- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- eI-2299-289/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03239-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Šiaulių rajono savivaldybei
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. patikslintą skundą atsakovei Šiaulių rajono savivaldybei dėl protokolinio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos 2018 m. spalio 17 d. posėdžio protokolinį sprendimą, kuriuo „nerekomenduoja įrengti kelio ženklą Nr. 314 „Ribota masė“ privačiame žemės sklype (duomenys neskelbiami). Įrengus kelio ženklą galimai gali būti pablogintos eismo sąlygos tretiesiems asmenims“, panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. 19-854(3.3) „Dėl kelio ženklo įrengimo“ bei įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti jo prašymą leisto įrengti kelio ženklą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutartimi nutarta pareiškėjo V. M. patikslintą skundą dalyje dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 6 d. rašto Nr.19-854 (3.3) „Dėl kelio ženklo įrengimo“ panaikinimo atsisakyti priimti, nes skundas nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka; pareiškėjo V. M. patikslintą skundą dalyje dėl 2018 m. spalio 17 d. Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos posėdžio protokolinio sprendimo dalies, kurioje „nerekomenduoja įrengti kelio ženklą Nr. 314 „Ribota masė“ privačiame žemės sklype (duomenys neskelbiami). Įrengus kelio ženklą galimai gali būti pablogintos eismo sąlygos tretiesiems asmenims“ panaikinimo ir atsakovės įpareigojimo iš naujo nagrinėti prašymą leisti įrengti kelio ženklą priimti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos sprendimas nerekomenduoti įrengti kelio ženklų Nr. 314 „Ribota masė“ privačiame žemės sklype (duomenys neskelbiami), neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėjas V. M. 2017 m. lapkričio 15 d. prašyme Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijai nurodė, kad leidimo įrengti kelio ženklą Nr. 314 „Ribota masė“ prašo privačiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbiami). Pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbiami), daliai nustatytas servitutas (kelio) yra aiškiai apibrėžta apimtimi, servituto turėtojas - akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ teisių ir pareigų perėmėjas AB „Energijos skirstymo operatorius“ (į. k. 304151376), bet ne kiti fiziniai ir / ar juridiniai asmenys, kaip nepagrįstai traktuoja pareiškėjo prašymą nagrinėjanti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos eismo saugumo komisija. Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisija 2017 m. gruodžio 20 d. posėdyje pirmą kartą nagrinėdama pareiškėjo prašymą, pritarė prašymui prie įvažiavimo į jam priklausantį žemės sklypą, (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami), įrengti draudžiamąjį kelio ženklą Nr. 314 „Ribota masė“, tačiau nurodė nepagrįstą reikalavimą „<...>tik gavus prie įvažiavimo esančių pastatų savininkų sutikimus dėl minėto kelio ženklo pastatymo<...>“. Pareiškėjui apskundus nepagrįstą reikalavimą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu buvo panaikintas Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas ir įpareigota pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo. 2018 m. balandžio 27 d. Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos posėdyje, pakartotinai svarstė pareiškėjo 2017 m. lapkričio 15 d. prašymą, ir protokoliniu sprendimu nutarė rekomenduoti leisti įrengti draudžiamąjį kelio ženklą Nr. 304 „Krovininių automobilių eismas draudžiamas“ vietoje draudžiamojo kelio ženklo Nr. 314 „Ribota masė“ pareiškėjo nurodytoje vietoje, nurodydama vėl nepagristą reikalavimą. .,<...>tik gavus visų akligatvyje esančių žemės sklypų savininkų raštiškus notaro patvirtintus sutikimus dėl minėto kelio ženklo pastatymo <...>“. Pareiškėjui apskundus nepagrįstą reikalavimą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 1 d. sprendimu panaikino Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą ir įpareigojo pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo. Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2018 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. 19-854 (3.3) „Dėl kelio ženklo įrengimo“, pareiškėjui nurodė, kad 2018 m. spalio 17 d. Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos posėdyje svarstė pareiškėjo 2017 m. lapkričio 15 d. prašymą ir konstatavo, kad „<...>vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos nuostatais bei kitais galiojančiais aktais eismo saugumo komisija neišduoda leidimų eismo reguliavimo priemonių įrengimui privačiose teritorijose <...>“. Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisija pripažinusi, kad nėra kompetentinga nagrinėti minimus visuomeninius santykius, neturėdama tam įgaliojimų ir pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkto nuostatas, 14 straipsnio 8 dalyje nustatytas procedūras, priėmė išvadą „ <...> nerekomenduojama įrengti kelio ženklą Nr. 314 „Ribota masė“ privačiame žemės sklype (duomenys neskelbiami). Įrengus kelio ženklą galimai gali būti pablogintos eismo sąlygos tretiesiems asmenims“. Pateikta išvada nepagrindžiama jokiais teisės aktų reikalavimais, tik nurodomas niekuo neparemtas subjektyvus tikimybių samprotavimas ..<...> įrengus kelio ženklą galimai gali būti pablogintos eismo sąlygos tretiesiems asmenims <...