- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-933-459/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00736-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- UAB „Baltic Straw“
- Ieškovas
- P. J.
Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-933-459/2016
NUTARTIS
2016 m. birželio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo ūkininko P. J. ir atsakovės UAB „Baltic Straw“ apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovei UAB „Baltic Straw“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Baltic Straw“ priešieškinį ieškovui P. J. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 2 148,02 Eur skolos, taip pat remiantis LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 938,53 Eur palūkanų už laikotarpį nuo prievolės atsiskaityti atsiradimo dienos iki bylos iškėlimo dienos, 8,30 dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 metais šalys susitarė dėl šiaudų granulių pirkimo – pardavimo: ieškovas pagamina šiaudų granules ir jas parduoda, o atsakovas perka iš ieškovo granules. Šalys bendradarbiavo visus 2013 metus ir 2014 m. sausio 9 d. buvo surašytas skolų suderinimo aktas, kuriame šalys patvirtino, kad atsakovė už 2013 metus yra skolinga ieškovui 28 629,31 Eur (98 851,28 Lt). Atsakovė vėlavo atsiskaityti ir yra skolinga 2 148,02 Eur. Atsakydamas į priešieškinio argumentus ieškovas nurodė, jog 2014-01-09 skolų suderinimo akte yra nurodyta, kad skola 2014-01-01 dienai yra 98 851,28 Lt, o 2014-08-08 skolų suderinimo akte yra nurodyta, kad skola 2014-01-01 dienai yra 91 085,90 Lt, tačiau jokių įrodymų, kad būtų atlikti mokėjimo pavedimai 7 765,38 Lt sumai, atsakovė nepateikė. Atsakovės pateiktos sąskaitos Nr. 563, Nr. 5 ir Nr. 6 7 695,88 Lt sumai dėl gautų atsarginių detalių bei nekokybiškos produkcijos yra nepagrįstos. Apie sąskaitą Nr. 563 ieškovui nėra žinoma - jis tokių detalių negavo. Sąskaitos Nr. 5 ir Nr. 6, išrašytos 2013-10-07 ir 2013-10-14, ir dėl jų apmokėjimo yra susitarta 2013-11-07 susitarimu Nr. 20131107/02. Šiuo susitarimu buvo sumažintos kitų sąskaitų sumos, ieškovo pateiktos atsakovei. Taip pat prašo nelaikyti įrodymu specialisto ataskaitos, nes ji parengta remiantis fragmentiškais ir neišsamiais duomenimis, skirta atsakovės vadovybei, išvados neaiškios ir prieštaringos.
Atsiliepimas
Atsakovė pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovo permokėtą 100,98 Eur sumą. Nurodė, kad 2014-01-09 buvo sudarytas skolų suderinimo aktas dėl neapmokėtų sąskaitų 2013 metais ir atsakovės įsiskolinimas 2013-12-31 dienai buvo 28 629,31 Eur (98 851,28 Lt). Atsakovė vykdė įsipareigojimus ir atsiskaitinėjo pagal pateiktas sąskaitas. 2014-08-08 buvo pasirašytas kitas skolų suderinimo aktas, kuriame nurodyta, kad atsakovė 2013-12-31 dienai yra skolinga 26 380,30 Eur (91 085,90 Lt). Atsakovės skola 2014-07-31 dienai buvo 4 418,72 Eur (15 266,98 Lt). Šiame skolų suderinimo akte nurodytą skolą, kuri buvo susidariusi 2014-07-31 dienai, o ieškovui pateikus papildomas sąskaitas 2 671,40 Eur sumai, skola iš viso sudarė 9 719,12 Eur, atsakovė sumokėjo, permokėdama ieškovui 100,98 Eur. Tokią permoką patvirtino ir specialisto ataskaita, kuri buvo sudaryta atsakovės užsakymu. Ieškovo pateikto 2013-11-07 susitarimo, kuris pasirašytas ieškovo ir atsakovo atstovo R. B., atsakovės įmonė nėra gavusi. Prašė nevertinti susitarimo kaip įrodymo, nes jis sudarytas viršijus įgaliojime nurodytas teises.