Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant prokurorams Aidui Valatkevičiui, Laurai Mačiulytei - Valaitei, kaltinamojo D. M. gynėjai advokatei Reginai Šeperienei, kaltinamojo K. J. gynėjai advokatei Onai Klinavičienei, nukentėjusiesiems E. K. ir R. K., jų atstovei advokatei Vilmai Petrauskienei, nedalyvaujant Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui, viešame teismo teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąja bylą, kurioje:

3) 1997-03-30 pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 43 str. bausmė subendrinta su 1994-10-25 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams;

4) 2001-02-06 pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams. 2002-08-23 paleistas lygtinai prie 8 mėn. 5 d.;

5) 2004-06-23 pagal Lietuvos Respublikos pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. ir 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams;

6) 2006-07-13 pagal Lietuvos Respublikos 178 str. 2 d. laisvė atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64 str. bausmė subendrinta su neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių;

7) 2012-04-06 pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

8) 2012-12-12 pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimui 1 m. 6 mėn., pritaikius BK 63 str. 9 d., galutinė bausmė- 2 metams ir 6 mėn., atliekantis terminuotą laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose,

kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 180 str. 2 d.,

KAROLIS JANUŠONIS, gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Alytaus profesinio rengimo centro mokinys, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas.

kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. ir K. J., 2012-02-19 apie 19.32 val., Alytuje, veikdami bendrai su dar dviem nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu atskirtas ikiteisminis tyrimas, K. J. paskambino telefonu E. K. ir pasikvietė jį atvykti automobiliu prie Putinų g. 34 namo, kur E. K. atvažiavo automobiliu VW GOLF valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) E. K. stovint prie šio automobilio, D. M., K. J. ir dar du nenustatyti asmenys, kurių vienas rankoje turėjo lazdą, o kitas rankoje turėjo peilį, priėjo prie E. K. ir visi apstojo nukentėjusįjį E. K.: nenustatytas asmuo, turėjęs rankoje peilį, jį demonstravo nukentėjusiajam E. K., taip grasindamas peilį tuoj pat panaudoti, o K. J. nukentėjusiajam pasakė: „Žiūrėk kas dabar bus“, ir taip visi bendrai grasino nukentėjusiajam tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir, panaudoję peilį bei fizinį smurtą, visi keturi bendrai sudavė ne mažiau 6 smūgius nukentėjusiajam E. K. į veidą, galvą, krūtinę, dešinę koją, padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, ir, tokiu būdu atimdami galimybę nukentėjusiajam E. K. priešintis, pagrobė svetimą turtą – iš E. K. striukės kišenės mobiliojo ryšio telefoną SONNY ERICSSON XPERIA X8, 160 litų vertės, bei R. K. automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3700 litų, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Taigi, nukentėjusioji R. K. ir aukščiau aptarti liudytojai, nors jų parodymai ir netiesioginiai, patvirtino visas nukentėjusiojo E. K. nurodomas aplinkybes, yra nuoseklūs, papildantys vieni kitus, atitinka bylos esmę, todėl teismui nekelia abejonių nukentėjusiojo E. K. ir liudytojų parodymais ir jais vadovaujasi.

Be to, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad E. K. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smogiant kietais bukais žalojančiais daiktais, tiek atsitrenkiant į tokius žalojančius daiktus ar paviršius, ir jie kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1., b. l. 56-58).

Specialisto išvadoje buvo konstatuota, kad ant tirti pateiktos cigaretės nuorūkos, paimtos 2012-02-19 apžiūrint automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Putinų g. namo Nr. 38 kieme, Alytaus m., rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su D. M. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų D. M. fokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000001 % (t.1., b. l. 27-28).

Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu D. M. kategoriškai neigė aplinkybę, kad jis važiavęs nukentėjusiojo automobiliu.

Kaltinamasis K. J. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad įvykio dieną su D. M. gėrė tik arbatą, sidro negėrė, apie lazdą nieko nežino, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su D. M. ir dar 2-3 vyrais kelias valandas gėrė sidrą, kad prie laiptinės rado geležinę lazdą- armatūrą, kurią nešėsi rankoje ir su kuria buvo priėjęs prie nukentėjusiojo. Be to, K. J. paaiškinimai prieštarauja D. M. paaiškinimams ir visoms byloms nustatytoms aplinkybėms.

