Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Daivai Benedikienei, dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. M. prašymą dėl bausmės peržiūrėjimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 9 mėnesiams.

Nuteistasis D. M. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su prašymu baudžiamojoje byloje Nr. N1-20-849/2014 jam skirtą bausmę peržiūrėti dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554 priimtų ir nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusių BK pakeitimų ir sušvelninti jam bausmę.

Prokurorė siūlo prašymą atmesti, nes pagrindų švelninti bausmę nuteistajam nėra.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro ar bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), kuriuo pakeisti bausmių skyrimo pagrindai. Teismas paskiria bausmę pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BK 75 straipsnio 1 dalies nauja redakcija leidžia atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką, spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo, teismas privalo įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumą (pavojingumo pobūdį ir laipsnį), kaltininko asmenybę (anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, teisės pažeidimus, girtavimą ir kitokį antisocialinį kaltininko elgesį, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, charakterizuojančius duomenis ir pan.), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Bausmės vykdymo atidėjimo institute įtvirtintas humaniškumo principas derinamas su teisingumo principu - vienu svarbiausių baudžiamosios teisės principų, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. M., teismas konstatavo, kad kaltinamojo veikoje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Teismas atsižvelgė ir į kaltinamojo asmenybę: jis praeityje teistas 8 kartus, teistumai neišnykę, daugybę kartų baustas administracine tvarka, iki nusikaltimų padarymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą, yra recidyvistas, tai rodo, kad jis išvadų dėl įstatymų laikymosi iš ankstesnių teistumų nedaro. Taigi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Išnagrinėjus nuteistojo prašymą, konstatuotina, kad nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigalioję baudžiamojo įstatymo pakeitimai nesudaro pagrindo keisti nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ar dydžio. D. M. šiuo atveju padarė sunkų nusikaltimą, todėl baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nes tuo atveju bausmės paskirtis D. M. nebūtų pasiekta bei nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos analizė rodo, kad byloje yra pakankamai daug nepalankių nuteistajam aplinkybių, neleidžiančių taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. D. M. nuteistas už vieno sunkaus nusikaltimo padarymą, anksčiau daug kartų teistas už įvairius nusikaltimus - vagystes, plėšimą, sukčiavimą ir kt. Prieš šio nuosprendžio priėmimą paskutinį kartą teistas už analogišką nusikalstamą veiką – plėšimą. Už įvykdytus nusikaltimus jam buvo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, anksčiau buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo įstaigos, tačiau D. M. vėl nusikalto. Jis teisme savo kaltės nepripažino visiškai, nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis, būdamas teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, teigiamų išvadų nepadarė, nėra linkęs taisytis ir koreguoti savo elgesio, taigi šiuo atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai D. M. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgdamas į nustatytas ir paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą.

Atsižvelgiant į šias aptartas aplinkybes bei nesant įstatyminio pagrindo tenkinti prašymo dėl nuosprendžio peržiūrėjimo ir bausmės sušvelninimo, nuteistojo D. M. prašymas atmestinas, ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšis ir dydis paliktini nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

Atmesti nuteistojo prašymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.