- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- 1-3388-1034/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19721-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- R. P.
- Advokatai
- Paulius Snukiškis
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjime, buvusi gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1992 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 147 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1994 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 112 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;
3. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1996 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 250 straipsnį, 246 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;
4. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1998 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;
5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 232¹ straipsnio 1 dalį, 232¹ straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;
6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams;
7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;
8. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams;
9. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
Žemesnės instancijos teismas
10. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių;
11. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
12. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;
13. Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 9 mėnesiams;
14. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams;
15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams;
16. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams;
17. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams 20 dienų;
18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 metams;
19. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį areštu 50 parų;
20. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį areštu 28 paroms;
21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 40 parų;
22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams;
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. P. slaptai pagrobė svetimą turtą, t. y. jis 2024 m. gegužės 24 d. apie 12.17 val., priėjęs prie M. G. priklausančio 539,88 Eur vertės dviračio „Romet orkan“, kuris buvo paliktas dviračių statymo vietoje prie pastato (duomenys neskelbtini), prirakintas 17,95 Eur vertės spyna su kodiniu užraktu, atsineštomis replėmis nukirpo užraktą bei pasišalino iš įvykio vietos nuvažiuodamas nurodytu dviračiu, ir tokiu būdu jis pagrobė svetimą M. G. priklausantį viso 557,83 Eur vertės turtą.
Šiais savo veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
R. P. slaptai pagrobė svetimą turtą, t. y. 2024 m. gegužės 27 d. apie 12.18 val., priėjęs prie E. P. priklausančio 545 Eur vertės dviračio „MTB EXPLORE 500 C1 29“, M dydžio, su 19 Eur vertės elektriniu spidometru, kuris buvo paliktas dviračių statymo vietoje prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prirakintas 10 Eur vertės trosine spyna, atsineštomis replėmis nukirpo užraktą bei pasišalino iš įvykio vietos nuvažiuodamas nurodytu dviračiu, ir tokiu būdu jis pagrobė svetimą E. P. priklausantį viso 574 Eur vertės turtą.
