Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-6231-962/2021

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-12-01
Bylos Nr.: e2-6231-962/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01961-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Indrė Petrokienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Multiservice New Global“
Atsakovas: M. L.
Advokatai: Marius Vaška, Karolina Rainytė

Kategorijos

2.8.8.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-6231-962/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01961-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.8.9.; 2.6.10.1.; 2.6.8.8.; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 1 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė,sekretoriaujant Renatai Krasinskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Multiservice New Global“ atstovui advokato padėjėjui Mariui Vaškui,

atsakovo M. L. atstovei advokato padėjėjai Karolinai Rainytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Multiservice New Global“ ieškinį atsakovui M. L. dėl piniginių lėšų grąžinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Multiservice New Global“ prašo priteisti iš atsakovo M. L. 2 940 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje bei dublike ieškovė nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. šalys sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo išnuomoti ir perduoti ieškovei naudotis 41 kv. m ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos). Ieškovė, turėdama pagrįstą lūkestį gauti išsinuomotas patalpas, ruošėsi planuoto verslo vykdymui. Tuo tikslu, ieškovė užsisakė ir pasigamino reklaminį stendą, kuris kainavo 500 Eur, pasigamino reklaminius maišelius, kurių gamyba kainavo 350 Eur, pasidarė nuolaidų korteles, kurių gamyba kainavo 350 Eur. Verslui vykdyti išsinuomotose patalpose ieškovė išleido 1 200 Eur. Sutarties pasirašymo metu patalpos nebuvo pritaikytos ieškovės planuojamai veiklai vykdyti, todėl ieškovė su atsakovu susitarė, kad patalpų pritaikymo ieškovės verslui darbus atliks atsakovas. Reikėjo išardyti esančią pertvarą, pakoreguoti elektros įvadą, įvesti vandens tiekimą ir atlikti kitus darbus. Visus šiuos darbus įsipareigojo atlikti atsakovas už papildomą mokestį ir su juo buvo sutarta, jog po šių darbų ieškovė galės disponuoti šiomis patalpomis, o tai būtų įforminama pasirašant patalpų priėmimo – perdavimo aktą, kaip ir yra numatyta sutartyje. Ieškovė niekada nebuvo gavusi raktų nuo išnuomotų patalpų, atsakovas nepateikė įrodymų, kaip ieškovei buvo suteikta galimybė disponuoti patalpomis. Atsakovas pats parengė Sutartį ir Sutarties 6.5 punktas numato, jog neatskiriama Sutarties dalis yra priėmimo – perdavimo aktas, kurį šalys turėjo pasirašyti faktiškai perduodant patalpas. Tačiau faktinis patalpų perdavimas neįvyko ne dėl ieškovės kaltės (nebuvimo Lietuvoje, ar nenoro), bet dėl to, kad atsakovas prieš perduodant faktinę patalpų disponavimo teisę ieškovui įsipareigojo atlikti papildomus darbus. Ieškovė, kaip atsakinga sutarties šalis ir tikėdamasi po atsakovo atliktų darbų, gauti teisę disponuoti patalpomis, vykdė Sutarties sąlygas, t. y. kas mėnesį mokėjo Sutartyje numatytą nuomos mokestį, ir ieškovės atstovai vis teiraudavosi, kada bus galima naudotis patalpomis. Būtent taip su atsakovu ir buvo sutarta, t. y. atsakovas atlieka sutartus darbus, o ieškovės vadovė grįžta iš Italijos ir pasirašo patalpų priėmimo perdavimo aktą. Atsakovui buvo pateiktas projektas, kokius tiksliai darbus reikia atlikti, jog nuomojamos patalpos būtų pritaikytos ieškovės planuojamai vykdyti veiklai. Su atsakovu nuolatos buvo bendraujama telefonu dėl neva tai atsakovo vykdomų darbų, tačiau 2019 m. spalio 14 d. atsakovas parašė žinutę, jog turi problemų ir reikia susiskambinti, telefoninio pokalbio metu atsakovas nurodė, jog nebegali nuomoti nurodytų patalpų, tačiau suras kitas patalpas esančias tuo pačiu adresu. Ieškovės vadovės sūnui susiskambinus su atsakovu, sužinojo, jog ir šios patalpos (antros atsakovo siūlomos patalpos) jau yra išnuomotos kitiems asmenims, tačiau bus surastos kitos patalpos (jau trečios), skirtos ieškovei. 2019 m. spalio 31 d. atsakovas informavo ieškovę, jog yra kitos patalpos tuo pačiu adresu, 2019 m. lapkričio 19 d. buvo pateikta vaizdo medžiaga, kurioje parodomos naujai siūlomos nuomoti patalpos, tačiau anot atsakovo ir jas reikia tvarkyti. Ieškovei Italijoje sudarius susitarimus dėl reikalingos įrangos įsigijimo, 2019 m. gruodžio 9 d. atsakovas buvo informuotas, jog ieškovės vadovė grįžta į Lietuvą ir norės pasirašyti patalpų priėmimo perdavimo aktą, tačiau atsakovas nurodė, jog galės suteikti patalpas skirtas įrangos sandėliavimui iki kol bus paruoštos patalpos. 2019 m. gruodžio 17 d. susitikus su atsakovu, jis nurodė, jog patalpų Sutartyje nurodytu adresu išnuomoti negali, tačiau galėtų pasiūlyti patalpas kitu adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė jau buvo patyrusi daug išlaidų, susijusių su Sutartyje numatytų patalpų nuoma ir (duomenys neskelbtini) patalpos buvo netinkamos, šio pasiūlymo buvo atsisakyta ir ieškovė paprašė gražinti sumokėtus pinigus už nuomą, kadangi iki 2019 m. gruodžio 17 d. negalėjo naudotis patalpomis. Ieškovės ir atsakovo pasirašytoje sutartyje nėra nurodoma, jog atsakovas nėra patalpų savininkas, tai paaiškėjo tik vėlesnių pokalbių metu ir atsakovui su atsiliepimu pateiktu susitarimu dėl teisių ir pareigų perleidimo, t. y. atsakovas jau sudarant Sutartį siekė suklaidinti ieškovę, nes neturėjo teisės subnuomoti ginčo patalpų, kadangi nėra įrodymų, kad tokią teisę jam būtų suteikęs patalpų savininkas ir subnuomotojas – UAB „Norfos mažmena“. 2019 m. gruodžio 17 d. iš atsakovo buvo reikalaujama arba grąžinti pinigus arba duoti raktus patalpų, kurias ieškovė išsinuomojo, pasirašydama Sutartį, tačiau atsakovas nurodė, jog ir to padaryti negali. Atsakovas atsisakė gražinti pinigus, ieškovė kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir inicijavo šią civilinę bylą. Kadangi išsinuomotų patalpų ieškovė negavo, todėl pasigaminto stendo, kortelių ir maišelių nebegalės panaudoti, nes juose yra nurodytas tikslus adresas. Dėl atsakovo kaltės ieškovė patyrė 1 200 Eur nuostolių. Be to, ieškovė atsakovui sumokėjo 580 Eur užstatą, nuomos mokestį už 4 mėnesius, viso 1 740 Eur. Viso prašoma priteisti suma yra 2 940 Eur. Dėl šios priežasties 2019 m. gruodžio 27 d. į atsakovą buvo kreiptasi su pretenzija dėl piniginių lėšų grąžinimo, bet atsakymas nebuvo gautas.

3. Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Marius Vaškas palaikė ieškovės poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį tenkinti visiškai.

II. Atsakovo argumentai

4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį bei triplike nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. šalys sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl 41 kv. m patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos terminas buvo numatytas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d., nuomos kaina – 290 Eur per mėnesį, neįskaitant komunalinių išlaidų, sumokama iki einamojo mėnesio 25 d. Ieškovės atstovai norėjo apžiūrėti patalpas ir pasirašyti sutartį labai greitai, nes nurodė, jog turi išvykti į Italiją. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 6 d., kaip buvo numatyta Sutartyje, atsakovui pervedė 580 Eur užstatą ir 290 Eur nuomos mokestį, t. y. iš viso 870 Eur. Vėliau kiekvieną mėnesį, kaip ir numatyta Sutartyje, iki einamo mėnesio 25 d. sumokėdavo nuomos mokestį, atlikdami 290 Eur pavedimą į atsakovo banko sąskaitą. Ieškovės pageidavimu buvo pakoreguotas sutarties punktas, jog bet kuri šalis gali nutraukti sutartį apie tai informavusi kitą šalį prieš 3 mėnesių terminą, sutrumpinant šį informavimo terminą iki 1 mėnesio. 2019 m. gruodžio 19 d. pranešimu apie sutarties nutraukimą ieškovė informavo, kad nutraukia sutartį neva dėl to, jog jai nebuvo perduotos Patalpos. Ieškovė kas mėnesį mokėdavo nuomos mokestį, o atsakovui taip pat buvo pervestas 2 mėnesių nuomos mokesčio dydžio užstatas, kuris padengė papildomo 1 mėnesio, kuris galėtų būti skaičiuojamas įspėjimui apie sutarties nutraukimą dėl bet kokios priežasties, nuomos mokestį, todėl atsakovas šiam nutraukimui neprieštaravo ir nenorėjo papildomai įsitraukti į ginčus. Iki minėto pranešimo ieškovė nei karto nesikreipė į atsakovą su pretenzijomis, kad negali naudotis patalpomis, reikalavimu pasirašyti patalpų priėmimo – perdavimo aktą ar kitais klausimais. Priešingai – kiekvieną mėnesį mokėjo nuomos mokestį, todėl atsakovas laikė, jog sutartis abipusiai yra vykdoma tinkamai. Vadovaujantis abiejų šalių susitarimu sudarytos sutarties nuostatomis, sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 5 d., ir atsakovas kaip nuomotojas turėjo per 3 dienas nuo šio pasirašymo perduoti ieškovei kaip nuomininkei Patalpas. Sutartyje nebuvo numatyta atskiros pareigos atsakovui perduodant Patalpas sudaryti Patalpų priėmimo – perdavimo aktą ar kitaip raštu įforminti šį perdavimą, todėl ieškovei buvo tiesiog suteikta galimybė naudotis Patalpomis. Atsakovas neprivalėjo sudaryti Patalpų priėmimo – perdavimo akto, taigi jo nebuvimas šiuo atveju negali patvirtinti, jog patalpos nebuvo perduotos. Patalpos yra prekybos centre Norfa XXL, į jas patenkama iš prekybos centro, atskiro įėjimo iš lauko nėra. Atsakovas nuomojosi 157 kv. m, o iš šio ploto 41 kv. m pernuomojo ieškovei. Taigi, atsakovui naudojantis patalpomis greta, ieškovui niekada nebūtų kilę problemų dėl Patalpų naudojimo. Ieškovė nė karto nesikreipė į atsakovą dėl Patalpų perdavimo, atsakovui yra nežinoma tikroji Sutarties nutraukimo priežastis, kadangi ieškovė patalpomis galėjo naudotis tiek iki pasigaminant savo atributiką tiek ir po to. Labiau tikėtina, jog ieškovė tiesiog nebeketino įgyvendinti savo verslo plano, todėl nebeliko poreikio nuomotis patalpas. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 8 d. Susitarimu perėmė visas UAB „Graktšuolė“ teises ir pareigas pagal 2017 m. spalio 9 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. 2017/SC-00551, įskaitant ir teisę šias Patalpas pernuomoti. Atsakovas buvo UAB „Grakštuolė“ steigėjas ir vienintelis akcininkas, o nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. yra vadovas, todėl puikiai žinojo apie šios bendrovės sudarytas sutartis. UAB „Grakštuolė“ teikė grožio salono paslaugas, įskaitant kirpimo. Atsakovas išnuomojo dalį Patalpų ieškovei, tačiau kitoje dalyje toliau veikė grožio salonas, todėl ieškovės argumentai, neva reikėjo atlikti papildomus darbus tokius, kaip vandens įvado atvedimas, yra visiškai nepagrįsti, nes dėl patalpose veikusio grožio salono natūralu, jog Patalpose jau buvo atvestas vandens tiekimas, nes tai buvo būtina salono veiklai. Atsakovas Sutartyje neįsipareigojo atlikti jokių papildomų darbų Patalpų paruošimui, jokio atskiro susitarimo šalys taip pat nesudarė. Iš ieškovės pateiktų susirašinėjimų visiškai nėra aišku apie jokius susitarimus. Tarp šalių buvo susiklostę subnuomos santykiai, jokių kitokių: rangos, paslaugų ar pan. santykių nebuvo ir atsakovas papildomų įsipareigojimų nei atlygintinai, nei neatlygintinai neprisiėmė. Dėl reklaminių stendų viduje ir lauko reklamos taip pat matyti, jog atsakovas jokių pažadų suderinti, kabinti, įrengti ar užsakyti neteikė. Atsakovas niekada neteigė ir iš savo veiksmų niekaip nedavė suprasti, kad yra Patalpų savininkas. Patalpos yra prekybos centro „Norfa“ pastate. Patalpos nuo pagrindinio praėjimo yra atskirtos vitrininiais stiklais, nei vienos iš patalpų neturi atskirų durų, turi tik nuleidžiamą apsauginį mechanizmą. Jau vien kad patalpos yra tokio pobūdžio, akivaizdu, jog jos nepriklauso atskiriems asmenims, įskaitant ir atsakovui. Atsakovas ieškovei suteikė galimybę naudoti Patalpas ir niekada nekliudė to daryti. Pati ieškovė patvirtina, jog atstovė, pasirašius Sutartį, nedelsiant išvyko į Italiją. Atsakovas nesupranta, kokiu būdu galėjo kitaip perduoti Patalpas ieškovei. Jeigu tarp šalių ir vyko pokalbis dėl kitų patalpų, jis galėjo būti tik dėl papildomų patalpų, nes atsakovas suprato, jog ieškovė turi planų kurti savitarnos skalbyklų tinklą, kas reikštų, jog tam reikėtų daugiau nei vienų patalpų. Tačiau jokių kliūčių suteikti Patalpas ieškovei atsakovas niekada neturėjo. Ieškovė pateikė žinutes apie reikalavimą grąžinti pinigus arba perduoti raktus tik 2019 m. gruodžio 19 d., o tos pačios dienos data yra pateiktas pranešimas apie Sutarties nutraukimą. Ieškovė visaip siekia paaiškinti Sutarties nutraukimą ir perkelti atsakovui kaltę dėl to. Ieškovė vykdė Sutartį, periodiškai iki pat nutraukimo ne vieną mėnesį mokėjo nuomos mokestį, investavo dideles pinigų sumas į įrangą (džiovykles, kasos aparatus, vaizdo stebėjimo kameras ir pan.), reklamas, maketus ir kitus rekvizitus, visa tai darė nereikšdama jokių pretenzijų, nors kaip pati teigia, nuolat bendravo su atsakovu, o vėliau staiga pareiškė, jog negali naudotis Patalpomis ir pateikė pranešimą apie Sutarties nutraukimą.