>“. Iš pateiktos išvados nesuprantama, kas yra tie tretieji asmenys, kuriems galimai gali būti (ar nebūti) ir kokiu būdu ir / ar dėl kokios priežasties pablogintos eismo sąlygos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (nauja redakcija, galiojanti nuo 2014 m. spalio 11 d.) 8 punktas numato, kad eismą Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti taisyklių 1 priede. Kelių eismo taisyklių 1 priedo III skyriuje „Draudžiamieji kelio ženklai“ nurodyta, kad draudžiamieji kelio ženklai ką nors draudžia arba tuos draudimus panaikina, tarp draudžiamųjų ženklų numatytas ir kelio ženklas Nr. 314 „Ribota masė“. Kelio ženklų įrengimą ir naudojimą reglamentuojančios Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintos Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės numato, kad kelio ženklas Nr. 314 „Ribota masė“ turi būti įrengiamas transporto priemonių, kurių masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už nurodytąją ženkle, eismui uždrausti per ribotos keliamosios galios kelių statinius. Pareiškėjo asmeninės nuosavybės sklype, (duomenys neskelbiami), esantis privatus kelias įrengtas primityviai ir nėra skirtas atlaikyti sunkesnių, kaip 3,5 tonos transporto priemonių masę. Tiek savo pareiškime, tiek vėliau teiktuose dokumentuose pareiškėjas nurodęs, kad dėl trečiųjų asmenų naudojamo sunkiojo transporto važinėjimo, laikomos statybinės technikos, gadinamas pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype esantis kelias. Pareiškėjas, siekdamas įrengti kelio ženklą Nr. 314 „Ribota masė” privačiame žemės sklype, (duomenys neskelbiami), nori užtikrinti kelio konstrukciją atitinkantį transporto priemonių judėjimą, išlaikyti kelio būklę tinkamą jo tolimesniam panaudojimui. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje apibrėžiant kelio savininko pareigas pateikiami imperatyvūs reikalavimai, o ne abstraktūs, kaip nurodo viešo administravimo subjektas. Pareiškėjas būtent įgyvendindamas imperatyvias Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2, 3 punktų, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 15 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 155 „Dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo” ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnio nuostatas, turėdamas tikslą tinkamai apsaugoti ir eksploatuoti asmeninę nuosavybę, siekia įsirengti kelio ženklą Nr. 314 „Ribota masė” privačiame žemės sklype, unikalus Nr. 4400-1801-5775. Atsižvelgiant į paminėtą, pareiškėjui nesuprantamas administracinio subjekto sprendimo ..<...> nerekomenduoti įrengti kelio ženklą <...>” priėmimo faktinis pagrindas, o tuo labiau individuali, subjektyvi, niekuo neparemta, neargumentuotai padaryta (galimai gali būti) išvada ..<...> galimai gali būti pablogintos eismo sąlygos tretiesiems asmenims <...>”.
Atsiliepimas
Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybė atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo patikslintu skundu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo V. M. patikslintas skundas tenkintinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, kai atsakovas pareiškėjo reikalavimus pripažįsta visiškai, teismas sprendime gali surašyti sutrumpintus motyvus, nurodydamas: teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos 2018 m. spalio 17 d. posėdžio protokolinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą protokolinį sprendimą, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovę Šiaulių rajono savivaldybę iš naujo nagrinėti jo prašymą.
Byloje nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismas 2018 m. spalio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4616-394/2018, panaikindamas Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos 2018 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolinį sprendimą dėl pareiškėjo įpareigojimo pateikti visų akligatvyje esančių sklypų savininkų notariškai patvirtintus sutikimus ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 17 d. rašto Nr. SG-414(3.3) „Dėl kelio ženklo įrengimo“, įpareigojo atsakovą Šiaulių rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. M. 2017 m. lapkričio 15 d. prašymą leisti įrengti kelio ženklą.
Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisiją prašydamas prie įvažiavimo į jam priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami), leisti įrengti kelio ženklą „Ribota masė“, draudžiantį važiuoti sunkesnėms kaip 3,5 t transporto priemonėms, nes gadinama kelio danga.
Atsakovė, vykdydama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 1 d. sprendimą, 2018 m. spalio 17 d. Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos posėdyje, pakartotinai apsvarsčiusi pareiškėjo 2017 m. lapkričio 15 d. prašymą, protokoliniu sprendimu nutarė „nerekomenduoti įrengti kelio ženklą Nr. 314 „Ribota masė“ privačiame žemės sklype (duomenys neskelbiami); įrengus kelią ženklą galimai gali būti pablogintos eismo sąlygos tretiesiems asmenims.“
Skundžiamame akte nurodytas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnis, tačiau nenurodyta konkreti straipsnio dalis, punktas, kuriuo remiamasi, todėl darytina išvada, kad skundžiamame protokoliniame sprendime nenurodomas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis nerekomenduojama įrengti kelio ženklą Nr. 314 „Ribota masė“ privačiame žemės sklype (duomenys neskelbiami).
