- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-1788-173/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12787-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė (pirm.), Leonas Jachimavičius (pran.), Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- UAB „Gitana“
- Ieškovas
- BUAB „Vakoil“
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pirmininkė) Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus (pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Gitana“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2384-587/2015 pagal ieškovo BUAB „Vakoil“, atstovaujamos bankroto administratoriaus Bankroto administravimo kontora, UAB, ieškinį atsakovui UAB „Gitana“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Vakoil“, atstovaujama administratoriaus UAB „Bankroto administravimo kontora“, pateikė ieškinį, patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Gitana“ ir prašė pripažinti negaliojančiais laikotarpyje nuo 2013-01-31 iki 2013-05-31 UAB „Gitana“ ir UAB „Vakoil“ sudarytus tarpusavio įsiskolinimų užskaitymų aktus (2013-01-31 1306,63 Eur, 2013-02-28 1766,81 Eur, 2013-03-31 1412,60 Eur, 2013-04-30 1020,89 Eur, 2013-05-31 376,85 Eur), taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 5883,79 Eur, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 3-15, 154-173).
Nurodė, kad 2013-05-24 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Vakoil“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2013-07-25. Bankroto administratorius, patikrinęs BUAB „Vakoil“ sandorius nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013-01-31 iki 2013-05-31 UAB „Gitana“ ir UAB „Vakoil“ sudarė Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus, kuriais UAB „Vakoil“ įsiskolinimas UAB „Gitana“ buvo sumažintas 5883,79 Eur.
Ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Vakoil“ turėjo kreditorių. Šių kreditorių teisės buvo pažeistos ginčijamais sandoriais, nes UAB „Gitana“ buvo suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimą. Bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma UAB „Vakoil“ bankroto byloje yra 16663643,58 Lt. Didžioji įsiskolinimo dalis šiems kreditoriams atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos. Ginčytinų sandorių sudarymo metu UAB „Vakoil“ buvo faktiškai nemoki -2013-05-24 Kauno apygardas teismas nutartimi c. b. Nr. B2-1809-436/2013 konstatavo, jog 2012-12-31 UAB „Vakoil“ turto turėjo už 7431505 Lt, o įsipareigojimai – 20846131 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 10469653 Lt, konstatavo UAB „Vakoil“ nemokumą. Ginčytinais sandoriais buvo pažeistos UAB „Vakoil“ kreditorių teisės. UAB „Vakoil“ neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, nes neturėjo jokios įstatymiškai įtvirtintos prievolės ir UAB „Gitana“ neturėjo teisinės galimybės įpareigoti UAB „Vakoil“ sudaryti sandorį ir jam atsisakius kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka jam nustatyti šią prievolę. Sandorio šalys nebuvo sąžiningos. UAB „Vakoil“ nesąžiningumą patvirtina tai, kad remiantis 2012 metų balanso duomenimis įmonė buvo nemoki ir neturėjo finansinių galimybių padengti savo įsiskolinimų kreditoriams, bet išskyrė atsakovą iš kitų kreditorių. UAB „Gitana“, sudarydama ginčijamus sandorius, žinojo apie UAB „Vakoil“ sunkią finansinę padėtį, nes 2013-02-14 įregistruotas areštas ieškovo turtui. VSDFV internetiniame tinklalapyje buvo skelbiama informacija apie atsakovo skolas. Šie duomenys yra prieinami viešai. 2013-04-30 iki 2013-05-31 užskaitos padarytos po to, kai teisme buvo gautas ieškininis pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vakoil“. Šioje byloje tarp šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyse net nebuvo numatyta galimybė ar alternatyva atlikti tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktus. Visose sutartyse aiškiai nurodyta, kad šalys viena kitai privalo sumokėti pinigus už įsigytą produkciją. Kadangi ieškovė nebuvo pajėgi atsiskaityti su atsakove, tai tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktais likvidavo savo įsiskolinimą atsakovei. Byloje nėra suėjęs senaties terminas, kadangi ieškinys pareikštas nepraėjus vieneriems metams po bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį, patikslintą ieškinį atsakovas UAB „Gitana“ prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 40-48, t.2, b.l. 3-4).
