- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-22
- Bylos Nr.
- II-437-1217/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00361-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Pažeidėjas
- A. R.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2024 m. vasario 29 d. nutarimo Nr. VMI-ANR_N-123-2024 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų (toliau – ir Institucija) vyresnioji patarėja D. Š. 2024 m. vasario 29 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. R. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirta nuobauda – 1 000 Eur bauda. Ši administracinė nuobauda A. R. paskirta dėl to, kad 2024 m. sausio 18 d. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai operatyvaus patikrinimo metu nustatė, jog (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) priklausančiame (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), E. M. Bendrovės naudai atlikdavo atlygintinas (duomenys neskelbtini) darbus, tačiau su juo teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai apie jo priėmimą į darbą, t. y. E. M. 2024 m. sausio 18 d. dirbo Bendrovėje nelegaliai. Tuo A. R., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu ir būdamas atsakingas už Bedrovės veiklos organizavimą ir darbuotojų priėmimą į darbą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas (b. l. 6-7).
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. kovo 5 d. buvo gautas A. R. skundas dėl minėto nutarimo pakeitimo. Pateiktame skunde nurodoma, kad Pareiškėjas gailisi dėl padaryto pažeidimo ir prašo sumažinti jam paskirtą nuobaudą iki 500 Eur, kadangi jo sutuoktinė yra nedirbanti, augina du nepilnamečius vaikus, o pats pažeidimas padarytas pirmą kartą dėl žmogiškos klaidos (b. l. 4).
Pareiškėjas A. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad visiškai pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, tačiau prašo sumažinti paskirtą baudą. Teigė, kad šeima augina du nepilnamečius vaikus, sutuoktinė šiuo metu nedirba, jis vienas turi išlaikyti šeimą, todėl paskirtą tokio dydžio baudą sumokėti neturi galimybių. Nurodė, jog jo darbo užmokestis yra (duomenys neskelbtini) Eur/mėn., turi būsto paskolą, kuriai kas mėnesį skiria (duomenys neskelbtini) Eur, transporto priemonė įsigyta nuosavomis lėšomis. Daugiau finansinių įsipareigojimų neturi. Prašo teismo sumažinti paskirtą baudą iki (duomenys neskelbtini) Eur ir išdėstyti jos mokėjimą 6 mėnesių laikotarpiui.
Institucijos atstovas J. Osteris teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjo skundą ir nurodė, jog Institucija neprieštaraus, jeigu teismas sumažins paskirtą baudą. Nurodė, jog nagrinėjant skundą Institucijai nebuvo pateikti papildomi įrodymai apie asmens finansinę padėtį, todėl prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nagrinėjamu atveju reikšmingos DK 42 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatos, pagal kurias darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis), o apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymėtina, jog darbo sutartis turi būti sudaryta raštu (DK 43 straipsnis).
Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Šioje byloje nėra ginčo, kad E. M. 2024 m. sausio 18 d. Bendrovei priklausančiame (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atliko (duomenys neskelbtini) darbus. Tai pripažįsta ir pats pareiškėjas pateiktame paaiškinime (b. l. 11), nurodydamas, kad E. M. buvo įdarbintas 2024 m. sausio 16 d., tą dieną pateikė visus reikiamus dokumentus įdarbinimui, kuriuos jis pateikė komercijos direktoriui įforminimui, tačiau dėl didelio darbo krūvio tai buvo padaryta tik 2024 m. sausio 18 d. Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, jog atliekant patikrinimą nustatyta, kad E. M. raštu paaiškino, jog nuo 2024 m. sausio 15 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose (duomenys neskelbtini) priklausančiame (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dėl darbo susitarė su direktoriumi A. R., susitarė dėl darbo laiko (nuo 8.00 val. iki 17.00 val.), susitarė dėl darbo užmokesčio (apie (duomenys neskelbtini) Eur). Nepaisant to, nebuvo laikytasi DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriuose numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Iš Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. sausio 31 d. rašto dėl informacijos pateikimo Nr. (7.2E)DV_S-8080 (b. l. 14) matyti, kad Bendrovės įgaliotas asmuo 2024 m. sausio 18 d. pateikė 2024 m. sausio 18 d. 1-SD pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, o būtent – dėl apdraustojo E. M. Nustatyta valstybinio socialinio draudimo pradžios data 2024 m. sausio 18 d. Taigi, iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad A. R. apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą pranešė tą pačią dieną, kai E. M. buvo įdarbintas, tokiais veiksmais A. R. nesilaikė nustatytos tvarkos. Pateiktame skunde pareiškėjas A. R. nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, nurodė, kad taip įvyko pirmą kartą dėl žmogiškos klaidos, t. y. pareiškėjas iš esmės sutiko, kad neatliko visko pagal teisės aktų procedūras. Be to, teismas pažymi, kad A. R. nesilaikė ir DK 43 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, kadangi jis nesudarė rašytinės darbo sutarties su E. M., kurioje būtų susitarta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog VMI, konstatuodama A. R. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tinkamai įvertino byloje esančius faktinius duomenis, jų pagrindu padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas.