Šalies argumentai

5. Atsakovo atstovė advokato padėjėja Karolina Rainytė palaikė atsakovo poziciją, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

6. 2019 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė su atsakovu su sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl 41 kv. m patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos terminas buvo numatytas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. (Sutarties 1.2 punktas), numatyta nuomos kaina – 290 Eur per mėnesį, neįskaitant komunalinių išlaidų, sumokama iki einamojo mėnesio 25 d. (2.1., 2.2. punktai). Pagal Sutarties 4.1. punktą šalys susitarė, kad bet kuri šalis gali nutraukti sutartį, apie tai informavusi kitą šalį prieš 1 mėnesį.

7. 2019 m. gruodžio 19 d. pranešimu apie sutarties nutraukimą, ieškovė informavo, kad nutraukia sutartį, nutraukimo priežastį nurodė tai, jog nebuvo perduotos Patalpos.

8. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo priteisti 1 700 Eur sumokėto nuomos mokesčio (580 Eur avansas ir nuomos mokestis už 4 mėn.) bei 1 200 Eur žalos atlyginimo, nes ieškovė tikėjosi naudotis Patalpomis, ten vykdyti veiklą, užsisakė reklaminį stendą, pasigamino maišelius, nuolaidų korteles ir kt. atributus, kurių nebegali panaudoti, nes juose nurodytas Patalpų adresas.

Dėl sumokėto nuomos mokesčio ir užstato grąžinimo

9. Negyvenamųjų patalpų komerciniams nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus teisės normos. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.483 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuomotojo pareiga perduoti sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą, o CK 6.484 straipsnyje reglamentuojamos daikto neperdavimo nuomininkui pasekmės, nustatyta, kad, neperdavus išnuomoto daikto, jo dokumentų ir priedų nuomininkui naudotis, šis turi teisę, inter alia, išsireikalauti tą daiktą arba atsisakyti sutarties. Taigi pagal bendrąsias teisės normas pagrindinė nuomotojo iš negyvenamosios patalpos nuomos sutarties kylanti pareiga – suteikti (perduoti) už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti.

10. Šalių sudarytos Sutarties 3.1.1. punkte buvo numatyta, jog nuomotojas, t. y. atsakovas įsipareigoja: „per tris darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos perduoti Nuomininkui šios sutarties 1.1. punkte nurodytas nuomojamas patalpas. Nuomojamos patalpos perduodamos dalyvaujant abiem šalims ar jų įgaliotiems atstovams.“ Sutarties 6.1. punkte numatyta, jog ši Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos. Taigi, vadovaujantis abiejų šalių susitarimu sudarytos Sutarties nuostatomis, Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 5 d., ir atsakovas, kaip nuomotojas, turėjo per 3 dienas nuo šio pasirašymo perduoti ieškovei kaip nuomininkei Patalpas. Atsakovas nurodo, kad ieškovė skubino nuomos sutarties sudarymą, nes direktorė buvo atvykusi iš Italijos ir turėjo grįžti atgal, todėl Sutartis buvo sudaryta labai greitai. Ieškovė dublike bei liudytoja D. P. teismo posėdžio metu patvirtino, jog Sutarties pasirašymui ir patalpų apžiūrai ieškovės vadovė buvo atvykusi iš Italijos ir dėl laiko stokos skubėjo pasirašyti sutartį, po pasirašymo išvyko į Italiją ir po to atvyko jau tik gruodžio mėnesį.

11. Vien tai, jog nepasirašytas Patalpų perdavimo – priėmimo aktas, nepatvirtina, jog ieškovė nebūtų galėjusi naudotis išsinuomotomis Patalpomis (atlikti rangos darbus jose, pritaikant Patalpas verslui, vykdyti verslą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, jog nuomos santykius reglamentuojančiose CK normose, nėra įtvirtinta imperatyvaus reikalavimo nuomojamą daiktą, taip pat ir negyvenamąsias patalpas, perduoti nuomininkui pagal perdavimo – priėmimo aktą. Dėl šios priežasties nuomos teisinių santykių šalys turi teisę susitarti dėl nuomos objekto (patalpų) perdavimo nuomininkui pagal perdavimo-priėmimo aktą, lygiai kaip ir faktiškai jį perduoti, t. y. nesurašant tokio akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-629-313/2015, 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-688-684/2015). Be to, pati ieškovė nurodo, kad Patalpų perdavimo – priėmimo aktas turėjo būti pasirašytas patalpas atsakovui pritaikius ieškovės verslui, t. y. atsakovas atlieka sutartus darbus, o ieškovės vadovė grįžta iš Italijos ir pasirašo patalpų priėmimo perdavimo aktą. Be to, šalių sudarytos Sutarties 3.1.1. punkte buvo numatyta, kad Patalpos perduodamos dalyvaujant abiem šalims ar jų įgaliotiems atstovams, tačiau ieškovė neginčijo, jog kai išvyko iš Lietuvos 2019 m. rugpjūčio mėnesį sudarius Sutartį, sekantį kartą atvyko į Lietuvą tik 2019 m. gruodžio mėn., todėl akivaizdu, kad ieškovės (jos atstovo) minėtu laikotarpiu Lietuvoje nebuvo. Priešingų įrodymų (kad būtų prašoma perduoti Patalpas ieškovės atstovui ar pan.) nepateikta.

