- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- e2S-565-601/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12729-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- L. R.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1868-615/2023 pagal atsakovo L. R. pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. spalio 21 d. civilinėje byloje Nr. e2-21542-615/2022 priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(A)“ iš atsakovo L. R. 31 903,59 Eur žalos atlyginimą bei procesines palūkanas, taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 704,00 Eur žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
2. Atsakovas L. R. 2022 m. lapkričio 28 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) pateikė Kauno apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė atnaujinti jam terminą pateikti pareiškimą dėl 2022 m. spalio 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti minėtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovas nurodė, kad teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas, kadangi atsakovas perdavė ieškovės nemokumo administratorei visus bankrutavusios įmonės dokumentus, kurie, atsakovo nuomone, paneigia ieškovės reikalavimų pagrįstumą.
Atsiliepimas
3. Teismas 2022 m. gruodžio 28 d. rezoliucija atnaujino terminą pareiškimui pateikti, šį pareiškimą priėmė ir įpareigojo ieškovę pateikti teismui atsiliepimą.
Šalies argumentai
4. Ieškovė „(A)“, atstovaujama nemokumo administratorės Rasos Židonytės, prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismo priimtas sprendimas už akių yra pagrįstas ir teisėtas, jokių dokumentų, kurie paneigtų ieškovės reikalavimų pagrįstumą, atsakovas nėra pateikęs nei nemokumo administratorei, nei į bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2023 m. sausio 10 d. nutartimi netenkino atsakovo L. R. pareiškimo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
6. Teismas tokį sprendimą priėmė nenustatęs nei vienos iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalyje numatytos alternatyvios aplinkybės, t. y., nei to, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nei to, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
7. Anot teismo, kadangi atsakovui teismo siųsti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti teisės aktų nustatyta tvarka per EPP į jo paskyrą 2022 m. spalio 3 d. 10:37 val., atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymas pratęsti paskirtą terminą nebuvo gautas, ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priimti sprendimą už akių tuo atveju, jeigu atsakovas per teismo paskirtą terminą nepateiktų atsiliepimo į ieškinį, todėl priimti sprendimą už akių nagrinėjamu atveju buvo ne tik teismo teisė, bet ir teismo procesinė pareiga.
Atsiliepimas
8. Teismo vertinimu, atsakovas pateiktame prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo taip pat nenurodė ir į civilinę bylą kartu su paminėtu prašymu nepateikė naujų įrodymų, kurie, atsižvelgiant į ieškovės atsiliepime į pareiškimą išdėstytus argumentus, gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimas už akių buvo priimtas nustačius aplinkybes, kad atsakovas, kaip buvęs UAB „(A)“ vadovas, neperdavė nemokumo administratorei įmonės turto, kad atsakovas nuo 2020 m. sausio 29 d. be pagrindo atlikinėjo mokėjimus už kitą su juo tiesiogiai susijusią įmonę – UAB „(B)“, tačiau nemokumo administratorei neperdavė tokius mokėjimus pateisinančių dokumentų, kad mokėjimai už kitą su atsakovu tiesiogiai susijusią įmonę UAB „(B)“ nuo 2020 m. sausio 29 d. buvo atlikti bendrai 31 159,23 Eur sumai, kad būtent tuo laikotarpiu ieškovei pradėjo kauptis skolos kreditoriams, kad atsakovas neperdavė nemokumo administratorei įmonės ilgalaikio turto ir kasoje esančių piniginių lėšų. Tuo tarpu atsakovas pateiktame prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė aukščiau nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Teismas pastebėjo, kad ant atsakovo teismui pateiktų sutarčių su UAB „(B)“ yra ne tas UAB „(A)“ antspaudas, kuris buvo perduotas UAB „(A)“ nemokumo administratorei. Be to, teismas nustatė, kad UAB „(B)“ yra PVM mokėtojas, tačiau atsakovas nei nemokumo administratorei, nei į civilinę bylą nepateikė UAB „(B)“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už UAB „(A)“ neva suteiktas paslaugas (kad ginčo laikotarpiu du darbuotojus turėjusiai UAB „(A)“ buvo suteikta šešių automobilių nuomos paslauga ir kt.). Negana to, nors atsakovas nurodė, kad jis iš UAB „(A)“ kasos sumokėjo Baltarusijoje registruotai įmonei už suteiktas paslaugas 2 900 Eur, tačiau nei nemokumo administratorei, nei į civilinę bylą jis nepateikė jokių pagal teisės aktus tam buvusių būtinų dokumentų – kasos išlaidų orderio, mokėjimo žiniaraščio, sąskaitos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas L. R. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1868-615/2023 ir tenkinti pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-21542-615/2022, t. y. panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. priimtą sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-21542-615/2022 bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
1.1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tik atkartojo ieškovės atsiliepime dėl pareikšto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nesutikimo argumentus, tačiau jų netyrė, nesiėmė veiksmų pašalinti prieštaravimų tarp atsakovo ir ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, nesuteikdamas galimybės atsakovui L. R. pateikti išsamius paaiškinimus dėl pateiktų dokumentų;
1.2. Pirmosios instancijos teismas paliko teisinėje apyvartoje neteisėtą sprendimą formaliais pagrindais, ignoruodamas pareigą priimti teisėtą ir teisingą teismo sprendimą, pagrįstą visapusišku ir išsamiu visų ginčui reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimu ir ištyrimu, ir visiškai negindamas atsakovo L. R. subjektinės teisės nuo akivaizdžiai nepagrįsto ieškovės reikalavimo, įvertinant tai, jog apie teismo posėdį atsakovui nebuvo žinoma, atsakovas negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir apginti savo teises teisme dėl jam pareikšto ieškinio.
