Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-82-156/2014 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovėms D. S. N. ir Radviliškio rajono 2 notarų biuro notarei A. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Radviliškio rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-82-156/2014 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovėms D. S. N. ir Radviliškio rajono 2 notarų biuro notarei A. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Priėmus ieškinį, teisme gautas ieškovo prašymas perduoti bylą pagal jo gyvenamąją vietą Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes ieškinio priėmimo metu ieškovui sudaromos kliūtys tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą: teisėjos nutartis pašalinti ieškinio trūkumus buvo panaikinta kaip neteisėta; ieškovas gyvena apie 200 km nuo teismo, jo sudėtinga finansinė padėtis neleidžia taip toli važinėti į teismo posėdžius, o jam paskirto Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokato kelionės išlaidų į Radviliškį niekas neapmokės, todėl ieškovas neteks profesionalaus atstovavimo ir negalės tinkamai vesti bylos. Prie prašymo ieškovas pridėjo išrašus iš medicininių dokumentų apie sunkią savo sveikatos būklę.

Radviliškio rajono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas ir Vilniaus miesto apylinkės teismas yra skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 3 dalimi, perdavė klausimą dėl bylos teismingumo pakeitimo spręsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti.

CPK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti atvejai, kada nagrinėjamą civilinę bylą teismas nutartimi perduoda nagrinėti kitam teismui: 1) jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus; 2) jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui; 3) jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą; 4) jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles; 5) sustabdžius bylą dėl to, kad atsakovui iškelta bankroto byla; šiuo atveju ji perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas tik CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju, t. y. tuomet, kai nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Bylos perdavimo kitam teismui klausimą kitais pagrindais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Vadinasi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas neturi įgaliojimų spręsti klausimo dėl bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje dėl to, kad to prašo byloje dalyvaujantis asmuo, kuris nereiškia nušalinimo visiems atitinkamo teismo (teismų) teisėjams.

Iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusi CPK 35 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostata, pagal kurią klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, siekiant, kad byla būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, yra panaikinta. Nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusios redakcijos CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad bylą nagrinėjantis teismas, pripažinęs, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus, nutartimi perduoda tą bylą nagrinėti kitam teismui. Pagal šią normą bylą nagrinėjantis teismas pats perduoda bylą kitam teismui nepriklausomai nuo to, ar kitas teismas yra to paties, ar kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Nagrinėjamu atveju ieškovas A. R. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-82-156/2014 teismingumą, motyvuodamas silpna sveikata ir sunkia finansine padėtimi. Tačiau, kaip minėta, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje turi įgaliojimus spręsti tik tuomet, kai nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme (ir visuose kituose atitinkamo apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiuose apylinkių teismuose) nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą.

Kadangi ieškovo A. R. prašymas perduotas Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris nekompetentingas jį nagrinėti, yra pagrindas šį prašymą atsisakyti priimti ir grąžinti jį perdavusiam pirmosios instancijos teismui (CPK 3 str. 6 d., 115 str. 6 d., ).

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas A. R. su analogišku prašymu dėl šios bylos teismingumo pakeitimo jau kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi byloje Nr. 2KT-97/2013 prašymą atsisakyta priimti ir jis grąžintas padavusiam asmeniui.

Pakartotinai pažymėtina, kad prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, laikydamasis CPK 34 straipsnio reikalavimų, byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę paduoti bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu bylą nagrinėjantis teismas gali perduoti bylą kitam teismui tik tuomet, kai yra pagrindas pripažinti, jog kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, byla bus išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau.

Esant tokiai situacijai, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio šeštąja dalimi, 115 straipsnio šeštąja dalimi ir 137 straipsnio antrosios dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. R. prašymą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-82-156/2014 teismingumo pakeitimo.

Grąžinti civilinę bylą Nr. 2-82-156/2014 Radviliškio rajono apylinkės teismui.