12. Ieškovė Patalpų neperdavimą taip pat argumentavo tuo, kad nebuvo perduotas Patalpų raktas, visgi teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovės vadovės dukra D. P., dalyvavusi tiek apžiūrint Patalpas, tiek sudarant sutartį, nurodė, kad ieškovė rakto nuo išsinuomotos patalpos neėmė, nes atsakovas turėjo įrengti pertvarą, atlikti kitus Patalpos pritaikymo darbus verslui vykdyti. Be to minėta, jog po to, kai Lietuvoje ieškovės vadovė buvo 2019 m. rugpjūčio mėn., kai sudarė sutartį, sekantį kartą į Lietuvą atvyko tik 2019 m. gruodžio mėn., kai sutartis buvo nutraukta, todėl fiziškai negalėjo iš atsakovo perimti nei rakto nuo Patalpų, nei pačių Patalpų.

13. Jokių duomenų, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašė Patalpas perduoti ieškovės naudojimuisi, nėra. Nors ieškovė teigia, jog atsakovą nuolat ragino žinutėmis perduoti Patalpas, tačiau nė vienoje iš žinučių tokio turinio teksto nėra, šalys daugiau bendravo klausimais, susijusiais su pasirengimu vykdyti veiklą, tačiau ne dėl faktinio Patalpų perdavimo. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog atsakovo buvo klausiama apie stiklų matmenis, reklamos stendus, atsakovas siuntė Patalpos planą su matmenimis, suteikė reikiamą informaciją, nurodė kontaktinius asmenis.

14. Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek atstovas bei liudytoja teismo posėdžio metu teigė, kad Sutarties pasirašymo metu su atsakovu buvo sutarta, jog kadangi patalpos nėra pritaikytos ieškovės planuojamai veiklai vykdyti, jas reikia pritaikyti – išardyti esančią pertvarą, pakoreguoti elektros įvadą, įvesti vandens tiekimą ir atlikti kitus darbus. Ieškovės teigimu, visus šiuos darbus įsipareigojo atlikti atsakovas už papildomą mokestį. Tačiau duomenų, jog atsakovas, o ne pati ieškovė turėjo imtis aktyvių veiksmų patalpas pritaikant planuojama verslui – nėra. Nors ieškovė teigia, jog su atsakovu dėl papildomų darbų buvo sutarta Sutarties pasirašymo metu (2019 m. rugpjūčio 5 d.), iš šalių susirašinėjimo matyti, jog 2019 m. spalio 30 d. ieškovė klausė atsakovo, ar jis sutinka atlikti darbus. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas neneigė, jog sutiko atlikti papildomus darbus pritaikant patalpas, tačiau teigė, jog ieškovė jam turėjo pateikti su savo architektu suderintą projektą, o tokie atsakovo teiginiai atitinka šalių susirašinėjimo medžiagą (kad ieškovė rengė projektą), kadangi 2019 m. spalio 30 d. ieškovė rašė atsakovui: „Sveikas M., norėjau primint, kad man skubiai reikia patalpų plano projektui <...>“. Bylos duomenimis, nei 2019 m. rugpjūčio 5 d. Sutartimi, nei atskiru susitarimu atsakovas nebuvo įsipareigojęs atlikti Patalpos pritaikymo ieškovės verslui darbus. Kad atsakovui būtų pateiktas projektas, kokius tiksliai darbus reikia atlikti, siekiant nuomojamas patalpas pritaikyti ieškovės planuojamai vykdyti veiklai ir atsakovas būtų įsipareigojęs tą projektą įgyvendinti, duomenų nėra.

