Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei Austėjai Dymaitytei, atsakovės atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy veikiančio per Lindorff Oy filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei B. J. dėl skolos, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas 2012 m. gruodžio 13 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės B. J. 1315,25 Lt skolos, 337,98 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2002-09-20 atsakovė B. J. su pradiniu kreditoriumi UAB „Tele2” sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. 213B67234252213, kurios pagrindu pagal Sutarties terminus ir sąlygas atsakovei buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, o atsakovė įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Nors atsakovei buvo teikiamos mobiliojo telefono ryšio paslaugos bei sąskaitos už suteiktas paslaugas įsipareigojimams pagal Sutartį vykdyti, tačiau atsakovė su pradiniu kreditoriumi tinkamai neatsikaitė ir pagal 2004-10-31 išrašytą sąskaitą liko skolinga 1315,25 Lt.

Ieškovas reiškiamą reikalavimo teisę į atsakovę įgijo remiantis pradinio kreditoriaus ir ieškovo 2005-12-29 sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Taip pat atsakovei gauti skirtos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties bei jos Priedo ištraukų kopijos pridėtos prie ieškinio.

Remdamasis LR CK 6.71 str. 1 d. ir 6.258 str. 1 d. bei Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties 6.6 p., ieškovas taip pat prašo priteisti 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo laiku neapmokėtos sumos. Prašoma priteisti 337,98 Lt delspinigių suma apskaičiuota už laikotarpį nuo 2012-03-20 iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimo dienos (2012-09-20) bei laikotarpį iki ieškinio parengimo (b.l. 22-23).

Ieškovo atstovė Austėja Dymaitytė teismo posėdyje palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad sutarties 6.3 p. šalys sulygo, jog atsakovė atsiskaityti privalo pagal jai pateikiamas sąskaitas. Sutarties 6.2 p. yra detalizuojami duomenys, kurie yra įtraukiami į sąskaitą t.y. minimalus mokestis už ryšio paslaugas per mėnesį bei mokesčiai už UAB „Tele2“ paslaugas suteiktas per praėjusį kalendorinį mėnesį. Sutarties 9.7 p. numato, kad pasibaigus sutarties terminui, klientas apie sutarties nutraukimą privalo informuoti UAB „Tele2“ raštu bei žodžiu. Jei savo pareigos klientas neįvykdo, sutartis laikoma pratęsta neterminuotam laikui. Duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis dėl sutarties nutraukimo pirminis kreditorius neturi. Ieškovo atstovė sutiko, jog sutartis buvo nutraukta laikotarpiu, kuomet buvo išrašyta sąskaita - 2004-10-31. Už tolimesnius laikotarpius nebuvo skaičiuojami sutartiniai mokesčiai. Sutartis buvo sustabdyta atsižvelgiant į sutartyje numatytą 4.5 d. punktą, kuriame UAB „Tele2“ apibrėžia, kad turi teisę neteikti klientui paslaugų arba sustabdyti jų teikimą, jeigu klientas laiku neapmokėjo už suteiktas paslaugas. Atsakovė pati patvirtino, kad gaudavo sąskaitas po 30 lt. Duomenų, kad telefonu nebuvo naudotasi byloje nėra, tačiau net ir esant tokioms aplinkybėms išlieka pareiga mokėti minimalų sutarties mokestį.

Atsakovei apie reikalavimo perleidimo faktą buvo pranešta ne tik paprastu, bet ir registruotu laišku. Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 d. nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Taip pat 2010-04-16 nutartyje 3K-7-168/10 LAT yra nurodęs, jog CK 6.109 str. 1d. formuluotė pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui reiškia, kad bet koks pranešimas, nesvarbu kokios formos ir kurio kreditoriaus pateikiamas CK 6.109. str. 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimą.

Ieškovo atstovė nurodė, jog delspinigiai paskaičiuoti senaties termino netesyboms ribose. Remiantis LR CK 6.189 str. 4 d. sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia šalių nuo civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimą. Remiantis LR CK 6.245 str. 3 d. sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsižvelgiant į tai laikytina, jog ieškovas turi teisę į sutartinius delspinigius ir tai laikoma minimaliais jo nuostoliais.

Paties ieškovo pateiktos sąskaitos-faktūros rodo, kad įsiskolinimas nebuvo fiksuojamas ilgą laiką, įsiskolinimas atsiranda 2003 m. kovo mėn., tikėtina jau po to, kai atsakovė kreipėsi į UAB „Tele2“ skyrių dėl išankstinio sutarties nutraukimo. Sutartiniai santykiai pasibaigė 2003 m. kovo 1 d., daugiau telefonu nebuvo naudojamasi. Sutartis galiojo 18 mėn., iki 2004 kovo 2 d. Jeigu sutartis nutraukta likus metams iki sutarties galiojimo termino, tuomet kaip netesybas iš atsakovės būtų galima reikalauti už 12 mėn. po 18 lt.

