- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-15
- Bylos Nr.
- eI3-1485-816/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04100-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- D. D.
- Atsakovas
- Vilniaus teritorinė muitinė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. D. skundu prašo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 5MA-34-276 ir iš esmės išspręsti pareiškėjo D. D. prašymą – nutraukti jo atžvilgiu pagal 2013 m. spalio 23 d. Kauno teritorinės muitinės sprendimą Nr. 3PM190830 „Dėl mokestinės prievolės muitinei įregistravimo“ vykdomą išieškojimą.
Skunde nurodo, kad mokesčių įsiskolinimas gali būti išieškomas per 5 metus nuo teisės į išieškojimą atsiradimo dienos. Mano, kad senaties terminas yra suėjęs, todėl pareiškėjo atžvilgiu išieškojimas negali būti toliau vykdomas. Vilniaus apygardos teismo baudžiamasis įsakymas buvo priimtas 2013 m. rugpjūčio 26 d. Būtent šio teismo baudžiamojo įsakymo pagrindu Kauno teritorinė muitinė 2013 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 3PM190830 įregistravo mokestinės nepriemokos išieškojimą. Teigia, kad pareiškėjo prievolė muitinei atsirado baudžiamojo teismo įsakymo pagrindu ir nuo šios dienos muitinė įgijo teisę išieškoti iš pareiškėjo mokestines nepriemokas. Kadangi šiuo metu yra praėję daugiau nei 6 (šešeri) metai nuo teisės į mokestinės prievolės išieškojimą atsiradimo, turi būti taikomas senaties terminas ir visi išieškojimo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu turi būti nutraukti.
Pabrėžia, kad muitinė netinkamai taiko senaties institutą, kadangi anksčiau paminėti teisės aktai imperatyviai nustato, kad senatis yra pradedama skaičiuoti ne nuo teisės išieškoti priverstinai atsiradimo ar pareiškėjo skundų išnagrinėjimo, o nuo prievolės atsiradimo momento.
Pažymi, kad prievolės atsidaro nuo to momento, kai 2013 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 3PM190830 „Dėl mokestinės prievolės muitinei įregistravimo“ Kauno teritorinė muitinė įregistravo 2 805,84 Eur muitų, 24 676,78 Eur akcizų, 6794,94 Eur PVM, 254,87 Eur delspinigių, 925,34 Eur akcizų delspinigių mokestinę prievolę (iš viso 35 457,32 Eur) pareiškėjo atžvilgiu. Būtent šis sprendimas ir buvo prievolės atsiradimo momentas, todėl senaties institutas yra taikomas klaidingai ir tai pažeidžia pareiškėjo teises bei interesus, sukelia jam žalą, nes priverstinio išieškojimo veiksmai galimai jo atžvilgiu bus taikomi neteisėtai. Visgi, nepriklausomai nuo kurio momento yra skaičiuojamas senaties terminas, t. y. ar nuo prievolės įregistravimo ar nuo teisės pradėti išieškojimą, penkerių metų senaties terminas yra suėjęs, todėl pareiškėjo atžvilgiu išieškojimas turi būti nutrauktas.
Nurodo, kad išieškojimas iš pareiškėjo nebuvo vykdomas Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo (toliau – MAĮ) 106 str. nuostatų nustatytais pagrindais, todėl atsakovo atsisakymas taikyti išieškojimo senaties institutą, yra neteisėtas bei nepagrįstas, kartu pažeidžiantis pareiškėjo teisėtų lūkesčių principą. Šiuo atveju pareiškėjui yra nepagrįstai bei neteisėtai taikomi jo teisių apribojimai bei suvaržymai, nors tam nėra jokio teisėto pagrindo. Vykdant išieškojimą atsakovo naudai buvo parduotas pareiškėjo turtas, t. y. 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 184/1658 žemės sklypo dalis, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 ūkinio pastato, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 šiltnamio dalies, 1/6 garažo dalies, bei 1/9 kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir išvaržius šį turtą, buvo išieškota 8040,00 Eur dydžio suma. Šiuo metu pareiškėjas nebeturi nei jokio turto, negauna jokių pajamų, nes neturi galimybės dirbti. Pabrėžia, kad antstolės veiksmus yra apskundęs Vilniaus miesto apylinkės teismui (civilinė byla Nr. e2YT-39488-862/2020), nes mano, kad vykdymo procese buvo pažeisti antstolio veiklos teisėtumo principai.