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento šiuos UAB „Vakoil“ ir UAB „Gitana“ Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktus: 1) 2013-01-31 – 1306,63 Eur (4511,54 Lt), 2) 2013-02-28 – 1766,81 Eur (6100,45 Lt), 3) 2013-03-31 – 1412,60 Eur (4877,44 Lt), 4) 2013-04-30 – 1020,89 Eur (3524,93 Lt), 5) 2013-05-31 – 376,85 Eur (1301,19 Lt). Taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės UAB „Gitana“ ieškovei BUAB „Vakoil“ 5883,79 Eur, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-07-16) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Valstybei iš atsakovės UAB „Gitana“ priteisė 184,15 Eur bylinėjimosi išlaidų (t.2, b.l. 28-33) .
Teismas nustatė, kad 2010-06-22 ieškovė UAB „Vakoil“ ir atsakovė UAB „Gitana“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pardavėjas UAB „Gitana“ įsipareigojo patiekti pirkėjo UAB „Vakoil“ užsakytas prekes, o pirkėjas įsipareigojo priimti užsakytas prekes ir sutartyje numatyta tvarka už jas atsiskaityti (t. 1, b. l. 49-51). 2011-11-17 tos pačios sutarties šalys sudarė pirkimo pardavimo sutartį, kuria susitarė, kad pardavėjas UAB „Gitana“ perduota pirkėjui nuosavybės teise sutartyje nurodytus daiktus, o pirkėjas įsipareigojo už juos sumokėti sutartyje nustatytą pinigų sumą sutartyje nustatytais terminais (t. 1, b. l. 52-53). 2015-04-23 šalys sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Vakoil“ išdavė UAB „Gitana“ bendrovės debetinė kortelę, su kuria UAB „Gitana“ suteikta galimybė avansu atsiskaityti už UAB „Vakoil“ automobilinius degalus, prekes bei paslaugas (t.1, b. l. 54-61). 2013-05-24 Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Vakoil“ (t. 1, b. l. 1016-17), 2013-07-25 ši nutartis įsiteisėjo, Lietuvos apeliaciniam teismui ją palikus nepakeistą (t.1, b. l. 18-20). Laikotarpiu nuo 2013-01-31 iki 2013-05-31 UAB „Gitana“ ir UAB „Vakoil“ sudarė Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus, kuriais UAB „Vakoil“ įsiskolinimas UAB „Gitana“ buvo sumažintas 5883,79 Eur (t. 1, b. l. 21-25).
Ginčijami sandoriai buvo sudaryti laikotarpiu nuo 2013-01-31 iki 2013-05-31. Sandorių sudarymo laikotarpiu UAB „Vakoil“ buvo skolinga tiek bendrovės darbuotojams, tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tiek ir kitiems kreditoriams. Tai, kad sandorių sudarymo dieną ieškovė turėjo daug kitų įsiskolinimų kreditoriams patvirtina Kauno apygardos teismo 2013-09-30 nutartis, kuria patvirtinti UAB „Vakoil“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (t. 1, b. l. 26-27), Turto arešto aktų registro išrašas, iš kurio matyti, kad kreditoriaus UAB „Lukoil Baltija“ reikalavimų užtikrinimui 2013-02-13 Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 1038959,79 Lt sumai (t.1, b. l. 28-29). 2013-07-15 ieškovės kreditorių sąrašas (b. l. 22-34), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad ginčo sandorių sudarymo laikotarpiu į Kauno apylinkės teismą kreipėsi ir kiti bendrovės kreditoriai - UAB „G4S Lietuva“, UAB „Alvinta“, siekiantys skolas prisiteisti teisminiu keliu. UAB „Vakoil“ nemokumas buvo konstatuotas Kauno apygardos teismo 2013-05-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1809-436/2013, įvertinus 2012-12-31 balanso duomenis. 2012-12-31 UAB „Vakoil“ turto turėjo už 7431505 Lt, o įsipareigojimai – 20846131 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 10469653 Lt. Minėta nutartimi Kauno apygardos teismas nustatė, kad pagal 2012-12-31 Pelno (nuostolių) ataskaitą, 2012 m. įmonė dirbo nuostolingai, patyrė 2026211 Lt nuostolį. Taigi šios aplinkybės įrodo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu kiti kreditoriai turėjo galiojančias reikalavimo teises skolininkei UAB „Vakoil“, kuri ginčo sandorių sudarymo momentu buvo nemoki.
Ieškovė, būdama nemoki, sudarė su atsakove sandorius, kuria sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimą, taip pat suteikė pirmenybę atsakovei UAB „Gitana“, kuri yra trečios eilės kreditorius pagal išieškojimų eiliškumą, prieš kitus kreditorius. Sandorių sudarymo metu UAB „Vakoil“ buvo pradelsusi atsiskaityti su kitais kreditoriais, ginčijamu sandoriu buvo suteikta pirmenybė atsakovei prieš kitus kreditorius, todėl sudarytais sandoriais pirmiausia buvo pažeistos šių kreditorių teisės.
