Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. U., jos atstovei advokatei Karinai Račkauskienei (prisijungė prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu, per zoom programą),

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, atstovei J. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. U. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2024 m. balandžio 12 d. Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pareigūnė I. K. ieškovės D. U. atžvilgiu išdavė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo ieškovę laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie savo nepilnametės dukters U. U. 100 m atstumu bei su ja nebendrauti, o taip pat įpareigojo ieškovę neieškoti jokių ryšių su nepilnamete dukterimi U. U.. Pagal ieškovės D. U. pareikštą skundą Tauragės apylinkės teismo 2024-04-18 nutartimi (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas.

Taip pat byloje nustatyta, kad 2024-04-12 Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pareigūnė I. K. ieškovės D. U. atžvilgiu išdavė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo ieškovę nesilankyti savo motinos D. T. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su savo motina D. T., nesiartinti prie jos gyvenamosios aplinkos 100 metrų atstumu. Šio orderio ieškovė neskundė.

Ieškovė D. U. teigia, jog Tauragės apskrities VPK Šilutės PK policijos pareigūnai I. K. ir V. J. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė nepagrįstai, dėl šių policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų ji patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur ir prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos Respublikos valstybės.

CK 6.271 straipsnyje reglamentuota atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-969/2020).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė D. U. turėjo įrodyti egzistuojant visas civilinės atsakomybės sąlygas: policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus, neturtinę žalą, priežastinį ryšį tarp policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Aplinkybes, jog policijos pareigūnų I. K. ir V. J. veiksmai išduodant orderius Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neteisėti, ieškovė įrodinėja Tauragės apylinkės teismo 2024-04-18 nutartimi (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria pagal jos skundą buvo panaikintas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vaizdo įrašais iš Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pareigūnų I. K. ir V. J. body kamerų.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (toliau – ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas) ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. 5-V-506 ,,Dėl Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje ir sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio priėmimo, jo vykdymo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Policijos departamento įsakymas Nr. 5-V-506) numato kada, kaip ir kokius veiksmus turi atlikti policijos pareigūnai, reaguodami į pranešimus.

Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje ir sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio priėmimo, jo vykdymo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 5- V-506 (toliau – Tvarkos aprašas) 1 punktas nustato policijos pareigūnų veiksmus reaguojant į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio priėmimo, jo vykdymo ir kontrolės tvarką. Tvarkos aprašo 8 punktas nustato, kad policijos pareigūnas, nustatęs, jog įvykis susijęs su artimos aplinkos subjektais, tačiau nenustatęs nusikalstamos veikos požymių, nedelsdamas pagal įvykio vietoje nustatytas aplinkybes šiame Tvarkos aprašo skyriuje nustatyta tvarka atlieka pavojaus patirti smurtą artimoje aplinkoje rizikos vertinimą, atsakydamas į klausimus, kurie suformuluoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V- 171 „Dėl smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijų nustatymo“ (toliau – Vertinimo kriterijai). Tvarko aprašo 11 punkte numatyta, kad pavojaus rizikos vertinimas atliekamas ir sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio turi būti priimamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo policijos įstaigoje momento. Numatyta, kad atliekant pavojaus rizikos vertinimą ir pažymėjus teigiamą atsakymą į klausimą, ar anksčiau dėl to paties pavojų keliančio asmens tuo pačiu arba kitu adresu buvo registruota pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje (per praėjusius 24 mėnesius nors vieną kartą), policijos pareigūnas peržiūri užregistruotus registro objekto identifikavimo kodu (toliau – ROIK) įvykius, pasirenka ir pažymi tik tuos ROIK įvykius, kurie atitinka klausimo turinį. Tvarkos aprašo 12 punkte numatyta, kad atlikus pavojaus rizikos vertinimą ir nustačius, kad yra pakankama smurto artimoje aplinkoje rizika (surinkus 3 (tris) TAIP pagal Vertinimo kriterijus), pilnamečiui pavojų keliančiam asmeniui 15 dienų laikotarpiui skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Tvarkos aprašo 17 punkte numatyta, kad pranešimai pavojų patiriančio asmens apie pavojų keliančiam asmeniui skirtą arba neskirtą apsaugos nuo smurto orderį bei pavojų keliančiam asmeniui apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį su visa apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nurodyta būtina informacija suformuojami automatiškai ir teikiami Tvarkos aprašo 9 punkte nurodytais būdais. Pranešimas apie atliktą pavojaus rizikos vertinimą turi būti perduodamas specializuotos kompleksinės pagalbos centrui. Jis suformuojamas ir siunčiamas automatiniu būdu, pasirinkus įvykio vietos teritorijoje pagalbą teikiantį centro padalinį. Pranešimas Valstybinei vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai sistemoje suformuojamas ir išsiunčiamas automatiškai.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018-01-29 įsakymas Nr. 5-V-92 „Dėl pirminių būtinųjų veiksmų reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas sekos schemų (algoritmų) patvirtinimo“ numato, kad policijos pareigūnai, reaguojantys į pranešimus apie nusikalstamas veikas, vadovaudamiesi šio įsakymo 1 punktu patvirtintais algoritmais, taip reaguodami į pranešimus apie nusikalstamas veikas, privalo atlikti visus pirminius būtinus proceso veiksmus, įvykio vietoje surinkti ir užfiksuoti tyrimui reikšmingus duomenis (2.1. punktas).

Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 str. 1 d. numatyta, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis – prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais. 8 str. 1 d. numatyta, kad siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar neskirti apsaugos nuo smurto orderio priima nedelsdamas, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad policijos pareigūnas apie sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (jei nusprendžiama skirti apsaugos nuo smurto orderį, nurodoma apsaugos nuo smurto orderio skyrimo data ir laikas) privalo nedelsdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti: smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, kai apsaugos nuo smurto orderis skiriamas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius.

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo apie įvykį ROIK (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2024-04-12, 22.39 val. bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos D. T. telefoninis skambutis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), kuri pranešė, kad: „atėjusi nepageidaujama dukra tranko buto duris, grasina trankyti visą naktį, yra viena nepilnametė, pranešėjos anūkė. GMP atsisakė. Lauks bute.“ Nustatyta, jog į įvykio vietą buvo išsiųstos pajėgos: V. J., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Vyriausiasis patrulis; L. B. Lietuvos policijos mokyklos kursantas; M. U., Lietuvos policijos mokyklos kursantas; I. K., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Vyriausiasis patrulis. Taip pat iš minėtos informacijos nustatyta, kad atvykusius nurodytu adresu policijos pareigūnus pasitiko D. U., gim. (duomenys neskelbtini) (0,00 promilių), kuri pasakojo, kad jos mama D. T., gim. (duomenys neskelbtini) (0,00 promilių) neįsileidžia į namus pasiimti dukros ir su ja pasikalbėti. Užėjus į butą ten buvo minėta jos dukra U. U., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. U. mama D. T.. D. T. pasakojo, kad U. U. nenori būti su D. U., nes ji šaukia ant jos ir nesirūpina ja. U. U. nurodė, kad bijo mamos ir nenori su ja gyventi. D. T. pasakojo, kad dukra D. U. trankė su šluotos, kuri buvo koridoriuje, galu į duris; apžiūrėjus duris nustatyta, kad žala nepadaryta, pretenzijų D. T. neturėjo. D. T. nurodė, kad bijo D. U. ir nori, kad ji nesiartintų prie jos namų. Kalbant su asmenimis D. U. pasidarė bloga, iškviesta greitoji medicininės pagalbos brigada, kuri atvykusi apžiūrėjo D. U., nustatė nervinį priepuolį, suleido vaistų ir paleido ją. D. U. buvo įvertinta smurto artimoje aplinkoje rizika ir buvo išduoti smurto artimoje aplinkoje orderiai: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). D. U. buvo nuvežta į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos dukra U. U., kad pasiimtų daiktus, kadangi šiuo adresu išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis.

Iš policijos pareigūnų I. K. ir V. J. body kamerų vaizdo įrašų nustatyta, kad iki kol atvyko į įvykio vietą policijos pareigūnai, tarp D. U. ir jos nepilnametės dukters U. U., ir mamos D. T. vyko per uždaras buto duris žodinis konfliktas, laiptinėje (koridoriuje), prie D. T. uždarų durų. Remiantis nepilnametės U. U. ir D. T. pasakojimu pareigūnui V. J., D. U. daužė buto duris su šluotos kotu, išdaužė durų „akutę“, nes norėjo įeiti į vidų, tačiau U. U. mamos nepageidavo ir nenorėjo su ja bendrauti, todėl D. T. neįsileido į savo namus dukters D. U. ir paskambino telefonu Nr.112. Akivaizdu, jog konfliktas įvyko tarp artimos aplinkos subjektų. Iš policijos pareigūnų body kameros vaizdo įrašų nustatyta, kad nepilnametė U. U. yra susijaudinusi, išsigandusi, pasakoja, kad jai 17 metų, kad ji bijo mamos, kad jai baisu, nes mama agresyvi, prašo neįleisti jos į butą, rodo policijos pareigūnui V. J. savo telefone įrašą kaip mama trankė su šluota buto duris. U. U. pasakoja, kad ji realiai bijo mamos, nes ji leidžia svetimam žmogui, savo draugui smurtauti prieš ją, leidžia jam žeminti ją, kad mamos draugas ją draskė, iškoliojo, būdamas pavartojęs alkoholio, kad mama palaiko santykius su tuo žmogumi, kuris ją drasko, žemina, o mama to nepripažįsta ir laiko ją kalta ir kaltina ją visais dalykais, nebendrauja su ja, nekalba ir, jos nuomone, tai yra psichologinis smurtas. U. U. nurodė policijos pareigūnui, kad jai skaudu būti namuose ir ji savaitgaliui išėjo pas močiutę iš namų dėl mamos, nes mama jos neapgina nuo savo draugo M. K., kuris netinkamai su ja elgiasi. Taip pat U. U. nurodė, kad ji nori pasirinkti gyventi kartu su savo tėvu. Iš policijos pareigūnų body vaizdo kamerų akivaizdu, jog policijos pareigūnas V. J. bendravo su D. T. ir nepilnamete U. U., o policijos pareigūnė I. K., kartu su kursantais, bendravo su D. U.. Iš policijos pareigūnų body kamerų vaizdo įrašų taip pat girdėti kaip D. U., girdėdama dukters U. U. žodžius pro pravertas buto duris:„... nes aš jos bijau, ji agresyvi, neįleisk“ šaukia dukrai: „U., būk gera, nemeluok, gerai, kada aš tau grasinau?“ Vaizdo įraše aiškiai girdėti kaip U. U. keletą kartų pakartoja policijos pareigūnui V. J., kad ji realiai bijo mamos, kad mama ją pradės draskyti, nes jau taip yra buvę. Vaizdo įraše girdėti kaip D. T. sako: „verkia vaikas atėjusi“, girdėti kaip ji prašo patraukti dukrą nuo durų, pasakoja kaip bijojo, bijo, kad dukra neišdaužytų buto langų.

