- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- 1-645-311/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35232-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- P. R.
- Nukentėjusysis
- A. J., I. L.
- Kategorijos
- 1.17.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.5.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis pagal individualios veikos pažymą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. R. 2020-03-02 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, t. y. P. R. 2019 m. birželio 17 d., nuo 00:04 val. iki 00:50 val., viešoje vietoje – visą parą veikiančioje alkoholinių gėrimų parduotuvėje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,36 % promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su K. S. (nustatytas 2,11% promilių girtumas), be jokios aiškios dingsties, elgdamiesi įžūliai, be priežasties K. S. vieną kartą pirštais suspaudus nukentėjusiojo A. J. nosį, po ko, tęsiant sekančius smurtinius bei chuliganiškus veiksmus, jam, tai yra P. R., dešinės rankos delnu vieną kartą sudavus A. J. į kaklo sritį, po ko K. S. sugriebus nukentėjusajam už kairės rankos riešo ir taip A. J. privertus atsistoti nuo suoliuko, dešine koja vieną kartą spyrus A. J. į pilvo sritį, ko pasėkoje A. J. nukritus ant grindų, jį abiem pakėlus ir pasodinus ant suoliuko, K. S. dešine ranka suėmus nukentėjusįjį už pakaušio ir du kartus veido sritimi trenkus į stalą, dešinės rankos alkūne du kartus sudavus į veidą, vėl dešine ranka suėmus nukentėjusiojo galvą už pakaušio ir vieną kartą veido sritimi trenkus į stalą, P. R. tęsiant neteisėtus smurtinius veiksmus, priėjus prie A. J. iš nugaros, abiejų rankų dilbiais suspaudus pastarojo kaklą, o K. S. vėl suėmus A. J. galvą dešine ranka už pakaušio ir vieną kartą veido sritimi trenkus į stalą, dešinės rankos alkūne du kartus bei vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavus į veidą, bendrai tęsiant neteisėtus smurtinius veiksmus, ja, tai yra P. R., ir K. S. po vieną kartą ranka sudavus nukentėjusiajam į veidą, po to, K. S. dešinės rankos kumščiu sudavus dar vieną kartą į veidą bei dešine ranka suėmus nukentėjusiojo galvą už pakaušio bei vieną kartą veido sritimi trenkus į stalą, jam, tai yra P. R., laikant abejomis rankomis A. J. galvą, o K. S. dešinės rankos alkūne vieną kartą sudavus A. J. į veidą, po ko A. J. pasišalinus į tualeto patalpą, esančią toje pačioje parduotuvėje, kur K. S. tęsiant neteisėtus smurtinius veiksmus dešine koja vieną kartą spyrus A. J. į koją ir dešinės rankos kumščiu keturis kartus sudavus į dešinio šono sritį, po ko A. J. atsisėdus ant klozeto, K. S. dešinės kojos keliu vieną kartą sudavus į veidą, o A. J. grįžus į parduotuvės salės patalpą ir sėdint ant kėdės, ja, tai yra P. R., ir K. S. po vieną kartą spyrus į veidą A. J., tokiu būdu, jis bendrais neteisėtais smurtiniais veiksmais kartu su K. S. nukentėjusiajam A. J. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, dešinės ausies kaušelyje, dešinėje pažandėje, kakle, dešiniame petyje, pogleivio kraujosruvomis lūpose, muštinėmis žaizdomis kaktoje ir apatinėje lūpoje, dešinės ausies būgnelio plyšimu.
Be to, P. R. 2020-08-29 po 23 val. tiksliau nenustatytu laiku išnuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso nukentėjusiajai I. L., sugadino svetimą nukentėjusiajai priklausanti 295 Eur vertės turtą, o būtent: išnuomotame bute sulaužė kavos staliuką 90 Eur vertės ir komodą 60 Eur vertės, sudaužė vazą bei indus 20 Eur vertės, ištepė patalynę 35 Eur vertės, kuri tapo netinkama naudojimui, sulaužė lango žaliuzes 90 Eur vertės, padarydamas nukentėjusiajai 295 Eur turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 187 str. 1 d.
Kaltinamasis P. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nelabai prisimena įvykį dėl turto sunaikinimo. Viskas parašyta.
Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti P. R., apklausto įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodymai, kur jis parodė, kad jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. 2020-08-28 iš ryto (tikslaus laiko neprisimena) paskambino dėl buto nuomos moteriai (jos anketinių duomenų nežino), kurios numeris (duomenys neskelbtini). Pas nurodytą moterį ne pirmą kartą nuomojasi būstą, todėl jos numerį žinojo. 2020-08-28 pokalbio su moterimi metu sutarė, kad vienai parai, t.y. iš 2020-08-29 į 2020-08-30, jis išsinuomos butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Sutarė, kad pinigus už nuomą, t.y. 45 eurus, jis atveš tą patį 2020-08-28 vakarą. Žinojo, kur ta moteris būna ir kur reikia atvežti pinigus, dėl to juos 2020-08-28 vakarą šiai moteriai ir nuvežė. Nuomos sutarties nepasirašė. Daugiau tos moters jis nematė. 2020-08-29 apie 13 val. atvažiavęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), raktus nuo jo rado lauko duryse. Į butą jis atvažiavo vienas su jo tėčiui P. R. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį automobilį pasistatė prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), šalia medžių. Butą rado tvarkingą. 2020-08-29 apie 16 val. ar 17 val. į šį butą atvažiavo jo draugė I. V., su kuria jie šiame bute ir buvo. Šiame bute nuo 13 val. gėrė alkoholinius gėrimus. Jis šią dieną ir vakarą asmeniškai išgėrė apie 3-4 alkoholinius kokteiliukus 8 laipsnių stiprumo, apie 2 skardines alaus 5% stiprumo, vieną raudono vyno butelį (apie 13 laipsnių stiprumo ir 0,7 litro talpos) ir apie 350 ml brendžio „Torres 10“ (40 laipsnių stiprumo). Dėl šio išgerto alkoholio jautėsi neblaivus ir mano, kad tai turėjo įtakos jo veiksmams. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojęs nebuvo. Tikslaus laiko nepasakys, bet jau buvo vakaras ir buvo tamsu, jis iš savo sportinio krepšio išsitraukė revolverį ir turėtus, kiek pamena, 5 vnt. šovinius bei pradėjo su juo žaisti. Jis į revolverio bugną įsidėjo vieną šovinį, prasuko bugną ir šovė sau į galvą. Tai buvo kaip žaidimas – rusiška ruletė. Sau į galvą jis šovė kelis kartus, bet nei karto ginklas neiššovė. Šūvių garsų nebuvo, būdavo tik spragsėjimo garsas. I. klykavo, labai garsiai šaukė. Mano, jai dėl jo veiksmų buvo šokas. Suspragsėjus 3-4 kartams, šūvių nebuvo. Po to vieną kartą įvyko šūvis netoli jo veido, bet tuo metu ginklas buvo nukreiptas į sieną (kurią neprisimena) ir nei jo, nei tuo labiau I. sužaloti negalėjo. Šūvio garsas buvo garsus. Po šio šūvio jis sudėjo visus likusius keturis šovinius į būgną ir I. atėmė iš jo ginklą, jis tam nesipriešino. I. kažkur paslėpė tą jo ginklą. Kur I. paslėpė revolverį jis nežinojo, to nematė. Pabrėžė, kad bute buvo tik vienas šūvis. Tada jis dėl girtumo nuvertė kambaryje stovėjusį šviesiai rudos spalvos medinį stalą, su viskuo, kas buvo ant jo. Krisdami buteliai ir indai sudužo. Vėliau sulaužė tame pačiame kambaryje stovėjusią šviesiai rudos spalvos komodą. Ant komodos galimai stovėjo vaza, kuri krisdama sudužo. Visus baldus ir daiktus sugadino būtent jis, t.y. nei I. V., nei jokie kiti žmonės nėra atsakingi už padarytą žalą. Taip elgėsi dėl didelio išgerto alkoholio kiekio ir pykčių su drauge I. Kai kambaryje ant grindų atsirado sudužusių indų ir butelių šūkių, jis pasiėmė vieną šukę, su kuria persipjovė savo abiejų rankų dilbius, šalia alkūnių. Jam bėgo kraujas, niekas rankų nesutvarstė. Bute tikrai buvo visur pritaškyta jo kraujo. Kraujo galėjo būti pritaškyta ir miegamojo lovoje, kurioje vėliau jis miegojo, dėl to tiki, kad patalynė galėjo