Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-320-1049/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-27
Bylos Nr.: 1A-320-1049/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-25130-2021-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Audrius Meilutis
Nuteistasis: A. B., ir V

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-320-1049/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25130-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.8.10.2; 1.1.8.11; 1.1.9.8; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 281¹straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, pridėta po 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo, paskirto už nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, bei BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirta subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis ir 34 MGL (1700,00 eurų) dydžio bauda, ir A. B. skirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 34 MGL (1700,00 eurų) dydžio bauda.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos – 2022 m. vasario 15 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais A. B. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metus, šią baudžiamojo poveikio priemonę pradedant vykdyti A. B. atlikus šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, ir turto konfiskavimas – automobilio ,,VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), saugomo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 1 dalimi, A. B. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį ,,VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, (duomenys neskelbtini), iki bus įvykdyta automobilio konfiskacija.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir V. P., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nėra gauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su V. P., 2021 m. birželio 23 d. apie 23.42 val., iš neaptvertos statybvietės (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam E. L. priklausančius 23 paketus metalinių tvoralenčių, bendros 1200,00 eurų vertės, tris tvoralenčių paketus jau buvo susikrovę į krovininį automobilį ,,Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėti pašalinio asmens ir V. P. buvo sulaikytas įvykio vietoje, o A. B., siekdamas išvengti sulaikymo, pasišalino iš įvykio vietos.

Šiais veiksmais A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, jis nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, neturėdamas teisėto pagrindo, automobilyje ,,Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savo mobiliojo ryšio telefono ,,Samsung“ dėkle laikė svetimą dokumentą – J. N. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – iki tol, kol 2021 m. birželio 24 d. laikotarpiu nuo 01.20 val. iki 05.00 val., įvykio vietos apžiūros metu minėtame automobilyje, stovėjusiame (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė šį dokumentą.

Šiais veiksmais A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2021 m. liepos 25 d. apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, kai šios teisės nėra įgijęs, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,VW Passat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,10 promilių girtumas.

Šiais veiksmais A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad be A. B. prisipažinimo jo kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, bei 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

4.1. Spręsdamas klausimą dėl bausmės, teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pobūdį ir padarymo aplinkybes, A. B. charakterizuojančių duomenų visumą, anksčiau taikytas bausmes ir jų poveikį, ir nutarė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmes sankcijos ribose.

4.2. Nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes teismas bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis ir subendrintą bausmę su ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bendrino BK 64 straipsnio nuostatų pagrindu bei nustatė galutinės subendrintos bausmės vykdymo pradžią nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

4.3. Teismas, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad A. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taip pat vertino tai, kad nors automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kuria minėta transporto priemonė buvo parduota nuteistajam ir nėra įregistruota, tačiau ji patvirtina, kad automobilis, kurį nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo A. B., priklauso jam nuosavybės teise. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad yra sąlygos taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti A. B. priklausantį automobilį.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendį ir priimti naują sprendimą, remiantis jo apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis.

5.1. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi dėl bausmių bendrinimo ir sudėjimo taisyklių taikymu. Nuteistojo vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai sugriežtino šias taisykles, todėl prašo peržiūrėti jam šiuo nuosprendžiu paskirtų bausmių bendrinimą.

5.2. Nuteistasis taip pat nepritaria ir skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio daliai dėl transporto priemonės konfiskavimo. Skunde pabrėžiama, kad remiantis VĮ „Regitra“ pažyma automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra K. K., o ne nuteistasis, todėl šiuo atveju ji galės inicijuoti civilinį procesą apelianto atžvilgiu ir prisiteisti iš jo piniginę kompensaciją dėl jos konfiskuoto automobilio. Nuteistojo įsitikinimu, apylinės teismas turėjo vadovautis teismų praktika ir grąžinti automobilį jo savininkui, o jam taikyti atitinkamo dydžio baudą, susijusią su konfiskuotino automobilio pinigine verte rinkoje.

