Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Mano, kad šiuo atveju 2024-04-19 Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 5VSV-1760 nurodytos išvados dėl nustatytų rizikos veiksnių („25.2.2. vaikas patyrė ir (ar) patiria bet kokios formos smurtą ar kitus vaiko teisių pažeidimus ne iš vaiko atstovų pagal įstatymą“, ir „25.3.6. neigiamas vaiko atstovų pagal įstatymą santykis su vaiku“) bei nustatyto vaiko teisių pažeidimo („pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas - emociškai saugią aplinką“), yra neišsamios, jose nurodyti prieštaringi faktiniai bei teisiniai duomenys, situacijos vertinimo metu nebuvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, reikalingos objektyviam ir pagrįstam sprendimui priimti bei tinkamai kvalifikuoti situaciją, o pačios išvados dėl rizikos veiksnių priimtos šališkai, prioritetą teikiant vaiko tėvo A. U. ir jo įtaigos įtakoje esančios nepilnametės dukters paaiškinimams, nors yra akivaizdūs vaiko tėvo tikslai visomis priemonėmis pasiekti pareiškėjos atskyrimo nuo dukters auginimo. Tarnyba nevertino ir/ar neatsižvelgė į pareiškėjos nuoseklius paaiškinimus apie jos ir vaiko tėvo ginčo dėl vaiko ištakas ir vystymąsi, apie A. U. ir pareiškėjos motinos asmenines paskatas ir bendrai apjungtas pastangas nuteikti dukrą prieš pareiškėją, nes nepritarė pareiškėjos ir dukters sutarimui, kad ji turėtų studijuoti Prancūzijos universitete, taip pat jie kategoriškai priešinasi tam, kad gyvendama po bendru stogu yra susiradusi draugą.

Mano, kad šiuo atveju Tarnyba, įžvelgusi rizikos veiksnius ir tariamą vaiko teisių pažeidimą, privalėjo inicijuoti atvejo vadybininko paskyrimą, nes pareiškėja jau nuo 2024-04-12 buvo priversta išsikraustyti iš bendrų namų, kuriuose gyveno su dukra, dėl ko šiai dienai dukrą augina vienas tėvas A. U., su kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta. Atliekant atvejo vadybą turėtų būti atliktas objektyvus dabartinis situacijos vaiko tėvo namuose vertinimas, sudaromas pagalbos planas šeimai, tam pasitelkiami socialiniai darbuotojai, dukrai skiriamos privalomos nešališko psichologo konsultacijos, turi būti vykdoma šeimos stebėsena kodėl vaiko tėvas netinkamai rūpinasi dukters mokslais, vertinama ar A. U. geba užtikrinti dukrai tinkamą maitinimą, higieną, sveikatos priežiūrą ir saugią aplinką namuose. Taigi, šiuo atveju pareiškėja mano, kad Tarnybos galutinis administracinės procedūros sprendimas – 2024- 04-19 Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 5VSV-1760, kuri paremta prieštaringais, nenuosekliais duomenimis ir yra šališka, todėl vertintina kritiškai. Anketa yra neišsami, juose nurodyti prieštaringi faktiniai bei teisiniai duomenys, prieštaravimai nepašalinti, tyrimo metu nenustatytos ir teisiškai reikšmingos aplinkybės, reikalingos objektyviam ir pagrįstam sprendimui priimti bei tinkamai kvalifikuoti situaciją, be pagrindo prioritetas suteiktas vien A. U. ir jo įtakoto vaiko abejotiniems paaiškinimams, nebuvo užfiksuoti visi pareiškėjos, kaip vaiko motinos, išsakyti detalūs paaiškinimai, dėl ko nepagrįstai nustatyti rizikos veiksniai, vaiko teisių pažeidimas, taip pat ydingas sprendimas neteikti pagalbos šeimai. Buvo pažeistos esminės procedūros, sutrukdžiusios priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą.

Nurodė, kad 2024-04-13 iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Tarnyboje gautas Pranešimas apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimą; apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis skirtas pavojų keliančiam asmeniui – D. U., Pavojų patiriantis asmuo – D. T.; Vaikas gyvena su pavojų patiriančiu asmeniu, vaikas yra tapęs šio įvykio liudininku – U. U.. Vadovaujantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2023-04-20) „Dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 4 punktu, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketos formą (Aprašo 1 priedas).

