- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-01
- Bylos Nr.
- eI-4616-394/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01111-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Šiaulių rajono savivaldybės administracijai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laisvutės Kartanaitės ir Žano Kubecko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. patikslintą skundą atsakovui Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 17 d. raštą Nr. SG-414(3.3) „Dėl kelio ženklo įrengimo“, Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos 2018 m. balandžio 24 d. posėdžio protokolo punktą, numatantį, kad sustabdomas pareiškėjo skundo nagrinėjimas ir pareiškėjas įpareigojamas pateikti visų akligatvyje esančių sklypų savininkų <...> notariškai patvirtintus sutikimus, bei įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jo prašymą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog 2018 m. gegužės 22 d. gavo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 17 d. raštą Nr. SG-414(3.3), kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas prie įvažiavimo į jam priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti kelio ženklą Nr. 314 „Ribota masė“. Sprendime nurodyta, kad sustabdomas pareiškėjo prašymo nagrinėjimas, kol nebus pateikti notariškai patvirtinti visų akligatvyje esančių pastatų savininkų sutikimai. Reikalavimas yra neteisėtas ir perteklinis. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti normatyviniai aktai saugo privačią nuosavybę ir neleidžia jos gadinti, pareiškėjui įsigijus šį sklypą ne kartą buvo gadinama kelio danga per ją važiuojant sunkiasvorėms transporto priemonėms ir pilant ant jos nenustatytas medžiagas. Siekdamas apsaugoti savo nuosavybę kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės administraciją dėl vienos nuosavybės apsaugos priemonės – kelio ženklo Nr. 314 „Ribota masė“ įrengimo, bet institucija sustabdė pareiškėjo prašymo nagrinėjimą, nes sklypui nustatytas servitutas „teisė važiuoti transporto priemonėms“ ir nurodė gauti visų akligatvyje esančių pastatų savininkų raštiškus sutikimus, patvirtintus notaro. Neaiškiai suformuotas nurodymas, nenurodyta, kodėl prašoma pateikti būtent akligatvyje, o ne visos seniūnijos ar rajono gyventojų esančių pastatų savininkų raštiškus sutikimus, nes teisė važiuoti servitutu neapsiriboja tik akligatvio savininkais, juo gali važiuoti bet kas, o būtent ten esančių sklypų savininkai gali juo visiškai nesinaudoti. Be to, pareiškėjas nežino akligatvio sklypų savininkų duomenų. Minimame akligatvyje yra suformuoti 6 sklypai statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus, šiuo metu yra pastatyta ar statomi tik penki gyvenamieji namai, kurių užbaigtumo ar paskirties pareiškėjas nežino. Pareiškėjui priklausančiu sklypu gali važiuoti visi asmenys ir ne tik akligatvyje esančių pastatų savininkai. Tą nustato nustatytas sklypo kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis. Sklypu eina dujų ir elektros linijos, kurioms taip pat nustatyti servitutai. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl iš asmenų, kuriems servitutai suteikia teisę kokiu tai būdu naudotis pareiškėjo sklypu, išskiriami tik akligatvyje esančių sklypų savininkai, o ne viso kaimo, seniūnijos ar rajono sklypų savininkai ar dujų bei elektros linijų savininkai. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl iš viso reikalaujama šių sutikimų, nes savo turtu rūpinasi tik pareiškėjas, o jie nėra įpareigoti juo rūpintis. Šiems asmenims nėra nurodoma materialiai prisidėti prie kelio ženklo pastatymo ar sklypo būklės gerinimo ir pan. Šiuo institucijos sprendimu jiems suteikiamos išskirtinės teisės prieš kitus pareiškėjo sklypu besinaudojančius asmenis bei nepagrįstai uždedama pareiškėjui papildoma pareiga rinkti jų sutikimus, juos vesti pas notarus. Jeigu kuris nors iš jų nesutiks, pareiškėjas negalės tinkamai rūpintis savo sklypu, sunkiasvorėmis transporto priemonėmis bus gadinama jam priklausančio sklypo danga, kurią remontuoti savo lėšomis privalės jis pats. Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos 2018 m. balandžio 24 d. protokolinis sprendimas jam taip pat sukelia teisines pasekmes, todėl prašo panaikinti ir jį, įpareigojant pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pateiktame atsiliepime nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisija (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 27 d. posėdyje, svarstydama klausimą „Dėl V. M. 2017-11-15 prašymo persvarstymo“, nutarė rekomenduoti leisti įrengti draudžiamąjį kelio ženklą Nr. 304 „Krovininių automobilių eismas draudžiamas“ vietoje draudžiamojo kelio ženklo Nr. 314 „Ribota masė“ pareiškėjo nurodytoje vietoje tik gavus visų akligatvyje esančių žemės sklypų savininkų raštiškus notaro patvirtintus sutikimus dėl minėto kelio ženklo pastatymo. Išsamų atsakymą įpareigojo parengti Komisijos narį. Buvo parengtas 2018-05-17 atsakymas Nr. SG-414 (3.3) „Dėl kelio ženklo įrengimo“ (toliau – atsakymas), kuriame nurodoma, jog Komisijai, iš naujo nagrinėjančiai V. M. 2017 m. lapkričio 15 d. prašymą, tam, kad priimti objektyvų sprendimą dėl leidimo/neleidimo įrengti draudžiamąjį kelio ženklą Nr. 304 „Krovininių automobilių eismas draudžiamas“ pareiškėjo nurodytoje vietoje, reikalingi visų akligatvyje esančių žemės sklypų savininkų raštiški sutikimai dėl minėto kelio ženklo pastatymo. Vadovaujantis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 25, 27 punktais, paprašyta pareiškėjo per 10 darbo dienų nuo rašto gavimo dienos pateikti visų žemės sklypų savininkų raštiškus, notaro patvirtintus sutikimus dėl minėto kelio ženklo įrengimo bei pranešta, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas stabdomas, iki bus pateikta prašymui nagrinėti būtina informacija. Taip pat pareiškėjas informuotas, kad, jei per institucijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai negaunami, prašymas nenagrinėjamas, per 3 darbo dienas nuo institucijos nustatyto termino suėjimo dienos dokumentų originalai gražinami asmeniui pateikusiam prašymą. Atsakovas pažymėjo, kad asmuo, įgyvendindamas savo teisę į privačią nuosavybę, neturi pažeisti kitų asmenų teisų ir teisėtų interesų – šiuo konkrečiu atveju naudotis gatve be apribojimų, kuriai yra suteiktas servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis), juo patenkama tik į 9 žemės sklypus, iš kurių vienas priklauso pareiškėjui. Taigi Komisija tam, kad priimti teisėtą ir teisingą sprendimą prašė pareiškėjo pateikti visų žemės sklypų savininkų raštiškus, notaro patvirtintus sutikimus dėl minėto kelio ženklo įrengimo. Komisija nėra išnagrinėjusi pareiškėjo prašymo iš esmės, t. y. nėra priimtas sprendimas tenkinti ar netenkinti pareiškėjo prašymo. Komisija išsiuntė tik prašymą (atsakymą) pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus, nurodė motyvus, kodėl toks prašymas yra teikiamas. Atsakyme nurodė datą iki kada pareiškėjas turi pateikti papildomus dokumentus bei kad prašymo nagrinėjimo procedūra sustabdoma.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo patikslintas skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos 2018 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolinio sprendimo ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 17 d. rašto Nr. SG-414(3.3) teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamus sprendimus, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą Šiaulių rajono savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti jo prašymą.