Šiais savo veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad tuo metu buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, vartojo fentanilį. Praeidamas pamatė dviratį, priėjo, nukirpo spyną, atsisėdo ir nuvažiavo. Turėjo reples, jas gavo, kai dirbo statybose. Abiem atvejais analogiškai viskas įvyko. Kaltinime teisingai nurodytos vietos, kuriose įvykdytos vagystės. Dviračius po to pardavė Kalvarijų turguje. Dabar jis atlikinės bausmę ir bandys atlyginti žalą. Šiuo metu dar nėra atlyginęs žalos. Prisipažįsta byloje nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius. Planuoja dirbti kalėjime, įsipareigoja atlyginti žalą. Jis buvo sulaikytas rugpjūčio 2 d., nuo tada nevartoja fentanilio. Iš pradžių iki sulaikymo gyveno (duomenys neskelbtini), o paskui nuomojosi butą (duomenys neskelbtini). Gailisi įvykdęs nusikalstamas veikas. 2023 m. spalio 31 d. buvo išėjęs iš kalėjimo, tuomet pradžioje dirbo. Tuo laikotarpiu, kai įvykdė nusikalstamas veikas, nedirbo ir buvo pradėjęs vartoti narkotines medžiagas. Pragyveno iš vagysčių. Dėl sunkios turtinės padėties vykdė vagystes, tam, kad užtektų pinigų maistui.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
M. G. turto vagystė
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. P. parodė, kad vagystę atliko dėl nepritekliaus, kadangi neturėjo už ką įsigyti maisto produktų ir kitų būtinųjų išgyvenimo priemonių. Vagystę įvykdė gegužės mėnesį, tikrai neatmeta galimybės, kad tai galėjo būti gegužės 24 diena, tačiau tiksliai datos neprisimena, tačiau žino, kad buvo dienos metas maždaug apie pietus, t. y. apie 12–13 val. Dviratį pamatė tiesiog einant (duomenys neskelbtini)., šalia komercinės paskirties pastato, koks tai tiksliai pastatas, jis nežino, tačiau jį gali apibūdinti kaip su daug langų ir pastebėjo, kad prie pastato yra įrengta dviračių pastatymo vieta, kurioje yra ne vienas dviratis. Jis, ilgai nesvarstęs, nusprendė prieiti arčiau ir apžiūrėti dviračius, kiek ten jų buvo, jis tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena, buvo susikoncentravęs į vieną dviratį, kurio užrakinimo spyna jam tuo metu atrodė lengviau nukerpama. Dviratis, jei neklysta, buvo tamsios spalvos, vyriškas, prirakintas su užraktu. Jis turėjo savo rausvos spalvos krepšyje reples, kurias turi jau nuo labai seniai, nes naudodavo darbe, jos yra užsilaikę pas jį krepšyje, jomis nukirpo minėtą užraktą ir užraktą su dviračiu pasiėmė su savimi, t. y. su dviračiu nuvažiavo toliau į miesto gilumą. Tą pačią dieną jis su dviračiu nuvyko į „Kalvarijų turgų“ ir praeiviams siūlė nusipirkti dviratį, dėl ko prie jo priėjo jam nepažįstamas vyriškis, kurio jis neįsidėmėjo, ir pasiteiravo, ar dviratis yra parduodamas, jis vyriškiui atsakė kad taip, už 50 Eur, vyras nieko nelaukęs minėtą dviratį iš jo nupirko. Dėl šios vagystės labai nuoširdžiai gailisi, padarytą žalą 557 Eur asmeniui atlygins per 3 mėnesius. Užsiims pavieniais darbais, kad žala būtų asmeniui atlyginta (b. l. 130-132). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis R. P. parodė, kad įvykdė vagystes, t. y. 2024 m. gegužės 24 d. apie 12.17 val., adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė prirakintą dviratį „Romet Orkan“ ir 2024 m. gegužės 27 d. apie 12.18 val., adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė prirakintą dviratį „MTB EXPLORE 500 C1 29“ su dviračio užraktais. Dėl įvykdytų vagysčių labai gailisi ir norėtų atlyginti žmonėms padarytą žalą, tačiau neturi iš ko (b. l. 152-153).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus nutarimu sujungti du ikiteisminiai tyrimai. Nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19721-24 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl M. G. priklausančio dviračio „Romet orkan“ vagystės. Taip pat komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20127-24 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl E. P. priklausančio dviračio „MTB EXPLORE 500 C1 29“ vagystės (b. l. 1).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad M. G. pareiškė, jog laikotarpyje 2024 m. gegužės 24 d. 9.55 val. iki 13.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas jam priklausantis juodos spalvos dviratis „Romet orkan“, kuris buvo su spyna prirakintas prie dviračių stovo. Dviračio vertė 557 Eur. Dviratis nebuvo draustas. M. G. padaryta turtinė žala – 557 Eur (b. l. 13-15).