Tarnybos vyriausioji specialistė, teisės aktų nustatyta tvarka atlikdama Pranešimo apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo nagrinėjimą, 2024-04-15 Tarnybos patalpose bendravo su nepilnametės U. U. motina D. U., informavo vaiko įstatyminį atstovą apie gautą pranešimą, jo turinį, Tarnybos specialistų reagavimo į pranešimą ir vaiko situacijos vertinimo terminus ir jų veiksmus, išklausė vaiko motinos nuomonę bei įteikė informaciją apie Tarnybos specialistų veiksmus, gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Tarnybos vyriausioji specialistė su pareiškėja D. U. bendravo savo darbo vietoje ir po pokalbio D. U. išsakyta nuomonė buvo nedelsiant surašyta Vaiko situacijos vertinimo anketos formos 19 punkte. Tarnybos vyriausioji specialistė patikino, jog D. U. 2024-04-15 vykusio pokalbio metu neužsiminė, jog (duomenys neskelbtini) A. U. buvo kelioms dienoms išvykęs į Ispaniją ir per visą tą laiką (duomenys neskelbtini) su savo motina bendravo įprastai, todėl tokia nuomonė Vaiko situacijos vertinimo anketoje ir nebuvo fiksuota. D. U. nuomonė Vaiko situacijos vertinimo anketos formos 19 punkte papildomai fiksuota ir 2024-04-18, kuomet vaiko motina pateikė papildomą informaciją apie teismo sprendimu panaikintą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimą ir kitus D. U. išsakytus pastebėjimus, todėl klaidinga yra teigti, jog Tarnybos specialistė surašė išklausytą nuomonę tik paviršutiniškai.

Pradedant nagrinėti pranešimą apie galimus vaiko teisių pažeidimus, Tarnybos specialistas susitinka su vaiku, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą. Vaiko nuomonės išklausymo tikslas – nustatyti, ar vaiko teisės buvo/yra pažeidžiamos, ar aplinka, kurioje vaikas yra, nekelia grėsmės jo psichologiniam ir fiziniam saugumui. Išklausyta vaiko nuomonė turi būti užfiksuota Vaiko situacijos vertinimo anketoje, užrašant vaiko išsakytą nuomonę pažodžiui arba specialisto žodžiais, tačiau neiškreipiant vaiko nuomonės, neinterpretuojant ir (ar) nenutylint aplinkybių, kurios subjektyvia specialisto nuomone gali pasirodyti nereikšmingos. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, iki planuoto vykimo į vaiko U. U. gyvenamąją vietą, Tarnybos vyriausioji specialistė, atsižvelgdama į vaiko amžių (bendravimo su vaiku dieną (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini)), pranešimo turinį, rengėsi vaiko nuomonės išklausymui, pasitelkdama ekspertų (O. I., J. S., A. T.) išleistą „Vaiko nuomonės išklausymo metodinį vadovą“. Tarnybos specialistė vertino, kokia forma, kurioje vietoje būtų tinkamiausia išklausyti vaiko nuomonę ir atsižvelgiant į pačios U. U. išsakytą nuomonę, priėmė sprendimą, kad ryšio su vaiku užmezgimas bus lengvesnis, jei vaiko nuomonė bus išklausoma jai įprastoje namų aplinkoje, tokiu atveju ji jaustųsi saugiau, nepatirtų įtampos. 2024-04-16 Tarnybos vyriausiajai specialistei atvykus į vaiko U. U. gyvenamąją vietą, mergaitės tėvas sudarė visas sąlygas su U. U. bendrauti individualiai, jos kambaryje, už uždarų durų, nedalyvaujant jos atstovams pagal įstatymą ar kitiems pašaliniams asmenims. Vaiko nuomonė buvo išsamiai užfiksuota Vaiko situacijos vertinimo anketos 13 punkte. Pažymėjo tai, jog siekiant tiksliai ir visapusiškai užfiksuoti vaiko nuomonę, Tarnybos vyriausioji specialistė, bendraudama su mergaite, viską žymėjosi rašikliu popieriaus lape, kaip ir yra rekomenduojama „Vaiko nuomonės išklausymo metodiniame vadove“ – jei yra galimybė fiksuoti vaiko nuomonę tiksliai jo pasakytais žodžiais – todėl R. S. vaiko nuomonę fiksavo cituodama mergaitės žodžius. Pažymėjo, jog Tarnybos specialistai nagrinėdami pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, bendraudami su nepilnamečiais vaikais, jų įstatyminiais atstovais garso įrašų nedaro, kadangi ne tik neturi specialios garso įrašymui skirtos įrangos, tačiau ir jokie Tarnybos teisės aktai nenumato galimybės tokiu būdu rinkti informaciją, nėra apspręsta kaip ji turėtų būti apdorojama, saugoma ir kt., todėl šiuo metu nėra galimybės išgirsti autentiško pokalbio su vaiku, nes garso įrašai nėra daromi. 2024-04-19 Tarnyboje gautame (duomenys neskelbtini) gimnazijos rašte, be kitos informacijos apie U. U. yra nurodyta ir tai, jog (duomenys neskelbtini) demonstruoja gerokai didesnę asmeninę brandą palyginus su dauguma bendraamžių, mąsto, kalba ir elgiasi protingai ir apgalvotai <...> mokinė yra labai savarankiška, su ugdymusi susijusius klausimus sprendžia pati, ugdymosi sunkumų neturi. Atsižvelgiant į tai, visiškai nesutiktina su D. U. išsakyta pozicija, jog jos dukra negalėjo išreikšti tokios nuomonės, kuri yra užfiksuota 2024-04-19 Vaiko situacijos vertinimo anketoje.