Protokoliniame sprendime taip pat nurodoma, kad Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisija neišduoda leidimų eismo reguliavimo priemonių įrengimui privačiose teritorijose.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalis numato, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius, be kita ko, sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu, atlieka kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu savivaldybės teritorijoje.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savivaldybių savarankiškosioms (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) funkcijoms priskiriama savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas.
Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos veikla ir kompetencija apibrėžta Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. A-446 patvirtintais Komisijos nuostatais. Būtent Nuostatuose numatyta, kad Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisija svarsto pateiktus fizinių bei juridinių asmenų skundus, pasiūlymus, susijusius su saugaus eismo organizavimu savivaldybėje ir priimtus sprendimus pateikia Administracijos direktoriui (4.7 punktas).
Įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Komisija svarstė klausimą ir priėmė protokolinį sprendimą neatsižvelgdama į pareiškėjo prašymo įrengti konkretų kelio ženklą Nr. 312 turinį; Komisijos sprendimas nebuvo pagrįstas jokiais nuosekliais skaičiavimais, specialistų paaiškinimais ar kitais duomenimis.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pakartotinai nagrinėjant pareiškėjo prašymą 2018 m. spalio 17 d. Komisijos posėdyje nebuvo atsižvelgta į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-4616-394/2018 motyvus, kad 2010 m. lapkričio 24 d. tarp UAB „Arokas“ ir akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ buvo sutaryta servituto sutartis Nr. 4566 (toliau – ir servituto sutartis), kuria UAB „Arokas“ (tuometinis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), savininkas) suteikė akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ (servituto turėtojui) teisę pravažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis iki požeminių ir antžeminių komunikacijų. Šios servituto sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2010 m. gruodžio 1 d. buvo įregistruota daiktinė teisė – kelio servitutas (tarnaujančiojo daikto) – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), 485 m² ploto dalyje privažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis iki požeminių ir antžeminių komunikacijų. Pareiškėjo V. M., kaip savininko, teisės ribojamos nustatytu įregistruotu servitutu tik daliai žemės sklypo (485 m²), tik konkrečios bendrovės aptarnaujančiam transportui, o būtent, pravažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis iki požeminių ir antžeminių komunikacijų. Byloje esantys duomenys, kurie buvo prieinami ir atsakovui sprendimų priėmimo metu, patvirtina, jog pareiškėjui priklausančio žemės sklypo daliai nustatytas servitutas (kelio) yra aiškiai apibrėžta apimtimi, servituto turėtojas – akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ teisių ir pareigų perėmėjas AB „Energijos skirstymo operatorius“ (į. k. 304151376), bet ne akligatvyje esančių sklypų savininkai.
Taigi jokiais faktais ir rašytiniais įrodymais (trečiųjų asmenų prašymais, skundais, specialistų paaiškinimais, kitais duomenimis) nepagrindžiamas protokolinio sprendimo argumentas, jog „įrengus kelio ženklą galimai gali būti pablogintos eismo sąlygos tretiesiems asmenims“.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos 2018 m. spalio 17 d. posėdžio protokolinis sprendimas, jog Komisija „nerekomenduoja įrengti kelio ženklą Nr. 314 „Ribota masė“ privačiame žemės sklype (duomenys neskelbiami). Įrengus kelio ženklą galimai gali būti pablogintos eismo sąlygos tretiesiems asmenims“ buvo priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias individualaus administracinio akto pagrindimą, neužtikrinant pareiškėjo prašyme ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4616-394/2018 nurodytų reikšmingų aplinkybių vertinimo, todėl yra neteisėtas ir naikintinas. Panaikinus skundžiamą sprendimą, atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo įrengti kelio ženklą.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pažymėtina, kad teismui yra pateikti tik rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išlaidas už žyminio mokesčio (22,50 Eur) sumokėjimą. Pareiškėjas su atstove advokate G. S. ir advokato padėjėju E. S. 2018 m. lapkričio 19 d. sudarė atstovavimo sutartį; teismui pateiktame 2018 m. lapkričio 28 d. advokato orderyje Nr. 271635 numatytas pavedimas atstovauti pareiškėją, pateikti skundą, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pavirtinančių patirtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Prašomų priteisti sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir su pagrindimu.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis (ginčui aktuali iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) numatė, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Remiantis koncentruotumo, ekonomiškumo principais, atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta rašytinių įrodymų, pavirtinančių išlaidas už advokato / advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą, pareiškėjo prašymas dėl patirtų išlaidų nenagrinėtinas šioje proceso stadijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsnio 4 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. M. patikslintą skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos 2018 m. spalio 17 d. posėdžio protokolinį sprendimą, kuriuo „nerekomenduoja įrengti kelio ženklą Nr. 314 „Ribota masė“ privačiame žemės sklype (duomenys neskelbiami). Įrengus kelio ženklą galimai gali būti pablogintos eismo sąlygos tretiesiems asmenims“.
Įpareigoti atsakovę Šiaulių rajono savivaldybę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. M. 2017 m. lapkričio 15 d. prašymą leisti įrengti kelio ženklą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.