Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, atstovui Edvardui Sungailai,

dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros vyresniajam valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui A. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. K. atstovo advokato padėjėjo Norberto Einingio skundą, kuriuo prašoma priteisti 22285,92 Lt turtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, priteisti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2013 m. gegužės 17 d. gautas pareiškėjos N. K. atstovo advokato padėjėjo Norberto Einingio skundas, kuriuo prašoma priteisti pareiškėjai N. K. 22285,92 Lt turtinės žalos atlyginimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Šiaulių RAAD), priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja N. K. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 32).

Pareiškėjos N. K. atstovas advokato padėjėjas Norbertas Einingis teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko skunde išdėstytus motyvus. Pažymėjo, kad pareiškėja N. K. įgaliojo savo mamą G. U. tvarkyti jai nuosavybės teise priklausančią žemę, esančią (duomenys neskelbtini), N. K. nusprendė steigti ekologinį ūkį, kurį pagal įgaliojimą buvo pavesta tvarkyti G. U.. 2010-04-27 buvo pasirašyta sutartis su VĮ „Ekoagros“ dėl ekologinės gamybos, gautas sertifikatas. 2010-05-17 G. U., turėdama pareiškėjos sutikimą, nupjovė 9 liepas. Už tai G. U. 2010-09-17 Šiaulių RAAD Kelmės rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimu buvo nubausta pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 str. 1 d. 150 Lt dydžio bauda. G. U. 2010-09-17 surašytą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 43(AM 046520) 2010-09-24 apskundė Šiaulių apygardos administraciniam teismui. 2012-12-13 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012-05-28 priėmė nutarimą, kuris nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, todėl laikytinas galutiniu nutarimu šioje administracinėje byloje. Šiuo nutarimu teismas, įvertinęs visus įrodymus, konstatavo, kad nupjautos liepos augo ne tik deklaruotame žemės sklype, tačiau ir vietinės reikšmės kelio juostos dalyje prieš kelio griovio išorinį kraštą. Kaip nurodo teismas, G. U. nupjovė medžius, kurie nepriskirtini saugotiniems, todėl jų pašalinimui nebuvo reikalingas Kelmės rajono savivaldybės leidimas, todėl institucija nepagrįstai konstatavo, kad G. U. pažeidė LR aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. Dl-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kito pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ III skyriaus 9 punkto reikalavimus. 2012-05-28 nutarimu administracinė teisės pažeidimo byla buvo nutraukta. Vadovaudamasi jau išnagrinėta byla, pareiškėja kreipėsi dėl jai padarytos žalos atlyginimo, kurios pagrindas buvo negautos pajamos iš ekologinio ūkio, iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, kurios buvo laikytinos tikėtinomis gauti pajamomis. Pripažinus, jog medžių nupjovimas buvo neteisėtas, pareiškėjai teko ekologinio ūkio atsisakyti, stabdyti savo veiklą. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog medžių nupjovimas neatitiko teisės normų. Pareiškėjai nutraukus ekologinį ūkininkavimą, buvo pritaikyta ilgalaikė sankcija. Ji buvo pritaikyta dėl neteisingo deklaravimo. Kiek yra žinoma, teisingai užpildyti deklaracijos nebuvo įmanoma dėl sklype augančių medžių. Vykdydama įsipareigojimus ir siekdama išvengti sankcijų „Dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenomis reikalavimų patvirtinimo“ įgyvendinimo, taip pat vadovaudamasi LR žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d įsakymo Nr. 3D-278 „Dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklių patvirtinimo“ 9 p., kuriame reglamentuojama, kad žemės ūkio naudmenos, už kurias prašoma išmokų, turi atitikti žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų apraše, patvirtintame LR žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 3D-327 1.4. punkte, kuriame teigiama, kad ariamoje žemėje, ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose neturi būti medžių ir krūmų, išskyrus pavienius medžius, kurie yra tradicinio kraštovaizdžio dalis, G. U. pagal įgaliojimą nukirto 9 liepas. Kaip pats atsakovas teigia, kad yra galimas medžių atsodinimas, tačiau suprantama, kad pareiškėja negalėjo tęsti ekologinio ūkininkavimo, nežinodama galutinio teismo sprendimo. Priežastinis ryšys yra tas, kad pareiškėjos įgaliotai G. U. teko rašyti paaiškinimą, kodėl negalėjo tinkamai pagal keliamus reikalavimus deklaruoti savo ekologinio ūkio, kodėl privalėjo deklaracijoje nurodyti liepas kaip „kiti augalai“. Mano, kad šioje byloje yra pakankamai įrodymų, jog pareiškėjos skundas būtų patenkintas. Prie šios bylos prijungtoje administracinėje byloje Nr. II-6-621/2012 yra Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro patvirtintas įgaliojimas, kuriuo N. K. įgaliojo G. U. jai atstovauti teismuose bei tvarkyti visus su žeme susijusius reikalus. Kiek yra žinoma, kitokio įgaliojimo nėra. 2013-05-24 teismas, priimdamas teismo žinion pareiškėjos skundą, pareiškėjai buvo pasiūlęs pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog G. U. yra įgaliota tvarkyti N. K. nuosavybės teise priklausančią žemę – ekologinį ūkį. Tačiau jokių naujų dokumentų ar duomenų nei pareiškėja, nei jos įgaliotas asmuo papildomai neturi pateikti. Prašo skundą tenkinti ir priteisti pareiškėjai 22285,92 Lt sumą žalos atlyginimui, priteisti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, atstovas Edvardas Sungaila nurodė, jog su pareiškėjos skundu nesutinka. Neginčijamas faktas, jog pareiškėjos atstovė nelegaliai nupjovė 9 liepas, už tai buvo paskirta administracinė bauda. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iš teismui pateiktų sertifikatų, savo veiklą pareiškėja vykdė 2009 m. Tuo laikotarpiu 9 liepos dar nebuvo nupjautos. Iš to galima daryti išvadą, kad ekologinio ūkio vystymui liepos netrukdė, taigi jų nupjovimas ar nenupjovimas jokios įtakos pareiškėjos ūkinei veiklai neturi. Mano, kad pareiškėja privalėjo deklaruoti faktiškai naudojamą žemės sklypo plotą, o ne teoriškai. Išmokos priklauso nuo deklaruojamo žemės sklypo ploto. Gali būti, kad pareiškėja, deklaravo didesnį žemės sklypo plotą, negu faktiškai naudojo, norėdama gauti daugiau išmokų, tačiau atlikus patikrinimą, buvo nustatyti faktiniai neatitikimai. Mano, kad pareiškėjai pritaikyta sankcija nėra niekaip susijusi su Šiaulių RAAD pareigūnų veiksmais. Šiaulių RAAD paskirta bauda nedarė jokios įtakos toliau vystyti ekologinį ūkį, neapribojo pareiškėjos veiksmų ūkininkaujant. 