Pažymėjo, jog Tarnybos specialistė užfiksavo tokius D. U. paaiškinimus, kokius ji davė vykusių pokalbių metu. Aprašo 25 punkte pateiktas baigtinis sąrašas rizikos veiksnių, kuriuos būtina įvertinti, vertinant pagalbos būtinybės vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Aprašo 28 punktas numato, jog atliekant vaiko situacijos vertinimą ir nustatant rizikos veiksnį (-ius), taip pat turi būti nurodoma, ar yra nustatytas (-i) apsaugos veiksniai. Nagrinėjamu atveju, 2024-04-19 užpildytoje Vaiko situacijos vertinimo anketoje (5VSV-1760), buvo nustatyti du rizikos veiksniai, kuriems buvo nustatyti ir du apsaugos veiksniai: 1) Rizikos veiksnys: 25.2.2. vaikas patyrė ir (ar) patiria bet kokios formos smurtą ar kitus vaiko teisių pažeidimus ne iš vaiko atstovų pagal įstatymą; Apsaugos veiksnys: 28.2. rizikos veiksniai nustatomi tik vienam iš vaiko atstovų pagal įstatymą, o kitas vaiko atstovas pagal įstatymą geba užtikrinti vaikui saugią aplinką, jo teises bei geriausius interesus. 2) Rizikos veiksnys: 25.3.6. neigiamas vaiko atstovų pagal įstatymą santykis su vaiku; Apsaugos veiksnys: 28.2. rizikos veiksniai nustatomi tik vienam iš vaiko atstovų pagal įstatymą, o kitas vaiko atstovas pagal įstatymą geba užtikrinti vaikui saugią aplinką, jo teises bei geriausius interesus. Aprašo 30 punktas reglamentuoja, jog jei nustatomas bent vienas iš Aprašo 25 punkte nurodytų rizikos veiksnių ir nenustatomas Aprašo 28 punkte nurodytas apsaugos veiksnys arba nustatytas apsaugos veiksnys nesumažina ir negali sumažinti nustatyto rizikos veiksnio įtakos vaiko saugumui ar jo teisių ir interesų užtikrinimui, nustatoma būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nagrinėjamu atveju, Vaiko situacijos vertinimo metu visiems nustatytiems rizikos veiksniams buvo nustatyti ir apsaugos veiksniai, kurie Tarnybos vertinimu, eliminavo nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui ir interesų užtikrinimui, kadangi esamoje situacijoje U. U. visapusiškai pasirūpino jos įstatyminis atstovas tėvas A. U..

