- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-29
- Bylos Nr.
- 2-2384-587/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- BUAB „Vakoil“, atstovaujamos Bankroto administravimo kontoros
- Atsakovas
- UAB „Gitana“
- Advokatai
- Edita Radzevičiūtė
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovės BUAB „Vakoil“, atstovaujamos Bankroto administravimo kontoros, UAB, atstovei Kristinai Survilaitei, atsakovės UAB „Gitana“ atstovei advokatei Editai Radzevičiūtei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Vakoil“, atstovaujamos Bankroto administravimo kontoros, UAB, patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Gitana“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais periodu nuo 2013-01-31 iki 2013-05-31 UAB „Gitana“ ir UAB „Vakoil“ sudarytus Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktus: 1) 2013-01-31 – 1306,63 Eur (4511,54 Lt), 2) 2013-02-28 – 1766,81 Eur (6100,45 Lt), 3) 2013-03-31 – 1412,60 Eur (4877,44 Lt), 4) 2013-04-30 – 1020,89 Eur (3524,93 Lt), 5) 2013-05-31 – 376,85 Eur (1301,19 Lt); taikant restituciją priteisti iš atsakovės 5883,79 Eur (20315,55 Lt), priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo bylų iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (I t. b. l. 154-173).
Ieškinyje ieškovė nurodė ir teismo posėdyje ieškovės atstovė Kristina Survilaitė paaiškino, kad 2013-05-24 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Vakoil“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2013-07-25. Bankroto administratoriumi paskirta Bankroto administravimo kontora, UAB. Bankroto administratorius, patikrinęs BUAB „Vakoil“ sandorius nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013-01-31 iki 2013-05-31 UAB „Gitana“ ir UAB „Vakoil“ sudarė Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus, kuriais UAB „Vakoil“ įsiskolinimas UAB „Gitana“ buvo sumažintas 5883,79 Eur. Ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Vakoil“ turėjo kreditorių. Bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma UAB „Vakoil“ bankroto byloje yra 16663643,58 Lt. Didžioji įsiskolinimo dalis šiems kreditoriams atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos, kurių teisės buvo pažeistos ginčijamais sandoriais, nes UAB „Gitana“ buvo suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimą. Ginčytinų sandorių sudarymo metu UAB „Vakoil“ buvo faktiškai nemoki -2013-05-24 Kauno apygardas teismas nutartimi c. b. Nr. B2-1809-436/2013 konstatavo, jog 2012-12-31 UAB „Vakoil“ turto turėjo už 7431505 Lt, o įsipareigojimai – 20846131 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 10469653 Lt, konstatavo UAB „Vakoil“ nemokumą. Šioje situacijoje UAB „Vakoil“ neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, nes neturėjo jokios įstatymiškai įtvirtintos prievolės ir UAB „Gitana“ neturėjo teisinės galimybės įpareigoti UAB „Vakoil“ sudaryti sandorį ir jam atsisakius kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka jam nustatyti šią prievolę. Šioje byloje tarp šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyse net nebuvo numatyta galimybė ar alternatyva atlikti tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktus. Visose sutartyse aiškiai nurodyta, kad šalys viena kitai privalo sumokėti pinigus už įsigytą produkciją. Kadangi ieškovė nebuvo pajėgi atsiskaityti su atsakove, tai tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktais likvidavo savo įsiskolinimą atsakovei. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu liudytojai pripažino, jog bendrovės sąskaitai buvo taikytas areštas ir be ginčijamų sandorių ieškovei su atsakove nebūtų pavykę atsiskaityti. Pagal LAT praktiką, tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktai yra savarankiški sandoriai, todėl nepagrįstas atsakovės argumentas, jog įskaitymai nebuvo savarankiški sandoriai. Sudarydamos sandorius šalys nebuvo sąžiningos. CK 6.66 str. prasme. UAB „Vakoil“ nesąžiningumą patvirtina tai, kad remiantis 2012 m,. įmonės balansu UAB „Vakoil“ buvo nemoki ir neturėjo finansinių galimybių padengti savo įsiskolinimų kreditoriams. UAB „Gitana“ žinojo apie UAB „Vakoil“ sunkią finansinę padėtį, nes 2013-02-14 centrinė hipotekos įstaiga įregistravo areštą UAB „Vakoil“ turtui, VSDFV viešai prieinamuose duomenyse buvo informacija įsiskolinimą biudžetui, be to, buvo viešai prieinami duomenys apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą ir bankroto bylos iškėlimą, tačiau UAB „Gitana“ vis tiek priėmė sprendimą sudaryti ginčijamus sandorius. Ieškovės teigimu, yra nustatytos visos Actio Pauliana taikymo sąlygos, dėl ko sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais ir taikytina dvišalė restitucija (šalys turi būti grąžinamos į padėtį, kuri buvo iki sandorių sudarymo). Byloje nėra suėjęs senaties terminas, kadangi ieškinys pareikštas nepraėjus vieneriems metams po bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Gitana“ atsiliepimu prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą (I t. b. l. 40-48, II t. b. l. 3-4). Atsakovė atsiliepime nurodė ir atsakovės atstovė advokatė Edita Radzevičiūtė teismo posėdyje paaiškino, kad šioje byloje nėra visų Actio Pauliana sąlygų, kurių viseto buvimas leistų tenkinti ieškinį šiuo pagrindu. Actio Pauliana sąlygų viseto nėra, kadangi ginčijami sandoriai nepažeidžia nei skolininko nei jo kreditorių teisių, UAB „Vakoil“ turėjo sandorius sudaryti, buvo sąžiningas, atsakovė UAB „Gitana“ taip pat veikė sąžiningai. Nurodė, kad tarp šalių 2010-06-22 buvo sudaryta sutartis dėl rankinių, elektrinių ir pneumatinių įrankių bei pagalbinių medžiagų tiekimo pagal atskirus užsakymus. Sutartis buvo tęstinė dėl periodiško prekių pirkimo. Taip pat tarp šalių 2011-11-17 buvo sudaryta sutartis pirkimo-pardavimo sutartis, kuria UAB „Vakoil“ buvo perleista valymo ir plovimo įranga ir jos priedai. Ieškovė iš atsakovės taip pat pirko chemines plovimo priemones. Šalys susitarė, kad ieškovė su atsakove už prekes atsiskaitys atsakovei pilantis automobilinius degalus iš ieškovės degalinių. Atsakovės ieškovei parduotų prekių kaina buvo atsakovės debetas pas ieškovę degalams įsipilti. Pagal šalių sudarytą 2012-04-23 sutartį atsakovei buvo išduotos kuro kortelės degalams įsipilti be apmokėjimo įsipylimo metu. Ši sutartis buvo tęstinio pobūdžio. Prekės ir remonto paslaugos buvo perkamos nuolat, periodiškai, tarp šalių vyko prekių mainai. Kadangi buhalteriškai susidarydavo priešpriešinės pareigos, šalys nuolat įskaitydavo tarpusavio priešpriešinius reikalavimus įskaitymo aktais, kuriuos rengė būtent BUAB „Vakoil“. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad šalys turėjo ilgalaikius tarpusavio įsipareigojimus ir viena kitai už prekes atsiskaitydavo mainų būdu savo prekėmis. Įskaitymai buvo tik buhalterinis susidariusių skolų pagal sąskaitas uždarymas ir jie egzistavo visą šių santykių laiką. Teikdamos viena kitai prekes, atlikdamos buhalterinius priešpriešinių reikalavimų įskaitymus šalys sąžiningai vykdė sutartinius įsipareigojimus mainų būdu (atsakovės degalai už ieškovės prekes). Ieškovė nepasirinko atsakovės, kad sumažintų tik išskirtinai atsakovės kreditorinius reikalavimus, apeidama kitus kreditorius. Įskaitymo aktais nebuvo sumažintas ar perleistas ieškovės turtas, dėl ko sumažėtų kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybė. Šalių susitarimas dėl mainų buhalteriškai atliekant įskaitymus, pagrįstas įprasta verslo praktika ir būtent ieškovės ekonomine nauda atsiskaityti su atsakove per ilgesnius nei