būti negrįžtamai ištepta. Kuriuo metu neprisimena, bet bute jis taip pat sulaužė žaliuzes. Mano, kad bute jis tikrai garsiai triukšmavo, bet niekas atėjęs jo raminti nebuvo. Nežino, ar tame name, be jų, dar buvo kokių nors gyventojų. Visą vakarą ir naktį šiame bute buvo tik jis ir Ieva. Jokie pašaliniai žmonės atvažiavę į butą nebuvo. Kiek buvo valandų, kai nuėjo miegoti neprisimena, bet jau buvo vėlu. I. miegoti nuėjo pirma. Kitą rytą, t.y. 2020-08-30, atsikėlęs matė, kad butas atrodė siaubingai ir jį tokį padarė būtent jis. Apie 8.30 val. iš šio buto išvažiavo kartu su I., su jos automobiliu. Jo automobilis „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) liko stovėti prie šio buto. Išvažiavo į degalinę ir po to planavo grįžti į butą ir jį sutvarkyti, kadangi buvo jį išsinuomojęs iki 16 val. Tačiau įvyko kitas įvykis, dėl kurio jis buvo paguldytas į LSMUL Kauno klinikas, ir sutvarkyti buto negalėjo. Iš ligoninės jį išleido 2020-09-03. Kiek žino, nuomotame bute neliko jokių jo asmeninių daiktų. Iki šios dienos jis nebuvo susisiekęs su buto šeimininke ir neatlygino jai patirtos turtinės žalos. Bet pabrėžė, kad visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir norėtų atlyginti nukentėjusiajai patirtą žalą. Planuoja nukentėjusiajai jau šią savaitę atlyginti visą jos patirtą turtinę žalą. Dar kartą pabrėžė, kad nuoširdžiai gailisi, dėl savo veiksmų. Jeigu būtų galimybė tyrimo metu norėtų susitaikyti su nukentėjusiąja. Daugiau papildymų neturi, papasakojo viską, ką žinojo ir prisiminė. Nieko nemelavo ir nenuslėpė (3 t., b. l. 116-118).
Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis P. R. nurodė, kad jie teisingi. Žalą jis atlygino vėliau.
Taip pat buvo pagarsinti P. R., apklausto įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodymai, kur jis parodė, kad jis kaltu prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. 2020-09-19 jis visiškai atlygino nukentėjusiajai I. L. savo veiksmais padarytą turtinę žalą, o būtent 295 eurus. Dėl šios žalos atlyginimo parašytas raštelis, kurį pridės prie apklausos protokolo. Nukentėjusioji I. L. nurodė, kad dėl šio įvykio jam daugiau pretenzijų neturi ir neturės. Daugiau papildymų neturi. Tyrimo metu viską papasakojo. Nieko nemelavo ir nenuslėpė (3 t., b. l. 119-120).
Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis P. R. nurodė, kad jie teisingi, jis žalą atlygino.
Taip pat buvo pagarsinti P. R., apklausto kaltinamuoju 2020-02-19 teisiamojo posėdžio metu, kur jis parodė, kad :
“Mes su K. esame draugai, 2019 m. birželio 16 d. apie 23:00-23:30 val. mes atėjome į (duomenys neskelbtini) parduotuvę. Kai ėjome dar nebuvome išgėrę. Mes išgėrėme pačioje (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Mes nusipirkome brendžio, tada prisėdome prie staliuko prie lango ir pradėjome gerti ir nukentėjusysis sėdėjo prie kito staliuko, mes nukentėjusiojo nepažinojome. Kartu su juo sėdėjo dar 3 žmonės. Jie taip pat gėrė alkoholį, šiek tiek triukšmavo. Kai triukšmavo įvyko kažkoks nesusipratimas. Mes tą brendį gėrėme apie 45 min. Buvo triukšmas kažkoks iš tos asmenų grupės kur sėdėjo nukentėjusysis, buvo atvažiavusi apsauga. Įvyko konfliktas tarp mūsų ir nukentėjusiojo. Prieš konfliktą ta grupė išsiskirstė ir liko tik nukentėjusysis ir jo draugė, ir po to įvyko konfliktas. Priežastis manau buvo žodis kažkoks ne taip suprastas. Matyt nukentėjusysis pasakė kažką garsiau ir aš kažkaip ne taip supratau. Nepasakysiu, kuris pradėjo ar aš, ar draugas. Aš nelabai prisimenu kaip ten kas buvo. Visus veiksmus, kurie yra kaltinime, padariau. Konfliktas baigėsi pareigūnų atvažiavimu ir mus išvežė. Kas iškvietė policiją nežinau. Nelabai atsimenu. Nukentėjusiojo atsiprašėme. Jis mums atleido, mes susitaikėme. Atlyginome žalą, sumokėjome 300 Eur. Savo veiksmus vertinu, kad alkoholis padarė savo. Alkoholis padarė įtaką, jei būtume negėrę, nebūtume taip pasielgę. Labai gailiuosi. Tokių veiksmų daugiau nekartosiu. Labai gailiuosi dėl įvykdytos veikos. Tyrėja nedemonstravo mums video medžiagos ikiteisminio tyrimo metu. Ligonių kasų pareikštą civilinį ieškinį galėtume atlyginti jau šiandien. Kaltę pripažįstu pilnai” (2 t., b.l. 120-123).
Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis P. R. nurodė, kad jie teisingi, jis žalą atlygino.
Kadangi kaltinamasis P. R. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, 291 straipsniu.
1) Svetimo turto sugadinimas (BK 4187 straipsnio 1 dalis)
Liudytoja I. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurį pagal verslo liudijimą ji nuomoja trumpalaikei nuomai. Pats namas yra suskirstytas į tris atskirus butus, kurių kiekvienas turi atskirą įėjimą, t.y. butai nėra pereinami ir nėra jokios galimybės į juos patekti per kitus kambarius kaip tik per pagrindinį ir vienintelį įėjimą. Vienas iš butų, t.y. konkrečiai butas Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis šiame name, 2020 08 29 (šeštadienį) buvo išnuomotas porai paros laikotarpiui, kurie paskambino telefonu pagal esantį trumpalaikės skelbimą. Šiuo atveju ji pati išnuomojant butą nedalyvavo, nes buvo išvykus, o butą išnuomavusi pora telefonu kalbėjo su jos mama G. L.. Kiek jai žinoma už buto nuomą sumokėjo vaikinas pats atvykęs prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), pinigai buvo perduoti gyvai į rankas taip pat jos mamai G. L., kuri kiek jai minėjo esant reikalui šį vaikiną galėtų atpažinti gyvai ar iš nuotraukos. Nei jos mama, nei ji pati šio asmens tikslių duomenų nurodyti negali, nes jokia rašytinė sutartis šiuo atveju nebuvo sudaryta. Sumokėjus pinigus už nuomą, mama perdavė minėtam vaikinui buto raktą, tai buvo apie pietų metas berods ir tik sekančią dieną, po pietų, kuomet pagal sutartą laiką butas jau turėjo būti laisvas jos brolis R. L. nuvyko apžiūrėti minėtą butą ir rado jį apgadintą. Patikslina, jog prieš išnuomojant butą jis buvo perduotas visiškai tvarkingas. 2020 08 30 po pietų, tikslaus laiko nurodyti negali, į butą atvykęs brolis rado sulaužytus baldus, galimai krauju aplaistytus baldus ir grindis. Tiksliai gali įvardinti, jog buvo nepataisomai sulaužytas svetainėje esantis kavos staliukas, nepataisomai sulaužyta tame pačiame kambaryje buvusi komoda, taip pat buvo sudaužyta vaza, keletas indų. Sienos ir grindys šiek tiek apgadintos, t.y. ant jų likę įdaužos nuo kažkokių smūgių, o taip pat miegamajame esanti lova ir jos patalynė galimai iškruvinta, ją teks išmesti. Be to, sulaužytos svetainėje esančio lango žaliuzės. Šiuo atveju dėl apgadinto turto ji patyrė 295 eurų žalą, nors į tai neįskaičiuota sienų ir grindų remontas, tačiau dėl to papildomų pretenzijų nereiškia. Apgadinto turto įsigijimo čekių neturi ir pateikti negalės. Iki šiol nei su ja, nei su jos mama nebuvo susisiekta dėl patirtų turto nuostolių atlyginimo. Papildomai nori paaiškinti, jog butą išsinuomojęs vaikinas greičiausiai atvyko automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris po šiai dienai stovi namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 09 01 apie 15.00 val. ji viena atvyko į tą patį butą norėdama jį sutvarkyti po minėto įvykio, kadangi reikalinga tęsti tolimesnę buto nuomą. Tvarkydama butą, berods miegamajame esančioje lovoje, kažkur tarp patalynės pastebėjo, t.y. rado daiktą panašų į kulką, kuris buvo metalinis. Šiuo metu ši kulka yra palikta tame pačiame bute, esant reikalui ją pateiks. Daugiau papildymų neturi (3 t., b. l. 49-50).
Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. L. parodė, kad 2020-09-19 įtariamasis P. R. jai visiškai atlygino patirtą turtinę žalą, o būtent: 295 eurus. Dėl atlygintos žalos pretenzijų neturi ir nori pažymėti, kad dėl įtariamojo veiksmų jai žala yra atlyginta visiškai, todėl pretenzijų jam neturi nei šiuo metu, nei turės jų ateityje. Dėl visų savo veiksmų ir jai padarytų nuostolių P. R. atsiskaitė. Civilinio ieškinio nereikš nei tyrimo metu, nei teisme. Daugiau jokių papildymų neturi (3 t., b.l. 54-55)
Liudytoja G. L. ikiteisminio tyrimo emtu parodė, kad jos dukrai I. L. nuosavybės teise priklauso namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Šiame name yra įrengti trys atskiri būtai, iš kurių kiekvienas turi atskirą įėjimą. Visi būtai yra nuomojami trumpalaikiai nuomai. 2020-08-28 iš ryto (tikslaus laiko neprisimena) iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) jai paskambino vaikinas, kuris paklausė, ar galėtų išsinuomoti vienai parai butą. Vaikino anketinių duomenų nežino, jis jai neprisistatė. Vaikinas telefonu teigė, kad yra jos bute jau buvęs ankščiau, tačiau iš balso ji jo nepažino. Vaikinui buto reikėjo iš 2020-08-29 į 2020-08-30. Telefonu vaikinui pasakė, kad turi laisvą butą ir jie sutarė, kad jis jį išsinuomos. Tą pačią 2020-08-28 maždaug apie pietus šis vaikinas atvažiavo iki jos namų (adresas nurodytas pažymoje apie asmens duomenis) ir sumokėjo už buto nuomą. Paros kaina – 45 eurai, tiek vaikinas ir sumokėjo. Papildė, kad jos namų adresą šis vaikinas žinojo, ji jam jo nesakė. Kadangi vaikinas pasakė, kad žino, kur reikia atvežti pinigus, ji suprato, kad jis iš tikrųjų gali būti ankščiau nuomojęsis iš jų butą. Kai vaikinas atvežė pinigus, ji jo neatpažino, t.y. neprisiminė, kad ankščiau būtų jį mačiusi. Žinoma žmonės dažnai keičiasi, todėl jų visų įsiminti neįmanoma. Vaikinas buvo virš (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, virš (duomenys neskelbtini) cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, įdegęs, rudų trumpai kirptai plaukų, išskirtinių bruožų neįsidėmėjo. Įdėmiai jo neapžiūrėjo. Nežino, ar galėtų jį atpažinti. Labai trumpai jį matė. Vaikino aprangos neįsidėmėjo, bet apsirengęs buvo tvarkingai. Vaikinas jai pasirodė patikimas, todėl ji nepasidarė jo asmens dokumento kopijos. Nors praktiškai visada taip daro. Padavęs pinigus vaikinas išvažiavo, taigi ji jį matė tik kelias minutes. Papildė, kad 2020-08-28 dieną šis vaikinas dar atsiuntė jai SMS žinutę, su tekstu: „jeigu reikės manęs, tai duodu ir kitą savo numerį, t.y. (duomenys neskelbtini)“. 2020-08-29 nuo 12 val. ji tvarkė butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurį ir išsinuomojo prieš tai apibūdintas vaikinas. Bebaigiant tvarkytis šį butą į jos telefoną vėl paskambino apibūdintas vaikinas bei paklausė, ar galėtų jau dabar atvykti į butą. Ji pasakė, kad butą baigs tvarkyti ne už ilgo ir apie 13 val. jis jau galės atvykti. Su vaikinu sutarė, kad buto raktus ji paliks duryse, o jis iš buto turės išsikraustyti 2020-08-30 iki 15 val. Baigusi tvarkyti butą išvažiavo ir vaikino 2020-08-29 nesutiko. Apskritai daugiau jo po 2020-08-28 dienos nematė. 2020-08-30 buvo išvažiavusi iš miesto, ir po 18 val. jai paskambino sūnus R. L., kuris atvažiavo sutvarkyti šio buto ir rado jį nusiaubtą. Buto vaizdo gyvai nematė, jį sutvarkė jos dukra I. L.. Todėl apie patirtą žalą ir sugadintus daiktus papasakos jos dukra I. Šeimoje suskaičiavo patirtą žalą, kuri yra 295 eurai. Mano, kad vaikinas šią naktį bute galėjo būti su mergina, nes po to bute rado žvakių. Papildė, kad jeigu šis vaikinas atlygintų jų šeimai patirtą žalą, jie pretenzijų jam neturėtų ir jokių teismų tikrai nenorėtų. Dar gali papildyti, kad dar ir šiandien (2020-09-03) prie nurodyto namo stovi paliktas, galimai šio vaikino automobilis „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Negali garantuoti, kad tai būtent šio vaikino, kuris išsinuomojo butą, automobilis, kadangi kai jis atvažiavo prie buto jos jau nebuvo, bet tikėtina, kad tai jo automobilis. Kai šis vaikinas 2020-08-28 atvežė jai pinigus, ji nematė su kokiu automobiliu jis atvažiavo. Papildė, kad iš 2020-08-29 į 2020-08-30 bute, (duomenys neskelbtini), buvo apsistoję du (duomenys neskelbtini) piliečiai (jų anketinių duomenų ir telefonų numerių nežino). Kalbėjo su šiais dviem vyrais, apie tai, kas 2020-08-29 įvyko 3 bute, tai jie pasakė maždaug taip: „girdėjom kelių žmonių balsus, bet jų nematėm. Girdėjome, kad galimai kažkas ginčijosi. Ryte girdėjom, kaip išvažiavo vienas automobilis. Jokio triukšmo nebuvo. Mes ramiai išsimiegojome.“ Daugiau jokių aplinkybių šie vyrai nenurodė. Jų namas bei jo prieigos vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojamas. Daugiau papildymų neturi, papasakojo viską, ką žinojo ir prisiminė (3 t., b. l. 65-67).