Atliekant vaiko situacijos vertinimą, specialisto pareiga atidžiai analizuoti turimą informaciją bei aprašyti ir argumentuoti visus rizikos veiksnius bei apsaugos veiksnius (jei tokie nustatomi). Argumentai yra faktinės aplinkybės, kurios specialistui tapo žinomos iš bendravimo su vaiku, su tėvais, kitų asmenų, įstaigų ar institucijų, pateikusių Tarnybai informaciją. Minėtuoju atveju Tarnybos vyriausioji specialistė R. S. 2024-04-19 Vaiko situacijos vertinimo anketoje (5VSV-1760) išsamiai ir argumentuotai nurodė, kodėl yra nustatomas kiekvienas iš rizikos veiksnių, vadovaujantis surinktomis faktinėmis aplinkybėmis, išklausytais asmenų paaiškinimais, ugdymo įstaigos pateikta informacija, o ne asmenine subjektyvia nuomone. Tarnybos specialistė taip pat argumentuotai ir pagrįstai nurodė kokios faktinės aplinkybės leidžia nustatyti apsaugos veiksnius. Šiuo atveju vertintina, jog apsaugos veiksniai yra pakankami, t. y. leidžiantys eliminuoti nustatytus rizikos veiksnius. Iš 25.2.2. punkte nustatyto rizikos veiksnio matyti, jog kilus tarpusavio nesutarimams tarp nepilnametės U. U. ir jos motinos draugo, vaiko tėvas A. U. ėmėsi aktyvių veiksmų ir sprendimų, A. U. reaguodamas į situaciją atvyko į oro uostą parsivežti dukters U. U., kad vaikui netektų po kelionės metu įvykusio konflikto su motinos draugu, vienu automobiliu vykti namo (tai laikytina apsaugos veiksniu). Iš 25.3.6. punkte nustatyto rizikos veiksnio matyti, jog vaiko motinai buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimas, U. U. savo pateiktoje nuomonėje išdėstė, kad neturi jokio ryšio su motina, ji norėtų likti gyventi su tėčiu, apsaugos veiksniais laikytina – Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-04-18 nutartimi panaikintas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimas D. U., ugdymo įstaigos pateikti rašytiniai duomenys, lankymosi A. U. šeimoje metu užfiksuota informacija, jog nėra pastebėta tėvystės įgūdžių stoka. Pažymėjo, jog Tarnybos specialistė, atlikusi vaiko situacijos vertinimą, nenustatė pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio, bet kaip ir numato teisinis reglamentavimas, Vaiko situacijos vertinimo anketos formos 31 punkte nurodė į kurias įstaigas asmenys gali kreiptis savarankiškai dėl pagalbos ir (ar) socialinių paslaugų šeimai poreikio nustatymo bei teikimo, jeigu toks poreikis atsirastų. Nesutiktina su D. U. skunde pateikta nuomone, jog Tarnyba priėmė ydingą sprendimą neteikti šeimai pagalbos. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad tėvai yra pajėgūs savarankiškai spręsti šeimoje iškilusias problemas, o esant poreikiui kreiptis dėl reikiamos pagalbos.

Esant poreikiui, kiekvienas asmuo gali pats kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybėje paslaugas teikiančias institucijas. Be kita ko, atvejo vadybos procesas gali būti inicijuotas ir vaiko tėvų ar pagalbą vaikams ir (ar) šeimoms organizuojančių ir teikiančių įstaigų, organizacijų prašymu, vadovaujantis atvejo vadybos tvarkos aprašu. Paskirtas atvejo vadybininkas vertina pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nustatęs kompleksinės pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, atvejo vadybininkas pradeda atvejo vadybos procesą. Jeigu atvejo vadybininkas nenustato kompleksinės pagalbos poreikio, atvejo vadyba nėra pradedama. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja D. U. gali (galėjo) kreiptis pati dėl atvejo vadybos proceso inicijavimo ir įvertinimo ar yra kompleksinių paslaugų jai ir jos dukrai poreikis. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad vaiko situacijos vertinimas buvo atliktas tuo metu Tarnyboje turimos informacijos apimtyje, o ne D. U. skunde nurodytų naujų, papildomų aplinkybių apimtimi.

Tarnybos vertinimu, 2024-04-19 atliktoje Vaiko situacijos vertinimo anketoje (5VSV-1760) nėra padaryta jokių Vaiko situacijos vertinimo anketos turinio trūkumų bei nenustatyta, jog Tarnybos specialistė R. S. veikė netinkamai ar neveikė, todėl Vaiko situacijos vertinimo anketa, kaip viešojo administravimo subjekto administracinės procedūros sprendimas, priimta išsamiai išnagrinėjus aukščiau minėtą informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą, motyvuotai pagrindžiant rizikos ir apsaugos veiksnius, dėl kurių neįžvelgiama pagalbos vaikui ir (ar) jo tėvams būtinybė, todėl atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti 2024-04-19 Vaiko situacijos vertinimo anketos (5VSV-1760) ir įpareigoti Tarnybą iš naujo atlikti Vaiko situacijos vertinimą, sprendžiant dėl atvejo vadybininko šeimai paskyrimo. Tarnybos manymu, skundžiamoje Vaiko situacijos vertinimo anketoje nagrinėtas pranešimas apie galimus vaiko teisių pažeidimus, buvo išnagrinėtas tinkamai ir pagrįstai, skundžiama vertinimo anketa bei joje nurodytos išvados yra motyvuotos ir atitinka objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus, numatytus Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje, taip pat nėra padaryta jokių Aprašo reikalavimų pažeidimų. Tai, kad pareiškėja D. U. pati nesutinka su pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio nenustatymu, nesudaro pagrindo teigti, jog 2024-04-19 Vaiko situacijos vertinimo anketa (5VSV-1760) yra nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, neišsami, neobjektyvi ir pažeidžia vaiko interesus.

