Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su pareiškėjo A. R. prašymu dėl civilinės bylos teismingumo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo A. R. prašymas civilinę bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Prašyme nurodoma, kad pareiškėjas kreipiasi į teismą prašydamas priteisti žalos atlyginimą iš atsakovių Radviliškio rajono 2 notarų biuro notarės A. S. ir D. S. N., gyvenančios (duomenys neskelbtini). Ši civilinė byla teisminga Radviliškio rajono apylinkės teismui arba Mažeikių rajono apylinkės teismui, tačiau pareiškėjas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), t. y. beveik 200 km nuo teismo, kuris pagal teismingumo taisykles turi teisę nagrinėti šią civilinę bylą. Pareiškėjas yra antros grupės invalidas, todėl kelionės į būsimus teismo posėdžius jam bus sunkiai įveikiamos. Be to, pareiškėjo finansinė padėtis yra labai sunki, tad tokios tolimos kelionės į kituose mietuose vyksiančius teismo posėdžius, pareiškėjui būtų nepakeliamos finansiškai. Dėl šių priežasčių, vadovaudamasis CPK 34 straipsniu, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydamas pakeisti civilinės bylos teismingumą ir perduoti šią civilinę bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo procesinį dokumentą paduoda teismui, kuris nekompetentingas jį nagrinėti, teismas privalo tokį dokumentą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 6 d.).

CPK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti atvejai, kada nagrinėjamą civilinę bylą teismas nutartimi perduoda nagrinėti kitam teismui: 1) jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus; 2) jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui; 3) jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą; 4) jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles; 5) sustabdžius bylą dėl to, kad atsakovui iškelta bankroto byla; šiuo atveju ji perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas tik 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju, t. y. tuomet, kai nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Bylos perdavimo kitam, teismui klausimą kitais pagrindais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Vadinasi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas neturi įgaliojimų spręsti klausimo dėl bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje dėl to, kad to prašo byloje dalyvaujantis asmuo, tačiau nereiškia nušalinimo visiems atitinkamo teismo (teismų) teisėjams.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. R. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1889-766/2013 teismingumą, motyvuodamas silpna sveikata ir sunkia finansine padėtimi. Tačiau, kaip minėta, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkas klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje turi įgaliojimus spręsti tik tuomet, kai nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Kadangi pareiškėjo A. R. prašymas paduotas teismui, kuris nekompetentingas jį nagrinėti, yra pagrindas šį prašymą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 6 d.).

Pareiškėjui išaiškinama, kad prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, laikydamasis CPK 34 straipsnio reikalavimų, byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę paduoti bylą nagrinėjančiam teismui. Taip pat pažymima, kad CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu bylą nagrinėjantis teismas perduoti bylą kitam teismui gali tuomet, kai yra pagrindas pripažinti, jog kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, byla bus išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau

Esant tokiai situacijai, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 115 straipsnio šeštąja dalimi ir 137 straipsnio antrosios dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. R. prašymą dėl civilinės bylos teismingumo pakeitimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.