- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-27
- Bylos Nr.
- e2YT-13732-1246/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00878-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sanačinienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- M. B., E. L., V. B., G. T., J. B., A. T., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. (L. S.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. B., E. L., V. B., G. T., J. B., A. T., valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja L. S. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, mirus jos tėvui B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė visą jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
2. Pareiškime nurodyta, kad ji yra B. T. ir J. T. dukra. Jos tėvai gyveno neįregistravę santuokos, santuoka įregistruota buvo tik (duomenys neskelbtini). Be jos tėvai turėjo dar tris vaikus: M. B., I. T. ir J. B.. I. T. ir J. B. yra mirę, tačiau jie turėjo vaikų, o I. T. turėjo ir sutuoktinę, todėl jie šioje civilinėje byloje yra įtraukti suinteresuotais asmenimis. Pareiškėjos motina J. T. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties niekas palikimo nėra priėmęs, kadangi ji neturėjo jokio paveldimo turto. Pareiškėjos tėvas B. T. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko palikimas, kurio niekas nėra priėmęs ar kreipęsis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja teigė, kad jos motina J. T. nors ir pergyveno savo sutuoktinį, tačiau netapo jo likusio turto valdytoja, kadangi ji sirgo ir po tėvo mirties ji iš karto paėmė ją pas save gyventi, o pati rūpinosi tėvo likusiu turtu. Jos mama gyveno pas ją ir seseris, o ji vienintelė šeimininkavo po tėvo mirties likusiame name.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjos teigimu, tėvas (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs testamentą jos ir brolio I. T. vardu, kuriuo savo namą norėjo palikti jiems abiem lygiomis dalimis, tačiau laiku nebuvo kreiptasi pas notarą dėl palikimo priėmimo, todėl dabar yra galimybė priimti palikimą tik faktiniu valdymu. Pareiškėja nurodė, kad po tėvo mirties jo gyvenamuoju namu su ūkiniais pastatais pradėjo rūpintis kaip savo turtu. Palaidojo tėvą, visą gyvenimą prižiūri jo kapą, saugo tėvo nuotraukas. Moka už namo elektros energiją, kitus komunalinius mokesčius, skolų už elektros energiją nėra. Iškart po tėvo mirties ir vėliau vyko į žemės sklypus, tvarkė juos, samdė žmogų, kuris šienavo, rūpinasi žemės sklypais kaip savo. Suinteresuoti asmenys M. B., E. L., V. B., G. T., J. B. ir A. T. neprieštarauja jos pareiškimui, ginčo tarp jų nėra. Jie žino faktinę jų šeimos situaciją, kad būtent ji priėmė tėvo palikimą faktiniu valdymu.
4. Suinteresuoti asmenys M. B. (pareiškimas jai įteiktas pasirašytinai), E. L. (pareiškimas, gavus sutikimą, įteiktas el. paštu), V. B. (pareiškimas įteiktas asmeniškai pasirašytinai), G. T. (pareiškimas įteiktas asmeniškai pasirašytinai) ir A. T. (pareiškimas įteiktas pasirašytinai sutuoktinei) atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Šalies argumentai
5. Suinteresuotas asmuo J. B. teismą elektroniniu laišku informavo, kad teismo procesinius dokumentus gavo, su jais susipažino ir su pareiškimu sutinka. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
6. Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo B. T. palikimo perėjimą valstybei. Jei bylą išnagrinėjus iš esmės, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti turtą, neprieštarauja pareiškimo tenkinimui. Prašo nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
7. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškime nurodomas aplinkybes. Prašė pareiškimą nagrinėti, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir teismų praktika. Neprieštaravo bylos nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne) nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad L. S. yra B. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. T., gim. (duomenys neskelbtini), dukra. Pareiškėjos tėvai gyveno neįregistravę santuokos, santuoka buvo įregistruota tik (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai turėjo iš viso 4 vaikus: M. B., gim. (duomenys neskelbtini), I. T., gim. (duomenys neskelbtini), J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir pareiškėją L. S., gim. (duomenys neskelbtini). (e. bylos t. 1, b. l. 13). I. T. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau jis turėjo sutuoktinę G. T. ir du vaikus: J. B. ir A. T., o J. B. mirė (duomenys neskelbtini) būdama našle, tačiau turėjo du vaikus: E. L. ir V. B., visi minėti asmenys šioje civilinėje byloje yra įtraukti suinteresuotais asmenimis (e. bylos t. 1, b. l. 14, 15).