2011-03-18 Kelmės rajono savivaldybės administracijos kraštotvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas R. B., G. U. 2011-03-03 prašymu, jai išdavė leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams. Šiuo leidimu Bulavėnų k., Tytuvėnų apyl., sen., Kelmės rajone N. K. žemėje pagal kelią leidžiama nukirsti 16 vnt. analogiškų liepų, augančių priešingoje kelio pusėje. Vadinasi, pareiškėja galėjo išpjauti visas prie jos žemės augančias liepas. Galimybė atlyginti žalą – atsodinti medžius – teoriškai yra – šiuos klausimus sprendžia savivaldybė, yra sudaroma komisija, kuri nusprendžia, tikslinga ar netikslinga atsodinti medžius. Su pareiškėjos skundu atsakovas nesutinka. Mano, kad yra įrodyta, jog pareiškėja išpjovė 9 liepas ir buvo gavusi leidimą išpjauti likusias 16 liepų. Šiaulių RAAD Kelmės rajono agentūra netaikė jokių sankcijų nei pareiškėjos ekologiniam ūkiui, nei pareiškėjos atstovei G. U., kaip ūkininkei. Deklaruoti tinkamai savo pasėlius privalėjo pareiškėja arba jos atstovė, tačiau tai nebuvo padaryta – buvo deklaruotas faktiškai nenaudojamas žemės plotas. Neįžvelgia jokio priežastinio ryšio su Kelmės rajono agentūros pareigūno veiksmais. Dėl bylinėjimosi proceso – jis nebuvo toks intensyvus. Administracinės nuobaudos paskyrimas nesuteikė pagrindo stabdyti ekologinį ūkininkavimą. Kelmės rajono agentūros pareigūnas, priimdamas nutarimą ir spręsdamas žalos padarymo klausimą, vadovavosi savo vidiniu įsitikinimu. Aplinkos apsaugos agentūra nagrinėjo G. U. prašymą, į kurį buvo atsakyta 2010-08-14 raštu Nr. (2.5)-A4-28/9, kad medžiai esantys pareiškėjos žemėje yra saugotini. Turėdamas tokią informaciją, pareigūnas pagrįstai galėjo manyti, kad iškirtus medžius, buvo padarytas pažeidimas. Nors teismo vertinimas buvo kitoks, tačiau tai nesudaro pagrindo pareigūno veiksmų vertinti kaip neteisėtų. Taip pat teismo nutarimu nėra konstatuota pareigūno, iškėlusio administracinio teisės pažeidimo bylą ir skyrusio nuobaudą, veiksmų neteisėtumo faktas. Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius A. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Kaip valstybės pareigūnas, vykdė valstybinę gamtos apsaugos kontrolę, jokių teisės aktų nepažeidė. Agentūrai gavus piliečio skundą rinko įrodymus. Jo veiksmus vertino valstybinė gamtos apsaugos agentūra ir ministerija, tačiau jokios kaltės jo veiksmuose nebuvo konstatuota. Jokio priežastinio ryšio tarp paskirtos nuobaudos ir tariamai pareiškėjos patirtos žalos neįžvelgia. Apie pareiškėjos ūkiui paskirtą ilgalaikę sankciją sužinojo tik dabar. Pritaria atsakovo atstovo išsakytiems argumentams, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos N. K. atstovo advokato Norberto Einingio skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje kilo ginčas dėl viešojo administravimo institucijos – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento – pareiškėjai neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėja savo reikalavimą atlyginti žalą kildina iš 2010-09-17 Šiaulių RAAD Kelmės rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimo, kuriuo pareiškėjos mama G. U. (pagal įgaliojimą tvarko N. K. nuosavybės teise priklausančią žemę) buvo nubausta pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 str. 1 d. 150 Lt dydžio bauda už tai, kad 2010-05-17 Kelmės rajono savivaldybės Bulavėnų k., Pagryžuvio kadastrinėje vietoje, priklausančiame nuosavybės teise žemės sklype, joje esančioje liepų alėjoje savavališkai nupjovė 9 liepas. G. U. 2010-09-17 surašytą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 43(AM 046520) 2010-09-24 apskundė Šiaulių apygardos administraciniam teismui. 2012-12-13 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012-05-28 priėmė nutarimą ir panaikino 2010 m. rugsėjo 17 d. Šiaulių RAAD Kelmės rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimą, kuriuo G. U. pagal LR ATPK 178 str. 1 d. paskirta nuobauda – 150 litų bauda ir bylą nutraukė. Šis nutarimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka.