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Darbas prasideda nuo 10 val. ryto. 2024 m. gegužės 24 d. jis atvažiavo į darbą dviračiu apie 9.55 val. ir prirakinęs dviratį spyna prie dviračio stovo, kuris stovi šalia pagrindinio įėjimo iš kairės pusės, link „(duomenys neskelbtini)“, nuėjo į savo darbo vietą. Valydamas staliukus ar nurankiodamas indus nuo stalų, vis pro vitrinos langą pažiūrėdavo į dviratį, kuris stovėjo, tačiau apie 13 val. jam prasidėjo pietų metas. Pavalgęs, apie 13.10 val. praėjo pro vitrinos langą ir žvilgtelėjo į tą pusę, kur stovėjo dviratis, tačiau jo jau nebuvo. Priėjo prie dviračio stovo, tačiau nei spynos nei dviračio niekur nerado. Kolegų apsiklausinėjo, gal jie ką matė, tačiau niekas nieko nepastebėjo. Šalia jo dviračio stovėjo dar vienas dviratis, kuris stovi ir dabar. Dviratį pirko 2024 m. gegužės 23 d. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo 557 Eur. Dviračio pavadinimas „Romet orkan“, juodos spalvos, ant apatinio rėmo baltas užrašas „ROMET“, o ant viršutinio mėlynos spalvos ženklas ir užrašas „orkan“. Spyna buvo juodos spalvos, su kodiniu mechaniniu užraktu, sudarytu iš keturių skaitmenų. Dviratis nebuvo draustas. Dviračio pirkimo dokumentus su unikaliu numeriu galės pateikti tyrimo eigoje. Kas galėjo pavogti dviratį, nežino. Įvykio vietoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Civilinį ieškinį teiks asmeniui, kuris padarė nusikalstamą veiką. Jam padaryta 557 Eur turtinė žala. Dviratį galėtų atpažinti, tačiau jokių inicialų išskirtinių neturėjo, taip pat nusidėvėjimo žymių nebuvo (b. l. 14). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai nukentėjusysis M. G. parodė, kad spyną, kuria buvo prirakintas dviratis, vertina 20 Eur, o dviratis kainavo 537 Eur. Bendra turtinė žala 557 Eur (b. l. 36-38).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu M. G. pateikė pagrobto dviračio nuotrauką (b. l. 39-42).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimos (duomenys neskelbtini) pastato pagrindinio įėjimo prieigos, bei vieta skirta dviračiams laikyti. Apžiūrimo pastato kairėje pusėje matomas pravažiavimas į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Pravažiavimo kairėje, ties jo lubomis, ant pastato tvirtinamosios kolonos matomos dvi baltos spalvos vaizdo stebėjimo kameros. Viena iš jų nukreipta į apačią – į automobilių stovėjimo aikštelę. Kita nukreipta į pagrindinio pastato įėjimo durų pusę. Pastato viduryje matome stiklines dvigubas duris vedančias į pastato vidų. Durų kairėje, ant sienos matome iškabą su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Šalia šio užrašo ant betoninėmis trinkelėmis kloto grindinio matome įrengtą dviračių rakinimo vietą, kurią sudaro 5 juodos spalvos metalinės konstrukcijos, kurios sudarytos iš 3 briaunų. Dvi briaunos yra vertikalios ir įtvirtintos į grindinį, o trečioji briauna yra horizontali – jungianti įtvirtintas briaunas. Pastato dešinėje pusėje įrengta liftų erdvė neįgaliesiems. Ši erdvė apatinėje dalyje yra atskirta nuo pagrindinio pastato. Ant lifto erdvės sienos matome kabančią baltos spalvos vaizdo stebėjimo kamerą nukreiptą link pagrindinio pastato įėjimo durų. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neaptikta, niekas nepaimta (b. l. 26-35).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė (duomenys neskelbtini). Apžiūros atlikimo eiga: apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „A01_20240524121651“. Vaizdo įrašo data 2024 m. gegužės 24 d., laikas nuo 12:16:51 val. Vaizdo įrašo trukmė 24 sekundės. Vaizdo stebėjimo kamera apima teritoriją prie pastato, kurioje matomi stovai dviračiams, prie jų yra palikti du dviračiai. Matome kaip prie pastato stovi vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų, vidutinio kūno sudėjimo, užsidėjęs tamsios spalvos kepurę, vilki tamsiai raudonos spalvos megztinį, ant viršaus užsimetęs pilkos spalvos megztinį, pilkos spalvos kelnes, juodos spalvos batus, prie savęs turi juodai raudonos spalvos krepšį, kurį permetęs per petį. Matoma, kaip 12:17:07 jis prieina prie tamsios spalvos dviračio, kuris yra paliktas prie dviračių stovo. Vyras ištraukia iš krepšio įrankį, įvyniota į šviesios spalvos medžiagą. 