Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui T. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriu būdu naudojantis „Zoom“ platforma išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2021 m. vasario 25 d. sudarė darbo sutartį ir nelegaliai leido įmonėje dirbti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. D., taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 23 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

V. D. teismo posėdyje 2021 m. gegužės 26 d. pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad priėmė žmogų, visus mokesčius už du žmones sumokėjo. Kitą kartą žinos, kad reikia kreiptis gauti „D“ vizą. Jie buvo priimti porai savaičių, o vėliau juos atleido ir nusiuntė į (duomenys neskelbtini), kad jie gautų vizas ir jie negrįžo, pabijojo. A. D. buvo atvykęs į Lietuvą legaliai pagal „D“ vizą, leidžiančią dirbti, bet, kaip vėliau suprato, ne jų įmonėje. Matė, kad jis turi „D“ vizą. Asmuo sakė, kad nori įsidarbinti, rado jų įmonę internete, paskambino, atvažiavo, įdarbino, apie dvi savaites dirbo. Kai sužinojo, kad asmuo turi dirbti kitoje įmonėje, pas jį tuoj atims „D“ vizą, pasakė, kad jam reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini), pasidaryti naują vizą. Sužinojo tada, kai paskambino kitas darbdavys. Nuo to momento nutraukė. Pripažino, kad pažeidė įstatymų nustatytą tvarką. Apie įdarbinimą buvo informavę Sodrą. Kai įdarbina Lietuvos pilietį neinformuoja Darbo inspekcijos. Pažymėjo, kad buvo pasikeitusi įdarbinimo užsieniečių tvarka, todėl nežinojo apie pokyčius. Žino, kokia tvarka leidžiama dirbti užsieniečiams, kad gautų darbo vizą esant tarpininkavimui. Tokiu atveju užsienietis turi dirbti tarpininkavimą pateikusioje bendrovėje.

Institucijos atstovas T. V. teismo posėdyje 2021 m. gegužės 26 d. nurodė, kad įmonė, įdarbindama užsienietį, turi pateikti pranešimą apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą, tačiau to nepadarė. Informacija apie užsieniečio įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauta iš Migracijos departamento. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau yra kreipusis į Migracijos departamentą, dėl tarpininkavo gaunant dokumentus užsieniečiui darbinei vizai, įmonės vadovui užsieniečių įdarbinimo procedūra žinoma, nes vadovas teikia tarpininkavimo raštus, prašymą. 2021 m. balandžio mėn. buvo išduota darbinė viza tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad atliko tyrimą pagal 2020 m. kovo 17 d. VDI Vilniaus skyriuje gautą Migracijos departamento pranešimą dėl darbo įstatymų pažeidimų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pranešime nurodyta, kad patikrinus SODROS vizų duomenų bazę nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis A. D. įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. D. turi išduotą nacionalinę vizą tarpininkaujant MB „(duomenys neskelbtini12)“, pagrindu. V. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, VDI pateikė sutarties kopijas, darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaičiavimo bei išmokėjimo dokumentus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis A. D., nuo 2021 m. vasario 25 d. realiai pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, pakluso įmonėje nustatytai tvarkai, buvo nustatytas darbo grafikas, asmuo vykdė darbines funkcijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš įdarbinant (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį turėjo gauti Užimtumo tarnybos leidimą dirbti bet tarpininkauti gaunant leidimą laikinai gyventi, tačiau tai nebuvo padaryta (b. l. 3-4).

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno skyrius rašte nurodė, kad A. D. su nacionaline viza, išduota tarpininkaujant MB „(duomenys neskelbtini12)“ nuo 2021 m. vasario 25 d. įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 5).

Pateikti Kasos išlaidų orderiai (b. l. 6-9), darbo užmokesčio žiniarašti (b. l. 9), darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b. l. 10), darbo sutartis sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. D., numatytos pareigos – (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-18), prašymas dėl priėmimo į darbą (b. l. 19).

SODROS duomenimis A. D. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. vasario 25 d. iki 2021 m. kovo 15 d. (b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikoma situacija, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Kadangi ši teisės norma taip pat blanketinė, nagrinėjamu atveju reikšmingos ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos, apibrėžiančios užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje teisėtumą.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 22 dalyje numatyta, jog užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 58 straipsnio 11 punkte numatyta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį.

Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintame profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis, yra nurodyta betonuotojo profesija.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis A. D. turi išduotą nacionalinę vizą tarpininkaujant MB „(duomenys neskelbtini12)“, pagrindu. Todėl, nagrinėjamu atveju A. D. įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dienai - 2021 m. vasario 25 d. galėjo dirbti tik pas tą darbdavį, kuriam tarpininkaujant buvo gautas leidimas dirbti ir gyventi Lietuvoje, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini12)“. Ši įdarbinimo sąlyga galiojo tiek A. D., tiek jo darbdaviui. Norėdamas pakeisti darbdavį, A. D. privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 7 dalyje numatytos tvarkos, pagal kurią užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidaudamas pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Atitinkamai Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 5 dalis numato, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Tik po šių procedūrų atlikimo A. D. įdarbinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų buvęs laikomas teisėtu. Įvertinus aukščiau išdėstytą akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbino trečiosios šalies pilietį pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 22 dalyje numatytus imperatyvius reikalavimus, todėl A. D. darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikytinas nelegaliu, neatsižvelgiant į tai, kad su A. D. buvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

2021 m. vasario 25 d. darbo sutartyje nurodytos A. D. pareigos – (duomenys neskelbtini). Ši profesija 2020 metų antrąjį pusmetį Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-245 buvo įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą ir šios specialybės darbuotojams iš trečiųjų šalių gauti leidimo dirbti Lietuvoje nereikėjo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad minėtas darbuotojas turi (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad norint Lietuvos Respublikoje įsidarbinti legaliai, reikalinga turėti ir kitus dokumentus (vizą, leidimą gyventi). A. D. gavo nacionalinę vizą, tarpininkaujant MB „(duomenys neskelbtini12)“, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš įdarbinant A. D. turėjo tarpininkauti gaunant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad įdarbinant trečiosios šalies – (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį A. D., nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnyje numatytų reikalavimų. Minėta, kad V. D. įdarbindamas (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį A. D., pažeidė Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties numatytas imperatyvias užsieniečių įdarbinimo sąlygas, taigi V. D. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtą nelegalaus darbo sąvoką, kas leidžia konstatuoti, jog V. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

V. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų administracinė nuobauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad V. D. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. V. D. yra darbingo amžiaus, bylos duomenimis baustas už administracinių nusižengimų padarymą, tačiau nėra duomenų, kad būtų baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, taigi V. D. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta administracinė nuobauda – bauda. Sprendžiant klausimą dėl baudos dydžio, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nors ir padarytas administracinis nusižengimas, visgi, ir pačios Institucijos atstovas patvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytas aplinkybes dėl tvarkos dėl užsieniečių įdarbinimo pakeitimo dėl Covid-19 paskelbto Karantino, taip ribojant ir asmenų atvykimą į Lietuvą. Svarbu ir tai, kad tik nustatęs, kad yra pasikeitusi tvarka, V. D. ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti. Todėl laikytina, kad nors ir esant formaliam tvarkos pažeidimui, straipsnio sankcijoje numatytas net minimalus baudos dydis yra gan didelis ir konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo ir protingumo principui. Todėl jos dydis mažintinas pusiau, t. y. paskiriant V. D. 500 EUR (penki šimtai eurų) dydžio baudą (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 635- 637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

pripažinti V. D. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 500 EUR (penki šimtai eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, unikalų mokėjimo kodą – „(ROIK) 21132685112“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.