veikų, kurios nurodytos protokole“, „draudžiama išnagrinėti bylą ir priimti procesinį sprendimą dėl veikų, dėl kurių pažeidėjas nebuvo kaltinamas“. Pažymėtina, jog S. M. buvo inkriminuotas ATPK 163¹¹ str. 3 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas, už ką jis ir buvo nubaustas skundžiamu nutarimu, S. M. nebuvo papildomai nubaustas dėl veikų, kurių padarymu jis nebuvo kaltinamas.

Nustatyta, jog S. M. dirba UAB „B.“ meistru–montuotoju ir pažeidimo padarymo metu vairavo jo darbdaviui UAB „B“ priklausantį automobilį, kuriuo vežė krovinį (šviesolaidinį kabelį) be važtaraščio ar kito dokumento, įrodančio krovinio priklausomybę. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime teisingai nurodė, jog LVAT, aiškindamas ATPK 163¹¹ str. taikymą, yra suformavęs taisyklę, jog ATPK 163¹¹ str. numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektas yra asmuo, tiesiogiai transporto priemone gabenantis prekes (krovinį) (LVAT nutartys Nr. N-17-148/2007; N-63-1521-2008; N-261-2864/2010; N-62-2709/2010; N-62-2364/2010). Tai apeliaciniame skunde pripažįsta ir apeliantai. Iš teismo posėdžio protokolo (b.l. 52-53) matyti, jog S. M. pripažino pažeidimo padarymo metu vairavęs automobilį, kuriuo buvo vežamas 10 019,84 Lt vertės krovinys – šviesolaidinis kabelis ant dviejų ričių, pripažino ir tai, jog muitinės pareigūnams paprašius krovinio dokumentų jų nepateikė, nes neturėjo. Krovinio, kurio vertė viršija 30 MGL dydžio sumą, gabenimas be jo įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais asmeniui, tiesiogiai transporto priemone gabenančiam tokį krovinį, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 163¹¹ str. 3 d. Krovinio savininko nustatymas ar nenustatymas sprendžiant subjekto klausimą jokios reikšmės neturi. Veikos kvalifikavimui pagal ATPK 163¹¹ str. įtakos neturi ir tai, kokioms reikmėms krovinys yra įsigytas ar dėl kokių priežasčių krovinys gabenamas. ATPK 163¹¹ str. pavojinga veika pripažįsta krovinių gabenimą be dokumentų nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių krovinio gabenimo ar įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti. Pažymėtina dar ir tai, jog ATPK 163¹¹ str. 3 d. norma nėra blanketinė, todėl traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį nereikalaujama, kad pažeidėjo veiksmais būtų pažeisti kokie kiti teisės aktai. Apeliacinis teismas, remdamasis išdėstytu, laiko, jog S. M. yra tinkamas ATPK 163¹¹ str. 3 d. numatyto ir jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo subjektas.

Apeliaciniame skunde remiamasi LVAT nutartimis, priimtomis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-556-1662-06 bei Nr. N-63-1043-08. Teismų praktikos privalomumo esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas. Ši nuostata užtikrina visų asmenų lygybės įstatymui įgyvendinimą, nes tik vienodai aiškinant ir taikant teisę įmanoma pasiekti, kad įstatymui visi būtų lygūs. Apeliacinio teismo vertinimu, šiuo atveju nepagrįstai apeliaciniame skunde remiamasi minėtomis LVAT nutartimis, kadangi jose buvo analizuojamos netapačios nagrinėjamam atvejui situacijos, t.y. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-556-1662-06 asmuo administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas pagal ATPK 142² str. 3 d. už keleivių vežimo keleiviniu kelių transportu taisyklių pažeidimą, tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-63-1043-08 administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ne automobilį tiesiogiai vairavusiam asmeniui, o keleivei, kuriai priklausančios prekės buvo gabenamos, todėl jos atžvilgiu byla buvo nutraukta pripažinus, jog ji nėra ATPK 163¹¹ str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektas.

Apeliacinis teismas, remdamasis išdėstytu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. M. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai ir pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. M. (S. M.) ir jo atstovo adv. Viačeslavo Žarkovo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.