Kadangi policijos pareigūnai atskirai bendravo su konflikto dalyviais, todėl normalu, kad po pokalbio su abiem konflikto pusėmis pareigūnai apsikeitė informacija, apsitarė, kad bus pildomi du orderiai, nes yra du pavojų patiriantys asmenys ir abu bijo ir prašo išduoti orderį. Pavojaus rizikos vertinimo klausimynus pareigūnai užpildė po pokalbio su abiem konflikto pusėmis ir surinko 6 teigiamus atsakymus. Orderyje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyti orderio duomenys, skirti įpareigojimai, nurodytas pavojų patiriantis asmuo, pavojų keliantis asmuo, taip pat klausimyno atsakymai pagal Vertinimo kriterijus. Į klausimus: Ar su konflikte dalyvaujančiu asmeniu PKA gyvena vaikas (-ai)? - Atsakymas: Taip, U. U.; Ar konfliktas įvyko vaiko akivaizdoje? - Atsakymas: Taip, U. U.; Ar anksčiau dėl to paties pavojų keliančio asmens tuo pačiu arba kitu adresu policijos registruojamų įvykių registre (toliau – PRĮR) buvo registruota pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje (per praėjusius 24 mėnesius nors vieną kartą)? - Atsakymas: Taip (dėl pavojaus keliančio asmens, t. y. D. U., 24 mėnesių laikotarpyje buvo registruotas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (orderis išduotas nebuvo, PRĮR ROIK (duomenys neskelbtini)); Ar pavojų keliantis asmuo pareigūnų akivaizdoje elgiasi konfliktiškai (agresyviai)? - Atsakymas: Taip; Ar pavojų patiriantis asmuo bijo, kad pavojų keliantis asmuo artimiausiu metu smurtaus prieš jį ir (arba) prieš kitus kartu gyvenančius asmenis? - Atsakymas: Taip; Ar pavojų patiriantis asmuo ekonomiškai priklauso nuo pavojų keliančio asmens? - Atsakymas: Taip. Į įvykį reagavę pareigūnai tinkamai užpildė pavojaus rizikos vertinimą, atsakymai “TAIP” buvo gauti remiantis pokalbiais su U. U. ir D. U., kurie užfiksuoti pareigūnų naudotomis body vaizdo kameromis ir klausimynas buvo užpildytas po pokalbio su abiem konflikto pusėmis. Policijos pareigūnai su išduotu orderiu supažindino abi konflikto puses.

Į įvykį reagavę pareigūnai, pildydami orderio Nr. (duomenys neskelbtini) klausimyną, surinko 6 teigiamus atsakymus: ar gyvenamojoje (konflikto) vietoje gyvena vaikas? Atsakymas Taip - U. U.; Ar su konflikte dalyvaujančiu pavojų patiriančiu asmeniu (D. T.) gyvena (konflikto metu) vaikas? Atsakymas Taip – U. U.; Ar konfliktas įvyko vaiko akivaizdoje? Atsakymas Taip (U. U. akivaizdoje); Ar anksčiau dėl to paties pavojaus keliančio asmens (D. U.) tuo pačiu adresu arba kitu adresu policijos registruojamų įvykių registre buvo registruota pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje (per praėjusius 24 mėnesius nors vieną kartą)? Atsakymas Taip - dėl pavojaus keliančio asmens D. U. 24 mėnesių laikotarpyje buvo registruotas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (orderis išduotas nebuvo, PRĮR ROIK (duomenys neskelbtini) ); Ar pavojų patiriantis asmuo bijo, kad pavojų keliantis asmuo artimiausiu metu smurtaus prieš jį ir (arba) prieš kitus kartu gyvenančius asmenis? Atsakymas Taip; Ar pavojų patiriantis asmuo prašo izoliuoti (atskirti) pavojų keliantį asmenį nuo jo? Atsakymas Taip. Į įvykį reagavę pareigūnai tinkamai užpildė pavojaus rizikos vertinimą, atsakymai “TAIP” buvo gauti remiantis pokalbiais su D. T., U. U. ir D. U., kurie užfiksuoti pareigūnų naudotomis body vaizdo kameromis ir klausimynas buvo pildytas po pokalbio su abiem konflikto pusėmis.

Iš Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės I. K. 2024-04-29 tarnybinio pranešimo “Dėl įvykio ROIK (duomenys neskelbtini)” Nr. 85-PR2-838 nustatyta, kad ji nurodė, jog viso vertinimo ir bendravimo metu D. U. buvo arogantiška, piktybiškai nusiteikusi ir konfliktiška. Supildžius orderio klausimynus buvo išduoti du orderiai D. U., kadangi nustatyti du pavojų patiriantys asmenys, be to, D. U. jau nebe pirmą kartą buvo kviečiama policija dėl jos elgesio, kur ji buvo pripažinta pavojų keliančiu asmeniu ir konfliktas vyko dalyvaujant nepilnametei. Viso įvykio metu su D. U. buvusiu sutuoktiniu A. U. nebuvo susisiekta. Po orderio vertinimo ir teigiamos išvados D. U. buvo įteiktos abiejų orderių kopijos paaiškinant jos teises.

Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas V. J. 2024-04-25 tarnybiniame pranešime nurodė iš esmės analogiškas 2024-04-12 įvykio aplinkybes, kaip ir pareigūnė I. K.. Papildė, kad D. U. bandė kaltinti jį, jog būtent jis buvo atsiųstas jos buvusio sutuoktinio A. U. prašymu susidoroti su ja, kadangi galimai prieš du metus su Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK tyrėja S. K. surašė D. U. protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 str. 2 d. D. U. bendravimo metu leido suprasti, kad niekas daugiau jos nedrįsta bausti, tik pareigūnas V. J., kadangi, jos teigimu, jis esantis jos buvusio sutuoktinio patikėtinis. Viso įvykio metu su D. U. buvusiu sutuoktiniu nebuvo bendraujama, su juo nebuvo susisiekta, o A. U. atvyko pas savo dukrą tik tuo metu, kai orderio vertinimas buvo supildytas. D. U. nuvežus į namus susirinkti jai reikalingų daiktų, D. U. susirinkusi savo daiktus ir išėjusi iš buto atsisakė jį užrakinti, teigė, kad butas ne jos. Kadangi bute nieko nebuvo, siekiant užtikrinti turto saugumą, buvo susisiekta telefonu su U. U., kurios telefonu atsiliepė A. U., kurį jis informavo apie neužrakintą butą, kad šis jį užsirakintų.

Ieškovė ieškinį grindžia Tauragės apylinkės teismo 2024-04-18 nutartimi (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau pažymėtina, jog Tauragės apylinkės teismo 2024-04-18 nutartis, kuria buvo panaikintas Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK policijos pareigūnės I. K. išduotas 2024-04-12 apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. (duomenys neskelbtini), savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad policijos pareigūnų veiksmai, išduodant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, buvo neteisėti. Skirtingas pirmosios instancijos teismo ir policijos pareigūnų įvykio aplinkybių vertinimas bei smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos Vertinimo kriterijų vertinimas, išduodant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, nesudaro pagrindo vertinti pareigūnų veiksmus neteisėtais ar aplaidžiais. Ieškovės pareiga yra įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu.

Iš policijos pareigūnų body kamerų vaizdo įrašų nustatyta, kad policijos pareigūnai vadovavosi Tvarkos aprašo nuostatomis. Kaip numatyta Tvarkos aprašo 5 punkte, pareigūnai, atskirai bendraudami su galimo smurto artimoje aplinkoje subjektais, galbūt ar pavojų keliančiu asmeniu, nustatė aplinkybes (ar įvykio dalyviai yra artimos aplinkos subjektai, kada ir dėl ko kilo konfliktas, ar buvo smurtas, kas patyrė smurtą, kaip pasireiškė smurtas, kaip paveikė asmenį smurtas, ar asmenys blaivūs, ar anksčiau yra buvę smurto atvejų tarp tų pačių artimos aplinkos subjektų ir ar apie tai buvo pranešta policijai, ar nėra taikomas orderis). Pavojaus rizikos vertinimo klausimynus reagavę į įvykį pareigūnai užpildė po pokalbio su abiem konflikto pusėmis ir su išduotais orderiais supažindino abi konflikto puses. Į įvykį reagavę pareigūnai, pildydami klausimynus, surinko po šešis teigiamus atsakymus pagal Vertinimo kriterijus. Į įvykį reagavę pareigūnai tinkamai užpildė pavojaus rizikos vertinimą, atsakymai “TAIP” buvo gauti remiantis pokalbiais su nepilnamete U. U., D. T. ir D. U., kurie užfiksuoti pareigūnų naudotomis body vaizdo kameromis. Pareigūnas V. J. bendravo su nepilnamete U. U. ir jos močiute D. T., o pareigūnė I. K., su kursantais, bendravo su D. U., todėl pareigūnai, raštu dar neatlikę pildymo PRĮR, apsikeitė informacija, apsitarė dėl Vertinimo kriterijų. Ši aplinkybė nedaro pareigūnų veiksmus neteisėtais ar aplaidžiais.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad orderio išdavimo neteisėtumą pagrindžia ir tai, jog gavus jos skundą dėl paskirto orderio, nebuvo gautas joks specializuotos kompleksinės pagalbos centro ekspertinis vertinimas, kaip tai numato Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 str. 4 d. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju specializuotos kompleksinės pagalbos centras - Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras 2024-04-16 pažymoje ,,Informacija apie ekspertinio vertinimo neatlikimą“ nurodė, kad pagal LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 14 str. 3 d. specializuoti kompleksinės pagalbos centrai pagalbą teikia tik pilnamečiams asmenims, jog kompleksinė pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar smurtą patyrusiems vaikams teikiama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo konkrečiu atveju pavojų patiriantis asmuo U. U., yra gimusi 2007-01-17, įvykio metu buvo nepilnametė, todėl specializuotos kompleksinės pagalbos centro ekspertinis vertinimas nebuvo atliktas.