Nurodė, kad bankroto byla UAB „Vakoil“ buvo iškelta 2013-05-24, įsiteisėjo 2013-07-25. Ieškinys pareikštas 2014-07-10, t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas
Teismas nustatė, kad nebuvo tokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis sudaryti ginčijamus susitarimus, t. y. ginčijamų sandorių šalys neprivalėjo sudaryti. Pateiktos tarp šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys niekaip nepagrindžia ginčo tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktų sudarymo privalomumo. Pažymėtina, kad šalių sudarytose sutartyse net nebuvo numatytas alternatyvus atsiskaitymo būdas, t. y. priešpriešinių reikalavimų užskaitymo galimybė. Šioje byloje nėra išskirtinių aplinkybių, kad nesudariusi susitarimų ieškovė nebūtų galėjusi vykdyti veiklos ar būtų pažeidusi imperatyvias įstatymo normas.
Aplinkybė, jog ginčijamu sandoriu pažeidžiami kitų kreditorių interesai, UAB „Vakoil“ buvo žinoma, kadangi ieškovė buvo skolinga kitiems kreditoriams, jai buvo pareikšti ieškiniai dėl skolų priteisimo, buvo pradelsta atsiskaityti su darbuotojais, valstybe, kitais kreditoriais. Apie tai, kad ginčijamais sandoriais pažeidžiami kitų kreditorių interesai atsakovė UAB „Gitana“ turėjo žinoti. vien tai, kad šalys turėjo ilgalaikius tarpusavio įsipareigojimus bei vystė verslo praktiką, pagrįstą priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, neatleidžia atsakovės nuo prievolės domėtis įmonės finansine padėtimi ir kelti klausimo, ar nebus pažeidžiami kitų kreditorių interesai sudarant ginčo susitarimus. Jei atsakovė nežinojo apie kitų kreditorių reikalavimo teises ir UAB „Vakoil“ nemokumą, tai, būdama verslininku, kuriam keliami didesni rūpestingumo reikalavimai, turėjo pasidomėti, ar šiais susitarimais nepažeidžiami kitų kreditorių interesai, tačiau to nepadarė, todėl atsakovė laikytina nesąžininga sutarties šalimi.
Pripažinus sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-04-29 sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismu nagrinėti iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b. l. 38-48)
1) Skundžiamas sprendimas remiasi nepagrįstomis ir neteisėtomis išvadomis, kad kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininką, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus/kreditorių teises, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, kad atsakovas buvo nesąžiningas. Šias sąlygas teismas konstatavo nepagrįstai.
2) Kreditoriaus neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę teismas grindžia nemokumu ir kitų kreditorių buvimo faktu. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas buvo nemokus. Teismas, siekdamas nustatyti įmonės nemokumą, turėjo nustatyti pradelstus įsipareigojimus, o ne kreditorių buvimo faktą. Teismas nenustatė įmonės nemokumo kiekvieno sandorio sudarymo datai. Teismas, remdamasis 2012-12-31 balanso duomenimis, nustatė tik per vienerius metus mokėtinas sumas. Teismas rėmėsi Kauno apygardos teismo 2013-05-24 nutartimi civilinėje byloje N. B2-1809-436/2013 ir nemokumą nustatė todėl, kad jis buvo konstatuotas minėtoje byloje. Tačiau bankroto byla buvo iškelta realiai nenustačius nemokumo pagal ĮBĮ 2 str. 8 d., o tik preziumavus nemokumą dėl įsipareigojimų buvimo ir nuostolių dydžio. Toks nemokumo konstatavimas nėra pakankamas ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu.
3) Keliant bankroto bylą atsakovas nedalyvavo, todėl minėtoje byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios šioje byloje. Todėl nemokumas turėjo būti nustatinėjamas iš naujo pareikšto reikalavimo ribose.