10. Atsiliepime ieškovė UAB „(A)“ prašo netenkinti L. R. atskirojo skundo ir pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1868-615/2023, palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
2.1. Apeliantas buvo tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą procesą ir priimtą sprendimą, tačiau buvo pasyvus ir nesidomėjo byla, o, antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus, siekia išvengti žalos atlyginimo;
2.2. Apeliantas nepateikė teismo sprendime už akių nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, t. y. apeliantas iki šiol nėra perdavęs UAB „(A)“ priklausančio mobiliojo ryšio telefono „One Plius Oneplius 7T 128GB/Silver“, kurio likutinė vertė turimo 2022 m. gegužės 24 d. balanso duomenimis yra 253 Eur. Apeliantas taip pat neperdavė nemokumo administratorei jokių sutarčių, sudarytų tarp UAB „(A)“ ir UAB „(B)“, pagrindžiančių tarp šių įmonių atliktų mokėjimų 31 159,23 Eur sumai pagrįstumą. Be to, UAB „(A)“ perduotuose dokumentuose nėra nei vieno kasos išlaidų orderio, kas galėtų patvirtinti apelianto teiginį apie UAB „(A)“ kasoje buvusių 491,36 Eur panaudojimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
12. Atsakovas apeliaciniame procese pateikė naujus įrodymus, t. y. atsiliepimą į pareiškimą, sutartį tarp UAB „(A)“ ir UAB „(B)“, krovinių pervežimo sutartį tarp UAB „(A)“ ir UAB „(B)“, banko sąskaitos išrašą apie gautas pajamas iš UAB „Plastena“ 2020 m. sausio 31 d., avansinę sąskaitą už nuomą iš UAB „(B)“, banko sąskaitos išrašą apie avansinės sąskaitos apmokėjimą UAB „(B)“, pažymą iš kalėjimo dėl suėmimo ispanų ir lietuvių kalbomis, pinigų perdavimo kvitą ir sutartį su Rusijos įmone, sutartį dėl buhalterinių paslaugų su UAB „Robolabs“, UAB „Mobilis“ pažymą apie skolos padengimą ir AB „Lietuvos paštas“ apmokėjimo sąskaitą, ir siekia jų prijungimo prie bylos. Tačiau bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais įrodymais, nustatė, kad daugelis jo teikiamų įrodymų jau yra byloje (pateikti kartu su pareiškimu), todėl jų priėmimas nėra tikslingas. Kiti atsakovo teikiami dokumentai (pažyma iš kalėjimo dėl suėmimo ispanų ir lietuvių kalbomis, banko sąskaitos išrašas apie gautas pajamas iš UAB „Plastena“ 2020 m. sausio 31 d.) galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, o jų pateikimo būtinybė nėra iškilusi tik apeliacinės instancijos teisme. Be to, jie nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
14. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, jis turėjo teisę ir pareigą priimti sprendimą už akių, o atsakovo kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo į bylą pateikti nauji įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas tvirtina, kad teismas teisinėje apyvartoje paliko neteisėtą sprendimą formaliais pagrindais, ignoruodamas pareigą priimti teisėtą ir teisingą teismo sprendimą, pagrįstą visapusišku ir išsamiu visų ginčui reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimu ir ištyrimu, ir visiškai negindamas jo subjektinės teisės nuo akivaizdžiai nepagrįsto ieškovės reikalavimo, įvertinant tai, jog apie teismo posėdį atsakovui nebuvo žinoma ir jis negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir apginti savo teises teisme dėl jam pareikšto ieškinio.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad procesiniai dokumentai (ieškinys, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovui buvo išsiųsti 2022 m. spalio 3 d. 10:37 val. per EPP ir laikomi įteiktais 2022 m. spalio 4 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Apeliantas atsiliepimą į bylą turėjo pateikti iki 2022 m. spalio 18 d. 24.00 val. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovės ieškinį visiškai, ir tą pačią dieną per EPP jį išsiuntė šalims; sprendimas už akių įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 11 d. Teismas 2022 m. lapkričio 15 d. išdavė ieškovei vykdomąjį raštą, o 2022 m. lapkričio 28 d. atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir termino atnaujinimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovui, turinčiam EPP paskyrą ir nepateikusiam prašymo pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą , procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir įteikti tinkamai, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo bei termino jam pateikti atnaujinimo taip pat turėjo atsižvelgti į pareiškime dėstomas aplinkybes dėl sprendimo už akių priėmimo negalimumo.