sąskaitos, kurių visų mokėjimo terminai buvo suėję apmokėjimo terminus, ir ne pinigais, o ieškovės prekėmis. Iki bankroto bylos iškėlimo nėra kreditorių lygybės principo, pagal teismų praktiką, kol šalys elgiasi sąžiningai, joms nedraudžia vykdyti finansinių prievolių. Net jei ieškovė būtų nemoki, CK įskaitymų neriboja ir netgi būtent juos leidžia, net jei mokėjimo terminas nėra suėjęs (CK 6.140 str.). Laiko, kad ieškovės kreditorių interesai nebuvo pažeisti. Įskaitymai nebuvo savarankiški sandoriai, jei tik buhalteriškai sudengdavo šalių prievoles už viena kitai pateiktas prekes, todėl ieškovė turėjo atsiskaityti už atsakovės perduotas prekes, turėjo suteikti ir suteikė debetą kurui, perdavė kurą, privalėjo atlikti ir atliko įskaitymus, kai atsakovė kurą užsipylė. Duomenų apie ieškovės ir atsakovės nesąžiningumą nėra. Ieškovė niekada neinformavo atsakovės apie jokius finansinius sunkus, negalėjimą atsiskaityti ar galimą nemokumą, kurie sudarytų pagrindą atsakovei įtarti, kad atsakovė negali prekiauti kuru, atsakovė neturėtų jai toliau tiekti prekių ar kad šalys negali įskaityti priešpriešinių reikalavimų. Atsakovė neturėjo pagrindo abejoti ieškovės įsipareigojimų vykdymu, mokumu. Ieškovė balansų juridinių asmenų registrui neteikė, todėl atsakovė net ir nebūtų galėjusi įvertinti ieškovė mokumo, turto masės. Panaikinus įskaitymus ir pritaikius restituciją sąžiningai veikusios ir savo prievoles tinkamai vykdžiusios atsakovės padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų - atsakovė nebegalės atgauti ieškovei perduotų prekių, negaus kainos už prekes ir dar turės sumokėti už įsipiltus degalus. Tokiu būdu ieškovė nepagrįstai ir nesąžiningai praturėtų sąžiningai prievoles įvykdžiusios atsakovės sąskaita, todėl restitucija apskritai byloje negalima.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Byloje nustatyta, kad 2010-06-22 ieškovė UAB „Vakoil“ ir atsakovė UAB „Gitana“ sudarė sutartį Nr. 10/01-KA493, kuria pardavėjas UAB „Gitana“ įsipareigojo patiekti pirkėjo UAB „Vakoil“ užsakytas prekes, o pirkėjas įsipareigojo priimti užsakytas prekes ir sutartyje numatyta tvarka už jas atsiskaityti (I t. b. l. 49-51). 2011-11-17 tos pačios sutarties šalys sudarė pirkimo pardavimo sutartį, kuria susitarė, kad pardavėjas UAB „Gitana“ perduota pirkėjui nuosavybės teise sutartyje nurodytus daiktus, o pirkėjas įsipareigojo už juos sumokėti sutartyj nustatytą pinigų sumą sutartyje nustatytais terminais (I t. b. l. 52-53). 2015-04-23 šalys sudarė sutartį Nr. DB-282, pagal kurią UAB „Vakoil“ išdavė UAB „Gitana“ bendrovės debetinė kortelę, su kuria UAB „Gitana“ suteikta galimybė avansu atsiskaityti už UAB „Vakoil“ automobilinius degalus, prekes bei paslaugas (I t. b. l. 54-61). 2013-05-24 Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Vakoil“ (I t. b. l. 1016-17), 2013-07-25 ši nutartis įsiteisėjo, Lietuvos apeliaciniam teismui ją palikus nepakeistą (I t. b. l. 18-20). Laikotarpiu nuo 2013-01-31 iki 2013-05-31 UAB „Gitana“ ir UAB „Vakoil“ sudarė Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus, kuriais UAB „Vakoil“ įsiskolinimas UAB „Gitana“ buvo sumažintas 5883,79 Eur (I t. b. l. 21-25).
Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nustato, kad administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų — ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.
CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (LAT 2009-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas šių nurodytų sąlygų visetas. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nebus pagrindo sandoriui pripažinti negaliojančiu.
Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų
Visų pirma, nustatytina, ar kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininką.