Iš 2020-08-30 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atvykus nurodytu adresu matome neaptvertą privačią teritoriją, kurioje stovi mūrinis dviejų aukštų gyvenamasis namas. Namas padalintas į tris butus, turinčius atskirus įėjimus. Įėjimas į butą Nr. (duomenys neskelbtini) yra rytinėje pastato pusėje. Pro nerakintas stiklines duris įėjus į butą patenkame į svetainę. Svetainėje ant grindų matome daugybines nedideles raudonos spalvos dėmes, panašias į kraują. Pasirinkus masyviausią raudonos spalvos dėmę, esančią prie durų, ant keraminių plytelių, panaudojus sterilų vatos tamponą ant pagaliuko buvo paimtas dėmės pavyzdys, kuris supakuotas į voką (apžiūros protokolo lentelėje Nr. 1). Taip pat bendra svetainės aplinka labai netvarkinga: ant grindų mėtosi sulaužytų baldų detalės, maisto likučiai, akmenys, kiti daiktai. Kambario viduryje ant kilimo rastas objektas, panašius į ašarinių dujų šovinį. Šis objektas paimtas ir supakuotas į voką (apžiūros protokolo lentelėje Nr. 2). Svetainės dešinėje, tarp lango ir tigro raštų spalvos sofos stovi spintelė su veidrodžiu. Ant spintelės rastas vielinis šepetėlis, skirtas nedidelio kalibro vamzdžių pravalymui. Šis šepetėlis paimtas ir supakuotas į voką (apžiūros protokolo lentelėje Nr. 3). Ant spintelės veidrodžio stiklo, apie 150 cm aukštyje rastas nuogos pėdos pėdsakas, galimai likęs po to, kai buvo spirta į veidrodį. Šis pėdsakas buvo nukopijuotas juoda daktiloskopine plokštele, kuri supakuota į voką (apžiūros protokolo lentelėje Nr. 4). Iš svetainės einant tiesiai patenkame į virtuvę. Virtuvėje ant grindų nedidelių dėmių panašių į kraują, išmėtytų saldainių, taip pat žurnalinį staliuką, kurio metalinės kojos yra sulūžusios. Ant virtuvėje esančios sofos padėta presuoto medžio plokštė nuo sulūžusių baldų. Iš svetainė pro duris dešinėje, kurios yra už tigro raštų spalvos sofos, patenkame į miegamąjį. Miegamojo kairėje prie sienos yra komoda ir sulankstomas miegojimui skirtas fotelis, o dešinėje – dvigulė lova. Ši lova yra sulaužyta: jos kairės pusės dugno plokštė perlaužta, ant lovos esanti patalynė sujaukta, ant paklodės matomos dėmės, panašios į kraują. Iš svetainės pro duris tolimajame dešiniajame kampe patenkame į dušo ir tualeto patalpą. Joje ant grindų plytelių įvairiose vietose matomos nedidelės dėmės, panašios į kraują. Apdorojus daktiloskopiniais milteliais sulūžusių baldų dalis, nugerto alaus skardines, tuščius pakelius nuo cigarečių, rankų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti, neišryškėjo. Vaizdo stebėjimo kamerų namo viduje ar jo prieigose nepastebėta (3 t., b. l. 24-34).
Iš 2020-09-16 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašto Nr. 41D(K)-1847 matyti, kad Bendrojo pagalbos centro 2020-08-30 19 val. 40 min. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas, t.y. G. L. pranešimas (3 t., b. l. 77).
Iš 2020-10-02 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateiktas 2020-08-30 19 val. 40 min. garso įrašas. Apžiūros protokole nurodyta: garso įrašas pavadinimu „2020_08_30_19-40-29_37068833333.mp3“, garso įrašo trukmė 3 minutės 48 sekundės, garso įraše girdime šiuos balsus: A – moteriškas BPC darbuotojos balsas, B – moteriškas skambinančios į pagalbą balsas.
B – čia jau didelis ten mažutė buvo
A – vienas vienas du
B – laba diena
A – laba diena, kas nutiko?
B – noriu pranešt apie įvykį savo namuose
A – taip
B – tiesiog nuomojamas yra būstas ir radau labai negražų vaizdą, daug kraujo, šovinių, viskas išdaužyta, išmėtyta ir nežinau kaip čia elgtis, ar čia kviest kažką, nekviest
A – daiktai išmėtyti?
B – jo, sulaužyti neišmėtyti, kraujo daug ir šovinių radom
A – aha, o žmonių tenais buvo?
B – žmonių nebuvo jau ir aš negaliu susisiekt jau nekelia telefono, mašina yra palikta jų tiesiog nesunku būt nustatyt pagal automobilį
A – kieme stovi automobilis taip?
B – taip, taip, taip
A – o jūsų nuomininkai šiaip vardas pavardė kas ten toks yra jisai?
B – žinokit labai gaila aš jų šįkart neužsifiksavau žinau, kad anksčiau yra buvę ir aš kažkada nusifotografavau, kadangi daug tų nuomininkų, tai aš dabar negaliu atsekt jų
A – aha, čia sakykit ar čia trumpalaikė nuoma buvo?
B – trumpalaikė, trumpalaikė
A – trumpalaikė ir kada jie atsikraustė pas jus?
B – vakar atvyko, šiandien turėjo trečią išvykt, atvyko pirmą ir šiandien trečią turėjo išvykt, aš trečią parašiau žinutę niekas man neatsakė, aš galvojau tiesiog užrakino ir išvyko
A – aha
B – ir dabar atvažiavo mano sūnus tenai ir aš nesu Kaune, tiesiog esu išvažiavusi biškį pailsėt ir dabar mano sūnus ten rado tokį vaizdą, nu nu baisų vaizdą, iš tikrųjų tai nežinau, jeigu niekas į policiją nesikreipė dėk muštynių dėl sužalojimo ar kažkokių šautinių žaizdų
A – o dabar, dabar sakykit adresą čia kur tas butas nuomojamas
B – čia (duomenys neskelbtini)
A – čia (duomenys neskelbtini)?
B – (duomenys neskelbtini)
A – jūs pati (duomenys neskelbtini) esat
B – aš taip, o čia matot? Greitai nustatėt kur
A – (duomenys neskelbtini) kelintas?
B – (duomenys neskelbtini)
A – (duomenys neskelbtini)
B – (duomenys neskelbtini) – o butas?
B – ten trečias butas, bet ten nuosavas namas trijų butų va taip tiesiog
A – durų kodo tenais nėra kažkokio?
B – ne nėra nėra, čia nuosavas namas ir yra ten mano sūnus aš nežinau ar čia kas vyks, jo mes čia netoli gyvenam ir namai netoli jeigu nu kaip čia dabar padaryti jeigu negreit atvyks ar čia nieko aš nežinau net tiesiog negaliu klaust ko pasitart, nepasitarsi
A – žinokit aš nieko patart irgi negaliu, nes mes tik iškviečiam, bet matomai pareigūnų, tai tikrai reikia, vis tiek apgadino jūsų tą butą, visą sulaužė
B – apgadino jo normaliai apgadino ir lova sulaužyta ir jo
A – gerai
B – tik kažkaip norim pranešt
A – jūsų vardas pavardė
B – G. L.
A – gerai, pakartosiu adresą, bus (duomenys neskelbtini) taip? Gerai, informuojam pareigūnus, atvyks
B – o dabar kaip žinot už kiek laiko, man kas nors praneš ar niekas?
A – iki valandos laiko
B – iki valandos laiko turi atvykt?
A – tikrai ne per 10 minučių
B – ne, tai 10 minučių nieko, žinokit vieną kart žiemą aš laukiau turbūt tris valandas
A – nu matot, labai priklauso nuo nuo iškvietimų kiekio
B – bet man tada perskambino, o jūs negalit negalit paprašyt, kad praneštų, perskambintų, nes netoli gyvenam šalia
A – aš pranešime nurodysiu, o gyvena kur jisai jūsų sūnus?