Byloje nustatyta, kad Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius dėl 2024-04-12 įvykio surašė Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024-10-17 sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-10380-362/2024 pagal D. U. skundą dėl Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024-04-19 Vaiko situacijos vertinimo anketos panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nustatyta, kad 2024-04-13 iš Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – ir Tarnyba) buvo gautas Pranešimas apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimą. Iš minėto teismo sprendimo ir Tarnybos Vaiko situacijos vertinimo anketos, nustatyta, kad Tarnyba 2024-04-13, 00:24 val., gavo pranešimą iš Tauragės AVPK Šilutės PK apie vaiko mamai skirtą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimą. Orderyje buvo nurodyta, kad įvykis įvyko 2024-04-12, 23:49 val., mergaitės mamai skirtas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini)bei nesilankyti minėtu adresu. Kaip pavojų patiriantis asmuo nurodytas U. U.. Su vaiku bendrauta 2024-04-12. Pokalbio su Tarnybos specialiste metu U. U. papasakojo, kad su mama jos santykiai yra pašliję apie tris metus laiko. Su tėčiu santykiai normalūs. Nurodė, kad ji nebenori, kad mama sugrįžtų į namus, jos noras yra likti gyventi su tėčiu. Ji bijo sutikti gatvėje mamą, jos draugą M., bijo jų. Mama sako, kad ji yra melagė, jos tėvas melagis, močiutė melagė. Mamos draugas ją žemino, koliojo ir ant jos šaukė, kuomet ji su mama ir mamos draugu buvo Prancūzijoje prieš kiek daugiau nei mėnesį. Po to to įvykio ji pasakė mamai, kad ji turi rinktis arba ją, arba savo draugą M.. Mama pasakė, kad jai neapsimoka rinktis, nes ji tuoj užaugs ir išeis iš namų, o M. liks. Mamos draugas ir seniau ją tyliai žemindavo, ir jos tėvą žemindavo. Prancūzijoje, oro uoste, mamos draugas ją kaltino dėl jų konflikto, iki kol ji nepasakė, kad į Lietuvos oro uostą (Lietuvoje) atvažiuos jos tėtis ir ji su juo grįš namo. Paskutiniu metu ji norėdavo kuo mažiau būti namuose, todėl eidavo pas močiutę, arba su tėčiu važiuodavo pas senelį, arba šiaip pasivažinėti. Nustatyta, jog Tarnyba 2024-04-19 surašė Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyti du rizikos veiksniai, kuriems nustatyti du apsaugos veiksniai – 1) Rizikos veiksnys:25.2.2. vaikas patyrė ir (ar) patiria bet kokios formos smurtą ar kitus vaiko teisių pažeidimus ne iš vaiko atstovų pagal įstatymą; Apsaugos veiksnys: 28.2. rizikos veiksniai nustatomi tik vienam iš vaiko atstovų pagal įstatymą, o kitas vaiko atstovas pagal įstatymą geba užtikrinti vaikui saugią aplinką, jo teises bei geriausius interesus. 2) Rizikos veiksnys: 25.3.6. neigiamas vaiko atstovų pagal įstatymą santykis su vaiku; Apsaugos veiksnys: 28.2. rizikos veiksniai nustatomi tik vienam iš vaiko atstovų pagal įstatymą, o kitas vaiko atstovas pagal įstatymą geba užtikrinti vaikui saugią aplinką, jo teises bei geriausius interesus. Tarnybos specialistė, atlikusi vaiko situacijos vertinimą, nenustatė pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024-10-17 sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-10380-362/2024 nustatyta, kad vaiko (U. U.) situacijos vertinimas buvo atliktas tinkamai, laikantis nustatytų teisės normų, reglamentuojančių vaiko situacijos vertinimą, nenustatyta jokių procedūrinių pažeidimų, nurodyta, kad anketoje nustatytos faktinės aplinkybės, išvados pagrįstos ir motyvuotos, Vaiko situacijos vertinimo anketa yra pagrįsta ir teisėta.

Teismas pažymi, kad tai, jog pareigūnas V. J. žinojo U. šeimos situaciją, tai, kad pareigūnai žinojo, jog U. U. yra apskrities VPK viršininko pavaduotojo, buvusio ieškovės sutuoktinio, A. U. dukra, savaime nedaro neteisėtais policijos pareigūnų atliktus veiksmus reaguojant į 2024-04-12 įvykį. Ieškovė neįrodė, kad pareigūnai buvo šališki, kad buvo įtakojami to paties policijos komisariato viršininko pavaduotojo. Ieškovė po įvykio neskundė pareigūnų I. K. ir V. J. veiksmų. Ir tik nepatenkinus jos rašytų skundų dėl buvusio sutuoktinio A. U. ieškovė inicijavo ieškinį dėl pareigūnų I. K. ir V. J. veiksmų. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai, nustatę, kad įvykis susijęs su artimos aplinkos subjektais, tačiau nenustatę nusikalstamos veikos požymių, nedelsdami, pagal įvykio vietoje nustatytas aplinkybes, Tvarkos aprašo nustatyta tvarka, atliko pavojaus patirti smurtą artimoje aplinkoje rizikos vertinimą, atsakydami į klausimus, kurie suformuluoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-171 ir, surinkę tris atsakymus „TAIP“, pilnamečiui pavojų keliančiam asmeniui - D. U. paskyrė 15 dienų laikotarpiui apsaugos nuo smurto du orderius, nes nustatė du pavojų patiriančius asmenis. Akivaizdu, kad įvykio, konflikto metu nepilnametė U. U. buvo pas D. T.. Iš pareigūno V. J. body kameros vaizdo įrašo aiškiai girdėti kaip D. T. prašo patraukti dukrą nuo jos buto, kaip ji pasakoja, kad bijo dukters, kad bijo, jog dukra neišdaužytų langų.