5.3. Skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, vien formaliai vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Tuo tarpu iš Konstitucijos kylantis proporcingumo principas reiškia, kad nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems tikslams, jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o taikomos sankcijos už padarytus pažeidimus turi būti proporcingos padarytiems pažeidimams. Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių ar nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimams ar bausmės paskirčiai.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į nuteistojo A. B. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroras A. B. prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendį.

6.1. Prokuroras pabrėžia, kad už atskiras nusikalstamas veikas A. B. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, t. y. taikant palankesnį bausmių bendrinimo būdą nuteistajam. Taip pat iš dalies sudėtos ir šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė su kitu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme, todėl pagrindo sutikti su nuteistojo teiginiais, kad jam netinkamai buvo subendrintos bausmės nėra.

6.2. Dėl bausmės vykdymo pradžios laiko prokuroras nurodo, kad BK nereglamentuoja bausmės vykdymo pradžios laiko nustatymo, tačiau remiantis teismų praktika, tais atvejais kai asmuo nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66/2010, 2A-4-699/2016). Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės atlikimo pradžia yra nuosprendžio paskelbimo data.

6.3. Prokuroras iš esmės sutinka ir su apylinkės teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio konfiskavimu ir nurodo, kad byloje esanti 2021 m. gegužės 25 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad konfiskuotinas automobilis priklauso nuteistajam, todėl apylinkės teismas tinkamai pritaikė ir BK 72 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės nesutinkama tik su taikytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis ir baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymu bei bausmės vykdymo pradžios laiko nustatymu.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundą, prokuroro atsiliepimo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis A. B. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir jas tinkamai kvalifikavo pagal požymius nusikaltimų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, bei 281¹ straipsnio 1 dalyje, taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė teisingas bausmes bei baudžiamojo poveikio priemones. Bausmes apylinkės teismas pagrįstai subendrino taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, o šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę pagrįstai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dar subendrino su ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinės bausmės vykdymo pradžią nustatė nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl bausmių bendrinimo

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jam taikytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis ir mano, kad jam buvo taikytos per griežtos taisyklės.

10. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. B. taikytų bausmių bendrinimo taisyklių pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas A. B. paskirtas bausmes subendrino vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios bausmės, paskirtos už BK 302 straipsnio 1 dalį, pridėjo dalį švelnesnių bausmių, paskirtų už nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje bei BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nustatydamas pridedamų švelnesnių bausmių dalis apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas keturis kartus, daro iš esmės tapačias nusikalstamas veikas, todėl pridėjo atitinkamas neatliktos bausmės dalis. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad A. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo subendrintos nuteistajam palankesniu, t. y. dalinio bausmių sudėjimo būdu, be to, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių – 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių buvo pridėtas tik šiek tiek didesnis nei BK 50 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis, t. y. po 5 mėnesius, už nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje. Todėl vertinti A. B. už tris atskiras nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę kaip per griežtą, nėra jokio pagrindo. Juolab, kad baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad, kaip jau minėta, apeliantas skundžiamu nuosprendžiu nuteistas penktą kartą, taip pat ir už tų pačių nusikalstamų veikų (BK 178 straipsnio 1 dalis, BK 281¹straipsnio 1 dalis, BK 281 straipsnio 7 dalis) padarymą, yra teistas ne tik Lietuvoje, bet ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 95–101), ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, taip pat ir už girto pasirodymą viešoje vietoje, Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairavimą esant neblaiviam, smulkias vagystes, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 91–96), baudų nemoka, nors nuo 2019 m. spalio 2 d. dirba ir gauna pajamas (3 t., b. l. 70). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas A. B. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo, apelianto nenorą laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir įstatymų ir patvirtina, kad anksčiau skirtos bausmės tinkamo poveikio jo elgesiui nepadarė, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas ir teismo ne kartą jam parodyto pasitikėjimo atidedant paskirtos bausmės vykdymą, nepateisina.

12. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu A. B. paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo dar subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi ir 34 MGL dydžio bauda bei paskirta galutinė – 2 metų laisvės atėmimo bausmė ir 34 MGL (1700,00 eurų) dydžio bauda.