Pareiškėjas A. R. skunde nesutinka su jam paskirta nuobauda, prašo ją sumažinti iki 500 Eur, kadangi jo sutuoktinė nedirba, augina du nepilnamečius vaikus. Teismas pažymi, kad švelnesnės nei sankcijoje numatyta nuobaudos ar poveikio priemonės skyrimą reglamentuoja ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis straipsnis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant.
Nagrinėjamu atveju Institucija skirdama straipsnio sankcijoje numatytos baudos dydį atsižvelgė į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi bei padėjo išaiškinti nusižengimą, todėl jam skyrė ne straipsnio sankcijos minimalios ir maksimalios baudos vidurkį, tačiau parinko minimalų numatytos baudos dydį.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
Vertinant pareiškėjo teiginius, kad jis susitaręs dėl darbuotojo įdarbinimo perdavė visus dokumentus sutvarkyti komercijos direktoriui ir dėl žmogiškosios klaidos bei darbo krūvio laiku nebuvo sudaryta darbo sutartis su darbuotoju bei laiku nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas buvo įdarbintas 2024 m. sausio 18 d., konstatuotina, kad nebuvo siekiama nuslėpti darbo santykių ir pasipelnyti iš nelegalaus darbo. A. R. savo kaltę pripažino ir gailėjosi dėl nusižengimo padarymo, kas buvo pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skunde nesutinkama tik su paskirtos baudos dydžiu. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. A. R. už analogiškas veikas nėra baustas. Iš visų byloje esančių duomenų (E. M., T. T. paaiškinimų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo) matyti, jog nelegalus darbas truko labai trumpą laikotarpį (nuo 2024 m. sausio 15 d.), darbo sutartis su darbuotoju buvo sudaryta 2024 m. sausio 17 d., taigi nagrinėjamo nusižengimo padarymo motyvai nelaikytini savanaudiškais ar piktavališkais ir jų pavojingumas yra mažesnis, už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Ir nors aptartos aplinkybės neeliminuoja pareiškėjo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau vien formalus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos laikymasis prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata, t. y. kad skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.
Todėl, atsižvelgęs į šias aplinkybes, pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus bei paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sušvelninti Institucijos nutarimu paskirtą nuobaudą, ypač atsižvelgiant į tai, kad administracinės nuobaudos tikslas nėra vien tik nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Dėl šių aplinkybių Institucijos nutarimas keičiamas, ir A. R., taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už ANK 95 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusižengimo padarymą paskirta nuobauda mažintina.
Papildomai atkreiptinas A. R. dėmesys, kad ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, skundą padavęs asmuo gali kreiptis į VMI prašydamas jai paskirtos piniginės baudos sumokėjimą išdėstyti tam tikram laikotarpiui, jeigu mano tai esant reikalinga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,
nutarė:
tenkinti pareiškėjo skundą.
Pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. VMI-ANR_N-123-2024 ir A. R. paskirtą baudą sumažinti iki 500 Eur (penkių šimtų eurų).
Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųsta apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.