4) Nėra ir teismas nenustatė jokių pagrindų, kad kreditorių buvimas draudė sudaryti ginčo sandorius. Teisės aktai nedraudžia sudaryti ginčo sandorių dėl to, kad yra kitų kreditorių. Be to, apribojimai turi būti aiškūs, konkretūs, numatyti imperatyviai ir prognozuojami. Apribojimai negali atsirasti atgal ir tada, kai jau iškelta bankroto byla, nors sandorių sudarymo metu nebuvo apribojimų sandorius sudaryti. 2013-02-13 nutartimi nebuvo uždrausta sudaryti sandorių, atlikti įskaitymo. Priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla nėra išsprendžiama iš esmės ir reikalavimas skolininkui nėra patvirtinamas. Be to, teismo įsakymai priimamai be įrodymų. Todėl neįsiteisėjusio teismo įsakymo buvimas nepatvirtina reikalavimo teisės. Kitų kreditorių kreipimasis į teismą taip pat nereiškia galiojančio ir vykdytino teismo sprendimo ir galiojančio ir vykdytino reikalavimo.
5) Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas.
6) Atsakovui nebuvo suteikta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad tokia atsiskaitymo tvarka vyko ir su kitomis bendrovėmis, tačiau šių aplinkybių neįvertino. Teismas nesiaiškino, su kiek kreditorių vyko toks atsiskaitymas.
7) Teismas surikiavo kreditorius į kreditorių eiles dar iki bankroto bylos iškėlimo ir sprendė dėl teisės gauti atsiskaitymą iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau ĮBĮ negali būti taikomas. Atsakovas nežinojo apie ieškovo finansinę situaciją. Teismas nenustatė, kad atsakovas sandorius būtų sudaręs nesąžiningai prieš pat bankroto bylos iškėlimą žinodamas finansinę situaciją. (Byloje liudytojai patvirtino, kad ieškovas parengdavo ir išsiųsdavo atsakovui jau paruoštus įskaitymo aktus, su atsakovu ieškovas nebendravo, jo apie nemokumą neinformavo, atsakovas prekes ieškovui išsiųsdavo per DPD kurjerį. Be to, ieškovo kuras atsakovui įsipilti buvo prieinamas laisvai degalinėse ir ieškovas kurą galėjo piltis ir gauti įskaitymų aktą atlikus įskaitymus pagal priešpriešinius reikalavimus už viena kitos įsigytas prekes.). O ir pats sandoris kitoks: nagrinėjamoje teismų praktikoje perleista reikalavimo teisė, tuo tarpu ginčo byloje abi šalys tiekė viena kitai prekes ir kas mėnesį mėnesio gale atlikdavo priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.
8) Sandorių sudarymo metu ieškovui nebuvo iškelta bankroto byla. Niekur nebuvo duomenų, kad jis faktiškai nemokus. Ieškovas VĮ „Registrų centras“ balansų neteikė, tačiau įmonė veiklą vykdė, atsiskaitymus darė, atlikdamas priešpriešinių reikalavimų įskaitymus, atsakovui prekes tiekė. Numatyti, kas gali įvykti po pusės metų, atsakovas negalėjo.
9) Teismas nevertino ar susidėjusių faktinių aplinkybių visuma galėjo sudaryti pareigą sudaryti ginčo sandorius. Įskaitymai nebuvo savarankiški sandoriai. Ieškovas privalėjo sudaryti ginčo sandorius, nes to reikėjo jo veiklai vykdyti, paslaugoms teikti. Be atsakovo prekių ieškovas nebūtų galėjęs teikti savo paslaugų ir vykdyti veiklos, gauti pajamų, kurios reikalingos jo įsipareigojimams vykdyti. Neatlikęs įskaitymų po kuro pardavimo, ieškovas nebūtų gavęs iš atsakovo prekių.
10) Atsakovo nesąžiningumą teismas nustatė pagal duomenis, kurie buvo neprieinami atsakovui, nes teismas vertino teismų informacinės sistemos duomenis apie kitų kreditorių kreipimąsi į teismą. Todėl atsakovas negalėjo įvertinti kitų kreditorių reikalavimo masės ir realumo. Todėl byla išspręsta formaliai, teismui nurodant jog atsakovas tiesiog turėjo žinoti. 2012 m. gruodžio 31 d. balanso, iš kurio bankroto bylą nagrinėjęs teismas ir skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nustatė ieškovo nemokumą Valstybės įmonei Registru centras“ ieškovas nebuvo pateikęs. Buvo pateikti tik 2011 m. finansinės atskaitomybės dokumentai. Be to, teismas nepasisakė dėl balanso duomenų nebuvimo. Nesiteisėjusi nutartis iškelti ieškovui bankroto bylą nebuvo skelbiama.