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-03-03 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Nurodė, jog ieškovas skolą įrodinėja skolos suvestinėmis, sąskaitų kopijomis. Ieškovas teigia, kad teisingas tas skolų suderinimo aktas, kuris pasirašytas šalių 2014-01-09. 2014-08-08 pasirašytame akte klaidingai nurodyta suma, kurią atsakovė buvo skolinga ieškovui 2013-12-31. Taip pat ieškovas nurodo, kad šiais aktais, nustatant skolos dydį, vadovautis negalima, nes jie nėra buhalterinės apskaitos dokumentai. Atsakovė teismui pateikė skolų suvestinę, banko sąskaitos išrašus apie piniginius pavedimus ieškovui bei specialisto ataskaitą apie ūkines operacijas tarp ieškovo ir atsakovės. Atsakovė nurodo, kad 2014-08-08 aktu buvo susitarta dėl skolos dydžio. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pateikė teismui skirtingus duomenis apie ūkines operacijas, kurios vyko tarp šalių. Šalys pateikė skirtingas buhalterinius duomenis apie skolos dydį, atsakovė į pateiktą auditoriaus ataskaitą neįtraukė 2013-11-07 susitarimo Nr. 20131107/02, kuris yra patvirtintas jo darbuotojo parašu ir įmonės anspaudu. Atsakovė teigia, jog tokio dokumento negalima pripažinti, nes jis sudarytas viršijant įgaliojime nurodytas teises ir įmonei apie tokį susitarimą su ieškovu nėra žinoma. Specialisto ataskaitos teismas nevertino kaip įrodymo apie skolos dydį, nes ataskaitoje nėra pasisakyta apie tokį susitarimą. Kilus ginčui dėl skolos dydžio ir šalims pateikus skirtingus buhalterinius dokumentus bei susitarimus apie skolos dydį, skolos dydis gali būti įrodytas tik eksperto išvada. Šalys nepareiškė reikalavimo atlikti buhalterinę ekspertizę, nustatant atliktų ūkinių operacijų kiekį, mokėjimus pagal išrašytas sąskaitas, taip pat skolos dydį. Teismas nusprendė, kad šalys neįrodė savo reikalavimų, todėl reikalavimus atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-03-03 sprendimą ir ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodo, jog tuo atveju, kai pagal byloje esančius įrodymus nustatoma, jog tarpusavio atsiskaitymų aktuose nurodytas skolos dydis neatitiko tikrovės, tokie aktai neturi galios ir negali sukelti šalims teisinių pasekmių, o skolos dydis nustatomas pagal pirminius dokumentus. Tačiau teismas šiuo atveju apskritai nevertino ieškovo pateiktų pirminių duomenų ir dėl jų įrodomosios reikšmės nebuvo pasisakyta. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl atliktų ūkinių operacijų kiekio, į bylą taip pat buvo pateikti visi mokėjimų pagal išrašytas sąskaitas duomenis nuo 2012 iki 2014 metų, tad teismui nebuvo pagrindo jais nesiremti. Atsakovės į bylą pateikti duomenys apie kai kuriuos atliktus mokėjimus ieškovui buvo neišsamūs ir fragmentiški, neapimantys viso šalių bendradarbiavimo ir tarpusavio atsiskaitymų laikotarpio. Ginčas byloje tarp ieškovo ir atsakovės vyko iš esmės dėl 3 sąskaitų bei 2013-11-07 susitarimo, dėl kurių teisėtumo ir pagrįstumo teismas privalėjo pasisakyti. Apelianto nuomone, šiuo atveju teismui manant, jog ginčui išspręsti byloje buvo būtina buhalterinė ekspertizė, teismas turėjo apie tai informuoti šalis bei bent jau suteikti šalims galimybę spręsti dėl tokio įrodymo pateikimo.
Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-03-03 sprendimą ir priešieškinį tenkinti, taip pat priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas. Nurodo, jog esant šalių pasirašytiems keliems skolų suderinimo aktams, turėjo būti vadovaujamasi vėliausiu skolų suderinimo aktu – šiuo atveju 2014-08-08 aktu, kurio ieškovas neginčijo, taigi šis aktas yra galiojantis. Ieškovui neprašius skirti teismo ekspertizės, teismas turėjo atsakovės pateiktą auditoriaus ataskaitą vertinti kaip ekspertizės aktą bei ja vadovautis priimdamas sprendimą. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė auditoriaus ataskaitą kaip įrodymą vien tuo pagrindu, jog ataskaitoje nebuvo pasisakyta dėl 2013-11-07 susitarimo: atsakovė neturi jokios informacijos apie tariamą susitarimo sudarymą, tokio susitarimo atsakovė nėra sudariusi ir pasirašiusi. Atsakovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo nuspręsta šalims nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, ir teigia, jog atsakovės pareikštas priešieškinis apskritai turėjo būti vertinamas tik kaip gynybos į pareikštą ieškinį būdas, todėl atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovo turėjo būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos – 3 933,90 Eur. Atmetus priešieškinį, ieškovui iš atsakovės galėjo būti priteistos 767 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovo turėtų būti priteista 3 166,90 Eur.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo skundą atmesti, o atsakovės tenkinti. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas posėdžio metu leido šalims aiškiai suprasti, jog siekiant nustatyta šalių tarpusavio įsipareigojimus yra būtina atlikti buhalterinę ekspertizę, tačiau, nepaisant to, ieškovas ekspertizės skirti neprašė, o ir toliau laikosi pozicijos, jog ji byloje nereikalinga.
Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Nurodo, jog specialisto ataskaitoje, kuria atsakovė remiasi kaip savo reikalavimų įrodymu, yra net 9 klaidos, taigi ja negali būti remiamasi kaip patikima. 2013-11-07 susitarimą atsakovės vardu pasirašė pagal įgaliojimą veikęs komercijos direktorius, todėl atsakovės teiginys, kad ji niekaip nesusijusi su susitarimu, yra niekinis. Be to, ieškovo teigimu, atsakovės teisinės pagalbos išlaidos viršija rekomenduojamus maksimalius dydžius. Ieškovas taip pat kategoriškai nesutinka su specialisto ataskaitos parengimo kaštais, nes jie neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 2 148,02 Eur skolos, taip pat remiantis LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 938,53 Eur palūkanų už laikotarpį nuo prievolės atsiskaityti atsiradimo dienos iki bylos iškėlimo dienos bei 8,30 dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 metais šalys susitarė dėl šiaudų granulių pirkimo – pardavimo: ieškovas pagamina šiaudų granules ir jas parduoda, o atsakovas perka iš ieškovo granules. Atsakovė pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovo permokėtą 100,98 Eur sumą. 2014-01-09 šalys pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriame nurodyta, jog įsiskolinimas 2013-12-31 sudarė 28 629,31 Eur (98 851,28 Lt) (tomas I, b. l. 113). 2014-08-08 šalys pasirašė dar vieną skolų suderinimo aktą, pagal kurį nustatė, kad 2013-12-31 dienai atsakovė yra skolinga ieškovui 26 380,30 Eur (91 085,90 Lt) (tomas I, b. l. 19). Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl skolos dydžio. Ieškovas teigė, kad pateikti skolų suderinimo aktai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, jais remiantis negalima nustatyti skolų dydžių ir jie nesukelia teisinių pasekmių. Skolos dydį nustato tik pirminiai dokumentai. Taip pat nurodė, kad skola susidarė už 2013 metus. Pasirašant 2014-08-08 skolų suderinimo aktą jame įsivėlė klaida, nes jokių mokėjimų 2013-12-31 iki 2014-01-01 atsakovė ieškovui neatliko. Atsakovė savo priešieškinį motyvavo tuo, kad pagal skolų suderinimo aktą, kurį pasirašė tiek ieškovas, jo vyr. finansininkė, tiek atsakovė, šalys nustatė skolos dydį 2013 m. gruodžio 31 d.