B – gyvenam ir aš (duomenys neskelbtini) irgi šalia namas, nu kaip, trys dvi minutės trys minutės kelio automobiliu
A – kokia gatvė yra?
B – (duomenys neskelbtini) gyvenam
A (duomenys neskelbtini) ar?
B – (duomenys neskelbtini) netoli šalia tam pačiam rajone
A – čia ir namas bus?
B – irgi namas jo
A – aha
B – gerai, tiesiog galėtume namuose laukt
A – aš nurodysiu pareigūnams šitą adresą
B – gerai
A – viso geriausio
B – ačiū labai
A – viso
Įrašas įrašytas į DVD-R kompaktinę plokštelę (3 t., b. l. 79-81).
2) Nesunkus sveikatos sutrikdymos dėl chuliganiškų paskatų
Nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 16 d. vakare, apie 21.30 val., jis nuėjo į barą (duomenys neskelbtini), nuėjo būdamas blaivus, bare išgėrė 2 l alaus, 6 laipsnių. Būnat baro kebabinėje, šalia prisėdo dvi nepažįstamos moterys, kurios šalia prisėdę bendravo, kartu vartojo alkoholį. Nueidavo į baro pusę nusipirkti alkoholio ir grįždavo. Po kurio laiko prisijungė du nepažįstami asmenys, pirmą kartą matyti, jokių duomenų apie juos nežino, asmenys neprisistatė. Atėjus jiems pasiūlė prisėsti šalia, jie sutiko. Kaip jie atrodė, šiai dienai nepamena, bet atpažinti galėtų. Pats, dvi nepažįstamos moterys ir du nepažįstami vyrai sėdėjo, bendravo, vartojo alkoholį. Visą vakarą buvo bare, arba šalia baro išeidavo parūkyti. Apie 02.00 val. sėdint bare toje pačioje vietoje vienas iš vyrų, kuris ant rankos turėjo tatuiruotę, be jokios priežasties alkūne trenkė vieną kartą į nosį, ko pasekoje pradėjo bėgti kraujas ir apie 3-4 kartus į veido sritį, antakį, ausį. Po šių smūgių nuėjo pas barmeną paprašyti, kad iškviestų medikus, bei paprašė servetėlių nusivalyti kraują. Būnant prie baro, atvyko medikai, policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai išsivedė abu vyrus, patį išvežė medikai į Kauno klinikas. Kauno klinikose susiuvo antakį, išvalė kraują iš ausies ir išsiuntė gydytis namo, paskirtas gydimas vaistais. Yra įsitikinęs, kad jį sumušė tik vienas vyras, su juo kartu buvęs vyras nieko nedarė. Šiam vyrui, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, dėl sužalojimų turi pretenzijų. Patirtą fizinę žalą bei turtinę, nes reikia naudoti gydytojo paskirtus vaistui, vertina 200 eurų. Jeigu nepažįstamas vyras šią žalą atlygins, sutinka su juo susitaikyti. Dėl patirtos žalos sutinka būti pripažintas nukentėjusiuoju. Yra įteiktas pranešimas apie teisę pareikšti civilį ieškinį, ieškinio neteiks. Sutinka, kad tyrėja pačio kontaktinius duomenis duotų įtariamajam. Pas teismo ekspertus su įteikta užduotimi nuvyks (1 t., b. l. 51-54). Apklaustas papildomai A. J. parodė, kad 2019 m. birželio 18 d. apklausos metu, yra teisybė ir papildomai nori nurodyti, kad 2019 m. birželio 16 d. vakaro įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena, nes tą vakarą vartojo alkoholį, buvo apsvaigęs. Prieš porą savaičių (duomenys neskelbtini) turguje sutiko moterį, kuri buvo bare (duomenys neskelbtini) konflikto metu, moteris vardu I., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. I. papasakojo apie konfliktą tarp jo (nukentėjusiojo) ir bare buvusių dviejų vyrų, ji atsiminė aplinkybes labiau, nei jis. I. taip pat nurodė, kad įvykio dieną jos nosis buvo nubrozdinta ir bare buvę vyrai pamanė, kad tą moterį sumušę jis (nukentėjęs), tačiau to nedarė. Su I. jokio konflikto nebuvo, žodžiu nekonfliktavo, tiesiog bendravo ir kartu vartojo alkoholį. Mano, kad konfliktas tarp jo ir vyrų kilo būtent dėl tos moters. Kuris vyras tiksliai pasakė kažką panašaus į "ko tu čia moteris muši", nežino, tačiau žodinis konfliktas buvo su abiem vyrais. Jis atsakė, kad ją (moterį) matė pirmą kartą ir nieko nemuša. Tiek moteris, tiek vyrai nepažįstami, matė juos pirmą kartą. Vyrai šio žodinio konflikto metu buvo arčiau baro kasos, prie lango, o jis su moterimi pačiame bare, prie stalo. Abu vyrus pakvietė prisėsti prie savo ir I. staliuko, pasakė "ko čia stovit, sėskitės", su vyrais apsižodžiavo, kokiais tiksliai žodžiais, šiai dienai neatsimena, bet vyrai po kiek laiko prisėdo prie pačio staliuko. Konfliktas buvo tik su vyrais, su kitais bare buvusiais asmenimis nebuvo. Tiksliai kiek smūgių gavo, negali pasakyti, neatsimena, bet galėjo būti daugiau nei 3-4 smūgiai. Smūgiai buvo į galvos, veido sritį, ar smūgių buvo į kitas kūno vietas, neatsimena. Ar abu asmenys prieš jį naudojo smurtą, nėra įsitikinęs, pamena tik vieno vyro, kuris sedėjo šalia jo, smūgius, kokius veiksmus atliko kitas vyras, sėdėjęs priešais, neatsimena. Po konflikto iki dabar nei vienas vyras nesusisekė ir neatsiprašė. Pirmą ir paskutinį kartą juos matė bare "(duomenys neskelbtini) konflikto metu. Po šio įvykio jis buvo nuvežtas į klinikas, kur medikai išrašė vaistų dėl ausies, bei antibiotikus, mano, pirkimo kvito ar recepto nėra išsaugojęs. Daugiau pas medikus nesikreipė, gydėsi namuose. Dėl šio įvykio pretenzijų turi ir civilinį ieškinį teiks ikiteisminio tyrimo eigoje, kokiai sumai, šiuo metu negali nurodyti, pirmos apklausos metu nurodė 200 eurų, tačiau šiai dienai, mano, bus didesnė suma (1 t., b. l. 65-68). Apklaustas papildomai nukentėjusysis A. J. parodė, kad nuo įvykio dienos jis nei vieno iš tų asmenų nematė, su juo jie nebuvo susiekę, neskambino, neatsiprašė. Papildant savo ankstesnes apklausas nori nurodyti, kad atlieka arešto bausmę dėl vairavimo neblaiviam. Atlikinėja arešto bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje lapkričio (duomenys neskelbtini) d., taip pat nuo gruodžio (duomenys neskelbtini) d., ir dabar dar lieka nuo (duomenys neskelbtini) d. Taip pat nori nurodyti, kad kreipėsi į valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą, kur jam paskyrė gynėją R. K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini).. Su advokate pasitarus nusprendė, kad civilinį ieškinį teiks ne ikiteisminio tyrimo metu, o teisme. Kokiai sumai civilį ieškinį teiks, nėra galutinai nusprendęs. Baigus ikiteisminį tyrimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga nenorės susipažinti, ar advokatė norės, negali pasakyti (1 t., b. l. 98-99).
Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis dirba naktinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), barmeno pareigose, parodė, kad 2019 m. birželio 17 d., apie 02:00 val., bare sėdėjo vyriškis apie 40 metų amžiaus, kuris prieš tai paprašė, kad iškviestų policiją ir greitąją, nes jį kažkas sumušė. Iškvietė greitąją pagalbą, o vyras liko sėdėti bare prie lango. Kaip atrodė vyras, pasakyti negali, nes neįsidėmėjo. Po kelių minučių į baro patalpą, kur sėdėjo minėtas vyras, atėjo kiti du vyrai. Vienas apie 30 metų amžiaus, apie 180 cm, ūgio, trumpų juodų plaukų, ant rankos turėjo tatuiruotę, tačiau ant kurios rankos, pasakyti negali, nes neįsidėmėjo, vilkėjo marškinėlius trumpomis rankovėmis ir šortus, tačiau kokių spalvų buvo drabužiai, neįsidėmėjo. Kitas vyras buvo apie 27 metų amžiaus, apie 185 cm, ūgio, tamsių trumpų plaukų, vilkėjo taip pat marškinėlius trumpomis rankovėmis ir šortus, tačiau kokių spalvų buvo drabužiai, taip pat pasakyti negali, nes neįsidėmėjo. Atėję vyrai pradėjo kabinėtis prie sėdėjusio, jį stumdyti, spardyti kojomis į įvairias kūno vietas. Kuris iš vyrų sudavė kiek smūgių, pasakyti negali, nes neįsidėmėjo, nes spaudė pagalbos mygtuką. Atvykęs apsaugos ekipažas sulaikė konfliktą sukėlusius vyrus ir perdavė policijos pareigūnams. Kiek sakė nukentėjęs asmuo, prieš tai jį taip pat sumušė tie patys vyrai. Naktinei parduotuvei jokia turtinė žala padaryta nebuvo, veikla sutrikdyta nebuvo (1 t., b. l. 113-116).
Liudytoja I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tiksliai įvykio dienos ir laiko neatsimena, pamena, buvo naktis, tačiau yra nurodyta tarnybiniame pranešime, tarnybos metu, dirbant kartu su kolega Kauno AVPK PR 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patruliu M. T., gavo pranešimą, kad naktiniame bare (duomenys neskelbtini) sumuštas ar sužalotas žmogus. Šiai dienai tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau aplinkybės yra išdėstytos įvykio dieną surašytame pačios tarnybine pranešime. Pamena, kad atvykus lauke pasitiko apsaugos darbuotojai, kurie nurodė, kad nuo baro link pėsčiųjų perėjos eina du vyrai, kurie galimai sumušė žmogų, esantį bare. Su kolega nuvyko prie asmenų. Du vyrai, galimai neblaivūs, vardų ir pavardžių šiai dienai neatsimena, tačiau yra nurodyta tarnybiniame pranešime. Šiai dienai neatsimena, ar ant kurios vyrų kūno vietos, bet galimai buvo ant vyrų rankų nubrozdinimai, galimai kraujas. Ar nubrozdinimai, kraujas buvo ant abiejų vyrų, tiksliai neatsimena. Ką vyrai sakė, dėl kokios priežasties jie su galimai nubrozdinimais ir krauju ant rankų, ką veikia bare, neatsimena. Įėjus į barą, viduje buvo asmuo, galimai neblaivus, kuriam veido srityje buvo sužalojimai, veido sritis buvo kraujuota, per blakstienas bėgo kraujas. Iš kurios vietos tiksliai bėgo kraujas ir kokie buvo sužalojimai, neatsimena. Ką vyras paaiškino apie įvykio aplinkybes, šiai dienai neatsimena. Ar bare buvo daugiau asmenų, neatsimena, galbūt ne, tik buvo pardavėjas-barmenas. Barmeno duomenų šiai dienai neatsimena, galimai jo klausė apie įvykusį įvykį, tačiau ką jis nurodė, šiai dienai neatsimena, turėtų būti nurodyta tarnybiniame pranešime. Nukentėjusįjį asmenį vedant į GMP automobilį sustojo prie tarnybinio automobilio, kuriame sėdėjo minėti du asmenys. Nukentėjęs patvirtino, kad būtent tie asmenys jį sumušė ir nueinat nuo automobilio nurodė, kad „dabar man bus blogai". Asmenys buvo pristatyti į areštinę, o nukentėjusįjį nuvežė GMP į klinikas (1 t., b. l. 119-122).
Liudytoja I. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslios dienos neatsimena, vakaro metu su pažįstama nuėjo į naktinį barą (duomenys neskelbtini) . Su ja prisėdo prie staliuko, kur sėdėjo nepažįstamas vyras (nukentėjęs). Vyras atrodė ramus, nekonfliktinis žmogus, išgėręs, tačiau šnekėjo logiškai. Kartu vartojo alkoholį, išgėrė galbūt apie 2 stiklines alaus. Pažįstama pradėjo šaukti, garsiai šnekėti, dėl šios priežasties atvyko policijos pareigūnai, kurie ją išsivedė ir liko sėdėti tik ji ir nukentėjęs. Sėdėjo vienas priešais kitą. Po kažkiek laiko, tiksliai laiko neatsimena, į barą atėjo du vyrai. Vyrai nepažįstami, pirmą kartą matė, abu vyrai pasportavę, vienas „pliktelėjęs", kitas trumpo kirpimo plaukų, išskirtinių bruožų neįsidėmėjo, galėtų asmenis atpažinti. Abu vyrai buvo arčiau baro, prie lango. Pastebėjo, kai vyrai atsisukę stebėjo jų stalą. Galimai vyrai stebėjo dėl to, kad ji (liudytoja) ant nosies turėjo nubrozdinimą. Nubrozdinimas buvo dėl to, kad prieš kelias dienas parkrito. Kiek pamena, vyrams dar būnat arčiau baro, jiems sėdint prie stalo, tarp asmenų nebuvo jokio žodinio konflikto. Abu vyrai priėjo ir atsisėdo prie jų staliuko. Vienas vyras atsisėdo šalia nukentėjusiojo, kitas šalia jos. Kažkuris vyras paklausė, kas jos nosiai ir ar nukentėjęs trenkė. Jiems iš karto pasakė, kad nukentėjusįjį pirmą kartą mato ir kad jis nieko nepadarė. Nukentėjęs buvo ramus, nepasakė „nei pusės žodžio". Be jokios priežasties, netikėtai, nieko nepasakęs, vyras, sėdinčiam šalia nukentėjusiajam alkūne trenkė į nosį. Pasakė, kad nusiramintų, tačiau jis nekreipė dėmesio. Vakaro eigoje dar kelis kartus trenkė alkūne ir kumščiu nukentėjusiam į veido sritį. Kiek tiksliai smūgių buvo, neatsimena, tačiau pamena, kad smūgiai buvo stiprūs. Mano, po pirmų dviejų smūgių nukentėjusiam pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Vyras, sėdintis prie jos, taip pat buvo atsistojęs ir nuėjęs prie nukentėjusio. Atsistojęs nekentėjusiam iš nugaros kelis kartus trenkė alkūne, gali būti, kad trenkė ir kumščiu, į veido sritį, kiek smūgių tiksliai buvo, neatsimena, ar vyras buvo apglėbęs jį per kaklą, neatsimena. Gali pasakyti, kad abiejų vyrų smūgių galėjo būti mažiausiai 6-7. Nukentėjusiam vyrui iš nosies smarkiai bėgo kraujas, ant veido matėsi patinimai, paraudusios akys, ištinusios lūpos. Toje vietoje kur sėdėjo nukentėjęs ant stalo, ant žemės, buvo daug kraujo. Nukentėjęs nesipriešino, dengėsi veidą, bandydamas išvengti smūgių, gali būti, kad kažką sakė tiems vyrams, tačiau ką, neatsimena. Vakaro eigoje nukentėjęs buvo išėjęs, kur tiksliai buvo išėjęs, nežino, galbūt parūkyti. Nukentėjusiam išėjus, išėjo ir du vyrai. Kur vyrai ėjo, tiksliai negali nurodyti, galbūt paskui nukentėjusįjį. Nukentėjęs vyras grįžo vienas, ar pas vyrą buvo daugiau sužalojimų iki kol buvo išėjęs, negali nurodyti. Du vyrai nebegrįžo. Nukentėjęs po kiek laiko vėl išėjo iki barmeno išsikviesti medikų ir iki jos nebegrįžo. Pati pasėdėjo viena ir išėjo namo. Kas vyko toliau, nežino, nematė nei apsaugos darbuotojų, nei policijos pareigūnų, nei medikų. Po šio įvykio parėjus apie 2-3 savaitėms, tame pačiame bare buvo sutikusi vyrą, kuris įvykio metu sėdėjo šalia jos, priėjęs paklausė „kaip mano draugas laikosi ir ar galvoja kažką daryti", ji atsakė, kad jis ne jos draugas ir nežino, ką jis ruošiasi daryti. Daugiau nei šio, nei kito vyro nematė. Nukentėjusį buvo sutikusi prieš porą savaičių turgavietėje. Daugiau jo nematė (1 t., b. l. 125-128).