12:17:11 nukerpa dviračio spyną. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „A01_20240524121731“. Vaizdo įrašo data 2024 m. gegužės 24 d. ir laikas nuo 12:17:32. Vaizdo įrašo trukmė 31 sekundės. Matome kaip ankščiau minėtas vyras pasiima dviratį, 12:17:35 atsisėda ant dviračio ir nuvažiuoja. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „A02_20240524121651“. Vaizdo įrašo data 2024 m. gegužės 24 d. ir laikas nuo 12:16:52. Vaizdo įrašo trukmė 25 sekundės. Vaizdo stebėjimo kamera apima teritorija prie pastato, matoma automobilių stovėjimo aikštelė, dviračių stovai, prie kurių stovi du dviračiai. Matomas ankščiau minėtas vyras, kuris prieina prie dviračio su blogai įžiūrimu įrankiu, įvyniotu į šviesios spalvos medžiagą, bando nukirpti spyną. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „A02_20240524121731“. Vaizdo įrašo data 2024 m. gegužės 24 d. ir laikas nuo 12:17:32. Vaizdo įrašo trukmė 27 sekundės. Iš vaizdo įrašo matome, kaip ankščiau minėtas vyras paima dviratį, 12:17:40 vyras nuvažiuoja dviračiu. Vaizdo įrašo pabaiga (b. l. 63-71).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas galimas įtariamasis – R. P. Tyrimo metu asmuo buvo atpažintas policijos pareigūnų. Sulyginus vaizdo įraše užfiksuota asmenį su policijos duomenų bazėje esančiomis R. P.nuotraukomis nustatyta, kad tai yra tas pats asmuo. R. P.Vilniaus mieste vykdo analogiškas nusikalstamas veikas. Asmuo daug kartų baustas administracine tvarka dėl vagysčių iš parduotuvių (b. l. 75-76).
E. P. turto vagystė
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. P. parodė, kad vagystę atliko dėl nepritekliaus, kadangi neturėjo už ką įsigyti maisto produktų ir kitų būtinųjų išgyvenimo priemonių. Vagystę įvykdė gegužės mėnesį, tikrai neatmeta galimybės, kad tai galėjo būti gegužės 27 diena, tačiau tiksliai datos neprisimena, tačiau žino, kad buvo dienos metas. Jis dviratį pamatė einant (duomenys neskelbtini), šalia pastato, kuris, jei neklysta yra mokykla ar tai gimnazija kažkokia, koks tikslus pavadinimas jis nežino, tačiau šalia minėtos mokyklos ar tai gimnazijos buvo įrengta dviračių pastatymo vieta, kurioje buvo ne vienas dviratis. Jis nusprendė prieiti arčiu ir apžiūrėti dviračius, kiek ten jų buvo jis tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena, pasirinko dviratį, prie kurio jam fiziškai lengviau prieiti. Dviratis, jei neklysta, buvo tamsios spalvos su kažkokiu užrašu, koks buvo užrašas pasakyti negali, kadangi jo neįsidėmėjo, dviratis buvo su trosu. Jis turėjo savo rausvos spalvos krepšyje reples, kurias turi jau nuo labai seniai, nes naudodavo darbe, ir su jomis nukirpo minėtą trosą ir trosą su dviračiu pasiėmė su savimi, t. y. su dviračiu nuvažiavo toliau į miesto gilumą. Tą pačią dieną jis su dviračiu nuvyko į „Kalvarijų turgų“ ir praeiviams siūlė nusipirkti dviratį. Prie jo priėjo jam nepažįstamas vyriškis, kurio jis neįsidėmėjo, ir pasiteiravo, ar dviratis yra parduodamas, jis vyriškiui atsakė kad taip, už 90 Eur, vyras minėtą dviratį iš jo nupirko. Dėl šios vagystės labai nuoširdžiai gailisi, padarytą žalą 574 Eur asmeniui atlygins per 3 mėnesius. Užsiims pavieniais darbais, kad žala būtų asmeniui atlyginta (b. l. 141-143). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis R. P. parodė, kad įvykdė vagystes, t. y. 2024 m. gegužės 24 d. apie 12.17 val., adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė prirakintą dviratį „Romet Orkan“ ir 2024 m. gegužės 27 d. apie 12.18 val., adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė prirakintą dviratį „MTB EXPLORE 500 C1 29“ su dviračio užraktais. Dėl įvykdytų vagysčių labai gailisi ir norėtų atlyginti žmonėms padarytą žalą, tačiau neturi iš ko (b. l. 152-153).