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas skolos faktą įrodinėjo remdamasis skolos suvestinėmis, sąskaitų kopijomis ir teigė, kad teisingas tas skolų suderinimo aktas, kuris pasirašytas 2014-01-09. Atsakovė teismui pateikė skolų suvestinę, banko sąskaitos išrašus apie piniginius pavedimus ieškovui bei specialisto ataskaitą apie ūkines operacijas tarp ieškovo ir atsakovės ir teigė, jog nustatant skolos dydį reikėtų vadovautis 2014-08-08 aktu 31. Tiek ieškovas, tiek atsakovė teismui pateikė skirtingus savo buhalterinius duomenis apie ūkines operacijas, kurios vyko tarp šalių. Šalys pateikė skirtingas buhalterinius duomenis apie skolos dydį, atsakovė į pateiktą auditoriaus ataskaitą neįtraukė 2013-11-07 susitarimo Nr. 20131107/02, kuris yra patvirtintas jo darbuotojo parašu ir įmonės anspaudu. Šios specialisto ataskaitos pirmosios instancijos teismas nevertino kaip įrodymo apie skolos dydį, nes ataskaitoje nėra pasisakyta dėl susitarimo Nr. 20131107/02.
Iš esmės pirmosios instancijos teismas tiek ieškinį, tiek priešieškinį atmetė motyvuodamas tuo, jog esant ginčui dėl skolos ir šalims pateikus skirtingus buhalterinius dokumentus ir susitarimus apie skolos dydį, skolos dydis gali būti įrodytas tik eksperto išvada. Teismas nurodė, jog šalys nepareiškė reikalavimo atlikti buhalterinę ekspertizę nustatant atliktų ūkinių operacijų kiekį, mokėjimus pagal išrašytas sąskaitas, taip pat skolos dydį, taigi neįrodė savo reikalavimų, ir šalių reikalavimus atmetė kaip neįrodytus.
Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnyje) nustatytais atvejais.
Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
Kolegijos nuomone, šioje byloje pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių) ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Visų pirma, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės visiškai netyrė šalių pateiktų įrodymų turinio – tik išvardijo, kokiais įrodymais šalys įrodinėja savo teigiamas aplinkybes, tačiau neįvertino šių įrodymų visų faktinių bylos aplinkybių kontekste, nenustatė, ar įrodymuose esančius prieštaravimus galima pašalinti tomis įrodinėjimo priemonėmis, kurios pateiktos šioje byloje. Kita vertus, CPK 179 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Esant akivaizdiems prieštaravimams faktiniuose duomenyse, kuriais šalys grindė savo reikalavimus, teismas, vadovaudamasis nurodyta teisės norma, turėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti – šiuo konkrečiu atveju pasiūlyti skirti ekspertizę byloje. Iš parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2015-11-23, garso įrašo matyti, jog teismas nurodė, kad „<...> šalims siūlysiu tada buhalterinę ekspertizę, nu šalių reikalas, norėsit, nenorėsit, tada kitaip spręsim“. Toks teismo pasisakydamas negali būti vertinamas kaip tinkamas pasiūlymas pateikti papildomus įrodymus, nes akivaizdu, jog teismas neišaiškino šalims nepakankamo įrodinėjimo dalyko pagrindimo tinkamais įrodymais pasekmių, nesuformulavo savo pasisakymo kaip pasiūlymo prašyti skirti ekspertizę byloje.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų būtinų priemonių bylos esmei atskleisti, bylos esmė liko neatskleista, įrodymai tinkamai neištirti, todėl pirmosios instancijos teismo 2016-03-03 sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Naikinant sprendimą ir perduodant bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu nepasisakytina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.