Teismas pažymi, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos : 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).

Vis dėlto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Teismas taip pat pažymi, kad, turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas“. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis)“. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kaip jau minėta, 2010-09-17 Šiaulių RAAD Kelmės rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimas 2010-09-24 buvo apskųstas Šiaulių apygardos administraciniam teismui. 2012-12-13 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012-05-28 nutarimu panaikino 2010 m. rugsėjo 17 d. Šiaulių RAAD Kelmės rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimą ir administracinę bylą nutraukė. Administracinė byla G. U. atžvilgiu nutraukta, nes G. U. nupjovė medžius, kurie nepriskirtini saugotiniems, todėl jų pašalinimui nebuvo reikalingas Kelmės rajono savivaldybės leidimas, todėl institucija nepagrįstai konstatavo, kad G. U. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo 2008-01-31 Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kito pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ III skyriaus 9 punkto reikalavimus. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarime nėra konstatuoti nei Šiaulių RAAD Kelmės rajono agentūros veiksmų neteisėtumas, nei agentūros pareigūno tyčia. Šiuo požiūriu neturi teisinės reikšmės tai, dėl kieno kaltės nagrinėjamu atveju buvo priimtas neteisėtas nutarimas, kadangi, kaip minėta, pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Skunde pareiškėja nurodo, kad dėl neteisėtų, aplaidžių pareigūnų ir Šiaulių RAAD Kelmės rajono agentūros veiksmų jai padaryta 22285,92 Lt turtinė žala. Nurodė, kad pareigūnai neteisingai ir aplaidžiai taikė teisės aktus, neteisingai įvertino aplinkybes dėl saugotinų medžių, dėl to pareiškėja patyrė nuostolius, t. y. negavo pajamų. Nurodė, kad patyrė turtinę žalą, nes buvo pritaikytos ilgalaikės sankcijos ir dėl to negalėjo teikti paraiškos ekologiniam ūkiui, taip pat dėl teisminių procesų teko nutraukti ekologinio ūkio veiklą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai buvo pritaikytos 841,80 Lt dydžio ilgalaikės sankcijos, kaip pati pareiškėja teigia, dėl šios priežasties ji patyrė turtinę žalą ir negalėjo teikti paraiškos dėl ekologinio ūkio. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos medžiaga (b.l. 82-90) patvirtina, kad 2011 m. paraiškoje pareiškėja deklaravo: 1,19 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 0,15 ha plotą, už kurį mokama susietoji su gamyba papildoma nacionalinė tiesioginė išmoka; 0,41 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ (toliau – Priemonė) programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – Eko programa) už uogynus; 0,15 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Priemonės Eko programą už javus. Vadovautasi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 (Žin., 2007, Nr. 41-1561; 2011, Nr. 34-1631) (toliau – AGRO taisyklės). AGRO taisyklių 24 punkte nustatyta, kad pareiškėjams ir (arba) paramos gavėjams, įgyvendinantiesiems programą „Ekologinis ūkininkavimas“, parama mokama atsižvelgiant į deklaruotą ir sertifikuotą plotą: jei sertifikuotas ekologinei gamybai plotas didesnis kaip deklaruotas, parama mokama tik už deklaruotą plotą, jei sertifikuotas ekologinei gamybai plotas mažesnis už deklaruotą, parama mokama tik už sertifikuotą plotą. Šiais atvejais pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui bus taikomos taisyklėse numatytos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo. Apskaičiuojant galutinį plotą atsižvelgiama ir į patikros metu nustatytus plotus. Įvertinus pareiškėjos 2011 m. paraišką, buvo nustatyta, kad deklaruotas 0,41 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal Priemonės Eko programą už uogynus, ir 0,15 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal Priemonės Eko programą už javus, nesertifikuoti, t. y. sertifikavimo įstaiga VšĮ „Ekoagros“ šiems plotams nėra išdavusi sertifikato, todėl atsižvelgus į tai, paramai pagal Priemonės Eko programą už uogynus ir javus buvo pritaikytos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo. Šių taisyklių 3 punkte nurodoma, kad ilgalaikė sankcija – pagal paramos paraiškoje deklaruoto ploto ir faktiškai nustatyto remiamo ploto skirtumą apskaičiuojamas paramos dydžio sumažinimas, papildantis einamaisiais kalendoriniais metais pareiškėjui taikomą sankciją. Ši sankcija gali būti pradėta išskaičiuoti iš paramos kalendoriniais pažeidimo nustatymo metais, tačiau negali būti išskaičiuojama ilgiau nei trejus kalendorinius metus po pažeidimo nustatymo metų“.

Pareiškėjos deklaruotas plotas paramai pagal Priemonės Eko programą už uogynus gauti buvo 0,41 ha, o nesertifikuotas plotas sudarė 0,41 ha, t. y. deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 100 proc., todėl paramai pagal Priemonės Eko programai už uogynus pritaikyta ilgalaikė sankcija, lygi deklaruoto ir nustatyto ploto skirtumui (0,41 ha x 1781, 60 Lt = 730,45 Lt). Pareiškėjos deklaruotas plotas paramai pagal Priemonės Eko programą už javus gauti buvo 0,15 ha, o nesertifikuotas plotas sudarė 0,15 ha, t. y. deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 100 proc., todėl paramai pagal Priemonės Eko programai už javus pritaikyta ilgalaikė sankcija, lygi deklaruoto ir nustatyto ploto skirtumui (0,15 ha x 742,35 Lt - 111,35 Lt).