Byloje nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismas 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu, panaikindamas Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos 2017 m. gruodžio 20 d. posėdžio protokolinį sprendimą dėl kelio ženklo įrengimo pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. SG-643 (3.3) „Dėl kelio ženklo įrengimo“, įpareigojo atsakovą Šiaulių rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. M. 2017 m. lapkričio 15 d. prašymą leisti įrengti kelio ženklą. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisiją, prašydamas prie įvažiavimo į jam priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), leisti įrengti kelio ženklą „Ribota masė“, draudžiantį važiuoti sunkesnėms kaip 3,5 t transporto priemonėms, nes gadinama kelio danga. Atsakovas, vykdydamas 2018 m. balandžio 10 d. teismo sprendimą, 2018 m. balandžio 27 d. Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos posėdyje, pakartotinai apsvarstęs pareiškėjo 2017 m. lapkričio 15 d. prašymą, protokoliniu sprendimu nutarė rekomenduoti leisti įrengti draudžiamąjį kelio ženklą Nr. 304 „Krovininių automobilių eismas draudžiamas“ vietoje draudžiamojo kelio ženklo Nr. 314 „Ribota masė“ pareiškėjo nurodytoje vietoje tik gavus visų akligatvyje esančių žemės sklypų savininkų raštiškus notaro patvirtintus sutikimus dėl minėto kelio ženklo pastatymo, taip pat įpareigojo Komisijos narį parengti išsamų atsakymą. Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 17 d. raštu Nr. SG-414(3.3) informavo pareiškėją apie jo prašymo nagrinėjimo stabdymą iki pareiškėjas pateiks visų žemės sklypų savininkų raštiškus, notaro patvirtintus sutikimus dėl kelio ženklo įrengimo; rašte, be kita ko, nurodė, kad tokias išvadas padarė atsižvelgdamas į Nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriuose nurodyta, jog pareiškėjui priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ginčo sklypas), adresu (duomenys neskelbtini), esančiam įvažiavimui yra suteiktas servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis), sutikimai reikalingi objektyviam sprendimui priimti dėl leidimo/ neleidimo įrengti draudžiamąjį kelio ženklą Nr. 304 „Krovininių automobilių eismas draudžiamas“.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savivaldybių funkcijoms priskiriama savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalimi, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina savivaldybės eismo saugumo programą, iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus, sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose, atlieka kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu savivaldybės teritorijoje.
Atsakovas šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtinas viešojo administravimo subjektui, todėl savo veikloje (taip pat ir priimdamas administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nuostatomis. Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr. pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556‑336/2011, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1718-756/2015). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose Nr. A556-1898/2008, Nr. A756-2036/2008). Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.
Teisėjų kolegija byloje vertina, ar ginčijami atsakovo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, bei ar nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundžiamas atsakovo priimtas 2018 m. gegužės 17 d. raštas Nr. SG-414(3.3) atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Iš atsakovo 2018 m. gegužės 17 d. rašto Nr. SG-414(3.3) turinio matyti, kad atsakovas pagrindą stabdyti prašymo nagrinėjimą grindė būtinumu gauti iš pareiškėjo prašymui nagrinėti būtiną informaciją, o būtent, visų žemės sklypų savininkų raštiškus, notaro patvirtintus sutikimus dėl kelio ženklo įrengimo, nes pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjui priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), esančiam įvažiavimui yra suteiktas servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis).
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 str. 1 d.). CK 4.124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas (CK 4.125 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 24 d. tarp UAB „Arokas“ ir akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ buvo sutaryta servituto sutartis Nr. 4566 (toliau – ir servituto sutartis), kuria UAB „Arokas“ (tuometinis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas) suteikė akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ (servituto turėtojui) teisę pravažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis iki požeminių ir antžeminių komunikacijų. Šios servituto sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2010 m. gruodžio 1 d. buvo įregistruota daiktinė teisė – kelio servitutas (tarnaujančiojo daikto) – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 485 m² ploto dalyje privažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis iki požeminių ir antžeminių komunikacijų. Pareiškėjas minėtą žemės sklypą įsigijo 2016 m. lapkričio 25 d. (įregistravimo pagrindas – turto pardavimo iš varžytinių aktas), nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2016 m. gruodžio 8 d.
Servituto sutarties turinys patvirtina, jog tuometinis Žemės sklypo savininkas UAB „Arokas“ sutarties 4.1.1., 4.1.5., 4.1.6. punktais įsipareigojo, be kita ko, suteikti servituto turėtojai (AB „Lietuvos dujos“) teisę tarnaujančio daikto dalyje, pažymėtoje žemės sklypo plane, vykdyti dujotiekio ir jo įrenginių tiesimo ir su tuo susijusius darbus; užtikrinti servituto turėtojai galimybę privažiuoti prie dujotiekio vamzdynų ir įrenginių pagal šalių suderintą schemą; perleidus nuosavybės, naudojimo arba valdymo teises tarnaujantį daiktą, perduoti galiojančius servitutinius ir kitus įsipareigojimus pagal Servituto sutartį naujam savininkui, valdytojui arba naudotojui.