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad E. P. pareiškė, jog 2024 m. gegužės 27 d. apie 12.18 val. priešais mokyklą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nenustatytas vyras pavogė juodos spalvos dviratį „MTB EXPLORE 500 C1 29“ M dydžio, su elektriniu spidometru, kuris buvo prirakintas su apsauginiu trosu prie dviračių stovo. Dviratis pavogtas kartu su elektriniu spidometru ir apsauginiu trosu. Dviračio turtinė vertė yra 545 Eur, elektrinio spidometro vertė yra 19 Eur ir apsauginio troso vertė yra 10 Eur. Vagystės metu bendrai padaryta 574 Eur žala. Dviratis nedraustas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti ją nukentėjusiąja (b. l. 84-85).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. P. parodė, kad šių metų kovo mėnesį ji nupirko savo sūnui dviratį „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje – juodos spalvos dviratį „MTB EXPLORE 500 C1 29“ M dydžio, atskirai pedalus „Pedals Alroad Semi Auto univ“ ir elektrinį spidometrą. Už dviratį mokėjo 500 Eur, už pedalus 45 Eur, o už spidometrą 19 Eur. Su minėtu dviračiu jos sūnus važinėja į mokyklą, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Dviratį palieka priešais mokyklą ant šaligatvio, prirakindamas jį prie dviračių stovo. 2024 m. gegužės 27 d. apie 7.30 val. jos sūnus, kaip visada, prirakino dviratį prie mokyklos esančio dviračio stovo ir nuėjo į pamokas. Tą pačią dieną, apie 15 val., po pamokų, sūnus neberado dviračio, apsauginio troso, jie buvo pavogti. Apie tai pranešė jai, ji atvyko į mokyklą. Mokyklos personalas jai parodė mokyklos kameromis filmuotą vaizdo medžiagą kurioje matosi, kad 2024 m. gegužės 27 d. apie 12.18 val. priešais (duomenys neskelbtini) nenustatytas vyras pavogė juodos spalvos dviratį „MTB EXPLORE 500 C1 29“ M dydžio su elektriniu spidometru, kuris buvo prirakintas su apsauginiu trosu prie dviračio stovo. Dviratis pavogtas kartu su elektriniu spidometru ir apsauginiu trosu. Dviračio vertė yra 545 Eur, elektrinio spidometro vertė yra 19 Eur ir apsauginio troso vertė yra 10 Eur. Vagystės metu bendrai padaryta 574 Eur žala. Dviratis nedraustas. Vyro iš vaizdo medžiagos nepažįsta. Civilinį ieškinį pateiks tyrimo eigoje, kai bus nustatytas kaltininkas. Dviratį atpažinti galėtų, tačiau jis neturėjo individualaus numerio ar kitaip nebuvo žymėtas. Dviračio ir jo priedų pirkimo čekių nuotraukas gali pateikti (b. l. 84).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu E. P.pateikė dvi skaitmenines „(duomenys neskelbtini)“ kvitų nuotraukas (b. l. 97-101).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu G. J. pateikė du vaizdo įrašus (b. l. 102-104).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu apžiūrėta įvykio vieta. Apžiūros objektas yra atvira teritorija bei šaligatvio dalis prie mokyklos pastato (duomenys neskelbtini). Ant apžiūrimo šaligatvio yra matomi metaliniai rėmai, skirti dviračių prirakinimui. Apžiūrimas arčiausiai mokyklos įėjimo durų esantis rėmas, prie kurio buvo prirakintas dviratis, aplink apžiūrimą metalinį rėmą ant šaligatvio dalies nesimato jokių laužimo pėdsakų. Teritorija, kurioje yra įrengti metaliniai rėmai dviračių prirakinimui, stebimi vaizdo stebėjimo kameromis, kurios įrengtos ant mokyklos pagrindinio įėjimo. Apžiūrimoje teritorijoje vyksta intensyvus žmonių judėjimas, teritorija arti važiuojamosios kelio dalies, neaptverta, nesaugoma. Pėdsakų ar objektų reikšmingų tyrimui nerasta ir nepaimta (b. l. 85, 94-95).