15. Nors ieškovė nurodo, kad jai nebuvo perduotos Patalpos, jų raktai, tačiau tai, jog ieškovė neabejojo savo teise į Patalpas, galimybę jomis naudotis, rodo pačios ieškovės veiksmai. Ieškovė be sumokėto užstato ir mokesčio už 2019 m. rugsėjo mėnesio nuomą, vėliau kiekvieną mėnesį pervesdavo 290 Eur nuomos mokestį į priekį, t. y. už ateinantį mėnesį, nors Sutarties 2.1. punkte buvo numatyta mokėti iki einamojo mėnesio 25 d. Pagal Sutartį, atsakovas ieškovei Patalpas turėjo perduoti praktiškai iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. Ieškovės pranešimo apie sutarties nutraukimą data yra 2019 m. gruodžio 19 d., nors Sutarties 4.3.1. punkte buvo numatyta ieškovės, kaip nuomininko, teisė nesilaikant Sutartyje numatyto 1 mėnesio įspėjimo apie Sutarties nutraukimą termino, t. y. nedelsiant, nutraukti Sutartį, jei Nuomotojas neperduoda nuomojamų patalpų Nuomininkui arba kliudo naudotis jomis pagal jų paskirtį ir sutarties sąlygas. Taigi, ieškovė ne tik daugiau kaip 4 mėnesius neva negaudama raktų nuo išsinuomotų patalpų ir pačių Patalpų, nesiėmė jokių veiksmų nutraukiant Sutartį, tačiau ir kiekvieną mėnesį mokėjo nuomos mokestį už šias Patalpas, kuriomis neva negalėjo naudotis. Pati ieškovė nurodo, kad po Sutarties sudarymo skubėjo išvykti į Italiją (ir išvyko), pretenzijų dėl raktų nuo Patalpos, ar dėl pačios Patalpos perdavimo, nereiškė, kaip tik, minėta, rakto neėmė savo valia, reguliariai mokėjo sutartą nuomos mokestį. Ieškovė nepateikė nei vieno kreipimosi į atsakovą dėl Patalpų perdavimo. Bylos duomenimis, pirmasis ir vienintelis ieškovės pranešimas atsakovui buvo jau Pranešimas apie Sutarties nutraukimą 2019 m. gruodžio 19 d., kai aiškiai nurodė, kad prašo arba perduoti Patalpas, arba nutrauks Sutartį, bet tą pačią dieną išsiuntė pranešimą apie sutarties nutraukimą. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, 2019 m. gruodžio 19 d. 17.41 val. ieškovė išsiuntė atsakovui žinutę, kurioje nurodė „Mariau, rytoj 9.00 val. susitinkame Norfoj. Rytoj arba atiduodat mūsų pinigus arba atneškit mums raktus nuo Patalpos, kurią nuomojame.“ Taigi, ieškovė paprašė iki 2019 m. gruodžio 20 d. 9.00 val. perduoti Patalpas, jų raktą. Visgi, kaip matyti iš byloje esančio Pranešimo, dar 2019 m. gruodžio 19 d. (nesulaukusi gruodžio 20 d.) ieškovė atsakovui jau pranešė apie Sutarties nutraukimą neperdavus Patalpų.

16. Taigi, ieškovė neva negalėdama naudotis jai neperduotomis Patalpomis, nė karto nemėgino jų išsireikalauti. Jeigu ieškovei buvo pagrįstų abejonių, kad atsakovas Patalpų neperdavė, kad negalėjo perduoti – ieškovė turėjo teisę nutraukti sutartį nesilaikant termino, tačiau tuo nepasinaudojo. Pažymėtina ir tai, jog sutarties nutraukimo dienai (2019 m. gruodžio 19 d.) ieškovė dar nebuvo pasirengusi vykdyti veiklą ne tik dėl Patalpų neįrengimo. Iš pačios ieškovės pateiktos sąskaitos-faktūros 10 024 Eur sumai, pagal kurią įsigyjamos džiovyklės, matyti, jog sąskaita išrašyta 2019 m. gruodžio 21 d.

17. Tai, kad atsakovas nereikalavo iš ieškovės apmokėti komunalines paslaugas, savaime nepatvirtina Patalpų neperdavimo fakto.

18. Atmestini kaip neįrodyti ieškovės argumentai, kad atsakovas negalėjo išnuomoti Patalpų, siūlė ieškovei kitas patalpas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2017 m. spalio 9 d. UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Grakštuolė“ sudarė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį dėl 157 kv. m patalpų, adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodytas minimalus Subnuomos terminas Subnuomininkui – 2020 m. gruodžio 31 d. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas M. L. buvo UAB „Grakštuolė“ steigėjas ir vienintelis akcininkas, o nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. vadovas. 2018 m. rugpjūčio 8 d. Susitarimu dėl teisių ir pareigų perleidimo, atsakovas perėmė teises ir pareigas pagal UAB „Grakštuolė“ ir UAB „Norfos mažmena“ sudarytą 2017 m. spalio 9 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį dėl 157 kv. m patalpų adresu (duomenys neskelbtini), ant Susitarimo yra UAB „Norfos mažmena“ atstovės parašas. Šiuo Susitarimu atsakovas perėmė visas UAB „Grakštuolė“ teises ir pareigas pagal 2017 m. spalio 9 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį, įskaitant ir teisę šias Patalpas pernuomoti. Sutartis su UAB „Norfos mažmena“ buvo nutraukta tik nuo 2020 m. balandžio 7 d., t. y. jau po šalių Sutarties nutraukimo, įvykusio 2019 m. gruodžio 19 d., pranešimas apie nutraukimą taip pat buvo vėlesnės datos – 2020 m. sausio 9 d. Kaip matyti iš UAB „SILA Capital“ vadovo elektroninio laiško, jame nurodyta, kad patvirtina, jog UAB „SILA Capital“, kaip UAB „Norfos mažmena“ atstovas/subnuomininkų administratorius, subnuomodami patalpas M. L. ir UAB „Grakštuolė“ su visais pakeitimais, atnaujinimais, perrašymais žinojo ir sutiko, kad patalpos būtų pernuomojamos kirpyklos, masažo ir kitoms grožio ir sveikatingumo paslaugoms. Nėra jokių duomenų, kad atsakovui būtų reiškiamos pretenzijos dėl ginčo sutarties, iškilę keblumų, nesusipratimų dėl Patalpų, todėl teismas neturi jokio pagrindo spręsti, jog atsakovas neturėjo teisės pernuomoti ginčo Patalpų. Ieškovės teiginiai yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti, neįrodyti.

19. Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties 4.6. punktą, buvo numatyta, kad Nuomininkas ir (arba) Nuomotojas, turi teisę nutraukti sutartį informavęs raštu prieš mėnesį. Nuomotojas privalo grąžinti užstatą, jeigu Nuomotojas nepažeidė Sutarties 3.2 punkto. Nenustatyta, kad ieškovė būtų pažeidusi Sutarties 3.2 punkte išvardintus reikalavimus (laikytis vidaus tvarkos, priešgaisrinės saugos, rūpestingai naudotis Patalpomis ir kt.). Sutarties 1.4 punkte šalys taip pat numatė sąlygas užstato grąžinimui: Užstatas Nuomininkui grąžinamas nuomos sutarčiai pasibaigus, tačiau su sąlyga, kad Nuomininkas yra visiškai atsiskaitęs su nuomotoju pagal šią Sutartį, ir kad Patalpoms nepadaryta jokia žala arba už ją tinkamai atlyginta. Nuomotojas turi teisę pasilikti užstatą ar jo dalį įskaitymui į Nuomininko nesumokėtas sumas atlikti arba kompensuoti Nuomininko padarytus nuostolius. Jei Nuomininkas pageidauja Sutartį nutraukti nepasibaigus Nuomos terminui ir neįspėjus prieš mėnesį dėl sutarties nutraukimo, jo sumokėtas Užstatas 290 Eur yra negrąžinamas. Ieškovė yra Lietuvoje registruotas ir veikiantis juridinis asmuo, t.y. verslo subjektas, todėl jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai ir ji negali būti laikoma silpnesne sandorio šalimi. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis nutraukta nepasibaigus jos terminui ir neįspėjus prieš mėnesį dėl jos nutraukimo, į tai, jog atsakovo kaltės dėl Sutarties nutraukimo nenustatyta, iš atsakovo ieškovei priteistina dalis užstato – t. y. 290 Eur. Likusioje dalyje ieškinys dėl nuomos mokesčio ir užstato grąžinimo, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, atmetamas (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl žalos atlyginimo

20. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.263 str. 1 d. yra preziumuojama, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

21. Ieškovė teigė, jog patyrė 1 200 Eur žalos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – Patalpų pagal Sutartį neperdavimo. Žalą sudaro ieškovės patirtos išlaidos, susidariusios užsakant planuojamam verslui nuomojamose Patalpose vykdyti skirtus atributus: maišelius, lipdukus, iškabą, korteles. Ieškovė nurodo, kad minėta atributika pagaminta su Patalpų adresu ir negalint naudotis Patalpomis, šie nebegali būti panaudoti. Minėtoms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė 2 sąskaitas faktūras su vertimais iš italų kalbos: 2019 m. lapkričio 30 d. sąskaita 332,00 Eur sumai ir 2019 m. gruodžio 12 d. sąskaita 994,80 Eur sumai. Ieškovė nurodo, kad dėl tyčinių atsakovo veiksmų, ieškovė patyrė žalą (nuostolius), kadangi pasirašius sutartį su atsakovu, turėjo pagrįstus ir teisėtus lūkesčius, jog pradės vykdyti veiklą nurodytu adresu bei pradėjo parengiamuosius marketingo veiksmus, įsigijo reklaminę iškabą, maišėlius su nurodytu veiklos vykdymo adresu, nuolaidų korteles su nurodytu adresu ir tik dėl tyčinių atsakovo veiksmų, t.y. Sutarties sąlygų pažeidimo t.y. neperdavimo išnuomotų patalpų, patyrė žalą, lygią minėtų daiktų įsigijimo kainai 1 200 Eur.

22. Neteisėti veiksmai yra būtinoji sutartinės atsakomybės sąlyga, t. y. nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Tai reiškia, kad jeigu ieškovas neįrodo sutarties neįvykdymo, jo įrodinėjami nuostoliai ir priežastinis ryšys yra tik tariami, objektyviai nesusiję su sutartimi ir teismas savo procesiniame sprendime dėl jų gali nepasisakyti.

23. Vadovaujantis CK 6.205 straipsniu, neteisėti veiksmai gali pasireikšti bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymu, netinkamu įvykdymu, įvykdymo termino praleidimu. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje pateikta neteisėtų veiksmų sąvoka apima tiek neteisėtą veikimą, tiek neveikimą. Žala pagal įstatymus nepreziumuojama, taigi pareiga įrodyti žalos faktą ir dydį tenka šaliai, reikalaujančiai atlyginti žalą.

