Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-774-662/2024

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-18
Bylos Nr.: eA-774-662/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02670-2023-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Milda Vainienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Bonus lacus“
Atsakovas: Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos teritorinei muitinei

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-774-662/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02670-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 13.2; 13.5; 13.7.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bonus lacus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bonus lacus“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bonus lacus“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, ir MGK) 2023 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. S-2023/19 (toliau – ir MGK sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, ir Departamentas) 2022 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 1AE-140 (toliau – ir MD sprendimas); 3) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Klaipėdos TM, ir Muitinė) 2022 m. rugpjūčio 26 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2LM320063S (toliau – ir Ataskaita).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Skundžiami MGK, Muitinės departamento ir Muitinės procesiniai sprendimai nepagrįsti, kadangi nebuvo atliktas išsamus pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimas, be pagrindo konstatuota pareiškėjo tiesioginė atsakomybė dėl padidėjusių muitinių prievolių (kas, be kita ko, prieštarauja Muitinės praktikai). Muitinė nesigilino į pareiškėjo veiklą, į pateiktą informaciją apie galutinius naudos gavėjus ir priėmė nepagrįstą sprendimą, kuriuo pareiškėjui apskaičiuotos papildomos muitų sumos. Komisija ir Departamentas, neįsigilinę ir netinkamai įvertinę pareiškėjo argumentus ir pateiktą informaciją, priėmė nepagrįstus sprendimus, kuriais patvirtino Ataskaitą.

2.2. Klaipėdos TM priimdama Ataskaitą rėmėsi nebegaliojančiais teisės aktais, neatsižvelgė į pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 17 d. pateiktus paaiškinimus, jog pareiškėjas nevykdo transporto priemonių įsigijimo, jo veikla apsiriboja tuo, kad asmuo, įsigijęs transporto priemonę Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – ir JAV), kreipiasi į pareiškėją, pranešdamas apie transporto priemonės pirkimą, tarpininkaujant pareiškėjo verslo partneriams ”MIRIAL GROUP LIMITED“, jog pareiškėjas pasirūpintų reikalingų dokumentų, susijusių su transporto priemonės muitiniu įforminimu ir perdavimu priemonę įsigijusiam asmeniui. Muitinė nepagrįstai lygino nurodytų transporto priemonių kainas su Departamento aprobuotame viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“ nurodytų techniškai tvarkingų transporto priemonių kainomis, nes iš JAV pargabenamos ginčo transporto priemonės yra apgadintos. Galutiniai transporto priemonių gavėjai iš esmės galėtų būti atsakingi dėl netikslios informacijos pateikimo muitinei, kas lėmė netikslų muitų bei mokesčių apskaičiavimą.

2.3. Departamentas skundą nagrinėjo vienu aspektu – pasak Departamento, tai pareiškėjas atsakingas už teisingų duomenų pateikimą, kadangi jis yra deklarantas. Kitais aspektais (pavyzdžiui, dėl apgadintos transporto priemonės muitinės vertės nustatymo pagal neapgadintoms priemonėms taikomą metodiką) Departamentas jau nebepasisakė.

2.4. Pareiškėjas nesutinka su Departamento ir Komisijos išvadomis, jog jam tenka atsakomybė, susijusi su neteisingos transporto priemonių vertės nurodymu. Vien atitinkamų ginčo deklaracijų langelių užpildymas, nepaneigia pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie jo vykdomą veiklą, o Komisija klaidingai vertina, kad visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, jog pareiškėjas veikė savo vardu. Pareiškėjas neužsiima transporto priemonių įsigijimu, jo veikla apsiriboja tuo, kad asmuo, įsigijęs transporto priemonę JAV, kreipiasi į pareiškėją, pranešdamas apie transporto priemonės pirkimą, tarpininkaujant bendrovės verslo partneriams „MIRIAL GROUP LIMITED“, jog pareiškėjas pasirūpintų reikalingų dokumentų, susijusių su transporto priemonės muitiniu įforminimu ir perdavimu priemonę įsigijusiam asmeniui. Naudos gavėjus pareiškėjas nurodė teikdamas paaiškinimus dėl galbūt nepalankaus Muitinės sprendimo.

2.5. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu, skirtingai nei mano Komisija, taikytinas turinio viršenybės prieš formą principas (kaip numatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 10 str.), t. y. santykių dalyvių veiklos formalia išraiška laikytinas deklaracijos grafos užpildymas, o santykių dalyvių veiklos turinys yra realiai vykdoma pareiškėjo veikla. Ataskaitoje ir MD sprendime šis principas netaikytas. Remiantis Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės normomis, muitų taisyklės turi būti taikomos ne formaliai, o siekiant teisingumo, esant formaliam apmokestinimo pagrindui, muitų sumos gali būti neišieškomos, atsižvelgiant į teisingumo principo reikalavimus, vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas, ir SMK), 116 straipsnio 1 dalies d) punkto, 120 straipsnio (kartu su 116 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir 117, 118 bei 119 straipsnių) nuostatomis.