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti G. J. pateikti vaizdo įrašai iš (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašai yra spalvoti, be garso. Vaizdo įrašuose yra matoma (duomenys neskelbtini) ir jos teritorija. Pateiktas vaizdo įrašas Kameros_IP Camera27_Kameros_20240527121813_20240527121921_1819438 yra 31 sek. trukmės. Vaizdo įraše yra matoma mokyklos teritorija, kameros matymo lauko tolumoje yra matomi įrengti stovai dviračiams. Vaizdo įraše matoma, kad prie dviračio stovo prieina asmuo, kažką išsitraukia iš kuprines, po ko kažką daro prie dviračio stovo, galimai kerpa dviračio spyną. Asmuo yra liekno kūno sudėjimo, apsirengęs tamsiais drabužiais su tamsios spalvos kuprine. Pateiktas vaizdo įrašas Kameros_IP Camera25_Kameros_20240527121905_20240527121936_2163712 yra 24 sek. trukmės. Vaizdo įraše yra matoma (duomenys neskelbtini) tvora ir šalia jos esantis šaligatvis. Pateikto vaizdo įrašo 19 sek. yra matomas asmuo, važiojantis dviračiu šaligatviu. 23 sek. asmuo dingsta iš kameros matymo lauko (b. l. 115-117).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad R. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos).
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. P. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad praeidamas pamatė dviratį, priėjo, nukirpo spyną, atsisėdo ir nuvažiavo. Turėjo reples, jas gavo, kai dirbo statybose. Abiem atvejais analogiškai viskas įvyko. Kaltinime teisingai nurodytos vietos, kuriose įvykdytos vagystės. Dviračius po to pardavė Kalvarijų turguje. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 130-132, 141-132, 152-153), taip pat juos patvirtina ir kiti byloje surinkti bei ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: nukentėjusiųjų M. G. ir E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškimai apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolai, kitų objektų apžiūros protokolai, tarnybinis pranešimas.
Teisiamojo posėdžio metu R. P. gynėjas advokatas P. Snukiškis prašė R. P. inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 5 dalį. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. gruodžio 6 d. priėmė nutarimą Nr. 946, kuriuo pakeistas 2014 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. 1206 ir nustatė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. bazinės socialinės išmokos dydis (MGL dydis) yra 55 Eur. Atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimą ir BK 190 straipsnio 1 dalyje numatytą sąvokų išaiškinimą matyti, kad nedidelės vertės turtas laikomas iki 10 MGL, t. y. 550 Eur. R. P. dėl pirmo epizodo pareikštas kaltinimas dėl 537 Eur vertės dviračio, prirakinto 20 Eur vertės spyna. Iš pridėtų dokumentų matyti, kad dviračio kaina yra 529 Eur ir už spyną sumokėta 17,95 Eur, susidaro 546,95 Eur, taigi pavogto turto vertė neviršija 10 MGL. Dėl antro epizodo iš pridėtų dokumentų matyti, kad dviračio vertė yra 500 Eur, o įrodymų, patvirtinančių, kad spidometro ir spynos vertė 19 Eur, nėra.
Teismas pažymi, kad MGL sampratos ir dydžio baudžiamasis įstatymas nepateikia, tai reglamentuojama atitinkamu įstatymu ir poįstatyminiu aktu. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pagal įstatymo 4 straipsnio 2 dalį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis lygus 50 Eur (redakcija galioja nuo 2018 m. sausio 1 d.). R. P. gynėjas advokatas P. Snukiškis mini Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų ataskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ (redakcija galioja nuo 2024 m. sausio 1 d.), kuriame nustatyta, kad bazinės socialinės išmokos dydis yra 55 Eur. Įvertinus šias aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą, teismas nustatė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitus bazinės socialinės išmokos dydžiui, nesikeičia bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris jis yra reglamentuotas atskiru galiojančiu Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu ir yra lygus 50 Eur. Taigi, šiuo atveju kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuotos tinkamai.