Nurodė, kad dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės atlikto vaiko situacijos vertinimo priekaištų neturi. Specialistės pokalbis su (duomenys neskelbtini) vyko jam nedalyvaujant ir niekaip neįtakojant šio pokalbio turinio ar anketos pildymo. Apie pokalbio turinį kažkiek sužinojo iš (duomenys neskelbtini), kurios nieko neklausė, papasakojo tik tiek kiek pati norėjo. Ir vėliau susipažino su anketa. D. U. iš esmės išsakė abejones dėl Vaiko teisių apsaugos specialistės kompetencijų ir (duomenys neskelbtini) gebėjimų atpasakoti įvykių aplinkybes.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. balandžio 19 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 5VSV-1760 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2024-04-13 iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Tarnyboje buvo gautas Pranešimas apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimą; apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis skirtas pavojų keliančiam asmeniui – D. U.; Pavojų patiriantis asmuo – D. T.; Vaikas gyvena su pavojų patiriančiu asmeniu, vaikas yra tapęs šio įvykio liudininku – U. U.. Tarnybos vyriausioji specialistė R. S., atlikdama Pranešimo apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo nagrinėjimą, bendravo su D. U., taip pat su U. U. ir A. U..

2024-04-19 Vaiko situacijos vertinimo anketoje (5VSV-1760) buvo nustatyti du rizikos veiksniai, kuriems buvo nustatyti ir du apsaugos veiksniai – 1) Rizikos veiksnys: 25.2.2. vaikas patyrė ir (ar) patiria bet kokios formos smurtą ar kitus vaiko teisių pažeidimus ne iš vaiko atstovų pagal įstatymą; Apsaugos veiksnys: 28.2. rizikos veiksniai nustatomi tik vienam iš vaiko atstovų pagal įstatymą, o kitas vaiko atstovas pagal įstatymą geba užtikrinti vaikui saugią aplinką, jo teises bei geriausius interesus. 2) Rizikos veiksnys: 25.3.6. neigiamas vaiko atstovų pagal įstatymą santykis su vaiku; Apsaugos veiksnys: 28.2. rizikos veiksniai nustatomi tik vienam iš vaiko atstovų pagal įstatymą, o kitas vaiko atstovas pagal įstatymą geba užtikrinti vaikui saugią aplinką, jo teises bei geriausius interesus. Tarnybos specialistė, atlikusi vaiko situacijos vertinimą nenustatė pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 patvirtintas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.

Aprašas nustato vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos ir apsaugos veiksnius, nustatomus atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikį nustatymo tvarką. Apraše nustatyta, kad Tarnyba, vertindama vaiko situaciją, surenka duomenis apie vaiką, vaiko atstovus pagal įstatymą. Vaiko situaciją aptaria su vaiku (aprašant bendravimą su vaiku nurodoma: susitikimo su vaiku data, laikas, vieta, adresas, forma (gyvai, elektroninių ryšių priemonėmis), aplinkybės (ar kalbėta su vaiku atskirai, ar buvo įtampos, ar vaiko atstovai pagal įstatymą prieštaravo susitikimui ir (ar) bendravimui (jeigu prieštaravo tik vienas iš vaiko atstovų pagal įstatymą, nurodyti, kuris (vardas, pavardė)), kaip, apklausiančio darbuotojo nuomone, galimai jautėsi vaikas susitikimo ir bendravimo metu) ir vaiko elgesys (ar vaikas lengvai užmezgė ryšį, ar drąsiai kalbėjo ir pan.), bendravimo su vaiku turinys (ką vaikas papasakojo, kaip pakomentavo situaciją, ar vaiko pasakojimas patvirtino pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą aplinkybes, ar jis nurodė kitus galimus rizikos veiksnius ir pan.), vaiko nuomonė apie pagalbos jam ir (ar) šeimai poreikį; jei su vaiku dėl jo amžiaus, atsisakymo bendrauti ar kitų aplinkybių nėra galimybės pabendrauti, nurodomos specialisto pastabos apie vaiko savijautą, elgesį). Taip pat situaciją aptaria su vaiko atstovais pagal įstatymą (aprašant bendravimą su vaiko atstovais pagal įstatymą nurodoma: bendravimo data, laikas, vieta, adresas, forma (gyvai, elektroninių ryšių priemonėmis), turinys (ką vaiko atstovai pagal įstatymą papasakojo, kaip pakomentavo vaiko situaciją), specialisto pastabos (kaip vaiko atstovai pagal įstatymą reaguoja į vaiką, jo situaciją, kitos bendraujant su vaiko atstovais pagal įstatymą nustatytos aplinkybės, svarbios vertinant vaiko situaciją, o jei su vaiko atstovais pagal įstatymą nebendrauta, nurodomos nebendravimo priežastys). Vadovaujantis Aprašo 15 punktu, atlikdami vaiko situacijos vertinimą, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius turi teisę kreiptis žodžiu arba raštu bet kokiomis ryšio priemonėmis į kitus fizinius ar juridinius asmenis, kurie, Tarnybos arba jos įgalioto teritorinio skyriaus nuomone, gali turėti reikšmingos informacijos (apie vaiko sveikatą, elgesį ir elgesio pokyčius, savijautą, santykius su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, poreikius), susijusios su vaiko situacija (pavyzdžiui, į švietimo įstaigų pedagogus, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, socialinius darbuotojus, dirbančius su šeima ir pan.).