Iš 2019-06-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo nustatyta, užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta, esant (duomenys neskelbtini), matyti, kad minėtu adresu yra naktinė alkoholinių gėrimų ir maisto parduotuvė. Prie parduotuvės priekinių kampų matosi įrengtas vaizdo stebėjimo kameras. Apėjus pastatą iš kairės pusės matomos durys, pro kurias patenkama į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) , kurios priekiniame dešiniame kampe yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Priekinėje sienoje matoma angą, pro kurią patenkama į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios priekyje dešiniame kampe yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Priekinėje sienoje matomos rudos spalvos durys, kurias atidarius patenkama į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kairėje matoma stiklinė pertvara, už kurios matomi alkoholiniai gėrimai, priekinėje sienoje prie lubų matoma įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Patalpos dešinėje prie stiklo yra įrengtos metalinės kėdės. Patalpos galinėje sienoje prie lubų taip pat įrengta vaizdo stebėjimo kamera (1 t., b. l. 18 - 25).
Iš 2019-06-19 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad I. G. pateikė vaizdo kamerų užfiksuotą vaizdo medžiagą 1-me DVD-R diske voke (1 t., b. l. 28-30).
Iš 2019-06-20 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta vaizdo medžiaga, užfiksuota I. G. pateiktoje kompaktinėje plokštelėje, užfiksuota, kad įdėjus DVD-R diską į kompiuterį ir atidarius vaizdo įrašą (1) "2019-06-18_18-33-50.avi" matoma, kaip bare (duomenys neskelbtini) prie stalo sėdi vyras, galimai A. J. ir dvi nežinomos moterys, viena vilki rausvos spalvos suknelę, kita pilkos spalvos lietpaltį. Praeina pašaliniai asmenys. 00:04:19 val. prie stalo prieina vyras, vilkintis tamsios spalvos marškinėlius ir tamsios spalvos šortus, galimai K. S., sustoja šalia stalo, bendrauja su asmenimis. 00:04:45 val. prie asmenų prieina vyras, vilkintis šviesios spalvos marškinėlius ir tamsios spalvos šortus, galimai P. R.. 00:04:54 val. K. S. pasilenkia prie A. J. ir dviem rankos pirštais suspaudžia jam nosį, palaiko ir atleidžia. Abi moterys atsistoja ir išeina. 00:05:04 val. K. S. prieina arčiau prie sėdinčio A. J., kaire ranka paliečia viršutinę A. J. galvos dalį ir palenkia žemyn, palaiko ir atleidžia. Galimai P. R. dešinės rankos delnu trenkia vieną kartą per A. J. kaklo galinę dalį. K. S. ir P. R. nueina link baro pusės. 00:07:16 val. abu asmenys grįžta, K. S. kaire ranka A. J. sugriebia už kairės rankos riešo, patraukia link savęs ir laikydamas už kairės rankos riešo, pakelia A. J. nuo suoliuko, pastato priešais save. P. R. abi rankas laikydamas kišenėse, stovi šalia vyrų. 00:08:02 K. S. dešine koja vieną kartą spiria A. J. į pilvo sritį, ko pasekoje vyras nukrenta ant žemės. K. S. ir P. R. pasilenkia prie gulinčio A. J. ir jį pakelia, pasodina ant suoliuko. 00:08:32 val. į barą įeina išėjusi moteris, vilkinti rausvos spalvos suknelę, atsisėda prie stalo priešais A. J.. 00:12:59 val. K. S. atsisėda šalia A. J.. 00:13:21 val. prie asmenų prieina P. R.. 00:14:24 val. K. S. dešinės rankos delnu sugriebia A. J. už viršutinės galvos dalies ir atleidžia. K. S. ir P. R. nueina link baro. 00:17:35 val. K. S. atsisėda šalia prie A. J.. 00:17:59 val. prie asmenų prieina P. R.. 00:18:15 val. K. S. dešinės rankos alkūne A. J. vieną kartą trenkia į veido sritį. 00:18:52 val. K. S. dešinės rankos alkūne antrą kartą A. J. trenkia vieną smūgį į veido sritį.00:21:29 val. K. S. dešinės rankos delnu suima A. J. už pakaušio ir laiko, vieną kartą trenkia A. J. galvą į stalą ir atitraukia ranką. 00:22:00 val. įrašo pabaiga. Vaizdo įraše (2) "2019-06-18_18-46-26.avi" matoma, įrašo pradžia 00:22:14 val. P. R. atsistoja, moteris sėdinti, bando sustabdyti, 00:22:56 val. P. R. prieina prie A. J. asmeniui iš nugaros ir abejų rankų dilbiais sugriebia A. J. už kaklo ir 00:23:13 val. atleidžia. P. R. išeina iš baro. A. J. ranka šluostosi nosį, galimai kraują. P. R. grįžta į barą, nešinas galimai alkoholiniais gėrimais. 00:31:05 val. K. S. dešinės rankos delnu suima A. J. už galvos galinės dalies ir vieną kartą trenkia, gal į stalą. 00;31:45 val. K. S. A. J. dešinės rankos alkūne trenkia į veido sritį. 00:31:02 val. K. S. A. J. antrą kartą dešinės rankos alkūne trenkia į veido sritį. 00:32:36 val. K. S. A. J. galimai dešinės rankos kumščiu trenkia į veido sritį. 00:33:26 val. P. R. prieina prie A. J., apkabiną per kaklą ir galimai dešinės rankos kumščiu trenkia į veido sritį. Abejomis rankomis laiko A. J. ir palenkia asmenį į dešinį šoną. 00:35:34 val. K. S. A. J. galimai dešinės rankos kumščiu trenkia į veido sritį. Tuo metu P. R. pasilenkia priešais sėdinti A. J.. 00:35:39 val. K. S. dešinės rankos delnu suima A. J. už galvos galinėsdalies ir vieną kartą trenkia gal į stalą, tuo metu prieina P. R., abejomis rankomis apglėbia A. J. iš nugaros, dešine ranka sugriebia A. J. už pakaušio.00:36:50 val. K. S. A. J. dešinės rankos alkūne trenkia į veido sritį. A. J. sėdi nulenkės galvą, šluostosi nuo veido galimai kraują. 00:41:50 val. A. J. išeina iš baro, paskui išeina K. S.. 00:43:14 val. į lauką išeina P. R.. 00:43:17 val. įrašo pabaiga. Vaizdo įraše (3) "2019-06-18_18-57-00.avi" matoma, kaip po barą pirmyn ir atgal vaikšto P. R., K. S., vartojo galimai alkoholinius gėrimus, prisėda prie stalo, kur sėdi moteris, vilkinti rausvos spalvos suknelę. Prie asmenų, per grotas, vyras, vilkintis žalios spalvos šortus, atneša du bokalus galimai alaus. Į barą užeina, išeina pašaliniai asmenys. 00:52:46 val. į barą užeina du apsaugos darbuotojai. 00:54:56 val. įrašo pabaiga. Vaizdo įraše (4) "2019-06-18_19-07-37.avi" matoma, įrašo pradžia 00:41:45 val., A. J. nueina iki tualeto, sustoja, jam iš galo eina K. S., sustoja tarpduryje. A. J. pasilenkus, K. S. dešine koja vieną kartą spiria A. J. į dešinį šoną, dešinės rankos galimai kumščiu kelis kartus trenkia A. J. į šoną, dešinės rankos kumščiu trenkia du kartus A. J. į krūtinės sritį. A. J. atsisėda ant klozeto, K. S. dešinės kojos keliu A. J. suduoda į veido sritį, užtrenkia duris ir 00:43:10 val. išeina. 00:43:17 val. įrašo pabaiga. Vaizdo įraše (5) "2019-06-18_19-11-05.avi" matoma, įrašo pradžia 00:44:54 val. 00:45:30 val. A. J. išeina iš tualeto. Tuo pačiu metu į patalpą įeina P. R., už jo nugaros atsistoja A. J.. P. R., nusipirkęs galimai alaus, išeina, K. S. prieina prie baro kasos, bendrauja su barmenu. 00:47:08 val. atsisėda ant kedės, esančios šalia išėjimo. Prie kasos ateina P. R., išeina. Į patalpą įeina du pašaliniai asmenys. Į patalpą ateina K. S. ir P. R., prieina prie sėdinčio A. J.. P. R. apkabina viena ranka A. J. per liemenį, K. S. dešinės rankos delnu suima A. J. galvą, palenkia žemyn ir atleidžia. Pašaliniai asmenys išeina. 00:50:14 val. K. S. dešine koja vieną kartą spiria A. J. į veido sritį, 00:50:19 val. P. R. dešine koja vien kartą spiria A. J. į veido sritį. Vyrai išeina, K. S. lieka sėdėti ant kedės. 00:54:56 val. į patalpą įeina apsaugos darbuotojai. 00;54:59 val. įrašo pabaiga. DVD-R diske įrašytos 3 foto nuotraukos: 2 vnt. P. R. - veidas iš arti, 1 vnt. K. S. - veidas iš arti (1 t., b. l. 31 - 40).