24. Byloje nenustatyta, kad atsakovas pažeidė šalių 2019 m. rugpjūčio 5 d. sudarytą Sutartį, kad Patalpos būtų neperduotos dėl atsakovo kaltės, kad atsakovas būtų įsipareigojęs Patalpas pritaikyti ieškovės verslui ir tokį įsipareigojimą būtų pažeidęs, ar kad būtų daręs kliūtis ieškovei pasitelkti kitus rangovus. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai dėl civilinės atsakomybės taikymo ir nuostolių atlyginimo, nes nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, tokia atsakomybė negalima.

25. Vertinant ieškovės pateiktus duomenis, neva pagrindžiančius žalą, matyti, jog sąskaitoje 332 Eur sumai nurodytas prekės pavadinimas DDT n.00218/2019, 2019.11.11, maišeliai. Duomenų, patvirtinančių šios sąskaitos apmokėjimą, nepateikta. Pažymėtina, jog sąskaitos-faktūros išrašymo faktas patvirtina tik sutartinių santykių buvimą, tačiau nesant dokumentų, patvirtinančių sąskaitos-faktūros apmokėjimą (mokėjimo nurodymo, pinigų priėmimo kvito), teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad sąskaita buvo apmokėta. Nors ieškovė teigė, kad apmokėjimą patvirtina sąskaitoje-faktūroje padarytas įrašas „įmoka sumokėta pagal terminą“, visgi neaišku, kokios priežastys sąlygojo negalėjimą pateikti mokėjimo nurodymo, jeigu sąskaita apmokėta bankiniu pavedimu, arba pinigų priėmimo kvito (jei apmokėta grynaisiais pinigais). Pažymėtina ir tai, jog teismui kyla pagrįstų abejonių, kad maišeliai pagal šią sąskaitą-faktūrą apskritai buvo pagaminti, kadangi ieškovė šioms išlaidoms pagrįsti pateikė tik maišelio maketo paveikslėlį, tačiau jokių kitų įrodymų apie realiai pagamintus maišelius (jų fotonuotraukų, video medžiagos, maišelio (-ių) natūroje) nepateikė.

26. Ieškovė taip pat pateikė 2019 m. gruodžio 12 d. išankstinę Sąskaitą 994,80 Eur sumai, skiltyje prekės pavadinimas nurodyta Skalbimo tvarkaraštis, Skalbimo mašinos lipdukai, dizainas, „Forex“ paaiškinimai, „forex“ ženklai 70x100, dvipusis vėliavos ženklas, ženklo priekinė dalis, Baltos šviesos diodai 6000-6500oK, Led maitinimo šaltinis 12 v. Pateiktas šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis mokėjimo pavedimas. Kaip realiai natūroje atrodo šios prekės – foto, video medžiagos, nepateikta. Pažymėtina, jog pati ieškovė nurodė, kad šiuo metu jau vykdo veiklą (savitarnos skalbimas) kitose patalpose. Pateiktoje sąskaitoje nurodytos prekės, susijusios su ieškovės ketinamos vykdyti veiklos specifika, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, jog šioje sąskaitoje nurodytos prekės išimtinai susijusios su patalpomis (duomenys neskelbtini) ir negalėjo būti (nėra) naudojamos ieškovės veikloje. Pažymėtina, jog 2019 m. gruodžio 12 d. sąskaita yra išankstinė, o 2019 m. gruodžio 19 d. ieškovė jau pranešė atsakovui apie sutarties nutraukimą.

27. Iki šių abiejų sąskaitų-faktūrų išdavimo ieškovė, bylos duomenimis, į atsakovą nesikreipė su jokiomis pretenzijomis ar reikalavimais perduoti patalpas net keturis mėnesius, reguliariai mokėjo mėnesio nuomos įmokas, o gavus šias sąskaitas jau po savaitės nuo antrosios sąskaitos gavimo kreipėsi į atsakovą dėl Sutarties nutraukimo. Tai taip pat sudaro pagrindą abejonėms dėl tokių išlaidų pagrįstumo, protingumo ir sąžiningumo minėtų šalių pareigų vykdant sutartį kontekste.

28. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006).

29. Teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė atsakovo Sutarties nevykdymo, atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, įskaitant ir žalos dydžio, todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl 1 200 Eur žalos atlyginimo atmetamas (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

30. Kiti byloje šalių nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

32. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė šias išlaidas: 66 Eur žyminis mokestis, 1 727 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas pateikė duomenis, kad byloje patyrė viso 2 613,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šalių prašomos priteisti išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatytų dydžių.

33. Ieškinį tenkinus iš dalies (10 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 179,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 2 352,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priešines sumas įskaičius, atsakovui iš ieškovės priteistina 2 172,94 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 d., 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 185, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Multiservice New Global“, juridinio asmens kodas 305187197, naudai, 290 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) skolos.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Multiservice New Global“, juridinio asmens kodas 305187197, atsakovui M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 172,94 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Indrė Petrokienė