Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R., jo įgaliotam atstovui advokatui S. A.,

nedalyvaujant pareiškėjai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Institucijos) atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors Bendrovė buvo skolinga valstybės biudžetui. Tokiu būdu, pažeisdamas nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, V. R. pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos pareiškime nurodyta, kad Bendrovė yra VMI skolininkė. Bendrovės 2023 m. sausio 25 d. įsiskolinimas valstybės biudžetui 71 482,74 eurųų. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių.

Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2022 m. lapkričio 17 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, Operatyvus patikrinimas baigtas 2022 m. lapkričio 22 d., surašant 2022 m. lapkričio 24 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Operatyvaus patikrinimo metu buvo patikrinta Bendrovės mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d.

Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui. Tokiu būdu, Bendrovė, vykdydama operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytus mokėjimus, pažeidė CK 6.9301 str. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai per atskaitingą asmenį buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką. Pateikiame dalį atliktų didesnių mokėjimų, atsiskaitant su UAB (duomenys neskelbtini).

Finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas V. R. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių V. R. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi V. R. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.

Bendrovės vadovas V. R., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m, lapkričio 15 d., nustatyta, kad V. R. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

V. R. atsiliepime nurodoma, kad nesutinka su Institucijos pareiškimu ir prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. V. R. nesutinka su VMI teiginiu, kad būdamas Bendrovės direktoriumi ir atlikdamas VMI pareiškime nurodytus mokėjimus pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynais ir negrynais pinigais atsiskaitymo eilę, nes visos prievolės Bendrovei mokėti PVM atsirado išrašius sąskaitas vieninteliam pirkėjui (duomenys neskelbtini) Kuri nevykdė savo įsipareigojimų ir vėlavo mokėti už paslaugas.

Bendrovė pagrįstai tikėjosi, kad (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus vykdys ir laiku atliks mokėjimus, kuriuos Bendrovė gavus galės sumokėti įmokas VMI pagal mokestinės paskolos sutartis.

2022 m. lapkričio 22 d. pateikė pakartotinį paklausimą antstolei dėl depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų, kad galėtų pateikti informaciją VMI atliekamo patikrinimo metu. VMI pasirašydama mokestinės paskolos sutartis su Bendrove sutiko, jog susidariusios skolos bus mokamos dalimis, todėl atlikus mokėjimą pagal mokestinės paskolos sutartį, įmonė turėjo teisę atlikti ir kitus mokėjimus, tokiais veiksmai nepažeisdama mokėjimų eiliškumo numatyto CK 6.930¹ straipsnyje.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kad Bendrovei 2022 m. sausio – gegužės mėnesiais negalėjo būti taikoma CK 6.930¹ str. 3 dalis, kadangi įmonė mokėjimus atliko ir indikacijų, kad ateityje negalės atsiskaityti su kreditore VMI nurodytu laikotarpiu, prašoma pareiškėjos pareiškimo netenkinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai. Šiame straipsnyje įtvirtinta nuostata yra imperatyvi.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą konstatuotina, jog pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskayti su kreditoriais, neturi pakankamai lešų visiems pareišktiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Bendrovės turimoje sąskaitoje, kurioje buvo piniginių lėšų, vyko daugkartiniai atsiskaitymai su kitu kreditoriumi ir šioje banko sąskaitoje piniginių lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, akivaizdu, nebuvo pakankama, nes skola VMI liko nepadengta ir banko sąskaitos likutis skolos padengimui tapo nepakankamas. Bendrovės lėšos buvo skirstomos netinkamai, akivaizdžiai matant, jog piniginių lėšų kiekis nėra pakankamas visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti.