Tokius kaltinamųjų parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį palengvinti savo padėtį ir tuo išvengti pelnytos atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nes įvairiose bylos tyrimo ar nagrinėjimo stadijose kaltinamieji skirtingai aiškino įvykio aplinkybes.

Keisti parodymus yra įtariamųjų ar kaltinamųjų teisė, tačiau iš parodymų pakeitimo logikos, parodymų pagrįstumo, galima daryti išvadą, kad kaltinamųjų parodymai šiuo atveju yra nepatikimi, todėl teismas jais nesivadovauja.

Tokiu būdu byloje surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji D. M. ir K. J. su kitais dviem nenustatytais asmenimis bendrais veiksmais, panaudojant fizinį smurtą, lazdas ir peilį, apiplėšė nukentėjusįjį E. K.: E. K. stovint prie savo automobilio, kaltinamieji ir kiti du nenustatyti asmenys, kurių vienas rankoje turėjo lazdą, kitas- peilį, kurį demonstratyviai sukinėjo prieš E. K., priėjo prie E. K., tuomet K. J. pasakė, „žiūrėk, kas dabar bus“, taip visi bendrais veiksmais grasindami nukentėjusiajam tuoj pat panaudoti peilį ir fizinį smurtą, panaudojo fizinį smurtą, bendrais veiksmais suduodami smūgius E. K. į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukeldami baimę E. K. ir atimdami galimybę jam pasipriešinti, ir pagrobė iš jo kišenės telefoną bei R. K. vardu registruotą automobilį. Kaltinamieji veikė vieninga tyčia turėdami bendrą tikslą apiplėšti nukentėjusįjį, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 2 d.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes.

Kaltinamasis D. M. padarė vieną tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką, už kurią įstatymas numato tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę; praeityje teistas 8 kartus, teistumai neišnykę, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą ankstesniais teismo nuosprendžiais.

D. M. Alytaus psichikos sveikatos skyriaus įskaitoje įrašytas nuo 1989-01-24 dėl diagnozės „Lengvas protinis atsilikimas“ (t.2., b.l. 70), tačiau teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad D. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus bei gali dalyvauti teisiamajame posėdyje bei atlikti laisvės atėmimo bausmę (t.2., b.l. 85-87).

Kaltinamasis daugybę kartų baustas administracine tvarka (t.2., b.l. 57-68), iki nusikaltimų padarymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis išvadų dėl įstatymų laikymosi iš ankstesnių teistumų nedaro, todėl jam, kaip recidyvistui, už nusikalstamą veiką skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, artima įstatymo, numatančio atsakomybę už jo padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkiui.

Paskirta bausmė bendrintina su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-12-12 nuosprendžiu paskirta bausme, į bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 p.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam skirtina kardomoji priemonė - suėmimas, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamasis K. J., būdamas nepilnametis, padarė vieną tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką, už kurią įstatymas numato tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę; praeityje neteistas, tačiau 2012-09-10 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nepilnametis K. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. 1 d., nutraukiant baudžiamąją bylą.(t.2, b. l. 128-130).

K. J. Alytaus psichikos sveikatos skyriaus įskaitose neįrašytas (t. 2, b.l. 136); baustas administracine tvarka (t.2., b.l. 131-132).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, mokosi.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad K. J. turi būti suteikta dar viena galimybė adaptuotis visuomenėje ir pateisinti teismo pasitikėjimą, ir sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo t.y. neizoliavus jo nuo visuomenės, todėl K. J. skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, žemesnės už įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už jo nusikalstamą veiką, numatytos sankcijos vidurkį, atidedant bausmės vykdymą (BK 92 str.).

Atidedant bausmės vykdymą, K. J. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės - elgesio apribojimas 10 mėnesių laikotarpiui.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-05-28 iki 2012-05-30 (t.2., b.l. 109-112)

K. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina; kardomoji priemonė- nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kadangi nuosprendžio priėmimo metu kaltinamasis tapo pilnametis (t.2., b.l. 113,115).

Daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai nagrinėti - cigaretės nuorūka bei D. M., K. J. ir E. K. seilių DNR ėminiai, saugomi Alytaus AVPK Logistikos skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (b.l. 1T 29-30).