17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių priteisė iš atsakovo, kaip iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei vadovavusio asmens, 31 903,59 Eur žalą, kurią sudaro 12 413,72 Eur dydžio atlikti mokėjimai UAB „Citadele Factoring“ nuo 2020 m. sausio 29 d. iki 2020 m. liepos 2 d., 2 655,00 Eur dydžio atlikti mokėjimai SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialui nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. liepos 9 d., 594,98 Eur dydžio atlikti mokėjimai akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ nuo 2020 m. kovo 23 d. iki 2020 m. birželio 4 d., 39,53 Eur dydžio atliktas mokėjimas UAB „Eurobiuras“ 2020 m. balandžio 3 d., 1 786,00 Eur dydžio atlikti mokėjimai UAB „Tele2“ nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. birželio 26 d., 13 670,00 Eur dydžio atliktas mokėjimas 2020 m. vasario 4 d., atliktas už UAB „(B)“, nemokumo administratorei neperduoto ilgalaikio turto vertė (253 Eur) ir neperduotos kasoje buvusios piniginės lėšos (491,36 Eur).
18. Atsakovas pažymėjo, kad UAB ,,(A)“ veikla pradėta 2020 m. sausio mėnesį, o už kelių mėnesių nuo veiklos pradžios buvo paskelbta pandemija, kuri apsunkino įmonės veiklą. Be to, jis buvo sulaikytas Ispanijoje ir nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2021 m. sausio 13 d. buvo kalėjime, dėl ko jis šiuo laikotarpiu negalėjo kontroliuoti UAB „(A)“ veiklos. Atsakovo teigimu, mokėjimai už UAB „(B)“ tretiesiems asmenims, kurie suteikė paslaugas UAB „(B)“, įskaitant lizingo ir draudimo įmokas už automobilius, už mobiliojo ryšio paslaugas, automobilių remonto paslaugas ir kt., bei pačiai UAB „(B)“ buvo atlikti pagrįstai remiantis transporto nuomos sutartimi tarp UAB „(A)“ ir UAB „(B)“. Atsakovas paaiškino, kad UAB „(A)“ ilgalaikis turtas (telefonas), kurio likutinė vertė balanso duomenimis yra 253 Eur, neperduotas nemokumo administratorei, nes yra paimtas Ispanijos policijos sprendimu. Tuo tarpu UAB „(A)“ lėšos, neva esančios bendrovės kasoje, neperduotos nemokumo administratorei, kadangi jos tiesiog nebuvo iki galo apskaitytos buhalteriją prižiūrėjusios įmonės UAB „Robolabs“, kai atsakovas grynaisiais pinigais atliko mokėjimus už suteiktas paslaugas (pavyzdžiui, Baltarusijoje registruotai įmonei už sugedusio automobilio „Peugeot Boxer“ transportavimą į Lietuvą). Atsakovo įsitikinimu, šios aplinkybės turi reikšmės priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jas būtina įvertinti ir visus šalių prieštaravimus pašalinti iš esmės nagrinėjant šalių nurodytas aplinkybes bei argumentus.
19. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo pasyvumo padarinius yra pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas (CPK 285 straipsnio 5 dalis). CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi, bylos nagrinėjimui atnaujinti esminę reikšmę turi aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-236/2019). Juolab, kad CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą. Negana to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K3-241-701/2019).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nors atsakovas, išties, nepateikė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį ir teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių, vis dėlto, netenkindamas atsakovo pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių, padarė klaidingą išvadą, jog atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui. Teismo vertinimu, visos byloje iškilusios abejonės dėl priteistos sumos pagrįstumo turi būti pašalintos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
21. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo pareiškime nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 288 straipsnio 4 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo L. R. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimą už akių panaikinti, civilinės bylos Nr. e2-21542-615/2022 nagrinėjimą iš esmės atnaujinti bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.