Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. E. (E. E.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

4. Nuteistasis E. E. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria jam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistojo skunde nurodoma, kad tiek jo siekiai, tiek Komisijos nutarimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nėra prašymas atleisti jį nuo neatliktos bausmės dalies, o yra tik siekis tęsti bausmės atlikimą kitomis sąlygomis, būti mažesne našta valstybei ir visuomenei, bei greičiau integruotis į visuomenę, tampant pilnateisiu jos nariu, gerbiančiu ir besilaikančiu įstatymų.

4.2. Be to, nuteistasis aukštesniajam teismui pateiktame skunde pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, o bausmės atlikimo metu jis buvo 16 kartų skatintas. Nuteistojo manymu ši aplinkybė sudaro pakankamą atsvarą jo padarytiems nustatytiems vidaus taisyklių ir režimo pažeidimams ir paskirtai drausminei nuobaudai. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, jog minėta nuobauda jam buvo paskirta todėl, kad jis gynė savo garbę nuo rasistinių apraiškų.

4.3. Taip pat nuteistojo skunde nurodyta, kad apylinkės teismas nesilaiko Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. Rekomendacijos Nr. (200) 22, “Dėl Lygtinio paleidimo”, kurioje rekomenduojama taikyti lygtini paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiujų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 21 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. 602-S/2012 taip pat konstatavo privalomumą laikytis Europos kalėjimų taisyklių ir Europos tarybos ministrų Komiteto rekomendacijų.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo E. E. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnyje yra įtvirtinta teismo teisė priimti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekančių nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų. Be to, minėtame Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso straipsnyje yra įtvirtintos sąlygos, kurių visumos egzistavimas yra būtinas tam, kad teismas nuteistajam galėtų taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šios sąlygos skirstomos į dvi grupes – sudarančias formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą ir sudarančias materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog konkrečiu atveju egzistuoja įstatyme numatytas formalusis lygtinio paleidimo pagrindas, nuteistasis turi būti atlikęs tam tikrą minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. O tam, kad būtų pripažintas materialiaus lygtinio paleidimo pagrindo egzistavimas, yra būtina teismo išvada, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurią lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taigi, teismas spręsdamas ar konkrečiu atveju egzistuoja formalusis lygtinio paleidimo pagrindas tik nustato aukščiau nurodytų sąlygų egzistavimą, o vertindamas materialaus lygtinio paleidimo pagrindo buvimą privalo įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos nuteistojo skundo nagrinėjimo medžiagos, E. E. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus - yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą ir remiantis tuo atsisakė taikyti E. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokiam žemesnės instancijos teismo sprendimui pritaria ir nuteistojo skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

9. Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas, todėl kiekvienu atveju sprendžiant asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, lygtinio paleidimo klausimą, yra svarbu atsižvelgti į tai ar minėtų balų mažėjimas iš tiesų egzistuoja ir į tai, ar jis įrodo, jog nuteistasis deda pakankamai pastangų mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš apygardos teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju minėtas balų pokytis iš tiesų egzistuoja. E. E. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pirminio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ (atlikto 2015 m. gegužės 12 d.) metu buvo nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 46 balai. Tuo tarpu, pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo (atlikto 2019 m. liepos 15 d.), metu buvo nustatyta, jog aptariamas rezultatas sumažėjo iki 32 balų. Tačiau šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog minėto vertinimo metu nustatyta statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 5 balai, o tai reiškia, kad likusieji 26 balai yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo. Šiuo atveju, tokio didelio dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, kad E. E. vis dar deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Šią išvadą dar labiau sustiprina ir aplinkybė, jog nepaisant to, kad nuteistasis yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios metu jam buvo taikomos įvairios pataisos priemonės, jam vis dar yra nustatomas vienas kriminogeninis veiksnys (pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas) ir vienas artimas kriminogeninis veiksnys (pasidavimas aplinkinių įtakai).

10. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu įvertini ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. 2019 m. rugsėjo 30 d. pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus Nr. 62-3924 patvirtina, jog E. E. bausmės atlikimo metu buvo šešiolika kartų paskatintas už gerą elgesį ir du kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytas vidaus taisykles ir režimo reikalavimus, tačiau už tai tik vieną kartą buvo nubaustas drausmine nuobauda. Vis dėlto, pažymėtina, kad nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Ir nors nuteistojo skunde teigiama, kad drausminę nuobaudą jis gavo dėl elgesio, kuris susiklosčiusioje situacijoje (dėl patiriamų rasistinio pobūdžio patyčių) buvo pateisinamas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apygardos teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnyje numatyta tvarka nagrinėdamas skundus dėl apylinkės teismo nutarčių, priimtų sprendžiant nuteistųjų lygtinio paleidimo klausimą, vertina tik šių nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą ir jokiais atvejais nesprendžia nuteistiesiems paskirtų drausminių nuobaudų pagrįstumo klausimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl aptariamo nuteistojo skundo argumento plačiau nepasisako.

11. Nuteistojo skunde teigiama, jog priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir sunkumą, bei į jo neatliktos bausmės dalies dydį. Tačiau, šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą ir vertindamas laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį teismas gali atsižvelgti ne tik į jo elgesį bausmės atlikimo metu ir į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, bet ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei pavojingumą, taipogi į atliktos ir neatliktos bausmės santykį. Ir nors šios aplinkybės nėra esminiai faktoriai, nulemiantys teismo sprendimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ir tai nesudaro jokio teisėto pagrindo teigti, jog vertindamas nuteistojo asmenybę, jo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį ir pavojingumą, ir šių duomenų visumoje atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, pirmosios instancijos teismas nuteistąjį baudė antrą kartą ar netinkamais motyvais grindė savo nutartį. Nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo bausmę E. E. atlieka už vieno apysunkio ir vieno labai sunkaus nusikalstamo, padarymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad viena iš E. E. įvykdytų nusikalstamų veikų yra susijusi su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, o tokio pobūdžio nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. E. pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį bei pavojingumą ir tokia teismo nutarties argumentacija negali būti vertinama, kaip pakartotinis asmens nuteisimas. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, priimdamas skundžiamą nutartį žemesnės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į atliktos ir neatliktos E. E. paskirtos bausmės santykį, kadangi sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą minėta aplinkybė laikytina iš tiesų svarbia, nes vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Be to, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinamas tik ją atliekant.

12. Kaip nepagrįstas atmetamas ir nuteistojo skundo argumentas, jog žemesnės instancijos teismas nepagrįstai nepatvirtino Komisijos nutarimo, kuriuo jam buvo taikytas lygtinis paleidimas ir be jokio pagrindo nagrinėjo lygtinio paleidimo sąlygas iš naujo, nors tai jau buvo padariusi Komisija. Pažymėtina, jog BVK 157 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau ši nuostata, jokiu būdu nereiškia, kad teismas visais atvejais privalo patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą - lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau, ar minėtas pagrindas egzistuoja teismas objektyviai gali įvertinti tik patikrinęs lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, ką nagrinėjamu atveju padarė apylinkės teismas ir kas negali būti vertinami kaip neteisėti ar nepagrįsti teismo veiksmai.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo skunde nepagrįstai teigiama, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kuria rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje (Nr. 2K-248/2009), konstatavo, jog rekomendacinio pobūdžio tarptautiniai dokumentai (prie kurių priskiriama nuteistojo minima rekomendacija), iš esmės skirti valstybių įstatymų leidybai orientuoti ir šie tarptautinės teisės aktai tiesiogiai netaikomi <...>, todėl žemesnės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neprivalėjo vadovautis minėtose rekomendacijose nurodytais reikalavimais.

14. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas visais atvejais yra nukreiptas į ateitį ir priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, negali būti traktuojamas kaip nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas, civilinis deliktas ar BK 154 ir 155 straipsniuose numatyta nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstas atmetamas nuteistojo skundo argumentas, kad apylinkės teismui konstatavus, jog šiuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, jog E. E. laikysis įstatymų ir nebenusikals, buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, padarytas civilinis deliktas ir BK 154 – 155 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos.

15. Pažymėtina ir tai, jog iš apygardos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog egzistuoja ir teigiami nuteistojo E. E. elgesio pokyčiai, t. y. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu buvo šešiolika kartų skatintas, dirba, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, aukščiau aptartų duomenų kontekste, teigiamai E. E. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, jog nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

16. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad aptariamu atveju nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu E. E. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Analogišką išvadą skundžiamoje nutartyje padarė ir apylinkės teismas, todėl nėra jokio pagrindo ją keisti nuteistojo gynėjos skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo E. E. (E. E.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.