Įvertinus šias bylos faktines aplinkybes matyti, kad Šiaulių RAAD Kelmės rajono agentūros pareigūnai netaikė sankcijų, apribojančių pareiškėjos turimo ūkio veiklą. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pritaikė 841,80 Lt ilgalaikę sankciją už tai, kad buvo neteisingai deklaruoti žemės plotai. Vadovaujantis LR žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 3D-278 (akto redakcija nuo 2010-04-01) „Dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklių patvirtinimo“ 9 p., kuriame reglamentuojama, kad žemės ūkio naudmenos, už kurias prašoma išmokų, turi atitikti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (akto redakcija galiojusi nuo 2008-05-01), 1.4. punkte nurodoma, kad ariamoje žemėje bei ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose neturi būti medžių ir krūmų, išskyrus pavienius medžius, kurie yra tradicinio kraštovaizdžio dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teismui pateiktų sertifikatų (b.l. 22) matyti, kad pareiškėja savo veiklą vykdė 2009 m. Tuo laikotarpiu 9 liepos dar nebuvo nupjautos. Kaip matyti, minėto akto redakcija galiojo nuo 2008 metų, kuri nurodė, kad ariamoje žemėje neturi būti medžių ir krūmų, išskyrus pavienius medžius, kurie yra tradicinio kraštovaizdžio dalis. Teismas konstatuoja, kad liepų nupjovimas su Šiaulių RAAD Kelmės rajono agentūros pareigūnų veiksmais nesusijęs, nes pareigūnai netaikė jokių sankcijų dėl pareiškėjos vykdomos ūkinės veiklos, o liepų nupjovimas neturėjo jokios įtakos pareiškėjos ekologinio ūkinio veiklos vystymui. Taip pat iš VĮ „Ekoagros“ Telšių filialo 2011 m. rugsėjo 13 d. rašto Nr. ST-(1551) (b. l. 90) matyti, kad 210-04-27 sudaryta sutartis Nr. SUT-T-10-00094 nutraukta dėl N. K. raštiško atsisakymo tęsti ekologinį ūkininkavimą.

Pareiškėja skunde (b.l. 2) nurodė, kad dėl teisminių procesų teko nutraukti ekologinio ūkio veiklą. Atitinkamai teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog toks pareiškėjos teiginys yra nepagrįstas, kadangi bylinėjimasis nebuvo toks intensyvus ar kasdienis, kad visiškai sutrikdytų jos vykdomą ūkinę veiklą, be to, bylinėjamasi buvo laikantis įstatymais nustatyto proceso. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. lapkričio 6 d. nutartyje išaiškino, jog rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas.

Teismas pažymi, kad prijungtoje administracinėje byloje Nr. II-6-621/2012 yra Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro patvirtintas įgaliojimas, kuriuo N. K. įgaliojo G. U. jai atstovauti teismuose bei tvarkyti visus su žeme susijusius reikalus. Teismas 2013-05-24 priimdamas pareiškėjos skundą teismo žinion (b.l. 26) buvo pasiūlęs pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad G. U. pagal įgaliojimą yra įgaliota tvarkyti pareiškėjai N. K. nuosavybės teise priklausančią žemę, ekologinį pareiškėjos ūkį, tačiau jokių dokumentų ar duomenų nei pareiškėja, nei jos įgaliotas asmuo nepateikė, o posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad papildomai pateikti dokumentų neturi.

Taigi, šiuo atveju nėra vienos iš būtinų turtinės žalos atlyginimo elementų – institucijos neteisėtų veiksmų. Ginčo atveju delikto nėra, taigi ir civilinė atsakomybė Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, nekyla. Vertinant tai, skundo reikalavimai dėl turtinės žalos bei 5 procentų dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo palūkanų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjos skundo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju skundas atmestinas dėl visų skundo reikalavimų, todėl pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos N. K. atstovo advokato padėjėjo Norberto Einigio skundas, kuriame prašoma priteisti pareiškėjai N. K. 22285,92 Lt turtinės žalos atlyginimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos N. K. atstovo advokato padėjėjo Norberto Einingio skundą dėl 22285,92 Lt turtinės žalos atlyginimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.