Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2001 m. gegužės 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 3 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 8 punktą, 105 straipsnio 13 punktą (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – 9 metams laisvės atėmimo; 2003 m. rugsėjo 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos į BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nustatant galutinę 8 metų laisvės atėmimo bausmę;

2. 2001 m. birželio 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 82 straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – 3 mėnesiams laisvės atėmimo. 2001 m. gruodžio 13 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi šią bausmę subendrinus su 2001 m. gegužės 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė. 2006 m. kovo 3 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi 2003 m. rugsėjo 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nustatyta bausmė subendrinta su 2001 m. birželio 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, nustatant galutinę 8 metų laisvės atėmimo bausmę;

3. 2014 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

4. 2014 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, galutine 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Šią bausmę subendrinus su 2014 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

5. 2016 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

6. 2016 m. kovo 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2016 m. gegužės 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2017 m. balandžio 5 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas atlikti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

7. 2017 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šią bausmę subendrinus su 2016 m. kovo 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė 1 metų 3 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;

8. 2017 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 parų arešto bausmė. Ši bausmė subendrinta su 2017 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta 1 metai 4 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: konfiskuotas automobilis ir 3 metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones;

9. 2019 m. gruodžio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant iki 2020 m. gruodžio 2 d. gydytis priklausomybės ligas bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta 5 metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, konfiskuota motociklo vertę atitinkanti pinigų suma – 289,26 Eur. 2021 m. balandžio 6 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (pagal BK 75 straipsnį), tebevykdoma baudžiamojo poveikio priemonė;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2021 m. balandžio 19 d. apie 14.55 val. Vilniuje, Ukmergės gatvėje, ties pastatu Nr. 425, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan Almera Tino“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,94 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu A. S. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną buvo namuose, draugai paprašė nuvežti į Trakus. Prie ežero Trakuose trise išgėrė 0,7 l degtinės butelį. Norėjo žmonėms padaryti gera, o išėjo viskas blogai. Žino, kad draudžiama vairuoti išgėrus. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Tai tik jo paties kaltė. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Vairuotas automobilis priklauso draugui V. Automobilis buvo nuomojamas. Teisės vairuoti transporto priemones jis nebeturi, specialioji teisė jam yra atimta penkeriems metams. Šiaip jis niekada ir nevairuoja. Nežino, kaip paaiškinti, kas čia gavosi. Ankstesnes bausmes yra atlikęs, probacija yra pasibaigusi, nepadarė nei vieno probacijos pažeidimo. Dabar turi gerą darbą, moka skolas, tvarkosi su antstoliais. Pradėjo tvarkytis savo gyvenimą. Nori tęsti darbą, augina du vaikus, Prašo neįkalinti, sutinka su bet kokiais teismo įpareigojimais, net pačiais griežčiausiais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. A. S. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. S. parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Vakar, t.y. 2021 m. balandžio 19 d. ryte, apie 10 valandą, susitiko su pažįstamais ukrainiečiais. Tiksliai jų nei vardų, nei pavardžių nežino. Kartu nusprendė nuvažiuoti į Trakus prie ežero pas jo (duomenys neskelbtini). Tikslaus vardo ir pavardės nežino. Su tais dviem ukrainiečiais nuvažiavo prie Trakų ežero, pas jo (duomenys neskelbtini) nebuvo užsukę. Atvažiavę trise išgėrė 0,7 litro degtinės. Išgėrę nusprendė grįžti namo. Jis važiavo pas savo mamą į (duomenys neskelbtini). Jis nesijautė apsvaigęs. Jiems važiuojant jau Vilniuje, Ukmergės gatvėje, juos sustabdė policijos pareigūnai. Jam jie pasakė, kad kažkas pranešė, kad jis vairuoja galimai neblaivus. Pareigūnai patikrino jo blaivumą ir nuvežė į policijos komisariatą. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali. Papildomai nori paminėti, kad automobilis Nissan priklauso jo pažįstamam V. Jis jam paskolino automobilį, kad turėtų su kuo važinėti į darbą. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 56).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. G. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. Darbo pamaina yra nuo 2021 m. balandžio 19 d. 14.00 val. iki 2021 m. balandžio 20 d. 02.00 val. Šią pamainą jis dirba su porininku V. P. ir patruliuoja tarnybiniu automobiliu, kurio borto numeris 1910. 2021 m. balandžio 19 d., apie 14 val. 47 min. patruliuodami Vilniaus vakariniame aplinkkelyje, toje kryptyje, kur link Gariūnų, netoli nusukimo į Karoliniškių rajoną, iš budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėjas važiuoja paskui automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad minėto automobilio vairuotojas galimai neblaivus. Gavę iš budėtojo šią informaciją, jie apsisuko vakariniame aplinkkelyje ir važiuodami iš galo pastebėjo važiuojantį automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį pradėjo stabdyti naudodami specialius garsinius ir šviesos signalus, automobilio vairuotojas iš karto pakluso reikalavimui sustoti. Automobilis buvo sustabdytas arčiausiai adreso Ukmergės g. 425, Vilniuje. Prie automobilio vairo sėdėjo ir automobilį vairavo A. S., automobiliu kartu važiavo I. P. ir R. R., šie asmenys buvo neblaivūs, buvo užsirašyti jų duomenys ir jie buvo paleisti. O automobilio vairuotoją A. S. patikrino alkotesteriu, 2021 m. balandžio 19 d. 14.57 val. jam nustatytas 1,94 promilės girtumas, o 2021 m. balandžio 19 d. 15.17 val. jam buvo nustatytas 1,97 promilės girtumas. A. S. ir pagal bendros išvaizdos požymius buvo neblaivus, sklido alkoholio kvapas, jis pats paaiškino, kad maždaug prieš valandą vartojo alkoholį, bet nei kiek gėrė, nei kokios rūšies alkoholį vartojo, nekonkretizavo. A. S. sulaikė, o automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimui uždarė į saugomų automobilių aikštelę. Jis patvirtina, kad tiek jis, tiek jo porininkas matė vairavimo faktą ir matė, kad automobilį vairavo A. S. (b. l. 13).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2021 m. balandžio 19 d. A. S. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; įvertinus bendrą A. S. būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus) – negali; patikrinus alkotesteriu A. S. 2021 m. balandžio 19 d. 14.57 val. pirmu patikrinimu nustatyta 1,94 promilės girtumas, antru patikrinimu 15.16 val. nustatytas 1,97 promilės girtumas (b. l. 20).

Alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARKB0107“ rodmenys ir patikros sertifikatas patvirtina, kad A. S. 2021 m. balandžio 19 d. 14.57.53 val. nustatytas 1,94 promilės girtumas; 2021 m. balandžio 19 d. 15.16.40 val. nustatytas 1,97 promilės girtumas; prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 16-19).

Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, duomenimis, automobilio „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytoju-savininku registruotas V. K. (b. l. 28).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateikto vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje akto (2021 m. balandžio mėnesio leidinys) matyti, kad vidutinė 2002 m. gamybos automobilio Nissan Almera Tino DI, kategorija M1-AF, vienatūrio, kaina Lietuvoje be PVM – 1033 Eur, su PVM – 1250 Eur (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra mažiausia 1,94 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog 2021 m. balandžio 19 d. paprašytas draugų nuvežė juos prie ežero Trakų rajone, kur kartu su jais vartojo alkoholį – degtinę. Grįžtant namo buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie nustatė, kad jis yra neblaivus. Nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, visiškai prisiima kaltę ir atsakomybę dėl savo veiksmų. A. S. kaltę taip pat įrodo bei jo parodymus patvirtina liudytojo P. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys. Iš liudytojo P. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu seka, jog policijoje buvo gautas pranešimas apie eisme dalyvaujantį galimai neblaivų vairuotoją, važiuodami pranešėjo nurodytu maršrutu pareigūnai pastebėjo jo įvardintą automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį stabdė, tikrino vairuotojo blaivumą, du kartus patikrinus vairuotoją alkotesteriu pranešėjo įtarimas, kad vairuotojas neblaivus, pasitvirtino, jam abu sykius buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, atitinkamai 1,94 ir 1,97 promilės girtumas. Tarp patikrinimų išlaikytas privalomas 20 minučių tarpas, alkotesteris metrologiškai patikrintas, tinkamas naudoti, teismui nėra pagrindo abejoti jo rodmenimis. Taigi visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi, todėl laikytini įrodymais. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi nagrinėjamą nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Girtumas yra kaltinamojo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Teismas, skirdamas A. S. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas, be to, nusikaltimą padarė būdamas teistas už analogišką nusikaltimą. Nors bausmė už ankstesnį analogišką nusikaltimą laikytina atlikta (paskutiniu nuosprendžiu nustatytas laisvės bausmės vykdymo atidėjimo terminas pasibaigęs), tačiau baudžiamojo poveikio priemonės tebevykdomos, teistumas taip pat neišnykęs. Pažymėtina, jog baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą neblaiviam kaltinamasis traukiamas jau trečią kartą per ketverių metų laikotarpį, nauja analogiška nusikalstama veika padaryta praėjus vos kelioms dienoms po probacijos termino pabaigos. Pastarųjų penkerių metų laikotarpiu baustas administracine tvarka už įvairių rūšių nusižengimus: nusižengimus nuosavybei, naudojimosi viešuoju transportu tvarkos pažeidimus, taip pat ir už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2019 m. spalio 25 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, 2019 m. spalio 11 d. taip pat vairavo išregistruotą, civilinės atsakomybės draudimo neturinčią transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 81-97), vairuotojo pažymėjimo neturi (b. l. 80), teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta penkeriems metams (b. l. 81-111). Dirba, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Taigi, remiantis aukščiau išdėstytu, nurodytos A. S. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Nors jis dirba, gauna stabilias pajamas, jo teigimu – pradėjo mokėti paskirtas administracines nuobaudas bei kitas finansines sankcijas, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, vis tik A. S. per ketverius metus jau ketvirtą kartą traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, (tris kartus baudžiamąją tvarka, vieną kartą – administracine), be to jam nuo 2017 m. uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau jo paskutiniai teistumai ir nagrinėjama nusikalstama veika rodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones) yra ignoruojama. Todėl tokio priešingo teisei elgesio negalima laikyti atsitiktinumu. Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, manytina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. S. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei bausmės vidurkis. Kadangi anksčiau paskirtos bausmės yra atliktos, kaltinamasis dirba, augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, manytina, yra pagrindas suteikti kaltinamajam galimybę koreguoti savo elgesį be realaus bausmės atlikimo, t. y. vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti, nustatant maksimalų atidėjimo terminą bei skiriant įpareigojimus, skatinančius pozityvų kaltinamojo užimtumą ir elgesį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, A. S. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. balandžio 19 d. 14.57 val. iki 2021 m. balandžio 20 d. 11.45 val. (b. l. 59-60) (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. A. S. nusikalstamą veiką padarė nepaisydamas to, kad teisė vairuoti transporto priemones jam jau yra atimta. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus tai, kad A. S. trečią kartą teisiamas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, už vairavimą neblaiviam baustas ir administracine tvarka, jo neblaivumo laipsnis buvo pakankamai didelis, darytina išvada, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas maksimaliam įstatymų leidėjo numatytam terminui. Kadangi A. S. vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės, terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pagal teismų praktiką, vairavimo neturint tokios teisės faktas neužkerta kelio svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

Nustatyta, kad A. S., būdamas neblaivus, vairavo automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią trečiajam asmeniui – V. K., kaltinamojo teigimu, automobilį jis iš pastarojo išsinuomojo. Teismas neturi pagrindo manyti, kad automobilio savininkas, perleisdamas automobilį, žinojo, kad transporto priemonė bus panaudota nusikalstamai veikai daryti. Vis tik pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvoje analogiškos transporto priemonės Nissan Almera Tino DI vidutinė vertė su PVM yra 1250 eurų. Atsižvelgus į A. S. nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos poveikio priemonės vertę pinigais. Teismo manymu, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, visos automobilio vertės konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 65-67), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62-64) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Dėl proceso išlaidų

Bylos duomenimis nustatyta, kad nustačius A. S. neblaivumą, 2021 m. balandžio 19 d. transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę (Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas) (b. l. 26a), grąžinta savininkui buvo 2021 m. balandžio 21 d. (b. l. 30-31). Kadangi A. S. dėl neblaivumo negalėjo vairuoti, automobilis „Nissan“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas, už ką policijos įstaiga privalo atsiskaityti su paslaugos teikėju, t. y. šiuo atveju – sumokėti 9,00 Eur, yra pagrindas policijos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant A. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. balandžio 19 d. 14.57 val. iki 2021 m. balandžio 20 d. 11.45 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1250 (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt) eurų.

Priteisti iš A. S. 9,00 Eur (devynis eurus) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (lėšos mokamos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, AB SEB bankas; mokėjimo paskirtį nurodant automobilio valstybinį numerį, vardą, pavardę).

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma savanoriškai turi būti sumokėta į per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB Nordea Bank Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.