Iš 2019-06-17 ROIK 0116000309976 duomenų matyti, kad 2019 m. birželio 17 d., 01 val. 54 min., policijos įstaigoje gautas telefoninis pranešimas, kad sumuštas žmogus, į LSMUL KK pristatytas A. J., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 42).
Iš 2019-06-17 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-sios kuopos 1-jo būrio parulės I. B. tarnybinio pranešimo dėl sulaikytų asmenų matyti, kad atvykus pagal budėtojo pranešimą dėl sumušto žmogaus į (duomenys neskelbtini) , buvo sulaikyti P. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. S., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 43).
Iš 2019-06-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1523/2019(02) matyti, kad A. J. konstatuota poodinė kraujosruva akių vokuose, dešinės ausies kaušelyje, dešinėje pažandėje, kakle, dešiniame petyje, pogleivio kraujosruvos lūpose, muštinės žaizdos kaktoje ir apatinėje lūpoje, dešinės ausies būgnelio plyšimas, padaryti kietais bukais daiktais, septyniais ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl dešinės ausies būgnelio plyšimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai griuvimui nebūdingi (1 t., b. l. 85-86).
Iš 2019-06-17 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 1238 matyti, kad K. S. 2019 m. birželio 17 d., 02 val. 30 min., nustatytas 2,11 promilių girtumas (1 t., b. l. 141).
Iš 2019-06-17 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 1237 matyti, kad P. R. 2019 m. birželio 17 d., 02 val. 27 min., nustatytas 1,36 promilių girtumas (2 t., b. l. 22).
Iš 2020-02-24 “Perlas finance” pinigų pervedimo kvito matytti, kad K. S. sumokėjo Valstybinei ligonių kasai 79,40 Eur žalos (2 t., b. l. 126)
Iš 2020-01-26 nukentėjusiojo A. J. rašto matyti, kad P. R. ir K. S. jo atsiprašė, atlygino jam žalą, jis jiems pretenzijų neturi (2 t., b. l. 119).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad pagal šią teisės normą baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių iš chuliganiškų paskatų.
Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal šį įstatymą svarbus nusikalstamos veikos motyvo- chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir smūgių sudavimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį.
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė.
Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.
Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo. Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 straipsnio 1 dalyje (nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija), šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.
Šiuo atveju aktualus nusikalstamų veikos padarymo metu (veika padaryta 2019 m. birželio 17 d. bei 2020 m. rugpjūčio 29 d.) galiojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur (patvirtintas 2017 m. rugpjūčio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 30 d. Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 D. nutarimo Nr. 1031 „dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“). Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.
Taigi atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą (250 Eur), bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (12 500 Eur).
Pažymėtina, kad paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007).
Teismas laiko neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis P. R. 2019-06-17 nuo 00:04 val. iki 00:50 val., viešoje vietoje – visą parą veikiančioje alkoholinių gėrimų parduotuvėje „Broliai Juodvarniai“, būdamas apsvaigęs nuo veikdamas kartu su K. S., be jokios aiškios dingsties, elgdamiesi įžūliai, nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą, dėl ko padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Taip pat nustatyta, jog kaltinamasis P. R. 2020-08-29 po 23 val. išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , sugadino svetimą nukentėjusiajai I.l. priklausanti 295 Eur vertės turtą.
Kad prieš nukentėjusįjį A. J. panaudojo fizinį smurtą, taip pat sugadino svetimą turtą, visiškai pripažino ir pats kaltinamasis P. R., be to, nusikalstamų veikų aplinkybes patvirtino ir nukentėjusieji I.l., , A. J., liudytojai G. L., A. K., I. B., I. T., be to, nukentėjusiajam A. J. padarytus sužalojimus konstatavo ir specialistas savo išvadoje.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamų veikų sudėtys, esančios kaltinamojo P. R. veikose, visiškai įrodytos, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 187 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. J. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat ir sugadino svetimą turtą.
Kaltinamasis P. R. yra kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo p. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.
Spręsdamas klausimą dėl bausmių skyrimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis P. R. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos. Vertinant P. R. asmenybę, pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu aptariamamus nusikaltimus jis padarė, išnykus teistumui, t.y. laikomas neteistu (3 t., b.l. 96-98), administracine tvarka nebaustas (3 t., b.l. 99), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo ambulatoriniame skyriuje per 5 metų laikotarpšį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (3 t., b.l. 105), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė ir nelankėsi (3 t., b.l. 107).
Visuma aplinkybių, apibūdinančių kaltinamojo P. R. padarytas nusikalstamas veikas, jo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, taip pat tai, kad kaltinamasis nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje padarė po to, kai teismo nuosprendžiu, jam padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jam skirtinos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte sankcijoje bei BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis P. R. padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus, kaltu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, turi pastovią gyvenamąją vietą, civilinio ieškinio byloje nėra, yra tos nuomonės, kad kaltinamajam P. R. gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant bausmės vykdymą. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo.
Dėl kardomosios priemonės
Kaltinamajam P. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-vatos tamponas su galimai kraujo dėmėmis, pėdos pėdsakas, nuosprendžiui įsiteiėjus sunaikintini;
DVD-R kompaktinė plokštelė, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
P. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį :
pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;
pagal BK 187 straipsnio 1 dalį-laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimis, 2 dalimi, 4 dalimi, subendrinti, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą ir paskirti bausmę-laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieriems) metams 6 (mėnesiams).
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant P. R. :
- per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti;
- per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų;
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu P. R. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :
vatos tamponą su galimai kraujo dėmėmis, pėdos pėdsaką, nuosprendžiui įsitesėjus sunaikinti;
DVD-R kompaktinę plokštelę, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.