- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-24
- Bylos Nr.
- 2A-42-538/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14850-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Albina Pupeikienė, Bronius Valius
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo BUDYS, UAB „Ristata“
- Trečiasis asmuo
- K. B., AB „Klaipėdos laivų remontas“, UAB „Klaipėdos pilies uostas“, A. L.
- Advokatai
- Tomas Juodys
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-42-538/2014
NUTARTIS
2014 m. vasario 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Rūtai Žuvininkaitei, dalyvaujant ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei Vilmai Marcinkevičienei, atsakovo Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo BUDYS atstovui K. F., atsakovės UAB „Ristata“ ir partneriai atstovui advokatui Tomui Juodžiui, trečiajam asmeniui K. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, trečiojo asmens K. B. pareiškimą dėl prisidėjimo prie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo bei atsakovų Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo BUDYS, UAB „Ristata“ ir partneriai apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams UAB „Ristata“ ir partneriai, Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubui BUDYS, tretieji asmenys AB „Klaipėdos laivų remontas“, UAB „Klaipėdos pilies uostas“, K. B., A. L., dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 30 768,06 Lt nuostolių atlyginimo, 4 769,05 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2010-12-30 iki 2011-11-05, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2010-09-18 apie 20.00 val., pakilus vėjui, atsakovams priklausantis ir naudojamas laivas „Olga“, stovėjęs Danės upės kairiajame krante nuo įplaukos į Pilies uostą iki upės žiočių, sugadino ieškovui priklausančias naujai įrengtas krantines. Kranto darbuotojams pastebėjus, kad dėl stipraus vėjo yra nutrūkusios dauguma Danės upėje stovinčio laivo „Olga“ švartavimosi virvių, o krantinė dėl laivo trankymosi į ją yra apgadinta ir pats laivas gresia atitrūkti nuo krantinės, informavo uosto tarnybos kapitoną K. B., kuris informavo apie įvykį laivo kontaktinį asmenį ir pareikalavo nedelsiant atvykti į vietą bei siekiant išvengti didesnės žalos ir neleisti laivui atitrūkti nuo krantinės priėmė sprendimą ir nurodė kranto darbuotojams pagal turimas galimybes bei turimomis priemonėmis išlaikyti laivą prišvartuotą prie esamos krantinės, kad būtų išvengta didesnių nuostolių. Dėl atsakovų valdomo didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos krantinei ieškovė patyrė 35 537,11 Lt nuostolių. Atsakovų laivo „Olga“ savininko ir valdytojo neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad jie nederino laivo švartavimo, nesielgė atidžiai ir rūpestingai, laivą prišvartavo netinkamai, prišvartavus laivą prie ieškovui priklausančios krantinės nesudarė sutarties nei su ieškove, nei su AB „Klaipėdos laivų remontas“, tokiu būdu nesiekė išvengti žalos padarymo. Atsakovams atsakomybė kyla CK 6.270 str. 2 d. pagrindu, atsakovai atsako solidariai nes kartu valdė didesnio pavojaus šaltinį ir kartu atliko neteisėtus veiksmus. Nenustačius atsakomybę šalinančių aplinkybių (CK 6.270 str. 1 d.), didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltei nesant būtinai civilinės atsakomybės sąlygai, yra pagrindas konstatuoti esant civilinei atsakomybei ir pareigai visiškai atlyginti nuostolius (CK 6.263 str.). Atsakovai, valdydami didesnio pavojaus šaltinį kartu bendrai atliko neteisėtus veiksmus. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Ristata“ ir partneriai atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad įvykio metu uosto akvatorijoje siautė smarki audra, maksimalus vėjo greitis siekė 22 m/s, o Klaipėdos kanale stebėtas pavojingas hidrologinis reiškinys – traukūnas, tai turi būti vertinama kaip ekstremalus gamtinis įvykis, stichinis hidrologinis reiškinys, o tai negalėjo būti atsakovų numatoma, pašalinama ar išvengiama aplinkybė. Tokia nenugalima jėgos aplinkybė yra pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės. Be to, laivas „Olga“ prie Danės krantinės stovėjo su Pilies uosto kapitono K. B. sutikimu, todėl šio asmens nenumatymas galimo gamtos reiškinio – traukūno, įvertinus uosto akvatorijos ypatumus, turi įtakos atsakomybės sąlygoms dėl ieškovei priklausančių krantinių sugadinimo. Jeigu traukūnas galėjo būti numatytas, tada civilinė atsakomybė tenka trečiajam asmeniui AB „Klaipėdos laivų remontas“, nes tada galima konstatuoti, jog jis netinkamai vykdė savo pareigas, priežastinis ryšys tarp pasekmių būtų ne su atsakovės veiksmais švartuojant laivą prie krantinės, bet su trečiojo asmens netinkamų pareigų vykdymu, nurodant netinkamą švartavimosi vietą. Ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrindo, nes nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai bei visos civilinės atsakomybės sąlygos, egzistuojant nenugalimos jėgos aplinkybėms.
Atsakovas Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo BUDYS atstovas K. F. paaiškino, kad klubui BUDYS vadovauja nuo 1988 metų, jachtą „Olgą“ naudoja pagal panaudos sutartį, iš Smiltynės „Olga“ buvo pervaryta į nurodytą vietą uosto kapitono K. B. nurodymu, derino tikrasis laivo savininkas, jis perdavė nurodymą jam, pervarė jachtos kapitonas A. L. jo nurodymu ir laivą prišvartavo prie įvykio krantinės. Pastatant „Olga“ Danės krantinėje 2010-08-10 12.20 val. dalyvavo uosto kapitonas K. B., kuris ir nurodė jam tikslią vietą, kur prišvartuoti jachtą ir stebėjo kaip švartuojamasi, toje vietoje „Olga“ stovėjo kelias savaites iki įvykio, įvykio metu pats atvykti negalėjo nes sirgo, tačiau buvo kiti klubo nariai, kurie audros metu tvirtino švartavimo virves. Teigė, kad budėjimas jachtose neprivalomas. Krantinė buvo apgadinta dėl atsiradusios nenugalimos jėgos – dėl aukšto vandens lygio svyravimo Danėje, kuris vadinamas traukūnu, siūba ir yra neprognozuojamas gamtos reiškinys. Sutiko, kad audros metu buvo apgadintos ieškovei priklausančios krantinės, tačiau nėra aišku kas jas apgadino. Taip pat jam kėlė abejones ir paskaičiuotas žalos dydis.
Trečiasis asmuo AB „Klaipėdos laivų remontas“ atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu sutiko, teigė, kad atsakovų atsiliepime nurodyti motyvai yra nepagrįsti. Nurodė, jog leidimas statyti laivą „Olga“ prie krantinės atsakovams nebuvo suteiktas, jokia sutartis nepasirašyta, už paslaugas (stovėjimą) atsakovai už ginčo laikotarpį nėra sumokėję, laivas „Olga“ prie nurodytos krantinės prieš įvykį buvo pastatytas savavališkai, tokio dydžio laivas apskritai negalėjo švartuotis prie Danės krantinės, nes neatitinka leistinų parametrų ir uosto kapitonas jokiu būdu nebūtų leidęs šiam laivui švartuotis prie minėtos krantinės. Be to, laivas „Olga“ apskritą parą privalėjo būti su įgula, tačiau laivas buvo aplaidžiai paliktas be priežiūros ir budinčio asmens, žala atsirado dėl atsakovų aplaidumo. Prašė ieškinį tenkinti pilnai.
Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos pilies uostas“ atsiliepime į ieškinį su reikalavimu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad koncesijos sutarties vykdymui buvo reikalinga pagal konkurso sąlygas įsteigti atskirą juridinį asmenį. Nuo 2009-08-05, t. y. nuo įmonės įsteigimo, iki 2010-12-31 UAB „Klaipėdos pilies uostas“ veiklos nevykdė, tik 2011-01-01 AB „Klaipėdos laivų remontas“ jachtų uosto tarnyba reorganizuota ir jachtų bei katerių aptarnavimo veikla perkelta į UAB „Klaipėdos pilies uostas“.
Trečiasis asmuo K. B. atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė UAB „Ristata“ ir partneriai pagal 2009-01-26 paraišką – užsakymą pasirašė su uostu sutartį dėl stovėjimo ir kitų paslaugų suteikimo laivui „Olga“ Smiltynės jachtklube, 2009-08-25 ši sutartis buvo nutraukta, nes laivas pagal panaudos sutartį buvo perduotas klubui BUDYS, toliau laivas stovėjo uoste be sutarties. Jis informavo 2010-08-09 laivo „Olga“ savininką UAB „Ristata“ ir partneriai dėl laivo „Olga“ patraukimo iš jachtklubo ryšium su krantinių rekonstrukcijos darbų atlikimu. Sekančią savaitę jis išėjo atostogauti, t. y. nuo 2012-08-16 iki 2012-08-19, 20 diena buvo prastova, todėl grįžęs į darbą 2010-08-23 jis rado laivą „Olga“ stovintį Danės upėje kairiajame krante. Laivą pastatant ir prišvartuojant prie ginčo krantinės jis nedalyvavo, nematė kaip tai vyko, laivas pastatytas ir prišvartuotas jam nežinant ir be jo leidimo ir sutikimo, kur ir stovėjo iki 2010-09-18, t. y. iki nurodytos audros. Nuo 2010-08-23 iki 2010-09-18, t. y. beveik mėnesį, jis bandė įkalbėti klubo BUDYS vadovą patraukti laivą iš ginčo vietos, kuris žadėjo laivą perstatyti į laivui skirtą vietą – prie istorinių laivų krantinės, tačiau realiai laivo neperstatė ir vengė sudaryti sutartį su įmone bei apmokėti už stovėjimo paslaugą. Laivas buvo pastatytas nesudarius sutarties su krantinių operatoriumi, todėl pagal Laivybos taisykles laive „Olga“ privalėjo nuolat būti budėtojas, tačiau jo nebuvo, nebuvo jo ir per audrą. Audros metu, siekiant išvengti didesnių nuostolių, uosto budėtojas ir bocmanas uždėjo jo telefoniniu nurodymu iš uosto sandėlio paimtas papildomas švartavimosi virves, nes laivas „Olga“ jau grėsė atitrūkti nuo krantinės, dedant papildomas virves dalyvavo ir atsitiktinai uoste buvęs klubo BUDYS narys A. G.. Praėjus keletui dienų po audros klubo BUDYS nariai laivą „Olga“ prišvartavo prie istorinių laivų krantinės.
Trečiasis asmuo A. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra klubo BUDYS narys, jis vadovavo pervarant laivą „Olga“ iš Smiltynės ir prišvartuojant Danėje prie krantinės, nurodymą išplaukti iš Smiltynės uosto jis gavo iš BUDŽIO klubo prezidento K. F., kuris nurodė, kad turi prasidėti uosto gilinimo darbai. Laivą reikėjo pastatyti į istorinių laivų krantinę, tačiau buvo per seklu ir jis negalėjo įplaukti, todėl laivą prišvartavo Danės krantinėje, tačiau vėliau atvyko K. B. ir liepė laivą perstatyti link žiočių, kur jis ir stovėjo iki audros. Kurioje vietoje švartuoti Danės krantinėje, nurodė uosto kapitonas K. B., jis nurodymus davė krante esantiems, jis konkrečiai nurodymą švartuoti laivą Danės krantinėje gavo iš klubo BUDYS prezidento K. F., kuris tuo metu stovėjo krante su K. B. ir su juo kalbėjo, K. B. tuo metu matė pirmą kartą, anksčiau su juo nėra bendravęs. Pastatyti „Olga“ istorinių laivų krantinėje tuo metu negalėjo, nes buvo žemas vandens lygis. Įvykio metu audros metu prie laivo jo ir įgulos nebuvo, jis atvyko kitą dieną ir matė laivo ir krantinės apgadinimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-06-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai solidariai iš atsakovų UAB „Ristata“ ir partneriai ir Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo BUDYS 20 512,04 Lt nuostolių atlyginimą, 3 179,36 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2010-12-30 iki 2011-11-05, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, t. y. nuo 23 691,40 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2011-11-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė valstybei iš atsakovų UAB „Ristata“ ir partneriai ir Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo BUDYS lygiomis dalimis 710,74 Lt žyminio mokesčio ir 66,75 Lt pašto išlaidų; priteisė atsakovei UAB „Ristata“ ir partneriai iš ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 1 008 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog labiau tikėtina, kad atsakovams UAB „Ristata“ ir partneriai, gavus AB „Klaipėdos laivų remontas“ 2010-08-09 raštą dėl laivo „Olga“ patraukimo iš Smiltynės jachtų uosto, ir laivo tuometiniam naudotojui klubui BUDYS nepateikus užsakymo dėl laivo „Olga“ stovėjimo Pilies jachtų uoste ar Danės upės krantinėje, kurią naudojo Koncesijos sutarties pagrindu AB „Klaipėdos laivų remontas“, paslaugos suteikimo ir nepasirašius tokios paslaugos suteikimo sutarties, atsakovo klubo BUDYS iniciatyva ir veiksmais, tam neprieštaraujant Jachtų uosto kapitonui K. B., laivas „Olga“ 2010-08-10 buvo pastatytas Danės krantinėje ir ten stovėjo nuo 2010-08-10 iki 2010-09-18 audros, kurios metu ir buvo apgadinta ginčo krantinė. Padarė išvadą, jog laivas „Olga“ 2010-08-10 iš Smiltynės uosto į Danės upės krantinę buvo plukdytas laivo savininko UAB „Ristata“ ir partneriai nurodymu, jo žinia ir sutikimu, plukdant laivą bei jį prišvartuojant ginčo krantinėje panaudos gavėjui klubui BUDYS savo jėgomis, veiksmais ir rizika. Nustatė, kad laivą „Olga“ prišvartavus ir stovint jam ginčo laikotarpiu prie ginčo krantinės, atsakovams nesudarius sutarties su uosto kapitono tarnyba dėl laivo stovėjimo paslaugos teikimo, laive „Olga“ nebuvo budinčių ar kitų už laivo saugumą atsakingų asmenų, galinčių nustatyta tvarka rinkti, gauti bei panaudoti informaciją apie gręsiančias ar esamas ekstremalias ar joms panašias meteorologines sąlygas uosto teritorijoje ir imtis visų įmanomų saugios laivybos priemonių. Pažymėjo, kad faktinis priežastinis ryšis yra akivaizdus – Danės krantinė nebūtų apgadinta, jei ten ginčo metu nebūtų atsakovų neteisėtais veiksmais pastatytas ir prišvartuotas laivas „Olga“. Ieškovė pateikė byloje duomenis, paskaičiavimus bei įrodymus dėl 30 768,06 Lt nuostolių, atsiradusių dėl Danės krantinės sugadinimo ginčo metu. Pateiktų duomenų bei įrodymų atsakovai bylos nagrinėjimo metu neginčijo, juos paneigiančių įrodymų bei priešinių reikalavimų, prašymų, paskaičiavimų neteikė, apsiribojo tik bendro pobūdžio pastebėjimais bei pasvarstymais dėl ieškovės pateiktų nuostolių paskaičiavimų, duomenų ir įrodymų objektyvumo, iš esmės pripažino žalos faktą bei jos atsiradimo laiką, todėl padarė išvadą, jog ieškovė įrodė nurodytų nuostolių faktą bei dydį 30 768,06 Lt sumai, nustatytus po 2010-09-18 ginčo įvykio. Pažymėjo, kad atsakovų nurodytos aplinkybės dėl nenugalimos jėgos, kaip pagrindo atleisti nuo atsakomybės, byloje neįrodytos. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-09-18 siautė smarki audra, Klaipėdos kanale stebėtas pavojingas hidrologinis reiškinys – traukūnas, ginčo vietoje galėjo būti tarp silpno ir vidutinio traukūno, traukūną kaip reiškinį nustatyti galima prieš parą, jis ir buvo nustatytas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Jūrinių prognozių skyriuje. Teigė, jog reikėjo atsakovams, kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkui ir valdytojui, domėtis bei gauti šią informaciją ir užkirsti kelią galimoms neigiamoms pasekmėms perstatant laivą iš galimai pavojingos vietos į saugią vietą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-09 nutarimu Nr. 241 patvirtintų Ekstremalių įvykių kriterijus, ginčo metu buvęs reiškinys tarp silpno ir vidutinio traukūno nėra priskiriamas prie ekstremalaus hidrometeorologinio reiškinio (2.3.3.p.), traukūnas kaip hidrologinis reiškinys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje yra numatomas ir prognozuojamas, ginčo metu ir ginčo vietoje šis traukūnas buvo numatytas bent jau prieš parą, todėl nustatyti ginčo metu šie trumpalaikiai vandens lygio svyravimai bei bangų aukštis negali būti vertinamas kaip nenugalima jėga. Teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad laivo „Olga“ švartavimo Danės krantinėje metu 2010-08-10 dalyvavo ir Jachtų uosto kapitonas K. B., konstatavo, kad laivas „Olga“ ginčo metu, t. y. nuo 2010-08-10 iki 2010-09-18, stovėjo ginčo vietoje, t. y. Danės krantinėje su Jachtų uosto kapitono K. B. sutikimu. Vertino Jachtų uosto kapitono K. B. veiksmus (neveikimą) laivo „Olga“ komandos nariams švartuojant laivą 2010-08-10 nesilaikant nustatytos reglamentavimo tvarkos ir jiems neinformuojant apie tai budėtojų bei bocmano ir nesudarant sąlygų pastariesiems atlikti jiems priklausančius pagal užimamas pareigybes švartavimosi veiksmus, taip pat nepatikrinant po švartavimosi darbų atlikimo šių atliktų darbų teisingumo, kvalifikuotumo, patikimumo, paliekant laivą stovėti ir nekontroliuojant švartavimosi kokybės ir vandens svyravimo bei pokyčių, nesiimant priemonių bei veiksmų laiku gauti pakankamą informaciją apie numatytas pavojingas hidrometeorologines sąlygas ir įvertinus gręsiantį pavojų imtis priemonių dėl laivo patraukimo iš pavojingos stovėjimui vietos tuo pačiu informuojant apie tai asmeniškai laivo kapitoną, t. y. neatliekant dalies veiksmų saugios laivybos užtikrinimui, teismo vertinami kaip prisidėjimas prie atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų, turėjusių įtakos bei buvusių priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis neigiamomis pasekmėmis. Tiek Jachtų uosto kapitonas K. B., tiek AB „Klaipėdos laivų remontas“ neprieštaravo, kad ginčo laikotarpiu laivas „Olga“ stovėtų ginčo vietoje, taigi tuo pačiu ir jie prisiėmė teises bei pareigas jų teritorijoje stovinčio laivo „Olga“ atžvilgiu, taigi prisiėmė ir dalį galimų neigiamų pasekmių riziką. Teismas padarė išvadą, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir trečiojo asmens veiksmai, kurie sąlygojo dalį ieškovės nurodytų nuostolių atsiradimą. Kadangi bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepageidavo ir nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo kitiems (kitam) tretiesiems asmenims, kryptingai laikėsi pozicijos ir įrodinėjo tik atsakovų kaltę, todėl teismas, įvertinęs nustatytų veiksmų apimtį, pobūdį priteistinos žalos dydis sumažino 1/3 dalimi, t. y. 10 256,02 Lt.
Apeliantė (ieškovė) Klaipėdos miesto savivaldybės administracija teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-21 sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, jog laivo valdytojai, prišvartavę laivą, neatėjo pas uosto budintį sudaryti sutarties dėl laivo priežiūros paslaugų, nesitarė su trečiaisiais asmenimis dėl laivo švartavimo, todėl krantinės operatorius UAB „Klaipėdos laivų remontas“ neturėjo pareigos atlikti veiksmus vien tuo pagrindu, kad laivas faktiškai buvo prišvartuotas prie krantinės. To nepadarius būtent atsakovų veiksmai sąlygojo nuostolių atsiradimą. Pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino, kad tretieji asmenys neprieštaravo, kad ginčo laikotarpiu laivas stovėtų ginčo vietoje. Taip, apeliantės manymu, ignoruojami trečiųjų asmenų paaiškinimai, jog atsakovo Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo BUDYS atstovas K. F. kone kasdien buvo raginamas peršvartuoti laivą į kitą vietą bei sudaryti paslaugų teikimo sutartį. Teigia, kad apylinkės teismas nenurodė jokio teisės akto, kuriuo remiantis pareiga inicijuoti paslaugų teikimo sutartį būtų nustatyta krantinės operatoriui.
Trečiasis asmuo K. B. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo, juo prašo apeliantės apeliacinį skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubas BUDYS pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad krantinės žala atsirado dėl nenugalimos jėgos.
Tretieji asmenys AB „Klaipėdos laivų remontas“, UAB „Klaipėdos pilies uostas“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo prašo apeliantės (ieškovės) skundą tenkinti. Nurodo, jog leidimas švartuoti laivą prie krantinės nebuvo duotas, sutartis nebuvo sudaryta, už stovėjimą nebuvo sumokėta. Beveik kasdien buvo prašoma laivą patraukti arba sudaryti paslaugų sutartį, tačiau atsakovas Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubas BUDYS tai ignoravo. Laivo kapitonas apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis pats sprendė, kada patraukti laivą, tačiau iki audros dienos to nepadarė.
Šalies argumentai
Apeliantas (atsakovas) Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubas BUDYS pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, jog tikroji Dangės krantinės atkarpos pažeidimo priežastis buvo visai ne teismo sprendime nurodytas laivas, ir ne „galimai mažas ar vidutinis traukūnas“, o bangų mūša, vienas grėsmingiausių gamtos reiškinių, kuris jūrinėje praktikoje laikomas neįveikiama jėga.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Ristata“ ir partneriai pateikė atsiliepimą į ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir atsakovo Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo BUDYS apeliacinius skundus, juo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo apeliacinį skundą tenkinti. Atsakovė sutinka su atsakovo argumentais dėl to, kad įvykis įvyko dėl nenugalimos jėgos. Tikina, kad netinkamai savo pareigas atliko trečiasis asmuo AB „Klaipėdos laivų remontas“, kadangi leido laivui prisišvartuoti būtent toje vietoje, kur reiškėsi traukūnas.
Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą į atsakovo Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo BUDYS apeliacinį skundą, juo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovas apylinkės teisme gynėsi teigdamas, jog įvykio metu reiškėsi traukūnas, o apeliaciniame skunde tikina, kad įvykio metu vyko kitas reiškinys – bangų mūša. Atsakovas nepaaiškino, kodėl liudytojai, teigiantys apie bangų mūšą, nebuvo apklausti pirmosios instancijos teisme.
Tretieji asmenys AB „Klaipėdos laivų remontas“, UAB „Klaipėdos pilies uostas“ pateikė atsiliepimą į atsakovo Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo BUDYS apeliacinį skundą, juo prašo apelianto (atsakovo) skundą atmesti. Nurodo, jog laivas buvo pastatytas savavališkai, nesuderinus vietos, nesudarius sutarties, be to, laivas buvo paliktas be priežiūros.
Šalies argumentai
Apeliantė (atsakovė) UAB „Ristata“ ir partneriai pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, jog įvykio metu, kai buvo apgadinta krantinė, Klaipėdos kanale stebėtas pavojingas hidrologinis reiškinys – traukūnas, kuris buvo tarp silpno ir vidutinio. Teigia, kad įvykio metu buvo labai dideli vandens lygio svyravimai. Teigia, kad įvykio metu buvo tokios hidrometeorologinės sąlygos, kurios objektyviai nebuvo užfiksuotos Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos prie aplinkos ministerijos Jūrinių prognozių skyriui atliekant vandens lygio matavimus. Tikina, kad matavimai buvo netikslūs, o apylinkės teismas neįvertino atsakovų teiginių ir įrodymų dėl nenugalimos jėgos. Pažymi, kad apylinkės teismo sprendime nėra aiškiai pasisakyta, kas nulėmė krantinės sugadinimus. Atsakovės nuomone švartavimo taisyklių pažeidimai nėra įrodyti, kadangi atsakovei nebuvo taikyta administracinė atsakomybė už laivo švartavimą. Mano, kad krantinės sugadinimą lėmė nenugalima jėga, todėl atsakovė turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės. Teigia, kad nustačius, jog laivas buvo švartuojamas AB „Klaipėdos laivų remontas“ atsakingo pareigūno sutikimu, konstatuotinas susitarimo dėl laivo švartavimo prie krantinės sudarymas, kadangi, atsakovės nuomone, įstatymas nenumato privalomos rašytinės formos sutarčiai dėl laivo švartavimo prie krantinės. Nurodo, kad jeigu trečiasis asmuo, nurodydamas švartavimo vietą, nenumatė, kad šioje vietoje pasireikš traukūnas, atsakovė irgi to negalėjo numatyti, vadinasi trečiasis asmuo netinkamai vykdė savo pareigas, dėl to ieškovei nereiškiant reikalavimų trečiajam asmeniui AB „Klaipėdos laivų remontas“, ieškinys turi būti atmestas.
Atsiliepimas
Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Ristata“ ir partneriai apeliacinį skundą, juo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovė nepritvirtino laivo tinkamai. Tikina, kad atsakovo netinkamas elgesys sąlygojo žalos atsiradimą. Pažymi, kad atsakovas, kaip laivo valdytojas, žinodamas apie dažną reiškinį – traukūmą – privalėjo pasirūpinti, kad neteisėtai pastatytas laivas nepadarytų žalos. Nurodo, kad laivo asmeniui, valdančiam didesnio pavojaus šaltinį, keliami didesni rūpestingumo, apdairumo reikalavimai, todėl privalėjo elgtis taip, kad žalos būtų išvengta.
Tretieji asmenys AB „Klaipėdos laivų remontas“, UAB „Klaipėdos pilies uostas“ pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Ristata“ ir partneriai apeliacinį skundą, juo prašo apeliantės (atsakovės) skundą atmesti. Nurodo, jog leidimas švartuoti laivą nebuvo suteiktas, laivo kapitonas patvirtino, kad pats sprendė, kada patraukti laivą. Teigia, kad laive turėjo būti budėtojas, tačiau jo nebuvo, tai parodo atsakovo atsainų požiūrį ir neteisėtus tęstinius veiksmus.
Trečiasis asmuo, buvęs AB „Klaipėdos laivų remontas“ Pilies uosto kapitonas K. B. pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Ristata“ ir partneriai ir atsakovo Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo BUDYS apeliacinius skundus, juo prašo skundus atmesti. Nurodo, jog laivo švartavimo metu jis atostogavo ir jokio leidimo švartuoti laivą nesuteikė. Teigia, kad atsakovas tikino, kad laivas bus patrauktas. Pažymi, kad atsakovas nesudarė sutarties su krantinės operatoriumi, nemokėjo už paslaugas. Atsakovas turėjo pareigą patraukti laivą, tačiau to nepadarė. Teigia, kad trečiojo asmens AB „Klaipėdos laivų remontas“ atstovai papildomai įvykio metu papildomai laivą pritvirtino virvėmis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog susisiekimo komunikacijos – Danės upės krantinė, unikalus Nr. 4400-1977-6813, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – vandens uostų, nuo 2010-01-26 nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei (t. 1, b. l. 7–10). Iš byloje pateikto 2009-08-07 „Pilies uosto ir Danės krantinių nuo upės žiočių iki Biržos tilto valdymo ir naudojimo koncesijos sutarties“ Nr. J11-78 (patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009-06-26 sprendimu Nr. T2-271) (toliau – Koncesijos sutartis), sudarytoje tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir AB „Klaipėdos laivų remontas“ (koncesininkas) bei UAB „Klaipėdos pilies uostas“ (bendrovė) matosi, kad siekiant užtikrinti Pilies uosto ir Danės upės krantinių eksploatavimą, skatinant privataus ir viešojo sektoriaus efektyvią partnerystę, ieškovė perdavė ginčo inžinierinį statinį (krantines) nurodytiems tretiesiems asmenims ir suteikė teisę koncesininkui ir bendrovei leidimą vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su Pilies uosto ir Danės upės krantinės valdymu, naudojimu, priežiūra ir eksploatacija bei viešųjų paslaugų teikimu, pajamų iš šios veiklos gavimu, o koncesininkas bei bendrovė įsipareigojo vykdyti tokią ūkinę veiklą bei prisiimti su tokia veikla susijusią riziką bei prisiimti teises ir pareigas (Koncesijos sutarties 1.1. p., 2.1. p., 2.4. p., 4.1.4.p.), užtikrinti Pilies uosto ir Danės upės krantinių tinkamą eksploatavimą ir naudojimą pagal paskirtį, naudoti Pilies uosto ir Danės upės krantines tik paslaugų ir papildomų paslaugų teikimui (Koncesijos sutarties 5.1.1.p, 5.1.2 p., 5.3 p. ir kt.). Sutartyje aptardami paslaugų ir papildomų paslaugų sąvokas (Koncesijos sutarties 1.1.p.), įsipareigojo savo sąskaita apdrausti savo civilinę atsakomybę, kuri gali kilti dėl paslaugų ir papildomų paslaugų teikimo (Koncesijos sutarties 7.4. p., 7.6. p., 7.7.p.), šalys taip pat susitarė ir dėl įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo (Koncesijos sutarties 8.1. p., 8.2. p., 8.3. p.)(t. 2, b. l. 35–52, t. 3, b. l. 95–100, 136–137). Nustatyta, kad ginčo krantinę Danės upėje ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2010-08-10 iki 2010-09-18, Koncesijos sutarties pagrindu valdė ir veiklą vykdė trečiasis asmuo AB „Klaipėdos laivų remontas“, taip pat nustatyta, jog Koncesijos sutarties pagrindu koncesininko ir bendrovės veikla, teisės ir pareigos, atsakomybė bei visi su tuo susiję klausimai reglamentuoti ir nustatyti tik konkrečios kategorijos laivų, t. y. „pramoginės paskirties laivų iki 24 metrų ilgio: burinių ir motorinių jachtų, katerių“ atžvilgiu, analogiškai veikla reglamentuota ir AB „Klaipėdos laivų remontas“ Jachtų uosto kapitono pareigybiniais nuostatais. Taip pat nustatyta, kad draudimo išmokos dėl ginčo įvykio metu padarytų nuostolių nebuvo išmokėtos, kadangi draudimo sutartyje nustatyta frančizės suma viršijo žalos dydį (t. 3, 95–96, 101–115, 120–122).
Apeliantai: atsakovas Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo BUDYS ir atsakovė UAB „Ristata“ ir partneriai tikina, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos – reiškinio, kuris vadinasi traukūnas. Apeliantė UAB „Ristata“ ir partneriai teigia, kad traukūno stiprumą netiksliai prognozavo Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos prie aplinkos ministerijos Jūrinių prognozių skyrius.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje pateiktas Lietuvos hidrometeorolgijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Jūrinių prognozių skyriaus 2012-11-13 raštas Nr. (4.3.8)-31MS-341, jame nurodyta, jog „2010-09-18 buvo išmatuotas maksimalus vėjo greitis 22 m/s ir silpnas traukūnas“. Taip pat nurodyta, kad šis reiškinys (traukūnas) yra prognozuojamas, jo prognozės yra sudarinėjamos ir teikiamos bendrovėms, kurios užsisako šias paslaugas. Be to, pažymėta, jog vėjas, kurio greitis siekia daugiau kaip 15 m/s stebimas vidutiniškai apie 60 dienų per metus. Pažymėtina, kad tiek apeliantė, tiek ieškovė pirmos instancijos teismui teikė oficialius duomenis apie ginčo metu egzistavusias hidrometeorologines sąlygas.
Aktualu pažymėti, kad apylinkės teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, nusprendė iškviesti liudyti Hidrometeorologijos tarnybos specialistą, ilgametę darbinę patirtį turintį ir išvadas dėl ginčo metu egzistavusių hidrometeorologinių sąlygų teikusį L. P.. Šis specialistas išsamiai pasisakė apie traukūno reiškinį, paaiškino, kad šis reiškinys yra prognozuojamas, jo prognozės sudarinėjamos ir pasitvirtina net 90 procentų. Taip pat nurodė, kad šis reiškinys mūsų vėjuotame krašte nėra retas.
Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, apeliantas atsakovas Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo BUDYS nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jis nėra atsakingas už kilusią žalą, nes laivas „Olga“ krantines apgadino dėl įvykio dieną fiksuoto traukūno. Tuo tarpu apeliaciniame skunde kalba ne tik apie traukūną, tačiau ir apie visiškai kitą reiškinį – bangų mūšą. Apie šį reiškinį pirmos instancijos teisme nebuvo kalbama. Maža to, ir oficialios prognozės tokio reiškinio nenustatė.