Nagrinėjamu byloje atveju nustatyta, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti laikotarpiu nuo 2013-01-31 iki 2013-05-31. Nors ginčijami sandoriai sudaryti iki nutarties iškelti bankroto bylą įmonei įsiteisėjimo dienos (2015-07-25), tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla. Bankroto bylos iškėlimas įmonei nesutampa su faktinės įmonės nemokumo padėties atsiradimu, t. y. įmonės ekonominis nemokumas visada atsiranda anksčiau, negu ši būklė iškeliant bankroto bylą pripažįstama teisiškai. Įmonės ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 str. taikymo prasme, jeigu įmonė neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas (LAT 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sandorių sudarymo laikotarpiu UAB „Vakoil“ buvo skolinga tiek bendrovės darbuotojams, tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tiek ir kitiems kreditoriams. Tai, kad sandorių sudarymo dieną ieškovė turėjo daug kitų įsiskolinimų kreditoriams patvirtina Kauno apygardos teismo 2013-09-30 nutartis, kuria patvirtinti UAB „Vakoil“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (I t. b. l. 26-27), Turto arešto aktų registro išrašas, iš kurio matyti, kad kreditoriaus UAB „Lukoil Baltija“ reikalavimų užtikrinimui 2013-02-13 Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 1038959,79 Lt sumai (I t. b. l. 28-29). 2013-07-15 ieškovės kreditorių sąrašas (b. l. 22-34), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad ginčo sandorių sudarymo laikotarpiu į Kauno apylinkės teismą kreipėsi ir kiti bendrovės kreditoriai - UAB „G4S Lietuva“, UAB „Alvinta“, siekiantys skolas prisiteisti teisminiu keliu (CPK 177 str., 179 str. 3 d.). Šie įrodymai patvirtina, kad sandorio sudarymo dieną ieškovė buvo pradelsusi atsiskaityti su kitais kreditoriais, o vienam iš jų UAB „Lukoil Baltija“ teismo įsakymu priteista suma buvo itin didelė. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 str. taikymo prasme (LAT 2013-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Pažymėtina, kad UAB „Vakoil“ nemokumas buvo konstatuotas Kauno apygardos teismo 2013-05-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1809-436/2013, įvertinus 2012-12-31 balanso duomenis. 2012-12-31 UAB „Vakoil“ turto turėjo už 7431505 Lt, o įsipareigojimai – 20846131 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 10469653 Lt. Minėta nutartimi Kauno apygardos teismas nustatė, kad pagal 2012-12-31 Pelno (nuostolių) ataskaitą, 2012 m. įmonė dirbo nuostolingai, patyrė 2026211 Lt nuostolį. Taigi šios aplinkybės įrodo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu kiti kreditoriai turėjo galiojančias reikalavimo teises skolininkei UAB „Vakoil“, kuri ginčo sandorių sudarymo momentu buvo nemoki.
Antra, nustatytina, ar ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus/ kreditorių teises.
Kaip minėta, byloje nustatyta, kad ieškiniu ginčijami sandoriai buvo sudaryti, kai UAB „Vakoil“ turėjo kitų kreditorių, kuriems įsipareigojimų įvykdymo terminai buvo suėję. Ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Vakoil“ buvo skolinga bendrovės darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir kitiems kreditoriams. UAB „Vakoil“ kreditoriai buvo kreipęsi dėl skolų išieškojimo į teismą. Tai patvirtina aukščiau aptarti byloje pateikti įrodymai bei Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti (LAT 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2013-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2013). Taigi ieškovė, būdama nemoki, sudarė su atsakove sandorius, kuria sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimą, taip pat suteikė pirmenybę atsakovei UAB „Gitana“, kuri yra trečios eilės kreditorius pagal išieškojimų eiliškumą, prieš kitus kreditorius. Sandorių sudarymo metu UAB „Vakoil“ buvo pradelsusi atsiskaityti su kitais kreditoriais, ginčijamu sandoriu buvo suteikta pirmenybė atsakovei prieš kitus kreditorius, todėl sudarytais sandoriais pirmiausia buvo pažeistos šių kreditorių teisės.
Trečia, nustatytina, ar nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.
Kai administratorius ginčija bankrutuojančios įmonės sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu, CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įvardintas vienerių merų sutrumpintas ieškinio senaties terminas skaičiuotinas LR Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nustatyta tvarka, pagal kurį administratorius apie sandorius sužino nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Bankroto byla UAB „Vakoil“ buvo iškelta 2013-05-24, įsiteisėjo 2013-07-25. Ieškinys pareikštas 2014-07-10, t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Ketvirta, nustatytina, ar skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį.
Atsakovė UAB „Gitana“ laikosi pozicijos, kad šalys privalėjo ginčijamus sandorius sudaryti pagal susiklosčiusią tarp šalių verslo praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pateikti būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai tokie kaip ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (LAT 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Taip pat nurodoma, kad tam tikrais atvejais privalomumas sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju vertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (LAT 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010, 2012-11-16 nutartis Nr. 3K-3-511/2012 ir kt.). Teismas, byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad nebuvo tokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis sudaryti ginčijamus susitarimus, t. y. ginčijamų sandorių šalys neprivalėjo sudaryti. Pateiktos tarp šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys niekaip nepagrindžia ginčo tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktų sudarymo privalomumo. Pažymėtina, kad šalių sudarytose sutartyse net nebuvo numatytas alternatyvus atsiskaitymo būdas, t. y. priešpriešinių reikalavimų užskaitymo galimybė. Šioje byloje nėra išskirtinių aplinkybių, kad nesudariusi susitarimų ieškovė nebūtų galėjusi vykdyti veiklos ar būtų pažeidusi imperatyvias įstatymo normas. Tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (LAT 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).