Pažymi, kad Sąjungos muitinės kodekso 4 skyriaus 124 straipsnio 1 dalies e punkte yra numatyta, kad importo arba eksporto skola muitinei išnyksta, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu reglamentavimu, pareiškėjui net nebūtų kilusi prievolė, kurios pagrindu jo atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas. Ši išvada daroma, nes 2013 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuspręsta konfiskuoti ir sunaikinti 16690 pakelių cigarečių „Minsk Capital“. Todėl mano, kad pažeidžiami pareiškėjo lygiateisiškumo bei sąžiningumo principai vis dar išieškant iš jo mokestinę nepriemoką.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsirado 2015 m. rugpjūčio 21 d., kai pareiškėjas neįvykdė 2015 m. liepos 24 d. raginimo Nr. 10000317920 mokestinę nepriemoką sumokėti geruoju per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos. Tokiu būdu, mokesčių mokėtojui nesumokėjus ar nustojus mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, mokesčių administratorius, MAĮ 105 straipsnio nustatyta tvarka, įgyja teisę priverstinai juos išieškoti, pritaikydamas MAĮ 106 straipsnio 1 dalyje nustatytus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus. Pažymi, kad priverstinis išieškojimas buvo pradėtas paduodant nurodymus kredito įstaigoms nurašyti lėšas iš skolininko sąskaitų, o nesant jose lėšų, per antstolių kontorą išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjo turtą. Mano, kad mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos išieškojimo procese tiksliai laikėsi mokesčių teisės aktų ir pagal kompetenciją atliko jam pavestas funkcijas.
Pažymi, kad atsakovė, remdamasi MAĮ 107 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo nutraukti priverstinio išieškojimo veiksmus, suėjus 5 metų terminui nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, nes pradėjus išieškojimą šio įstatymo 106 straipsnyje nustatytais būdais, išieškojimo procedūros užbaigiamos, nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Pasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, mokesčių administratorius neturi teisės pradėti išieškojimo veiksmų, tačiau gali tęsti jau pradėtas išieškojimo procedūras.
Pažymi, kad atsakovė nėra gavusi iš antstolės duomenų, kad nėra įmanoma toliau vykdyti išieškojimo iš pareiškėjo turto. Be to, pareiškėjas nepateikė atsakovei prašymo pripažinti skolą beviltiška. Pareiškėjo ginčai su antstole bendrosios kompetencijos teisme nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas.
Nurodo, kad Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktas pareiškėjo mokestinės nepriemokos atsiradimo metu negaliojo, įstatymas atgal negalioja.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą nutraukti priverstinį išieškojimą iš jo turto, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė 2013 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 3PM190830 pareiškėją pripažino skolininku muitinei ir jam įregistravo 35 457,32 Eur mokestinę prievolę, kurią sudaro 2 805,84 Eur muitas, 24 676,78 Eur akcizas, 6 794,49 Eur PVM, 925,34 Eur akcizo delspinigiai ir 254,87 Eur PVM delspinigiai.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3954-4261/2015 pareiškėjo skundą dėl Kauno teritorinės muitinės ir Muitinės departamento sprendimų panaikinimo atmetė. Sprendimas įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 23 d. (Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsprendus apeliacinio skundo atsisakymo priimti klausimą).
Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi MAĮ 89 straipsnio nuostatomis, pareiškėjui 2015 m. liepos 24 d. pateikė raginimą mokestinę nepriemoką įvykdyti geruoju Nr. 10000317920, kuriuo nurodė pareiškėjui per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti Kauno teritorinės muitinės 2013 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 3PM190830 įregistruotą 35 457,32 Eur mokestinę nepriemoką į vieną iš Muitinės departamento surenkamųjų sąskaitų.
Pareiškėjas per nustatytą terminą raginimo neįvykdė, todėl Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pradėjo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą. Vilniaus teritorinė muitinė 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 10000321039 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčio mokėtojo sąskaitos kredito įstaigoje“, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 ir 15 punktais, 34 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė nurašyti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitos kredito įstaigoje. Vilniaus teritorinė muitinė 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 10000331123 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Minėtas sprendimas pateiktas antstolei.
Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę su prašymu nutraukti išieškojimą pagal Kauno teritorinė muitinės 2013 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 3PM190830 MAĮ 107 straipsnio 5 dalies pagrindu.
Vilniaus teritorinė muitinė skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino.
Už muitų administravimą Lietuvos Respublikoje yra atsakinga Lietuvos Respublikos muitinė (toliau – muitinė). Šio Įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 punktuose išvardytus mokesčius muitinė administruoja tiek, kiek jai pavesta pagal Pridėtinės vertės mokesčio ir Akcizų įstatymus. Administruojanti muitus ir šioje dalyje nurodytus mokesčius muitinė laikoma mokesčių administratoriumi, Muitinės departamentas – centriniu mokesčių administratoriumi, o teritorinė muitinė ir specialioji muitinės įstaiga (jeigu šios nuostatuose yra numatytas mokesčių administravimo funkcijų atlikimas) – vietos mokesčių administratoriais, jeigu šis Įstatymas ar kiti teisės aktai nenustato kitaip (MAĮ 15 str. 2 d.).
Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnis apibrėžia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį. Įstatymo 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Tuo atveju, kai nurodytais atvejais išieškoti mokestinės nepriemokos visiškai ar iš dalies nepavyksta, pakartotinai inicijuoti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą galima tik tuo atveju, jei nepasibaigęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas (MAĮ 107 str. 5 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-324-556/2021 išaiškino, jog įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę mokesčių administratoriui nepaisyti 5 metų mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties termino, jei procedūros buvo pradėtos MAĮ 106 straipsnyje numatytais būdais. Todėl ginčo atveju buvo / yra aktualu, ar mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą pradėjo per 5 metus nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos bei ar pasirinktas mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdas atitiko MAĮ 106 straipsnyje išdėstytus būdus.
Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus teritorinė muitinė 2015 m. rugpjūčio 23 d., vadovaudamasi MAĮ 105 straipsnio 1 dalimi, pradėjo priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigoje, po to kai pareiškėjas savanoriškai neįvykdė 2015 m. liepos 24 d. pateikto raginimo sumokėti jam apskaičiuotą mokestinę nepriemoką. Priverstinis išieškojimas buvo vykdomas MAĮ 106 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais. Vilniaus teritorinė muitinė 2015 m. rugpjūčio 28 d. priėmė sprendimą nurašyti pareiškėjo mokestinę nepriemoką nuo sąskaitos kredito įstaigoje, vadovavosi MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokas sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų)). Kadangi pareiškėjo sąskaitoje kredito įstaigoje buvo nepakankamai lėšų mokestinei nepriemokai padengti, Vilniaus teritorinė muitinė 2015 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą vykdyti priverstinį išieškojimą iš turto, kurį vykdo antstolis. MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka).
Abu Vilniaus teritorinės muitinės anksčiau minėti sprendimai atitinka MAĮ 106 straipsnio 1 dalyje mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo išdėstytus būdus. Pažymėtina, kad priverstinis išieškojimas pradėtas nepraleidus 5 metų senaties termino. Taip pat nustatyta, jog šiuo metu dar nėra išieškota visa Kauno teritorinės muitinės sprendimu apskaičiuota mokestinė nepriemoka. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, jog mokestinės nepriemokos išieškojimas iš pareiškėjo turto gali būti tęsiamas, kadangi pradėtas nepraleidus penkerių metų išieškojimo senaties termino. Vilniaus teritorinė muitinė ginčijamu sprendimu pagrįstai netenkino pareiškėjo pateikto prašymo.
Teismas pažymi, kad Vilniaus teritorinė muitinė teisę pradėti vykdyti mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą įgijo MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatyta tvarka MAĮ 106 straipsnio nustatytais būdais 2015 metais įsiteisėjus teismo sprendimui mokestinėje byloje, o ne 2013 m. kaip skunde teigia pareiškėjas, kadangi pareiškėjas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurios buvo nurodytos Vilniaus teritorinės muitinės raginime. Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po MAĮ 105 str. 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos (MAĮ 105 str. 2 d.).
Pareiškėjas skunde teigia, kad Sąjungos muitinės kodekso 4 skyriaus 124 straipsnio 1 dalies e punkte yra numatyta, kad importo arba eksporto skola muitinei išnyksta, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu reglamentavimu, pareiškėjui net nebūtų kilusi prievolė, kurios pagrindu jo atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas, todėl mano, kad pažeidžiami pareiškėjo lygiateisiškumo bei sąžiningumo principai vis dar išieškant iš jo mokestinę nepriemoką.
Teismas pažymi, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. (Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 288 straipsnis) pradėjo galioti Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktas, kuris nustatė, kad nedarant poveikio galiojančioms nuostatoms, susijusioms su importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, neišieškojimu teismine tvarka pripažinus skolininką nemokiu, importo arba eksporto skola muitinei išnyksta, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, o f punktas – kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn, tuo metu, kada buvo apskaičiuota ir patvirtinta pareiškėjui mokestinė nepriemoka, negaliojo. Tačiau šioje administracinėje byloje yra sprendžiamas ne mokestinės nepriemokos apskaičiavimo teisėtumas bei pagrįstumas, o jau nustatytos mokestinės nepriemokos išieškojimo nutraukimo dėl senaties termino suėjimo klausimas, kurio aiškinimas pateiktas aukščiau.
Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde dėstomus argumentus dėl jo sunkios finansinės padėties, išaiškina pareiškėjui, kad jis turi teisę pateikti Vilniaus teritorinei muitinei prašymą mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška, vadovaudamasis MAĮ 113 straipsniu. Skundžiamu sprendimu šis klausimas nespręstas.
Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus motyvus, nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo D. D. skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.