10. Pareiškėjos mama J. T. mirė (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. , b. l. 16), po jos mirties niekas palikimo nėra priėmęs (e. bylos t. 1, b. l. 6). Pareiškėjos tėvas B. T. mirė (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b. l. 17). Po jo mirties liko palikimas: (duomenys neskelbtini) m. statybos metų 53,22 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris atiteko jam po tėvų mirties; 0,8300 ha ploto žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 1,1500 ha ploto žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 0,3600 ha ploto žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b. l. 18-33). Pareiškėjos tėvo namas VĮ „Registrų centre“ nėra įregistruotas, yra ant valstybinės žemės (e. bylos t. 1, b. l. 25-26). B. T. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs testamentą, kuriuo jam priklausantį namą su ūkiniais pastatais lygiomis dalimis paliko vaikams I. T. ir L. S. (e. bylos t. 1, b. l. 34). (Duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarės Marijos Miliūnienės išduotas liudijimas patvirtina, kad po B. T. mirties niekas nėra priėmęs palikimo ar kreipęsis dėl palikimo priėmimo (e. bylos t. 1, b. l. 35-36).
11. B. T. palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas. CK 587 straipsnyje buvo nustatyta: „Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kada kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti savo sutikimą priimti palikimą per likusią palikimui priimti termino dalį; jeigu ta dalis yra trumpesnė kaip trys mėnesiai, ji prailginama iki trijų mėnesių. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko.“ Tuo metu galiojusiame įstatyme nustatytu terminu L. S. ir I. T. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.
12. Pareiškėja, t. y. mirusiojo B. T. dukra, yra paveldimo turto pagal įstatymą įpėdinė, kuri įstatymu nustatytu laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, todėl terminas priimti palikimą yra praleistas.
13. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminais (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
14. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, 27–28 punktai).
15. Pareiškėjos su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai (dalis kvitų už elektros energijos apmokėjimą, UAB „Ignitis“ pažyma) patvirtina, kad pareiškėja moka už namo elektros energiją ir pareiškimo padavimo dieną nėra jokių skolų.
16. Pareiškėja nurodė, kad ji po B. T. mirties jo gyvenamuoju namu su ūkiniais pastatais bei žeme, pradėjo rūpintis kaip savo turtu - prižiūrėjo tėvo namą, vyko į jį kaip į sodą, kūreno jame pečių, sodino daržą, darė kosmetinį remontą, sandėliavo darbo įrankius ir kitus daiktus ūkiniuose pastatuose, iškart po tėvo mirties ir vėliau, vyko į žemės sklypus, tvarkė juos, samdė žmogų, kuris šienavo. Taip pat palaidojo tėvą, visą gyvenimą prižiūri jo kapą, saugo tėvo nuotraukas. Pareiškėjos tėvo gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais VĮ „Registrų centras“ neįregistruotas, todėl ji ruošia dokumentus ir užsisakė kadastrinių matavimų atnaujinimą, tam, kad jį būtų galima įregistruoti viešajame registre.
17. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs pareiškėjos pareiškimą ir į bylą pateiktus duomenis, teismas neįžvelgia objektyvaus pagrindo abejoti tuo, kad pareiškėja po B. T. mirties faktiškai pradėjo valdyti pareiškime nurodytą palikėjo nekilnojamąjį turtą, juo rūpindamasi kaip savo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po B. T. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti ir rūpintis juo kaip savo turtu, ar kad tarp kokių nors asmenų būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Priešingai, vienas iš suinteresuotų asmenų - J. B., teismą elektroniniu laišku informavo, kad su pareiškimu sutinka. Tuo tarpu kiti suinteresuoti asmenys teismui jokių prieštaravimų nepareiškė, nors pareiškimas visiems buvo įteiktas. Testamentų registre nėra įregistruotų B. T. palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
18. Taigi, mirusiojo B. T. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), tokiais savo veiksmais palikėjo dukra L. S. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.
19. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėja L. S. po jos tėvo B. T. mirties (duomenys neskelbtini) priėmėme visą jo palikimą, pradėdama faktiškai turtą valdyti.
20. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po B. T. mirties, paveldėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,
nusprendė:
pareiškėjos L. S. (L. S.) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirus jos tėvui B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmėme visą jo palikimą, pradėdama faktiškai turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.