Liudytojas A. J. paaiškino, kad jo tėvas gyvena su atsakove. Žino, kad buvo nesusipratimų dėl neteisingai pateiktos sąskaitos, kadangi atsakovę vežė į UAB „Tele2“ atstovybę. Po to atsakovė telefonu nebesinaudojo. Dar kartą vežė atsakovę po metų sausio ar vasario mėnesį, dėl sutarties nutraukimo. Kažkokia skola buvo, ar ją atsakovė sumokėjo liudytojas nežino, tačiau nurodė, kad atsakovė skolų neturėdavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2002-09-20 tarp UAB „TELE2“ ir atsakovės buvo sudaryta Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartis Nr. R213B67234252 213, kuria atsakovei suteiktas telefono numeris, numatytas mokėjimo planas „Joker- laisvalaikis“, sutarties terminas – 18 mėnesių (b.l. 25-26).

Atsakovės ir pirminio kreditoriaus sutarties Nr. R213B67234252 213, 3.1 punktas numato, kad klientas laiku bei nustatyta tvarka įsipareigoja mokėti už „TELE2“ suteiktas paslaugas, 3.12 p. numato – pasibaigus sutarčiai apmokėti visas „TELE2“ pateiktas sąskaitas, 6.1 p. numato, kad klientas moka minimalų mokestį už ryšio paslaugas per mėnesį bei mokesčius už teikiamas paslaugas, kurie viršija minimalų mėnesinį mokestį, 6.6 p. numato, kad laiku neatsiskaičius skaičiuojami 0,1 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo laiku neapmokėtos sumos.

Iš į bylą pateiktų sąskaitų matyti, kad atsakovei mokestis už suteiktas paslaugas buvo skaičiuojamas – už 2002-10 - 185,07 Lt, už 2002-11 – 350,91 Lt, už 2002-12 – 149,27 Lt, už 2003-01 – 136,35 Lt, už 2003-02 – 30,00 Lt, už 2003-03 – 30,00 Lt (skola periodo pradžiai 715,25 Lt), už 2003-04 – 30 Lt (skola periodo pradžiai 745,25 Lt), už 2003-05 – 30,00 Lt (skola periodo pradžiai 775,25 Lt), už 2003-06 – 30,00 Lt (skola periodo pradžiai 805,25 Lt), už 2003-07- 30,00 Lt (skola periodo pradžiai 835,25 Lt), už 2003-08 – 30,00 Lt (skola periodo pradžiai 865,25 Lt), už 2003-09 – 30,00 Lt (skola periodo pradžiai 895,25 Lt), už 2003-10 – 30,00 Lt (skola periodo pradžiai 925,25 Lt), už 2003-11 – 30,00 Lt (skola periodo pradžiai 955,25 Lt), už 2013-12 – 30,00 Lt (skola periodo pradžiai 985,25 Lt), už 2004-01 – 30,00 Lt (skola periodo pradžia 1015,25 Lt), už 2004-02 – 30,00 Lt (skola periodo pradžia 1045,25 Lt), už 2004-03 – 30,00 Lt (skola periodo pradžiai 1075,025 Lt), už 2004-04 – 30,00 Lt (skola periodo pradžiai 1105,25 Lt), už 2004-05 – 30,00 Lt (skola periodo pradžiai 1135,25 Lt), už 2004-06 – 30,00 Lt (skola periodo pradžiai 1165,25 lt), už 2004-07 -30,00 Lt (skola periodo pradžiai 1195,25 Lt), už 2004-08 – 30,00 Lt (skola periodo pradžia 1225,25 Lt), už 2004-09 – 30,00 Lt skola periodo pradžiai 1255,25 Lt) (b.l. 58-82), už 2004-10 – 1315,25 Lt (skola periodo pradžiai – 1285,25 Lt (b.l. 29).

Iš ieškovo pateiktų rašytinių paaiškinimų bei patikslintos duomenų lentelės nustatyta, kad pirminis kreditorius išrašė atsakovei sąskaitų už 1496,43 Lt, atsakovė yra įmokėjusi dvi įmokas – 2002-11-15 – 44,83 Lt ir 2003-02-28 -136,35 Lt (b.l.90,92,93).

2009 m. gruodžio 29 d. tarp UAB „TELE2“ ir Lindorff Oy filialo sudaryta Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartis (b.l. 30-31). Iš prie sutarties pridėto 1 Priedo nustatyta, kad UAB „TELE2“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės B. J. 1315,25 Lt skolą (b.l. 32).

Duomenų, kad atsakovei būtų pranešta apie reikalavimo perleidimą byloje nėra. Ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovei apie reikalavimo perleidimo faktą buvo pranešta paprastu ir registruotu laišku. Nors tokio dokumento byloje nėra, tačiau iš pateikto susirašinėjimo vykusio tarp šalių galima daryti išvadą, kad atsakovė ieškovo pranešimą gavo 2008 m. birželio 26 d. (b.l.55). Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovei buvo tinkamai praneša apie skolos reikalavimo perleidimo faktą ieškovui Lindorf Oy. Be to pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, tokiu būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka LR CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011-03-14 nutartis Nr.3K-3-105/2011). Kadangi sutarties ir jos priedo ištraukų kopijos atsakovei buvo pateiktos kartu su ieškiniu, dėl šios priežasties taip pat laikytina, kad atsakovei tinkamai buvo pranešta apie Reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė ir tuo motyvu, kad viršijus nustatytą 300 Lt kredito limitą UAB „Tele2“, kaip paslaugą teikianti šalis nesiėmė tam tikrų įspėjamųjų priemonių ir sankcijų. Teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais, kadangi kaip matyti iš tarp šalių sudarytos sutarties paslaugos teikėjas turi teisę, bet ne prievolę, nustatyti teikiamų paslaugų limitą, neteikti klientų paslaugų arba sustabdyti jų tiekimą kai klientas neapmokėjo už suteiktas paslaugas, nutraukti sutartį iki termino pabaigos Sutarties nustatyta tvarka (4p., 9 p.).