Teismas sprendžia, jog nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad smurto artimoje aplinkoje orderius jos atžvilgiu priėmė jos buvusiam sutuoktiniui A. U. pavaldūs pareigūnai, todėl jis galėjęs daryti įtaką pareigūnų sprendimų priėmimui. Bylos medžiaga nustatyta, kad apie 2023-09-16 įvykį dėl galimo smurto artimoje aplinkoje bendrajam pagalbos centrui pranešė A. U., kaip eilinis pilietis, o apie 2024-04-12 įvykį dėl galimo smurto artimoje aplinkoje pranešė D. T.. Aplinkybė, jog A. U., būdamas teisėsaugos pareigūnu, informavo apie galbūt daromą 2024-10-15 nusikalstamą veiką, savaime nedaro jo veiksmų neteisėtais, kadangi teisėsaugos institucijai apie galimą teisės pažeidimą pranešė kaip eilinis pilietis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl 2024-04-12 įvykio veiksmai prieš D. U. buvo įtakoti A. U. pasinaudojus savo tarnybine padėtimi. Tai yra tik ieškovės niekuo nepagrįsti teiginiai. Policijos pareigūnė I. K., išdavusi smurto artimoje aplinkoje orderius ieškovės atžvilgiu ir policijos pareigūnas V. J. vykdė savo, kaip policijos pareigūnų, funkcijas. Duomenų, jog Tauragės apskrities VPK Šilutės PK pareigūnai I. K. ir V. J., vykdydami jiems paskirtas funkcijas, viršijo jiems suteiktus įgaliojimus, ar aplaidžiai vykdė pareigas, ar nesilaikė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nėra, išskyrus ieškovės D. U. ieškinyje nurodomus, niekuo nepagrįstus teiginius. Iš ieškovės rašytų skundų akivaizdu, kad ieškovė dėl visko kaltina buvusį sutuoktinį A. U. ir su tuo susieja pareigūnų I. K. ir V. J. veiksmus, ir teigia, kad pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus buvusio sutuoktinio nurodymu, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Ieškovė taip pat teigia, kad šie policijos pareigūnai pažeidė Policijos įstatymo 4 straipsnyje nurodytus veiklos principus, ieškovės teises, nes šališkai vertino situaciją dėl tarnybinių santykių su jos buvusiu sutuoktiniu, todėl jų veiksmai neteisėti. Tačiau ieškovė nenurodė kokius būtent veiklos principus pažeidė į įvykį reagavę policijos pareigūnai, kaip tai pasireiškė ir kokia žala dėl to ieškovei kilo. Teismas, pažymi, kad iš pareigūnų body kamerų vaizdo įrašų nustatyta, jog ieškovės patikslintame ieškinyje nurodomų policijos pareigūno V. J. žodžių: „...tai bus proga žmogui ją iškraustyti“ vaizdo įraše nėra. Aiškiai girdisi kaip policijos pareigūnas V. J. sako policijos pareigūnei I. K.: „...nu ir bus proga išsikraustyti žmogui“. Taigi, policijos pareigūnas V. J. kalba apie tai, kad D. U. bus proga išsikraustyti iš namų, o ne kaip teigia ieškovė, kad A. U. bus proga iškraustyti D. U.. Pažymėtina, jog body kameros vaizdo įrašas patvirtina, kad policijos pareigūnė, išdavusi orderius, nežinojo, kad nepilnametė U. U. yra tuo metu Tauragės apskrities VPK viršininko pavaduotojo A. U. dukra, iki kol pareigūnas V. J. jai šios informacijos nepasakė. Natūralu, kad policijos pareigūnui V. J. ši informacija buvo žinoma, nes jo darbo stažas ilgesnis, jam anksčiau teko atliekant tarnybines pareigas susidurti su ieškove D. U.. Pareigūnai privalėjo reaguoti į gautą iškvietimą, privalėjo vykdyti jiems priskirtas funkcijas ir, atlikę pavojaus rizikos vertinimą, ir nustatę smurto artimoje aplinkoje riziką, negalėjo niekaip kitaip pasielgti. Ieškovė patikslintame ieškinyje teigia, kad policijos pareigūnas V. J. vaizdo įraše pasakė U. U. ir D. T., kad jeigu jos atsakinės į klausimus neigiamai, tai orderio nebus. Tačiau vaizdo įraše girdėti kaip pareigūnas V. J. sako U. U. ir D. T.: „...aš dabar užduodu tokius klausimus, į kuriuos man bus reikalingi atsakymai, jei aš pažymėsiu neigiamai, tai orderio nebus“. Akivaizdu, kad policijos pareigūnas V. J. informuoja kokią reikšmę turės jo užduodami klausimai ir atsakymai. Ieškovė interpretuoja pareigūno žodžius sau naudinga linkme. Ieškovės teiginiai, kad policijos pareigūnas V. J. buvo ieškovės buvusio sutuoktinio, tuo metu užimančio Tauragės apskrities VPK viršininko pavaduotojo pareigas, patikėtinis ir dėl tarnybinio pavaldumo vykdė jo nurodymus, niekuo nepagrįsti. Tai tik ieškovės prielaidos, įsitikinimas, kylantys dėl asmeniškumų su buvusiu sutuoktiniu. Teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, kad policijos pareigūnai buvo šališki, kad buvo įtakojami to paties apskrities policijos komisariato viršininko pavaduotojo A. U.. Teismas pažymi, kad ieškovė po 2024-04-12 įvykio policijos pareigūnų I. K. ir V. J. veiksmų neskundė ir, tik po jos skundų netenkinimo buvusio sutuoktinio atžvilgiu, 2024-09-27 pareiškė ieškinį teisme, kaltindama minėtus policijos pareigūnus atlikus neteisėtus veiksmus paskiriant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį Nr. (duomenys neskelbtini).