11) Atsakovas neįgijo iš ieškovo kažkokio turto ar reikalavimo teisių, kurias ieškovas būtų perleidęs, nes negalėtų atsiskaityti. Buvo įskaitomi priešpriešiniai šalių reikalavimai, vykdant įprastinę veiklą kaip ją šalys vykdė visada. Taigi teismas turėjo įvertinti, kas atsakovui buvo prieinama ir kokios buvo realios atsakovo galimybės nustatyti finansinę padėtį. Atsakovas buvo išnaudojęs jam prieinamas priemones. Kitos priemonės atsakovui nebuvo pasiekiamos. Teismas nepasisakė dėl kitų aplinkybių įtakos atsakovo sąžiningumui.
12) Byla nebuvo ištirta iš esmės pagal CPK 265 str. 1 d. reikalavimus. Sprendimas priimtas ne pagal faktinius byloje esančius įrodymus ir jų vertinimą, ir taikant normas ir praktiką faktinei situacijai, ištyrus įrodymus ir nustačius aplinkybes, o atvirkščiai - pagal teismų praktikos suformuotų ir teismo išrinktų taisyklių pacitavimą ir jų pagrindimą bylos įrodymų įvertinimu tiek, kiek jis neprieštarauja teismo išvadai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti (t.2, b.l. 57-72). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo sandorių sudarymo metu egzistavo ir kitų kreditorių neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Apeliantas klausimo dėl ieškovo mokumo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Vakoil“ buvo nemoki. Būtent 2013-05-24 nutartimi Kauno apygardos teismas konstatavo, kad ieškovo pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas nustatė, kad UAB „Vakoil“ nemoki nuo 2012-12-31, todėl nereikėjo tikrinto mokumo kiekvieno iš ginčytinų sandorių sudarymo atvejų. Aplinkybė, kad ir su kitomis įmonėmis apeliantas vykdė prekių mainus nepaneigia aplinkybės, kad buvo pažeisti kitų kreditorių interesai. Be to, atsikaitymai vyko ne su visais kreditoriais. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog privalėjo sudaryti ginčo sandorius. Teismui pateikti duomenys, jog apeliantas iš duomenų bazių galėjo žinoti apie sunkią ieškovo finansinę būklę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, jog 2010-06-22 ieškovė UAB „Vakoil“ ir atsakovė UAB „Gitana“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pardavėjas UAB „Gitana“ įsipareigojo patiekti pirkėjo UAB „Vakoil“ užsakytas prekes, o pirkėjas įsipareigojo priimti užsakytas prekes ir sutartyje numatyta tvarka už jas atsiskaityti. Sutartis galiojo iki 2011-6-22 (t. 1, b. l. 49-51). 2011-11-17 pirkimo pardavimo sutartimi sutarta, jog pardavėjas UAB „Gitana“ perduota pirkėjui nuosavybės teise sutartyje nurodytus daiktus, o pirkėjas įsipareigojo už juos sumokėti sutartyje nustatytą pinigų sumą sutartyje nustatytais terminais (t. 1, b. l. 52-53). 2012-04-23 sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Vakoil“ išdavė UAB „Gitana“ bendrovės debetinę kortelę, su kuria UAB „Gitana“ suteikta galimybė avansu atsiskaityti už UAB „Vakoil“ automobilinius degalus, prekes bei paslaugas (t.1, b. l. 54-61). UAB „Gitana“ ieškovui laikotarpiu nuo 2012-10-31 iki 2013-04-30 išrašė PVM sąskaita faktūras (viso 20 vnt.) (t.1, b.l.61-80). Tarp šalių tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktai atlikti 2012-04-30, 2012-05-31, 2012-06-30, 2012-09-30, 2012-10-31, 2012-11-30, 2012-12-31 (t.1, b.l. 81-87). Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktus UAB „Gitana“ ir UAB „Vakoil“ sudarė ir 2013-01-31, 2013-02-28, 2013-03-31, 2013-04-30, 2013-05-31 (t.1, b.l. 21-25). Kauno apygardos teismo 2013-05-24 nutartimi UAB „Vakoil“ iškelta bankroto byla (t.1, b.l. 16-17). Nutartis įsiteisėjo 2013-07-25 (t.1, b. l. 18-20).
Ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais 2013-01-31, 2013-02-28, 2013-03-31, 2013-04-30, 2013-05-31 Eur atliktus įsiskolinimų užskaitymo aktus. Sandorius ginčija bankroto administratorius. Įsiskolinimų užskaitymo aktus negaliojančiais pripažinti prašoma actio Pauliana pagrindu. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Remiantis teismų praktika yra išskirtos būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai. Taip pat actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.