2.6. Muitinė analogiškoje situacijoje taikė kitokį apmokestinimo principą – pripažino pareiškėją ir galutinį naudos gavėją (transporto priemonės pirkėją) solidariai atsakingu už didėjančias muitines prievoles (Muitinės 2022 m. gegužės 9 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2LM190233S buvo nuspręsta įpareigoti pareiškėją ir T. V. teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti mokestinę nepriemoką), taigi nagrinėjamu atveju nepagrįstai netaikoma solidari pareiškėjo ir pirkėjo atsakomybė.

2.7. Komisija netinkamai interpretavo tarpininkavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), nepagrįstai vertino pareiškėją veikus savo, o ne kitų asmenų vardu, neatsižvelgė į Sutarties 1.2, 2.2.2–2.2.3, 4.1 punktus, nepagrįstai motyvavo sprendimą, jog patikrinimo metu nebuvo galima nustatyti apskaitos dokumentuose užfiksuotos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumo, nors pareiškėjas pateikė Muitinei paaiškinimą dėl galutinių naudos gavėjų, sąskaitas, be to, galiausiai mokesčių administratorius rėmėsi ne pateiktomis sąskaitomis faktūromis, ginčo prekių muitinę vertę nustatė pagal pareiškėjo vėliau pateiktas turto vertinimo ataskaitas.

2.8. Muitinė pasisakė dėl pareiškėjo sutarčių neatitikimo realiai vykdomai veiklai ir Ataskaitoje vadovavosi netekusiais galios teisės aktais (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 13 str.), nepagrįstai nurodė, jog apskaitos dokumentuose turi atsispindėti ir sandoryje dalyvavusių asmenų vaidmuo (reikalavimas nėra kildinamas iš ginčo teisiniams santykiams taikytino Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio, kurio reikalavimus atitinka pareiškėjo apskaitos dokumentai). Muitinė neatskleidė ginčo esmės (ar yra faktiškai deklaruotos ir deklaruotinos ginčo transporto vertės skirtumas; ar pareiškėjas, ar kiti asmenys atsakingi dėl duomenų neatitikimo ir didėjančio muito).

2.9. Dėl ginčo transporto priemonių vertės, įvertinus tai, kad pareiškėjas nėra atsakingas už duomenų apie transporto priemonių vertės teisingumą, jis negali būti laikomas atsakingu už padidėjusias muitines prievoles, taigi klausimas, ar muitinės vertė buvo nustatyta tinkamai, su pareiškėju nėra susijęs, tačiau pareiškėjas šiuo klausimu pasisako, kadangi šis klausimas keliamas Ataskaitoje.

2.10. Vertinimo ataskaita yra sudaroma konkrečiai transporto priemonei, todėl yra patikimiausias transporto priemonės vertės nustatymo metodas. Ataskaitoje remiamasi iš JAV institucijų gauta informacija, tačiau ginčo transporto priemonių muitinė vertė nustatyta pagal turto vertinimo ataskaitas, ką pažymi ir Komisija. Muitinei reikalaujant turto vertinimo ataskaitų, pareiškėjas turi pagrįstą lūkestį, jog pagal ataskaitas bus nustatyta vertė skaičiuojant muitus, tačiau šiuo atveju Muitinė nesivadovavo ataskaitų duomenimis priimdama sprendimą didinti muitų sumas, kas neatitinka teisėtų lūkesčių, protingumo ir teisingumo principų. Muitinio įforminimo metu pareiškėjas neturi kitų duomenų apie transporto priemones, išskyrus tuos duomenis, kuriuos jam pateikia verslo partneris „MIRIAL GROUP LIMITED“ ir faktiniai transporto priemonių galutiniai gavėjai, nėra atsakingas už duomenis, kuriuos nurodo transporto priemonių pardavėjas „MIRIAL GROUP LIMITED“.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. MGK sprendime teisingai nurodoma, kad eksportuojamų ginčo automobilių muitinė vertė vidutiniškai buvo du kartus didesnė už vertę, apskaičiuotą turto vertintojo ataskaitose, atsižvelgiant į tyrimo metu iš JAV krašto apsaugos departamento gautą informaciją, kuri, vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi, laikytina tinkamu pagrindu nustatant ginčo automobilių muitinę vertę.