Penkta, nustatytina, ar ginčijamo sandorio šalys buvo sąžiningos.
Vadovaujantis CK 6.66 straipsniu, sandorio šalys laikomos nesąžiningomis, jei sudarydamos sandorį jos žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kitų kreditorių interesus. Aplinkybė, jog ginčijamu sandoriu pažeidžiami kitų kreditorių interesai, UAB „Vakoil“ buvo žinoma, kadangi ieškovė buvo skolinga kitiems kreditoriams, jai buvo pareikšti ieškiniai dėl skolų priteisimo, buvo pradelsta atsiskaityti su darbuotojais, valstybe, kitais kreditoriais. Apie tai, kad ginčijamais sandoriais pažeidžiami kitų kreditorių interesai atsakovė UAB „Gitana“ turėjo žinoti. LAT yra išaiškinęs, kad kreditorius, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas, pvz., verslininkas (LAT 2007-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Atsakovė, sudarydama sutartį turi protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsima sandorio šalis nėra skolininkė, konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininkės kreditorės interesai (LAT 2002-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002). Byloje yra nustatyta, kad UAB „Vakoil“ su kitomis bendrovėmis, įskaitant atsakovę, vykdydavo prekių mainus, t. y. mainais už prekes UAB „Vakoil“ suteikdavo galimybę piltis kurą, šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai J. M., P. P., V. G., V. Č., V. G.. Tačiau teismas laiko, kad vien tai, kad šalys turėjo ilgalaikius tarpusavio įsipareigojimus bei vystė verslo praktiką, pagrįstą priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, neatleidžia atsakovės nuo prievolės domėtis įmonės finansine padėtimi ir kelti klausimo, ar nebus pažeidžiami kitų kreditorių interesai sudarant ginčo susitarimus. Jei atsakovė nežinojo apie kitų kreditorių reikalavimo teises ir UAB „Vakoil“ nemokumą, tai, būdama verslininku, kuriam keliami didesni rūpestingumo reikalavimai, turėjo pasidomėti, ar šiais susitarimais nepažeidžiami kitų kreditorių interesai, tačiau to nepadarė, todėl atsakovė laikytina nesąžininga sutarties šalimi. Šiuo atveju atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ji negalėjo žinoti apie sunkią bendrovės finansinę padėtį, kad pati UAB „Vakoil“ turėjo pateikti informaciją apie tai, kadangi, kaip minėta, pagal formuojamą teismų praktiką kreditorius, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sandorį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Šioje byloje nenustatyta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė (verslininkas) ėmėsi aktyvių veiksmų, buvo pakankamai atidi ir domėjosi ieškove, kaip ginčijamų sandorių šalimi.
Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visas CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas sąlygas sandoriui nuginčyti. Ieškovės ieškinio reikalavimai tenkintini, nuo 2013-01-31 iki 2013-05-31 UAB „Gitana“ ir UAB „Vakoil“ sudaryti Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktai pripažintini negaliojančiais.
Pripažinus sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija (CK 6.145 str.). Kadangi UAB „Vakoil“ iškelta bankroto byla, teisinių pasekmių ir padarinių klausimas sprendžiamas CK 6.66 straipsnio nuostatas taikant kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Skolininko nepagrįstai perleistas turtas (pinigai) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT 2005-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 5883,79 Eur (CK 6.66 str. 4 d., 6.145 str. 1 d.), o atsakovė UAB „Gitana“ atitinkamai įgyja subjektinę teisę kreiptis į ieškovės bankroto administratorių dėl įtraukimo į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą ĮBĮ nustatyta tvarka.
Kadangi patikslintas ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-07-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 str.).
Ieškovės patikslintas ieškinys, kurio suma 5883,79 Eur, apmokestintinas 177 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, tačiau pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi ieškovės ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu tenkinamas, ši mokesčio suma priteistina valstybei iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.). Iš atsakovės valstybei priteistinos 7,15 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento šiuos UAB „Vakoil“ ir UAB „Gitana“ Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktus:
5) 2013-05-31 – 376,85 Eur (1301,19 Lt).
Taikyti restituciją: priteisti iš atsakovės UAB „Gitana“, įmonės kodas 140581297, ieškovei BUAB „Vakoil“, į. k. 135818983, 5883,79 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 79 ct) eurus ir 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-07-16) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės UAB „Gitana“, įmonės kodas 140581297, 184,15 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (priteistos valstybei sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.