Teismas nustatė, kad kaltinamojo R. P. prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta, o jo padarytos veikos atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje
Dėl M. G. turto vagystės teismas pažymi, kad nukentėjusysis M. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dviratį pirko už 557 Eur, kadangi spyną, kuria buvo prirakintas dviratis, vertina 20 Eur, dviratis kainavo 537 Eur, todėl bendra turtinė žala 557 Eur. Tačiau pažymėtina, kad iš nukentėjusiojo pateikto dviračio pirkimo kvito matyti, kad dviratis kainavo 539,88 Eur, o spyna 17,95 Eur, bendra vertė 557,83 Eur. R. P. gynėjas teisiamojo posėdžio metu teigė, kad dviračio kaina yra 529 Eur, o už spyną buvo sumokėta 17,95 Eur, todėl susidaro bendra 546,95 Eur vertė, tačiau iš byloje esančio pirkimo kvito matyti, kad dviratis, kurio vertė 529 Eur buvo pirktas su pristatymo kojele, kurios vertė 10,88 Eur, todėl bendra dviračio vertė 539,88 Eur (b. l. 58). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir esant objektyviems duomenims patvirtinantiems tikslią dviračio ir spynos vertę, būtent šia verte ir vadovaujasi teismas, ir konstatuoja, kad R. P. 2024 m. gegužės 24 d. apie 12.17 val., priėjęs prie M. G. priklausančio 539,88 Eur vertės dviračio „Romet orkan“, kuris buvo paliktas dviračių statymo vietoje prie pastato (duomenys neskelbtini), prirakintas 17,95 Eur vertės spyna su kodiniu užraktu, atsineštomis replėmis nukirpo užraktą bei pasišalino iš įvykio vietos nuvažiuodamas nurodytu dviračiu, ir tokiu būdu jis pagrobė svetimą M. G. priklausantį viso 557,83 Eur vertės turtą. Taigi, darytina išvada, kad R. P. pagrobė svetimą turtą, kurio vertė – 557,83 Eur, viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos. Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo R. P. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Dėl E. P. turto vagystės teismas pažymi, kad nukentėjusioji E. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dviračio vertė yra 545 Eur, elektrinio spidometro vertė yra 19 Eur ir apsauginio troso vertė yra 10 Eur. Vagystės metu bendrai padaryta 574 Eur žala. Nors kaltinamojo gynėjas nurodo, kad dviračio vertė pagal dviračio pirkimo kvitą yra 500 Eur, o elektrinio spidometro ir spynos pirkimų kvitų apskritai nėra, todėl ši vertė neįrodoma, teismas pažymi, kad iš byloje esančių pirkimo kvitų matyti, kad dviračio vertė bendrai yra 545 Eur, kadangi dviračio vertė yra 500 Eur, o pedalų 45 Eur (b. l. 100-101). Nors byloje nėra pateikti elektrinio spidometro ir spynos pirkimų kvitai, tačiau jų vertę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, teismas pažymi, kad nurodyta vertė atitinka rinkos kainas, nenustatytas joks siekis nepagrįstai praturtėti, o pats kaltinamasis su pareikštas civiliniais ieškiniais sutiko ir neprieštaravo, kad nukentėjusiosios nurodyta elektrinio spidometro vertė yra 19 Eur, o apsauginio troso vertė yra 10 Eur, todėl teismas vertina, kad pagrobto svetimo turto vertė yra nustatyta teisingai.
Taigi, darytina išvada, kad R. P. pagrobė svetimą E. P. priklausantį turtą, kurio vertė 574 Eur, viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos. Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo R. P. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai
BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę R. P., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai nuosavybei, veikos baigtos), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) (b. l. 167-168), anksčiau teistas daug kartų (b. l. 157-165), baustas administracine tvarka (b. l. 169-177). Pastebėtina, jog kaltinamojo R. P. gynėjas prašė pripažinti, kad egzistuoja baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte – nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Pažymėjo, kad kaltinamasis buvo išėjęs iš įkalinimo įstaigos, bandė pradėti gyvenimą, dirbo ilgą laiko tarpą, bet darbą prarado ir neturėjo pajamų, negalėjo įsigyti maisto produktų.