Civiliniai ieškiniai.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa už nukentėjusiojo E. K. gydymą pareiškė civilinį ieškinį dėl 74,94 Lt. žalos atlyginimo (t.1., b.l. 61,62).

Kadangi turtinė žala civiliniam ieškovui buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, dėl ko už nukentėjusiojo gydymą gydymo įstaigos patyrė išlaidas, kaltinamieji solidariai privalo visiškai atlyginti žalą, todėl civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Civilinis ieškovas E. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 124,12 Lt. turtinės ir 5000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo, taip pat prašo priteisti 350 Lt. jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t.2., b.l. 99-101, 149).

R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 250 Lt. turtinės žalos atlyginimo, taip pat prašo priteisti 350 Lt. jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t.2., b.l. 99-101, 152).

E. K. ir R. K. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįsti ir tenkintini visiškai: turtinės žalos padarytos tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų bendrais veiksmais, todėl jie privalo jas solidariai visiškai atlyginti (BPK 109 str., CK 2.263 str. 2 d.).

E. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies.

BPK normos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį, tačiau BPK 113 str. 2d. yra numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. CPK 178 str. nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BPK 115 str. 1d. yra nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. (LAT 2009 01 27 kasacinė nutartis Nr. 2K-29/2009).

Sprendžiant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, praleistomis dėl gydymosi paskaitomis, nesaugumo jausmu, dvasiniais sukrėtimais, bendravimo galimybių sumažėjimu.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingi nusikaltimą padarę asmenys, tačiau jo prašoma priteisti neturtinės žalos dydžiai akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis nurodo, kad gydėsi ambulatoriškai ir gydymas tęsėsi vieną mėnesį, kad dėl to visą tą laiką negalėjo mokintis, ilgą laiką skaudėjo galvą, tačiau šias jo nurodomas aplinkybes paneigia byloje esantys duomenys: iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiojo nedarbingumas tęsėsi nuo 2012-02-19 iki 2012-03-06, kad užbaigus nedarbingumo pažymą gydytojai konstatavo gerą nukentėjusiojo savijautą, galvos skausmų ir svaigimo neatžymi. Be to, specialistas konstravo, kad užsitęsęs ambulatorinis gydymas neatitinka kūno sužalojimo pobūdžio. Daugiau byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiajam po patirtų kūno sužalojimų būtų pasikeitęs darbingumo lygis, kilusios neigiamos pasekmės sveikatai ar atsiradusios komplikacijos.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 2.500 Lt. dydžio neturtinė žala, kuri solidariai priteistina iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai.

Taip pat nukentėjusiesiems iš kaltinamųjų solidariai priteistinos nukentėjusiųjų patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas (t.1., b.l. 102, 104).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str., 304 str., 305 str.1 d., 307 str. 1d., 308 str. 5d.,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2012-12-12 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir D. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-12-12 nuosprendį.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. M. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

K. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-05-28 iki 2012-05-30.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1 d. 5 p. K. J. skirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant K. J. būti namuose nuo 22 iki 6 val. ir tęsti mokslus.

K. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

K. J. paskirtą kardomąją priemonę - nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti - cigaretės nuorūką bei D. M., K. J. ir E. K. seilių DNR ėminius, saugomus Alytaus AVPK Logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš D. M. ir K. J. 74,94 Lt. (septyniasdešimt keturis litus 94 ct.) Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

E. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš D. M. ir K. J. 124,12 Lt. (vieną šimtą dvidešimt keturis litus 12 ct.) turtinės žalos ir 2500,00 Lt. (du tūkstančius penkis šimtus litų 00 ct.) neturtinės žalos atlyginimo E. K. naudai, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

R. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš D. M. ir K. J. 250,00 Lt. (du šimtus penkiasdešimt litų 00 ct.) turtinės žalos atlyginimo R. K. naudai.

Priteisti solidariai iš D. M. ir K. J. 350,00 Lt. (tris šimtus penkiasdešimt litų 00 ct.) išlaidų už suteiktas advokato paslaugas nukentėjusiajam E. K. ir 350,00 Lt. (tris šimtus penkiasdešimt litų 00 ct.) išlaidų už suteiktas advokato paslaugas nukentėjusiajai R. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.