Aprašo antrasis skirsnis reglamentuoja vaiko situacijos vertinimo tvarką. Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, vertindami vaiko situaciją pabendrauja su vaiku, jo atstovais pagal įstatymą, kitais asmenimis ir (ar) specialistais ir užpildo Vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Aprašo 1 priedas) I–V skyrius (Aprašo 10.1 papunkti); įvertina, ar yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį (Aprašo 10.2 papunktis); nenustatę vaiko apsaugos poreikio, įvertina, ar yra pagrindas nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (pagal Aprašo 1 priedo VII skyrių), t. y. galimus rizikos veiksnius, nurodytus Aprašo 25 punkte, bei galimus apsaugos veiksnius, nurodytus Aprašo 28 punkte (Aprašo 10.3 papunktis); užpildo likusias Vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Aprašo 1 priedas) dalis (Aprašo 10.4 papunktis).

Kaip byloje nustatyta, atsakovo specialistai, gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atliko vaiko situacijos vertinimą – pasikalbėjo su pareiškėja, situaciją aptarė su pareiškėjos dukra, su jos tėvu, kreipėsi dėl papildomos informacijos į nepilnametės mokymosi įstaigą.

Aprašo 25 punkte numatyta, kad vertinant būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, turi būti įvertinti su vaiko funkcionalumu susiję rizikos veiksniai, su socialine aplinka susiję rizikos veiksniai ir rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą.

Šiuo atveju Tarnybos specialistė nustatė du rizikos veiksnius – 25.2.2. vaikas patyrė ir (ar) patiria bet kokios formos smurtą ar kitus vaiko teisių pažeidimus ne iš vaiko atstovų pagal įstatymą ir 25.3.6. neigiamas vaiko atstovų pagal įstatymą santykis su vaiku. Abu rizikos veiksniai Anketoje konkrečiai aprašyti, nurodyta nepilnamečio vaiko nuomonė. Taip pat kiekvienam iš nustatytų rizikos veiksnių buvo nustatytas ir apsaugos veiksnys – 28.2. rizikos veiksniai nustatomi tik vienam iš vaiko atstovų pagal įstatymą, o kitas vaiko atstovas pagal įstatymą geba užtikrinti vaikui saugią aplinką, jo teises bei geriausius interesus. Nurodyta, kokių veiksmų ėmėsi mergaitės tėvas, įvykus jos ir pareiškėjos draugo konfliktui, įvertinta gyvenamoji aplinka, mergaitės santykis su tėvu, jos nuomonė, taip pat įvertinta mokymosi įstaigos pateikta informacija.

Aprašo 30 punkte numatyta, jog jei nustatomas bent vienas iš Aprašo 25 punkte nurodytų rizikos veiksnių ir nenustatomas (-i) Aprašo 28 punkte nurodytas (-i) apsaugos veiksnys (-iai) arba nustatytas (-i) apsaugos veiksnys (-iai) nesumažina ir negali sumažinti nustatyto (-ų) rizikos veiksnio (-ių) įtakos vaiko saugumui ar jo teisių ir interesų užtikrinimui, nustatoma būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.