Išsamiai išanalizavus, visus bylos teisingam išsprendimui reikšmingus faktus, nustatyta, kad V. R. teiginiai dėl aplinkybės, jog antstolės depozitinėje sąskaitoje esantys 5 000 eurų turi būti grąžinti VMI yra nepagrįsti, kadangi šie pinigai skirstomi vadovaujantis eiliškumo tvarka, todėl jie negali būti grąžinti į Bendrovė sąskaitą atlikti VMI mokėjimus, todėl tokie teiginiai laikytini deklaratyviais ir neįrodančiais, jog Bendrovė atsiskaitydama su kreditoriais neprivalėjo laikytis CK 6.930¹ įtvirtino atskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Teismų praktikoje, sprendžiant dėl pažeidėjo veiksmų pavojingumo, atsižvelgiama į tai, ar pažeidėjas pažeisdamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, veikė piktavališkai ar tokie veiksmai buvo nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant kreditorių interesams ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su siekiu apsaugoti (ar nepabloginti) kreditorių ir (ar) bendrovės interesų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrovė atsiskaitinėjo su paskesnės eilės nei VMI kreditoriais, ir aplinkybių, kurios patvirtintų, jog tokie atsiskaitymai buvo nulemti ekonominio būtinumo ir vykdomi išimtinai tik siekiant užtikrinti Bendrovės veiklą, nenustatyta. Atvirkščiai, atsiskaitymai buvo vykdomi kelių dienų intervalu nuo 2022 m. sausio 28 d. iki 2022 m. kovo 31 d. jau po to, kai buvo atsiradusi pareiga atsiskaityti su VMI, kas rodo Bendrovės vadovo siekį išvengti susidariusios nepriemokos VMI padengimo atliekant mokėjimus kitiems, pagal CK 6.930¹ straipsnį žemesnės eilės kreditoriams, sąskaitose nepaliekant piniginių lėšų, taip apsunkinant susidariusios skolos valstybės biudžetui išieškojimą. Remiantis bylos duomenimis akivaizdu, jog 2022 m. sausio 1 d. atsiradus prievolei Bendrovei sumokėti į valstybės biudžetą 71 482,4 eurų mokestinę nepriemoką, Bendrovės finansinė padėtis jau buvo sunki, remiantis bylos duomenimis, Bendrovė neturėjo pakankamai piniginių lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl abejonių tuo, jog V. R., atsiskaitydamas su paskesnės eilės kreditoriais Valstybinės mokesčių inspekcijos atžvilgiu, suvokė neteisėtą savo veiksmų pobūdį ir to siekė, veikė tyčia, nekyla. V. R. teiginiai, jog jis kaip Bendrovės vadovas kreipėsi į anstolę prašydamas skubos tvarka pervesti pinigus Bendrovei atsiskaitymui su VMI, tačiau anstolė laikydamasi eiliškumo vykdo išieškojimus pagal Hipoteką ir toks Bendrovės vadovo V. R. teiginys, kad pinigų yra antstolės depozitinėje sąskaitoe, tačiua jų negali pervesti VMI yra niekuo neparemtas ir laikytinas deklaratyvus.

Akivaizdu, jog tokie V. R. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Skirdamas nuobaudą V. R., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir konkrečias nusižengimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nustatė, kad V. R. vadovaujama bendrovė neturėjo galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais. V. R. eidamas bendrovės direktoriaus pareigas negalėjo nežinoti apie bendrovės turimas lėšas ir apie pareigą, esant jų trūkumui, laikytis CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-12-628/2019, 3K-3-130/2011, Nr. 3K-7-266/2006). Atsiskaitydamas ne su pirmos eilės kreditoriais jis prisiėmė atsakomybę už teisės aktų nevykdymą, todėl pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį jam skirtina nuobauda.

Asmeniui padariusiam administracinį nusižengimą administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytas ribas laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšies parinkimo, jų dydžio ir trukmės nustatymo bendrosios nuostatos įtvirtintos ANK 34 straipsnyje. Skiriant administracinę nuobaudą privalu atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 5 dalis suteikia teismui teisę atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014).

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio svarbu atkreipti dėmesį ne tik į nusižengimo pobūdį, bet ir jo padarymo aplinkybes. Vertinant tai, kad pažeidžiant atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą atsiskaitoma buvo su kitomis bendrovėmis sprendžiama, kad kreditorių eiliškumas buvo pažeidžiamas ne dėl piktavališkų ar savanaudiškų paskatų, o siekiant išlaikyti ir užtikrinti nenutraukiamą įmonės veiklą. Mokėjimais buvo stengiamasi nepabloginti tiek kreditorių, tiek bendrovės padėties. Vertinama ir tai, kad V. R. jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirba. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos net ir minimali riba yra itin griežta. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, V. R. paskirta net ir minimalaus dydžio bauda yra per griežta. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskiriant V. R., švelnesnę baudą, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas jos minimalus dydis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu,

nutaria:

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 400 (keturių šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadele“ banko Nr. (duomenys neskelbtini) banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr(duomenys neskelbtini), banko kodas 40100 arba Nr. (duomenys neskelbtini) banko kodas 21400; AB SEB banko Nr(duomenys neskelbtini) banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr(duomenys neskelbtini) banko kodas 71800; D. B. A/S Lietuvos filialo Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. (duomenys neskelbtini) banko kodas 72300.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1-2 dalys).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.