Pirmos instancijos teismas nustatė visų minėtų sąlygų egzistavimą ir 2013-01-31 (1306,63 Eur (4511,54 Lt)), 2013-02-28 (1766,81 Eur (6100,45 Lt)), 2013-03-31 (1412,60 Eur (4877,44 Lt)), 2013-04-30 (1020,89 Eur (3524,93 Lt)), 2013-05-31 (376,85 Eur (1301,19 Lt)) įsiskolinimų užskaitymų aktus pripažino negaliojančiais, taikė restituciją. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir išsamiai išanalizavo, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Apeliaciniu skundu neginčijama pirmos instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Vakoil“ turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. Todėl konstatuotina, jog BUAB „Vakoil“ bankroto administratorius turėjo teisę pareikšti šį ieškinį.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas rėmėsi Kauno apygardos teismo 2013-05-24 nutartimi civilinėje byloje N. B2-1809-436/2013 ir nemokumą nustatė todėl, kad jis buvo konstatuotas minėtoje byloje. Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vakoil“ buvo tik preziumuotas UAB „Vakoil“ nemokumas tik dėl įsipareigojimų buvimo ir nuostolių dydžio. Bankroto byla buvo iškelta realiai nenustačius nemokumo pagal ĮBĮ 2 str. 8 d. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2013-05-24 nutartyje buvo nustatytas tiek įmonės turtas, tiek pradelsti įsipareigojimai kreditoriams.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų informacinė sistemos LTEKO duomenimis, kurių negalėjo žinoti ar gauti UAB „Gitana“. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tiek teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, tiek turto areštų registro išrašo duomenimis, įvertino 2012 metų balanso duomenis. Byloje atsakovas nepateikė duomenų, jog prieš sudarydamas ginčo sandorius atsakovas domėjosi ieškovo finansine padėtimi ir patikrino viešai prieinamą informaciją, ar atliko kitus veiksmus, kad išsiaiškinti ieškovo finansinę situaciją. Įvertinęs byloje esančius duomenis bei nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas, bendradarbiaudamas su ieškovu ar pasidomėjęs viešai prieinama informacija, galėjo suprasti, jog ieškovas turėjo kitų kreditorių, finansinių sunkumų. Be to, 2013-04-30 ir 2013-05-31 sandoriai atlikti kai teisme jau buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir apie tai viešai paskelbta teismų informacinėje sistemoje. Remiantis Kauno apygardos teismo 2013-05-24 nutartimi, 2013-11-04 raštu matyti, jog pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vakoil“ Kauno apygardos teisme gautas 2013-04-24, o informacija apie tai specialiame interneto tinklalapyje paskelbta 2013-04-26 (t.1, b.l. 16, 30).
Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris susidarius nemokumo situacijai jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-969/2015).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad UAB „Vakoil“ turėjo įsiskolinimų kitiems kreditoriams ir įsipareigojimų įvykdymo terminai buvo suėję, nustatė, jog pažeisti kitų kreditorių interesai. Nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo. Pažymėtina, kad turėdamas įsipareigojimų kitiems kreditoriams, atliko ginčo užskaitymus. Pažymėtina, kad tarp šalių sudarytose sutartyse buvo numatytas atsiskaitymas grynaisiais pinigais. Atlikus ginčo sandorius kreditoriai prarado galimybę gauti bent dalinį reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal visų kreditorių turimų reikalavimų dydžius. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos sprendžia, kad ginčijamais sandoriais buvo sudarytos prielaidos suteikti pirmenybę vienam iš UAB „Vakoil“ kreditorių – UAB „Gitana“. Todėl pagrįstai nustatyta, jog ginčijami sandoriai pažeidė kitų kreditorių teises.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovas privalėjo sudaryti ginčo sandorius, nes to reikėjo jo veiklai vykdyti, paslaugoms teikti. Be atsakovo prekių ieškovas nebūtų galėjęs teikti savo paslaugų ir vykdyti veiklos, gauti pajamų, kurios reikalingos jo įsipareigojimams vykdyti. Neatlikęs įskaitymų po kuro pardavimo, ieškovas nebūtų gavęs iš atsakovo prekių. Šie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad jog ginčo sutarčių šalys sudaryti neprivalėjo. Ši pirmosios instancijos teismo išvada motyvuota, pagrįsta byloje esančiais įrodymais.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl kiekvienos iš actio Pauliana taikymo sąlygos, todėl apeliacinės instancijos teismas papildomai jų nekartoja. Apeliacinis teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis.
Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Apibendrinant teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą