- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-13
- Bylos Nr.
- AN2-308-935/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01137-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. D.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarimo, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį 500 Eur dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. V. D. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „S.“ direktoriumi, 2021 m. vasario 25 d. sudarė darbo sutartį ir nelegaliai leido įmonėje dirbti Baltarusijos Respublikos piliečiui A. D.. Tokiais veiksmais V. D. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 23 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniame skunde V. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkė teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes jis nepadarė administracinio nusižengimo.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors V. D. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, kuriuo buvo kaltinamas, tačiau jis mano, jog nustatyti įdarbinimo pažeidimai nebuvo tokio sunkaus pobūdžio, kad būtų galima apeliantą traukti administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo. Jei vis dėl to apeliacinės instancijos teismas spręs, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, apeliantas tikina, kad šis teisės pažeidimas buvo padarytas netyčia, jis dėl teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi.
4. V. D. aiškina, kad UAB „S.“ 2021 m. vasario 25 d. sudarė darbo sutartį su Baltarusijos Respublikos piliečiu A. D. ir priėmė dirbti betonuotoju. Prieš įdarbinant buvo įsitikinta, kad A. D. turi galiojančią nacionalinę vizą, betonuotojo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. UAB „S.“ įstatymų nustatyta tvarka informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau – VSDFV) apie asmens įdarbinimą, mokėjo mokesčius, darbuotojas gavo darbo sutartyje numatytą užmokestį. Įmonė Migracijos departamentui pateikė dokumentus, nurodytus UĮ 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte.
5. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, jog A. D. negalėjo dirbti UAB „S.“, o apeliantas kaip šios bendrovės vadovas negalėjo įdarbinti A. D., rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ĮUTP) 40 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad A. D. neturėjo teisėto pagrindo būti Lietuvos Respublikoje. Taip pat skundžiamame nutarime buvo sutapatintas leidimas gyventi ir nacionalinė viza, nors tai yra skirtingi dokumentai. Skunde tikinama, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti ĮUTP 40 straipsnio 5 dalies, nes A. D. buvo išduota viza, o ne leidimas laikinai gyventi, todėl A. D. norint teisėtai būti ir dirbti Lietuvoje leidimas gyventi nebuvo reikalingas.
6. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ĮUTP 62 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus ĮUTP 58 straipsnyje nurodytus atvejus. ĮUTP 58 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir nėra išnaudota kvota, numatoma pagal ĮUTP 57¹ straipsnį.
7. Skunde nurodoma, kad Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. įsakymu betonuotojo profesija yra nurodyta kaip profesija, kurios darbuotojų trūksta Lietuvoje, todėl A. D. nebuvo būtinas leidimas dirbti. Taigi nustačius, kad A. D. leidimas dirbti nebuvo reikalingas, neteisėtu jo įdarbinimu ir nelegaliu darbu būtų galima laikyti tokią situaciją, jei būtų nustatyta, jog jis Lietuvoje yra neteisėtai. Vis tik tokia aplinkybė negali būti nustatyta, nes asmuo turėjo nacionalinę vizą.
8. V. D. aiškina, kad ĮUTP 62 straipsnio 2² dalyje yra nustatyta, jog užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 4¹ punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus ĮUTP 44 straipsnio 7 dalyje arba 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Nepaisant šio teisinio reguliavimo svarbu pažymėti, kad leidimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti nėra galutinis, nes darbdavys užsieniečio prašymu gali būti keičiamas ĮUTP 44 straipsnio 7 dalyje nurodytu būdu. Taigi įstatymas A. D. numatė galimybę dirbti pas kitą darbdavį, o ne tik tą, kuriam tarpininkaujant buvo išduota nacionalinė viza. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kreiptis į kompetentingą instituciją pagal ĮUTP 44 straipsnio 7 dalį, kad asmeniui būtų pakeistas darbdavys, turi ne naujasis darbdavys, o pats darbuotojas. Taigi šiuo atveju apeliantas negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes nustatytos tvarkos nesilaikė A. D..
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovas prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarimą nepakeistą.
10. Atsiliepime nurodoma, kad pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikoma, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių jų įdarbinimą, tvarkos. ĮUTP 62 straipsnio 2² dalis nustato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. A. D. turi išduotą nacionalinę vizą, tarpininkaujant MB „E.“. Taigi jo įdarbinimas UAB „S.“ yra neteisėtas.
11. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas skirtingu laikotarpiu buvo įdarbinęs užsieniečius, tarpininkaujant jiems išduodant vizas, taigi užsieniečių įdarbinimo tvarka jam turi būti žinoma ir suprantama.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
V. D. apeliacinis skundas atmestinas.
12. UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. UĮ 56 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba trečiosios šalies pilietis įdarbintas įgyvendinant stambaus projekto investicijų sutartį ar investicijų sutartį, sudarytą tarp investuotojo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, ir ne vėliau kaip darbo sutarties sudarymo dieną yra pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13¹ straipsnio 3 dalies arba 15⁵ straipsnio 6 dalies pagrindu; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo UĮ 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitai UĮ 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.
13. ĮUTP 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus ĮUTP 58 straipsnyje nurodytus atvejus. ĮUTP 58 straipsnio 11 punkte numatyta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal ĮUTP 57¹ straipsnį.
14. Nagrinėjamu atveju iš 2021 m. vasario 25 d. darbo sutarties (b. l. 11-17), sudarytos tarp A. D. ir UAB „S.“, atstovaujamos V. D., A. D. prašymo (b.l. 19) dėl priėmimo į darbą matyti, kad A. D. nuo darbo sutarties sudarymo dienos įmonėje buvo įdarbintas betonuotoju. Byloje esantis A. D. diplomas (b. l. 22) patvirtina, kad minėtas asmuo yra įgijęs betonuotojo specialybę. Iš Užimtumo tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. V-430 dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 metams matyti, kad A. D. įdarbinimo metu betonuotojo profesija buvo priskirta toms profesijoms, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje. Taigi, be jokių abejonių, nagrinėjamu atveju A. D. gauti leidimo dirbti Lietuvoje nereikėjo. Vis tik šis faktas nereiškia, kad A. D. turėjo teisę dirbti UAB „S.“.
15. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios A. D. paso kopijos (b. l. 21) matyti, kad jo teisėtą buvimą Lietuvoje patvirtina nacionalinė viza. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Migracijos departamento Kauno skyriaus rašto (b. l. 5) matyti, jog minėta nacionalinė viza A. D. buvo išduota tarpininkaujant MB „E.“. ĮUTP 62 straipsnio 2² dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus ĮUTP 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal ĮUTP 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. A. D. nepatenka į aptariamame straipsnyje nurodytas išimtis, todėl darytina išvada, kad jis galėjo dirbti tik toje įmonėje, kuri jam gaunant ir išduodant vizą įsipareigojo jį įdarbinti, t. y., MB „E.“. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. D. buvo įdarbintas UAB „S.“ nesilaikant norminių teisės aktų reikalavimų.
16. Pažymėtina ir tai, kad ĮUTP 62 straipsnio 7 dalyje yra nurodyta, jog darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad minėtos nuostatos taip pat nebuvo laikomasi, nes nurodytos valstybės institucijos apie A. D. įdarbinimą UAB „S.“ nebuvo informuotos. Aplinkybė, kad apie A. D. įdarbinimą buvo pranešta VSDFV, nešalina darbdavio pareigos informuoti apie užsieniečio įdarbinimą ir kitų institucijų, nurodytų ĮUTP 62 straipsnio 7 dalyje. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į visa tai, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad V. D. teisėtai ir pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį dėl A. D. nelegalaus darbo.
17. Apeliacinio skundo teiginiai, kad V. D. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes jo įdarbintas A. D. pats turėjo kreiptis į Migracijos departamentą dėl darbdavio pakeitimo, yra nepagrįsti. Apeliaciniame skunde yra teisingai nurodyta, kad ĮUTP 44 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, jog dėl darbdavio pakeitimo ar darbo funkcijų pakeitimo pas tą patį darbdavį į minėtą instituciją turi kreiptis užsienietis darbuotojas. Vis tik šioje vietoje pažymėtina, kad būtent darbdavys turi darbą organizuoti ir įdarbinti asmenis taip, jog nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai. Pirmosios instancijos teisme V. D. nurodė, kad jam ir anksčiau yra tekę įdarbinti užsieniečius UAB „S.“, Migracijos departamentui teikiant tarpininkavimą dėl užsieniečio įdarbinimo. (b. l. 32) Taigi, akivaizdu, kad V. D. buvo žinoma užsieniečių įdarbinimo tvarka, kurios jis privalėjo laikytis ir nagrinėjamu atveju.
18. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą, todėl, įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, V. D. apeliacinis skundas yra atmetamas, paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarimą nepakeistą ir V. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.