Šiai teisinei situacijai svarbu tai, jog laivas „Olga“ panaudos sutartimi buvo perduotas (iš dalies) Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubui BUDYS. Be kitų tikslų, šio klubo tikslas inter allia yra jūrinės istorijos ir kultūros tyrinėjimas. Kaip teigė šio klubo pirmininkas, šiame klube yra patyrusių, jūrinių žinių turinčių specialistų. Maža to, klubo BUDYS pirmininkas (laivo valdytojas) posėdžių metu išsamiai pasakojo apie traukūno reiškinį ir jo susidarymą. Be to, atsakovo atstovas K. F. nurodė, kad jis konsultuoja įvairius specialistus, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pažymėjo, kad upės gylis (per seklu) neatitinka reikalavimų, dugne daug įvairių šiukšlių. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia teigti, kad laivo valdytojas, žinodamas apie dažną vėją pajūrio krašte, staigius vandens lygio svyravimus, duomenis apie ne iki galo tinkamą gylį, privalėjo pasirūpinti, kad pastatytas laivas nepadarytų žalos, ar prognozuoti prisišvartavimo pasekmes.
Apeliantė savo skunde nurodo, „nustačius, kad silpnas ir vidutinis traukūnas negalėjo sukelti tokių krantinės apgadinimų, spręstina, jog krantinės sugadinimas buvo nulemtas tokių hidrometeorologinių sąlygų, kurios nebuvo prognozuojamos“. Šis apeliantės teiginys visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis pateiktiems oficialiems įrodymams (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Lietuvos hidrometeorolgijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Jūrinių prognozių skyriaus išvados nėra paneigtos jokiais kitais duomenimis ar rašytiniais įrodymais.
Apeliantė skunde nurodo, kad 2013-03-13 teismo posėdyje apeliantės atstovui nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimų Hidrometeorologijos tarnybos atstovui, todėl apeliantė surinko papildomus duomenis, kurie negalėjo būti pateikti anksčiau ir prašo juos prijungti prie bylos. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė negalėjo užduoti klausimų Hidrometeorologijos tarnybos atstovui ne dėl to, kad jai nebuvo sudaryta galimybė, o dėl to, kad nei apeliantė, nei atstovas į teismo posėdį neatvyko (CPK12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė, siekdama pagrįsti savo argumentus, apie traukūno reiškinio priskyrimą nenugalimai jėgai, skunde remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840, kuriuo patvirtintos atleidimo nuo civilinės atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklės. Šiuo aspektu svarbu tai, jog šis teisės aktas visiškai neaktualus nagrinėjamai bylai. Iš šio teisės akto preambulės akivaizdu, kad jis skirtas santykiams, susijusiems su prekybos, pramonės ir amatų rūmų veikla. Šią išvadą leidžia daryti ir su šiuo teisės aktu susijęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimas Nr. 222, juo patvirtinta nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarka. Iš šios tvarkos turinio akivaizdu, kad prekybos, pramonės ir amatų rūmai išduoda pažymas asmenims, verčiantiems komercine – ūkinė veikla ir negalintiems dėl nustatytos nenugalimos jėgos įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, apeliantė (atsakovė) nepagrįstai remiasi šiuo teisės aktu.
Kaip jau minėta anksčiau, byloje esantys oficialus įrodymai liudija, kad ginčo metu vėjo greitis siekė 22 m/s, fiksuotas silpnas traukūnas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 370/2010). Vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga savaime (per se), nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti. Vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012). Byloje esantis Hidrometeorologijos tarnybos 2012-11-13 raštas liudija, kad vėjas, kurio greitis daugiau nei 15 m/s fiksuojamas vidutiniškai 60 dienų per metus. Tai reiškia, kad stiprus vėjas ir dėl jo susidarantis traukūnas negali būti laikomas nenugalima jėga. Kasacinis teismas išaiškino, kad Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna stipresnių vėjų, kurie gali padaryti žalos, tačiau tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 381/2012). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog asmeniui turinčiam, valdančiam laivą – didesnio pavojaus šaltinį, keliami didesni rūpestingumo, apdairumo reikalavimai, ir jei toks asmuo elgtųsi kaip vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias), žalos būtų išvengta. Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliantės argumentai apie egzistavusią nenugalimą jėgą visiškai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra aplinkybių, dėl kurių apeliantė turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės, būtent, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nenugalima jėga (force majeure).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kitas svarbias šiai bylai aplinkybes. Apeliantė (atsakovė) skunde teigia, kad nenustatyti jos neteisėti veiksmai, todėl civilinė atsakomybė apeliantės atžvilgiu negalima. Sis apeliantės argumentas yra visiškai nepagrįstas. Visų pirma akcentuotina, kad įstatymas neteisėtus veiksmus apibrėžia: 1) kaip neįvykdymą įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas); 2) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas); 3) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai kaip bendro pobūdžio reikalavimas koreliuoja su kitu bendro pobūdžio reikalavimu elgtis taip, kad niekam nepadarytum žalos (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Kaip ir minėta, neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliantės neteisėti veiksmai pasireiškė: 1) bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymu, 2) Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių pažeidimu, kuriose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010-07-19 įsakymu Nr. 3-451 nustatyta, kad Lietuvoje galioja 7.01 straipsnio 3 dalis, joje nurodyta, kad laivai turi būti prišvartuoti taip, kad negalėtų keisti padėties, kelti pavojaus, atsižvelgiantį vėją, vandens lygio kitimus ir bangavimą, pažeidimu (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Antra, bylos duomenys patvirtina, kad leidimas statyti laivą „Olga“ prie krantinės nebuvo suteiktas, jokia sutartis nepasirašyta, už paslaugas (stovėjimą) nebuvo ir nėra sumokėta (CPK 178 straipsnis). Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Vadovaujantis AB „Klaipėdos laivų remontas” galiojančia tvarka, sutarties raštu galima ir nesudaryti, bet tada reikia mokėti mokestį už naudojimąsi uosto paslaugomis pagal kainininką. Nei vieno iš šių veiksmų atlikta nebuvo (CPK 12 straipsnis ,CPK 178 straipsnis). Trečia, vadovaujantis Saugios laivybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, jog tam, kad būtų užtikrinta saugi laivyba laivo reiso metu, taip pat saugi laivo eksploatacija jam stovint prie krantinės ar nuleidus inkarą, laive organizuojami budėjimai. Taigi, nesudarius sutarties su krantinių operatoriumi, aptartas reglamentavimas įpareigojo atsakovą užtikrinti, kad laive būtų organizuotas budėjimas dėl nuolat besikeičiančio vandens lygio Danės upėje ir meteorologinių sąlygų. To padaryta nebuvo. Akcentuotina, jog nuo budėjimo gali atleisti tik krantiniu operatorius, sudarius atitinkamą sutartį su laivo savininkais ar naudotojais (Laivybos taisyklės, Valstybės žinios, 2010-07-22, Nr. 87-4626). Tą aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžių metu apylinkės teisme liudijęs Saugios laivybos administracijos atstovas J. L.. Byloje įrodymų, kad atsakovas nuo nurodytos pareigos buvo atleistas, nėra (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Ketvirta, klubas BUDYS, kurio nuostatuose be kitų veiklos uždavinių, nurodyti ir šie veiklos uždaviniai – jūrinė edukacija, teoriniai kursai, pažintiniai pramoginiai–sportiniai plaukiojimai, jachtų priežiūros praktika, tarptautinio jachtų vadų kvalifikacinių dokumentų išdavimas egzaminus išlaikiusiems klubo nariams, t. y. klubo BUDYS veikla turėtų būti kaip geros jūrinės praktikos pavyzdys eksploatuojant ir prižiūrim naudojamus laivus, tačiau atsakovas Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubas BUDYS perplukdė laivą neturėdamas tam jokio leidimo ir nieko neinformuodamas, t. y. eksploatavo laivą, kai tai buvo apskritai draudžiama (paskutinė kasmetinė techninė apžiūra buvo atlikta 2008-04-11 ir galiojo iki 2008-05-31 (t. 1, b. l. 40–43), laivą prišvartavo nesuderinęs nei dėl vietos, nei dėl apmokėjimo už krantinės vietą, neužtikrino, kad laive, kuris pastatytas nesudarius sutarties su krantinių operatoriumi nuolat būtų budėtojas. Taigi, tai įrodo būtent atsakovų atsainų požiūrį. Anksčiau nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog šios aplinkybės yra įrodytos, todėl nepagrįsti apeliantės – atsakovės teiginiai, kad nėra nustatyta neteisėtų veiksmų.
Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio apibrėžtį ir formuojamą teismų praktiką skiriamas tiesioginis ir netiesioginis priežastinis ryšys. Tiesioginiu priežastiniu ryšiu laikomas toks priežastinis ryšys, kai dėl neteisėtų asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai, t. y. teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmai yra tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais. Netiesioginis priežastinis ryšys konstatuojamas tada, kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, tačiau sudaro sąlygas žalai atsirasti ir jai padidėti, t. y. asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda, tam tikru laipsniu lemia neigiamų padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010'm. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procese sąlygiškai išskiriami du etapai. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar konkretūs neigiami padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (conditio sine qua non testas). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008). Būtent sprendžiant dėl teisinio priežastinio ryšio buvimo atsižvelgiama į pirmiau nurodytą netiesioginio priežastinio ryšio taisyklę, kad, norint konstatuoti priežastinį ryšį, pakanka nustatyti, jog atsakingo asmens elgesys yra nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Teismo posėdžio metu apylinkės teisme laivo „Olga“ kapitonas A. L. patvirtino, kad patys nusprendė, kada išplauks ir kur statys laivą „Olga“. Taip pat teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis pats, kaip kapitonas, sprendė, kada galės patraukti laivą iš neleistinos vietos. Patvirtino, kad tai buvo galima padaryti iki audros dienos, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada ir akcentuoja, kad atsakovų neteisėti veiksmai (neveikimas) turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovai bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių nustatyta tvarka nepaneigė. Nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšis yra akivaizdus – Danės krantinė nebūtų apgadinta, jei ten ginčo metu nebūtų atsakovų neteisėtais veiksmais pastatytas ir prišvartuotas laivas „Olga“.
Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada ir kaip nepagrįstus atmeta ieškovės argumentus dėl to, kad trečiasis asmuo AB „Klaipėdos laivų remontas“ iki galo tinkamai atliko savo pareigas. Pažymėtina, kad nors atsakovas BUDYS nesudarė su trečiuoju asmeniu paslaugų sutarties, nesuorganizavo budėjimo, nereiškia, kad trečiojo asmens teritorijoje prišvartuotas laivas neribotą laiką gali likti be priežiūros. Apie gręsiantį traukūną krantinės operatoriui AB „Klaipėdos laivų remontas“, kaip ir atsakovui, turėjo būti žinoma. Pabrėžtina, kad perspėjimai telefonu, papildomų virvių pritvirtinimas jau įvykio metu nėra pakankamas pagrindas konstatuoti trečiojo asmens AB „Klaipėdos laivų remontas“ galimų neigiamų padarinių prisiėmimo rizikos eliminavimą. Kadangi ieškovė nepageidavo ir nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo kitiems (kitam) tretiesiems asmenims, kryptingai laikėsi pozicijos ir įrodinėjo tik atsakovų kaltę, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytų veiksmų apimtį, pobūdį, mano, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai priteistinos žalos dydis sumažino 1/3 dalimi, t. y. 10 256,02 Lt suma.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.