Teismų praktikoje šios aplinkybės buvimas paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, 2K-456/2013, 2K-531/2014). Be to, teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, tai yra, vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nenurodė, kad kreipėsi į institucijas prašydamas pagalbos ir jos negavo. Nenurodė, kad būtų ėmęsis kokių nors veiksmų savo situacijai pakeisti, apsiribodamas paaiškinimu, kad nusikalstamas veikas įvykdė, nes nedirbo ir buvo pradėjęs vartoti narkotines medžiagas. Teismas išanalizavęs aukščiau aptartas aplinkybes neturi pagrindo pripažinti kaltinamojo nusikalstamas veikas padarius dėl sunkios turtinės padėties.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. P. nepaisant jam anksčiau skirtų arešto, terminuoto laisvės atėmimo bausmių ir vėl nusikalto, padarė du naujus tyčinius nusikaltimus, bylos duomenys leidžia spręsti, kad nusikalstamų veikų darymas yra kaltinamojo pragyvenimo šaltinis, jis nesiekia pasitaisyti, dirbti ar gydytis nuo priklausomybių. Atsižvelgiant į tai, R. P. skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (past. – bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų laisvės atėmimo). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. P. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, skiriamos bausmės subendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu, nes padarytos veikos nesiskiria pagal pavojingumą ir iš esmės yra identiškos (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis R. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nuosprendis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nuosprendis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. baudžiamasis įsakymas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nuosprendis yra įsiteisėję ir vykdytini, būtina juos subendrinti ir nuteistajam R. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.
Nagrinėjamu atveju bausmės paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, kadangi 2024 m. birželio 19 d. priėmus nuosprendį buvo nustatyta, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas 2024 m. liepos 16 d. nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, R. P. paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis. Taigi, nustatytina, kad prie didžiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtina dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtos 50 parų arešto bausmės, kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 a) punktu bei 2 dalimi, keistina laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirtos 28 parų arešto bausmės, kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 a) punktu bei 2 dalimi, keistina laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Pridėtinos bausmių dalys nustatytinos atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. R. P. skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. P. nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių, subendrinta laisvės atėmimo 10 mėnesių bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Šiuo atveju prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies (nuosprendžio priėmimo dieną neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 18 dienų) pridėtina dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 40 parų arešto bausmės, kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 a) punktu bei 2 dalimi, keistina laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, bei šiuo nuosprendžiu pagal BK 63 straipsnį subendrinta dalis 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir R. P. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 7 mėnesiams.
V. Dėl civilinių ieškinių, kitų klausimų
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis M. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 557 Eur turtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusioji E. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 574 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. P. pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir jis pripažino pareikštus civilinius ieškinius, o civiliniai ieškiniai yra pagrįsti objektyviais duomenimis, teismas daro išvadą, kad tiek M. G. civilinis ieškinys dėl 557 Eur turtinės žalos, tiek E. P. civilinis ieškinys dėl 574 Eur turtinės žalos tenkintini visiškai.
Ikiteisminio tyrimo metu R. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) pažyma dėl 120,83 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamajam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Nors prašoma priteisti nurodytų išlaidų suma už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą yra reali ir pagrįsta, tačiau gali neigiamai paveikti kaltinamojo turtinę padėtį, kuri ir taip nėra gera, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašais, saugoma byloje prie bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (M. G. turto vagystė), ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (E. P. turto vagystė), ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę R. P. paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. P. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu ir 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, ir paskirti R. P. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu ir 2 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį (nuosprendžio priėmimo dieną neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 18 dienų) subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir šiuo nuosprendžiu pagal BK 63 straipsnį paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir R. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
R. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Visiškai tenkinti civilinio ieškovo M. G. pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti iš R. P. M. G. naudai 557 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus) turtinei žalai atlyginti.
Visiškai tenkinti civilinės ieškovės E. P. pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti iš R. P. E. P. naudai 574 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) turtinei žalai atlyginti.
Nepriteisti iš R. P. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašais, saugomą byloje prie bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.