Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06855-2015-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1; 2.4.2.1; 2.4.7.

2015 m. lapkričio 11 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. Š. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir M. Š. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio M. Š. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas M. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. vasario 1 d. 2.10 val. iki 2015 m. vasario 1 d. 14.25 val. (viena para).

Šiuo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas A. K., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nuteistas, o A. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2015 m. vasario 1 d., apie 2.00 val., viešoje vietoje – kazino „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu ir grasinimais, kitų asmenų akivaizdoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: M. Š., demonstruodamas atlenktą lenktinį peilį M. A., baugino jį, tuo pačiu metu A. K., ranka suėmęs už kaklo nukentėjusįjį A. S., spaudė jį prie sienos ir sudavė du kartus kumščiu jam į veidą, po to A. K. sudavė nukentėjusiajam M. A. vieną kartą kumščiu į galvą, o M. Š. nukentėjusiajam M. A. du kartus sudavė jam kumščiu į veidą, taip bendrais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam M. A. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: nubrozdinimą ir kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, nukentėjusiajam A. S. sukėlė fizinį skausmą, aplinkiniams sukėlė didelį išgąstį ir sumaištį.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo dėl jo sveikatos būklės sušvelninti skirtą bausmė ir leisti baigti gydymą laisvėje. Nurodo, kad jis teismui buvo pateikęs pažymas apie tai, kad jam reikalinga rankos operacija. Rankos operacija jau atlikta, prideda dokumentus patvirtinančius tai, jog jam atlikta operacija yra sudėtinga ir jam reikalingas ilgas gydymas. Teigia, kad suprato padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai M. Š. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. Š. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, jog yra viena M. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kad nusikaltimą padarė būdamas baustas administracine tvarka, teistas 6 kartus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir nevykdydamas jam skirto įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Ir nors nuteistasis M. Š. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam skirtą bausmę ir leisti baigti gydymą laisvėje, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad M. Š. nedirba, registruotas darbo biržoje, yra nevedęs, praeityje teistas 6 kartus, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, baustas administracine tvarka, kad jam už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams, yra aiškiai mažesnė už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (1 metai 1 mėnuo 15 dienų), yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, ypatingai atkreipdama dėmesį į tai, kad praeityje jam už padarytas nusikalstamas veikas buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės ir atidėtas jų vykdymas, daro išvadą, kad nuteistajam M. Š. skirtos bausmės ir administracinės nuobaudos nepasiekė joms keliamų tikslų, jis išvadų nedaro, savo nusikalstamų polinkių nekeičia ir toliau daro nusikalstamas veikas, todėl konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nuteistajam skyrė BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį, nustatė tinkamą jos terminą bausmės tikslams pasiekti, todėl nuteistajam skirta bausmė nėra per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo. Nuteistajam skirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, taip pat bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistajam skirta bausmė yra per griežta.

Nuteistojo skundo argumentas dėl bausmės sušvelninimo, t. y. dėl jo sveikatos būklės, nesudaro pagrindo švelninti jam skirtos bausmės, kadangi pataisos įstaigose užtikrinamos tokio paties lygio ir kokybės sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnis).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.