Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjos G. V. pareiškimo, pareikšto suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinį faktą - kad pareiškėja G. V. , a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į: (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas atsisakytinas priimti.

Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (LR CPK 5 str. 3 d.). Prieš iškeldamas civilinę bylą teismas turi nustatyti, ar nėra procesinių kliūčių priimti pareiškimą, tame tarpe ir ar jis nagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Tai, kad asmuo turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu, dar nereiškia, jog teismas bet kurio asmens bet kurį pareiškimą priims ir iškels civilinę bylą. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu ar pareiškimus asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pažymėtina, kad bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo tinkamai suformuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006). Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini), jai buvo perduotas 1988 metais Tarybinės armijos karinio dalinio Nr. 83463, todėl pareiškėja šį namą valdo nuo 1988 metų. Patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis teismas nustatė, kad pareiškėjos nurodytas nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nesant nekilnojamojo turto įregistruoto Nekilnojamojo turto registre nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto. Pagal CK 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Reiškiant prašymą nustatyti juridinį faktą - kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini), kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini), nesant įregistruotu Nekilnojamojo turto registre, nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų.

Tokiu būdu dėl paminėtų priežasčių konstatuotina, kad nėra sąlygų visumos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymui, nes reiškiamo reikalavimo esmė neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, todėl eliminuoja galimybę taikyti trūkumų šalinimo institutą.

Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos G. V. pareiškimas atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos G. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme.

Nutarties kopiją siųsti pareiškėjos atstovui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.