Atsakovė taip pat nurodė, kad ji sutartį su UAB „TELE2“ nutraukė, apie tai informuodama žodžiu, taip pat parašė prašymą nutraukti sutartį raštu. Šias atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas A. J. su atsakove susijęs šeimyniniais ryšiais, jo parodymai vertinti kritiškai ir teismas jais nesiremia. Byloje rašytinių įrodymų patvirtinančių atsakovės poziciją nėra. Pirminis kreditorius UAB „TELE2“ 2013 m. kovo 27 d. el. laiške ieškovui nurodė, kad nerado duomenų apie atsakovės pretenzijas (b.l. 92). Atsakovė duomenų, kad nesinaudojo telefonu, taip pat nepateikė. Todėl darytina išvada, kad šie atsakovės teiginiai nepagrįsti.

Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Pagal cesijos sutartį pradiniam kreditoriui perdavus savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoje jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų.

Nagrinėjamu atveju Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas perėmė reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.). Kadangi atsakovė savo sutartines prievoles vykdė netinkamai, t.y. neužtikrino savalaikio apmokėjimo, todėl laikoma pažeidusi prievolę ir privalo sumokėti ieškovui reikalaujamą skolą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tinkamą prievolės įvykdymą, darytina išvada, kad ieškinys yra tenkintinasis iš atsakovės ieškovui priteistina 1315,25 Lt skolos.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.71, 6.72 str.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). CK 6.258 str. 1 d. nuostatos numato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę.

Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmės ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Kaip jau minėta pradinis kreditorius UAB „TELE2“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovės skolą už jam suteiktas mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, CK 6.101 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad, perleidžiant reikalavimo teisę, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, inter alia teisė į palūkanas, netesybas, vaisius pajamas ir pan., net jeigu šitai sutartyje ir nenurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006). Darytina išvada, kad ieškovas atsakovės atžvilgiu įgijo iš pradinės prievolės kylančias teises ir gali jomis disponuoti, be kita ko – pasinaudoti teise prašyti priteisti delspinigius bei palūkanas.

Ieškovas prašo priteisti 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo laiku neapmokėtos sumos - 337,98 Lt. Prašoma priteisti suma paskaičiuota už laikotarpį nuo 2012-03-20 iki pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimo bei laikotarpį iki ieškinio parengimo.

Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismas, spręsdamas dėl tinkamo netesybų dydžio, pažymi, kad netesybų instituto Lietuvos civilinėje teisėje paskirtis yra kompensacinė, o ne baudinė. Netesybos turi kompensuoti kreditoriaus nuostolius dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo jos vykdymo, tačiau kreditorius negali nepagrįstai turtėti bausdamas skolininką. Nagrinėjamoje byloje teismas vertina, kad ieškovo prašomos priteisti netesybos (delspinigiai) yra neteisingai paskaičiuotos. LR CK 1.25 str. 5 d. 1 p. numato, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovas teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo teismui pateikė 2012 m. rugsėjo 27 d., todėl delspinigiai skaičiuotini nuo 2012 m. kovo 27 d. ir iš atsakovės priteistina 239,73 Lt delspinigių (1315,25x0,1 proc.x183 d.).

Ieškovas prašo teismo iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas pagrįstas LR CK 6.37 str.2 d. ir CK 6.210 str.1 d. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (LR CK 6.210 str.1 d.). Kadangi atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1554,98 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-09-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Ieškinį iš esmės tenkinus, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 72,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 4,24), 423,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 35), bei 241,09 Lt išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu (b.l. 83,97,112), viso – 736,59 Lt (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 93 str.). Ieškovo patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš atsakovės.

Iš atsakovės valstybei priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 20,77 Lt (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkintinas iš dalies.

Priteisti iš atsakovės B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo Lindorff Oy, juridinio asmens kodas 0140351-4, buveinės adresas Joukahaisenkatu 6, Turku, Suomija, veikiančio per Lindorff Oy filialą, juridinio asmens kodas 111882842, buveinės adresas Lvovo g. 25, Vilnius, a.s. Nr. LT262140030000056021, Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyrius, naudai, 1315,25 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus penkiolika litų 25 ct) skolos, 239,73 Lt (du šimtus trisdešimt devynis litus 73 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1554,98 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-09-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 736,59 Lt (septynis šimtus trisdešimt šešis litus 59 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 20,77 Lt (dvidešimt litų 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.