13. Pažymėtina, kad BK 64 straipsnyje reglamentuojamas bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

14. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. B. paskutinį kartą teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam paskirta galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 34 MGL (1700,00 eurų) dydžio bauda, kurios vykdymas taikant BK 75 straipsnio nuostatas buvo atidėtas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. A. B. nevykdant probacijos sąlygų, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas 2021 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi buvo panaikintas ir A. B. buvo pasiųstas atlikti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi, skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas apeliantas padarė jam jau paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir įsiteisėjus ankstesniajam nuosprendžiui, t. y. 2021 m. birželio 23 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku iki 2021 m. birželio 24 d. ir 2021 m. liepos 25 d., todėl pagrįstai skirtingais teismo nuosprendžiais paskirtos galutinės bausmės apylinkės teismo buvo bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis. Pažymėtina, kad teismas parinko A. B. palankesnį bausmių bendrinimo būdą, kadangi prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik dalį 2020 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir 37 MGL dydžio baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju subendrinta galutinė bausmė yra tinkama įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus (bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir kt.) ir nelaikytina per griežta.

Dėl paskirtos bausmės vykdymo pradžios laiko

15. Nuteistasis skunde nurodo, kad jo bausmės atlikimo pradžia nepagrįstai skaičiuojama nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo, nes jis jau realiai atlikinėja ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę. Tokie apelianto teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

16. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, bausmės pradžią A. B. nutarta skaičiuoti nuo 2022 m. vasario 15 d., tai yra nuosprendžio paskelbimo dienos.

17. Pažymėtina, kad BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas. Tačiau tais atvejais, kai taikant BK 64 straipsnį nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-689/2019, 2K-263-689/2018).

18. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką bei įvertinus tai, kad priimant skundžiamą apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendį A. B. atlikinėjo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje buvo tinkamai nustatyta bausmės pradžia, t. y. 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio paskelbimo diena, kadangi apskaičiavus pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliktą dalį, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ji pridėta prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės ir paskirta nauja bausmė, todėl logiška ir pagrįsta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę jau atliekančiam kaltinamajam pirmosios instancijos teismas nustatė naujos bausmės pradžią skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos, o ne nuo jo įsiteisėjimo, taip išvengiant neaiškumų bausmės vykdymo procese.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo

19. Apeliaciniame skunde A. B. taip pat prašo nekonfiskuoti automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bet išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą.

20. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, nustačius, kad 2021 m. liepos 25 d. A. B. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilės neblaivumas (2,10 promilių), t. y. jis pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo nuspręsta konfiskuoti transporto priemonę – „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip šios nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

22. Skunde apeliantas neginčija, kad transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), tačiau nesutinka su tuo, kad buvo konfiskuotas automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kadangi minėta transporto priemonė nėra registruota jo vardu, o remiantis VĮ „Regitra“ pažyma, šio automobilio savininkė yra K. K.. Atsižvelgiant į tai, apelianto vertinimu, transporto priemonė turėtų būti grąžinta teisėtam savininkui, o iš jo, kaip kaltininko, išieškota konfiskuotino automobilio vertė. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos priemonė – automobilis „VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nors remiantis VĮ „Regitra“ pažyma yra registruotas K. K. vardu (t. 1, b. l. 40), tačiau šia transporto priemone realiai naudojasi ir faktinis jos savininkas bei realus valdytojas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo A. B.. Kaip matyti iš byloje esančios 2021 m. gegužės 25 d. sudarytos minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, A. B. iš K. K. už 500,00 eurų įsigijo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 60). Liudytojas T. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad jo sutuoktinė K. K. 2021 m. gegužės 25 d. sudarė automobilio VW Passat pirkimo-pardavimo sutartį su A. B. ir nuo minėtos datos šiuo automobiliu naudojosi pats automobilio pirkėjas, tai yra A. B.. Jis žadėjo perregistruoti automobilį savo vardu, tačiau to nepadarė, todėl jie su sutuoktine užpildė prašymą uždrausti minėtai transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme ir buvo panaikintas valstybinių numerių galiojimas (1 t., b. l. 58), nepaisant to, A. B. dėl to jokių veiksmų nesiėmė ir tai jam nesutrukdė šiuo automobiliu padaryti nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas. Apklausiamas apylinkės teisme apeliantas taip pat patvirtino aplinkybes dėl automobilio įsigijimo, nurodė, kad automobilis priklauso jam, transporto priemonę VW „Passat“ įsigijo iš bendradarbio T. K., tačiau jo VĮ „Regitra“ neįregistravo savo vardu. Automobilį gavo iš karto, jį parsivarė pas save, turėjo automobilio raktelius (4 t., b. l. 8). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad konfiskuotino automobilio VW „Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), faktinis savininkas yra būtent A. B.. Byloje nustatytų aplinkybių kontekste teigti, kad automobilis vis dar yra K. K. žinioje, nėra pagrindo. Kaip ir nėra pagrindo abejoti, kad ši transporto priemonė po 2021 m. gegužės 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo priklausė apeliantui. Tuo tarpu įrašai viešame registre atlieka tik išviešinimo, bet ne nuosavybės teisės nustatymo funkciją. Įvertinus tai, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir panaikinti skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vietoje konfiskavimo taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą.

24. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš esmės analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tačiau šiuo konkrečiu atveju BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo taikymas negali būti laikomas neproporcingu ar per griežtu.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos veikos pavojingumą, aplinkybę, kad apeliantas pakartotinai vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus (du kartus ankstesniais teismų nuosprendžiais yra nuteistas už automobilio vairavimą esant neblaiviu), visuomenės ir A. B. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo nebūtų konfiskuotas automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tai sudarytų prielaidas formuotis asmens nebaudžiamumo nuotaikoms bei nepagarbai baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo. Šioje byloje nei apylinkės teismas, nei teisėjų kolegija nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių vienareikšmiškai teigti, kad šio 500,00 eurų vertės turto konfiskavimas būtų aiškiai neproporcinga ir neteisinga priemonė skirtina už padarytą pavojingą teisės pažeidimą.

26. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad A. B. padarė labai šiurkštų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, kai šios teisės nėra įgijęs bei būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (2,10 promilės etilo alkoholio). Veiksmus, už kuriuos nuteistas, apeliantas atliko mieste, kur eisme dalyvaujančių asmenų skaičius yra didesnis nei miestelių ar kaimų teritorijose, kartu su A. B. važiavo ir dar vienas asmuo (draugė). Toks veikimas neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenei yra akivaizdus. Baudžiamojoje byloje surinkti ir šios nutarties 11 punkte aptarti duomenys patvirtina, kad apeliantas jau ne kartą teistas už vairavimą neblaiviam, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, o jam skiriamos bausmės neturi teigiamo poveikio jo elgesiui, jis ir toliau kartoja tas pačias nusikalstamas veikas – vairuoja automobilį būdamas neblaivus. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad konfiskuojamo automobilio vertė nėra tokia didelė (pagal „Emprekis“ pažymą automobilio „VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), charakteristikas atitinkančio automobilio vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 2021 m. rugpjūčio mėn. buvo 950,00 eurų (t. 1, b. l. 41), kaip matyti iš byloje esančios minėtos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, A. B. automobilį nusipirko už 500,00 eurų), kad jį konfiskavus apeliantas, kuris yra jauno, darbingo amžiaus, patirtų neproporcingus padarytai nusikalstamai veikai nuostolius.

27. Išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, jam nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas yra teisinga, proporcinga bei adekvati ir būtina siekiant teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros. Tai, kad šio automobilio konfiskavimas apeliantui sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams. Apeliantas dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo žinojo apie galimas kilti pasekmes, jis pats sąmoningai pasirinko rizikuoti, todėl dėl kilusių neigiamų padarinių ir turi atsakyti.

28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendis paliekamas galioti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisAudrius MeilutisJurga Vasiliauskienė