Akivaizdu, kad įvykio metu nepilnametė U. U. buvo pas močiutę D. T. ir girdėjo visą konfliktą, nors nepilnametės nuolatinė gyvenamoji vieta buvo kitoje vietoje ir teismo sprendimu buvo nustatyta su ieškove. Pareigūnai klausimyne teisingai pažymėjo, kad nepilnametė gyvena pas D. T., kadangi rado ją D. T. gyvenamojoje vietoje, nes išsiaiškino, kad ji atvyko laikinai, savaitgaliui, pagyventi pas savo močiutę dėl savo mamos netinkamo elgesio.

Pareigūnės I. K. body kameros vaizdo įrašas patvirtina, kad D. U. nemandagiai, konfliktiškai elgėsi su policijos pareigūne ir kursantais, kaltino juos, kad atsivežė blogą alkotesterį, kad nemoka elgtis su alkotesteriu, piktinosi dėl pakartotinių kursanto ir pareigūnės prašymų pūsti į alkotesterį, ignoravo kursanto, pareigūnės aiškinimą kaip teisingai pūsti į alkotesterį.

Teismas sprendžia, jog į 2024-04-12 įvykį reagavę Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK pareigūnai visus veiksmus atliko pagal aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, išsiaiškino visas įvykio aplinkybes, nustatė, jog įvykio dalyviai yra artimos aplinkos subjektai, jog yra psichologinio smurto požymiai. Policijos pareigūnė I. K., išdavusi apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius ieškovės atžvilgiu, vykdė savo, kaip policijos pareigūnės, funkcijas. Byloje nėra duomenų, kad Tauragės apskrities VPK Šilutės PK pareigūnai I. K. ir V. J., vykdydami jiems priskirtas funkcijas, viršijo jiems suteiktus įgaliojimus, ar aplaidžiai vykdė pareigas ar nesilaikė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad visi pareigūnų veiksmai buvo atlikti pagal galiojančių teisės aktų nuostatas. Pavojų patyręs asmuo U. U. buvo nepilnametė, todėl specializuotas kompleksinės pagalbos centras nepateikė ekspertinio vertinimo. Byloje yra pateikti duomenys apie tai, jog Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariatas 2024-04-13, 00:24 val., pranešė Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimą vaiko U. U. mamai D. U.. Iš Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024-04-19 Vaiko vertinimo anketos nustatyta, kad vaiko mama D. U. pažeidė vaiko U. U. teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas – į emociškai saugią aplinką, kad U. U. T. nurodė, kad įtampa namuose tvyro apie trejus metus, kad būdavo, jog apie 2-3 mėnesius mama su ja nekalbėdavo, o paskutiniu metu mama ją ignoravo, dėl paskutiniu metu įvykusių įvykių ji jaučiasi emociškai nesaugi, išsigandusi ir įsitempusi. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024-10-17 sprendime (administracinėje byloje Nr. eI2-10380-362/2024) nustatė, kad vaiko situacijos vertinimas buvo atliktas tinkamai, laikantis nustatytų teisės normų, reglamentuojančių vaiko situacijos vertinimą, nenustatyta jokių procedūrinių pažeidimų, kad Vaiko vertinimo anketoje nustatytos faktinės aplinkybės, išvados pagrįstos ir motyvuotos, Vaiko situacijos vertinimo anketa yra pagrįsta ir teisėta. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje taip pat yra duomenys, jog 2024-07-04 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nepilnamečio vaiko U. U. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu.

Ieškovė nurodė, kad ji patyrė 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kadangi policijos pareigūnai neteisėtai jos atžvilgiu išdavė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius, nepateisinamai aplaidžiai ir paviršutiniškai atliko savo pareigines funkcijas, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Išdavus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį ji buvo priversta laikinai išsikelti iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), taip pat buvo priversta nebendrauti su savo dukterimi ir neieškoti su ja jokio ryšio. Dėl to ji patyrė neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, nusivylimą teisėsaugos sistema, išgyvenimus. Pasiimant daiktus iš gyvenamosios vietos, policijos pareigūnas V. J. ją nuolat stebėjo net pasiimant apatinius drabužius, o Tauragės apskrities VPK viršininko pavaduotojas A. U. daugiau nebeįleido jos į savo namus ir neatidavė daiktų, todėl atšilus orams turėjo vaikščioti su šiltais batais ir drabužiais, dėl to ji negalėjo ieškotis darbo, eiti pas darbdavį. Dėl tokių veiksmų pablogėjo jos emocinė būklė ir psichinė sveikata. Tačiau šių teiginių ieškovė neįrodė. Byloje atsakovės atstovė pateikė duomenis, jog ieškovė inicijavo daugybę skundų ir bylų, aktyviai gynė, jos manymu pažeistas savo teises ir interesus, tačiau nėra duomenų kaip ji bandė ginti pažeistas teises dėl trukdymo atsiimti savo daiktus, rūbus, avalynę. Ieškovė neįrodė kaip jos asmeniniai nesutarimai su buvusiu sutuoktiniu A. U. įtakoja jos patirtą neturtinę žalą dėl policijos pareigūnės I. K. išduotų orderių. Ieškovė neįrodė, kad policijos pareigūnas V. J. buvo šališkas, kad dėl tarnybinio pavaldumo vykdė jos buvusio sutuoktinio A. U. nurodymus. Pareigūnės I. K. body kameros vaizdo įrašas, išrašas iš e. sveikata, pačios ieškovės paaiškinimai patvirtina, jog ieškovė nurodė, kad ji su sveikatos sutrikimais susidūrė gerokai anksčiau, dar iki 2024-04-12 įvykio, kad jai buvo išrašyti raminamieji vaistai. Taip pat byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog iki 2024-04-12 įvykio ieškovės šeimoje ilgą laiką vyko nesutarimai dėl nepilnametės dukters, kurie paaštrėjo po 2024 m. vasario mėnesio ieškovės, jos dukters ir jos draugo kelionės į Paryžių. Ieškovė teigė, kad policijos pareigūnai su ja elgėsi nepagarbiai ir dėl to ji pajuto nerimą ir pažeminimą, nes jai buvo liepiama pūsti į alkotesterį, o gavus neigiamą atsakymą, liepta pūsti vėl, kol įpūs. Tačiau akivaizdu, kad pareigūnai privalėjo patikrinti visų įvykio dalyvių blaivumą, tame tarpe ir D. U. blaivumą. Prašymai pakartotinai pūsti į alkotesterį kelis kartus buvo nulemti ne pareigūnų neteisėtų ar aplaidžių veiksmų, ar siekimo parodyti nepagarbą, o dėl to, kad ieškovė neteisingai pūtė į alkotesterį ir ignoravo kursanto ir pareigūnės aiškinimą kaip teisingai pūsti į alkotesterį. Be to, iš pareigūnės I. K. body kameros vaizdo įrašo nustatyta, jog D. U. pasakoja pareigūnei, kad su sveikatos sutrikimais susidūrė dar iki 2024-04-12 įvykio. D. U. pareigūnei nurodė, kad ir anksčiau blogai jautėsi, kad buvo pas gydytoją, kad yra su širdimi blogai, kad duria širdį, yra širdies permušimai, kad jai būna panikos priepuoliai, kad ir pati anksčiau kvietėsi greitąją pagalbą, kad prieš savaitę išsirašė raminančius vaistus, kurie yra palikti stalčiuje namuose. 2024-04-19 Vaiko teisių tarnybos Vaiko situacijos vertinimo anketos duomenys patvirtina, kad ieškovės šeimoje nesutarimai prasidėjo gerokai anksčiau iki 2024-04-12 įvykio (prieš tris metus iki įvykio). Taip pat ieškovė pripažino, kad nuo 2024 metų vasario mėnesio nedirbo, todėl darbo paieškos negali būti įtakotos 2024-04-12 dieną išduotų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių. Šioje vietoje pažymėtina, kad pagal Sodros duomenis ieškovė nuo 2024-01-26 nebedirbo UAB „M.“, kurios vadovas yra jos draugas M. K. (kaip nurodė pareigūnui V. J. nepilnametė U. U.), o 2024-12-10 (kai baigėsi nedarbo išmokos mokėjimas) ieškovė pradėjo dirbti MDASPECT UAB, kurios vadovu nurodytas taip pat ieškovės draugas M. K.. Ieškovės pateiktas (duomenys neskelbtini)2024-05-13 vienpusis pasižadėjimas sudaryti darbo sutartį, kuriuo ieškovė įrodinėja, kad ji prarado galimybę įsidarbinti šioje įmonėje, vertintinas kritiškai, pateiktas tik bylos nagrinėjimo antrą kartą pabaigoje, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl šio rašto tikrumo. Ieškovė nesugebėjo paaiškinti kaip ji gavo šį raštą. Be to, pastebėtina, kad 2025-06-09 teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad ji dėl 2024-04-12 įvykyje patirto streso prarado galimybę įsidarbinti MDASPECT UAB, tačiau iš Sodros duomenų matyti, kad ji įsidarbino šioje bendrovėje 2024-12-10. Ieškovė neįrodė, kad būtent dėl policijos pareigūnų I. K. ir V. J. veiksmų pablogėjo jos emocinė būklė ir psichinė sveikata, kadangi neįrodė policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Iš visumos byloje surinktos bylos medžiagos analizės darytina išvada, jog nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovės D. U. atžvilgiu policijos pareigūnai I. K. ir V. J. vykdė neteisėtus, aplaidžius veiksmus ar pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, ar buvo šališki, įtakojami ieškovės buvusio sutuoktinio A. U., tuo metu einančio Tauragės apskrities VPK viršininko pavaduotojo pareigas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė patyrė neturtinę žalą. Nenustačius policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo nėra pagrindo plačiau nagrinėti kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neturtinės žalos, priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų), nes nenustačius bent vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo jos taikyti ir atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Ieškovės patikslintas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas, nes neįrodytas (CPK 178 straipsnis.).

Kadangi patikslinto ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetamas visiškai, todėl išvestiniai patikslinto ieškinio reikalavimai (dėl procesinių palūkanų priteisimo, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) atmestini (CPK 178 straipsnis).

Atsakovės atstovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepareiškė.

Byloje nėra išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti ieškovės D. U. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.