Pagal CK 4.111 straipsnio 2 dalį, pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka. Nors minėtos Civilinio kodekso nuostatos suponuoja išvadą, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos atsiranda tik įregistravus daiktinę teisę, tačiau tai nepaneigia sandoriu nustatyto servituto, kaip daiktinės teisės, sekimo paskui daiktą principo, nes CK 4.124 straipsnio 2 dalis nustato tik iš servituto kylančių teisių ir pareigų įgyvendinimo pradžios momentą. Taigi, pareiškėjo V. M., kaip savininko, teisės ribojamos nustatytu įregistruotu servitutu tik daliai žemės sklypo (485 m²), tik konkrečios bendrovės aptarnaujančiam transportui, o būtent, pravažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis iki požeminių ir antžeminių komunikacijų. Byloje esantys duomenys, kurie buvo prieinami ir atsakovui sprendimų priėmimo metu, patvirtina, jog pareiškėjui priklausančio žemės sklypo daliai nustatytas servitutas (kelio) yra aiškiai apibrėžta apimtimi, servituto turėtojas – akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ teisių ir pareigų perėmėjas AB „Energijos skirstymo operatorius“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), bet ne akligatvyje esančių sklypų savininkai.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisija nutarė rekomenduoti leisti įrengti draudžiamąjį kelio ženklą Nr. 304 „Krovininių automobilių eismas draudžiamas“ vietoje draudžiamojo kelio ženklo Nr. 314 „Ribota masė“ pareiškėjo nurodytoje vietoje tik gavus visų akligatvyje esančių žemės sklypų savininkų raštiškus, notaro patvirtintus sutikimus dėl minėto kelio ženklo pastatymo, neįsigilinusi ir neišsiaiškinusi servituto apimčių, servituto nustatymo pagrindo, faktinių aplinkybių nesvarstė ir nevertino, nemotyvavo, kodėl reikalingi akligatvyje esančių žemės sklypų savininkų sutikimai, todėl tiek Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos protokoliniame sprendime, tiek 2018 m. gegužės 17 d. rašte Nr. SG-414(3.3) suformuluoti įpareigojimai yra nepagrįsti, pertekliniai, be to, prieštaraujantys byloje nustatytų įrodymų visumai. Nurodytos aplinkybės laikytinos esminėmis, todėl skundžiami Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos 2018 m. balandžio 27 d. protokolinis sprendimas (pareiškėjo skundo prašymas naikinti 2018 m. balandžio 24 d. posėdžio protokolinį sprendimą laikytinas rašymo apsirikimo klaida, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir byloje esančią rašytinę medžiagą) ir Šiaulių rajono savivaldybės 2018 m. gegužės 17 d. raštas Nr. SG-414(3.3) sprendimai naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti. Panaikinus skundžiamus sprendimus, atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. lapkričio 15 d. prašymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai, kuriais viešojo administravimo subjektai turi vadovautis savo veikloje, tarp jų – įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 pabrėžė, jog viešojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šioje normoje yra įtvirtintas reikalavimas šaliai pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 56 straipsnio nustatytus reikalavimus. Prašomų priteisti sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir su pagrindimu.
Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – paduodant patikslintą skundą sumokėtą žyminį mokestį. Pareiškėjo patirtas išlaidas patvirtina 2018 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 06041037, iš kurio matyti, jog sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis už skundo pateikimą teismui. Pareiškėjo patikslintas skundas tenkinamas visiškai, todėl pareiškėjui iš atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos priteistinas 22,50 Eur žyminis mokestis.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. M. patikslintą skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos 2018 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolinį sprendimą dėl pareiškėjo įpareigojimo pateikti visų akligatvyje esančių sklypų savininkų notariškai patvirtintus sutikimus, ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 17 d. rašto Nr. SG-414(3.3) „Dėl kelio ženklo įrengimo“.
Įpareigoti atsakovą Šiaulių rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. M. 2017 m. lapkričio 15 d. prašymą leisti įrengti kelio ženklą.
Priteisti pareiškėjui V. M. iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 22,50 Eur (dvidešimt du Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.