3.2. Dėl pareiškėjo mokestinės atsakomybės, vadovaujantis 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (toliau – ir DR), II antraštinės dalies 3 skyriumi, deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, jog tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. Vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų? ministerijos generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 1B-810 „Dėl Muitinės ir reeksporto deklaracijų?, pateikiamų elektroninėmis duomenų? apdorojimo priemonėmis ir raštu, surašymo taisyklių? patvirtinimo“ (toliau – ir Deklaracijų taisyklių) 16.3.8 punktu, pateikiant deklaraciją, deklaracijos bendrosios dalies lygmenyje turi būti nurodytas skaičius (kodas) atitinkamai pagal tai, ar deklaraciją pateikia pats deklarantas, tiesioginis atstovas ar netiesioginis atstovas, kur skaičius „1” įrašomas prekes deklaruojant deklarantui. Nagrinėjamu atveju importo deklaracijų 14-ajame langelyje įrašytas skaičius „1“ reiškia, jog pareiškėjas veikė savo vardu, taigi yra atsakingas už duomenų teisingumą bei susijusių prievolių įvykdymą, įskaitant skolos muitinei padengimą.

3.3. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (žr., pvz., 2013 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-453/2013), trečiųjų asmenų nusikalstami veiksmai, kurie sukėlė arba galėjo sukelti mokestinių teisinių santykių subjektui mokestinių prievolių atsiradimą, mokesčių įstatymų taikymo prasme nėra reikšmingi, nes šie asmenys nėra atitinkamų mokestinių teisinių santykių subjektai.

3.4. Atmestinas pareiškėjo argumentas dėl įmonės „MIRIAL GROUP LIMITED“ atsakomybės. Ginčo automobilių muitinei vertei pagrįsti pareiškėjas rėmėsi ne šios įmonės pateiktais sandorio dokumentais, o turto vertintojų ataskaitose apskaičiuota verte.

3.5. Nesutinka su argumentais dėl ginčo transporto priemonių muitinės vertės nustatymo metodo. Nustatant muitinę vertę turi būti atsižvelgiama į visus turimus įrodymus, o duomenys apie eksportuotų ginčo transporto priemonių kainas, kurie gauti iš kompetentingos užsienio valstybės institucijos, yra patikimiausi, labiausiai atspindintys realią transporto priemonių vertę, o pareiškėjas dokumentų bei duomenų apie tikrąją ginčo transporto priemonių muitinę vertę nepateikė.

3.6. Dėl šio ginčo ribų – ginčas kilo dėl muitinės vertės, nustatytos turto vertintojo ataskaitomis, teisingumo pripažinimo, tad argumentai, susiję su muitinio įforminimo metu teiktų sandorio dokumentų pagrįstumu bei teisingumu, neturi įtakos nagrinėjamam ginčui, kadangi prekių muitinė vertė minėtų dokumentų pagrindu nebuvo deklaruojama.

3.7. Nesutinka su teiginiu, jog mokestinė nepriemoka turėjo būti įregistruota ir kitiems asmenims, t. y. ginčo transporto priemonių įgijėjams. Kitų asmenų tam tikrų veiksmų neatlikimas ar netinkamas atlikimas nepaneigia ir niekaip neturi įtakos pareiškėjo mokestinei prievolei muitinei, kaip išaiškinta LVAT praktikoje (žr., pvz., 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-821/2023).

3.8. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog ginčo transporto priemonių vertes, apskaičiuotas turto vertinimo ataskaitomis, ginčo muitinės deklaracijose nurodė pats pareiškėjas, o dėl minėtų verčių perkėlimo teisingumo į muitinės deklaracijas neginčijo nei pareiškėjas, nei Klaipėdos TM, todėl turto vertinimo ataskaitų, kaip neturinčių įtakos nagrinėtam mokestiniam ginčui, neteikė Departamentui. Departamentas, surašydamas sprendimą, nurodė, kad skundžiamoje Ataskaitoje išdėstyti argumentai, susiję su muitinio įforminimo metu teiktų sandorio dokumentų pagrįstumu bei teisingumu, neturi jokios įtakos nagrinėjamam ginčui, kadangi prekių muitinė vertė, pareiškėjo pasirinkimu, minėtų dokumentų pagrindu nebuvo deklaruojama. Skunde Departamentui ir Komisijai pareiškėjas nereikalavo taikyti importuotoms transporto priemonėms sandorio vertę, tuo pačiu, muitinio įforminimo metu teikti dokumentai, kurių pagrindu buvo įsigytos minėtos transporto priemonės, vertinami nebuvo. Ginčo transporto priemonių sandorio vertę pareiškėjas yra nurodęs pirkimų analizėje (2020 m. sausio 30 d.). Departamentui taip pat nebuvo teikiami ir išrašai iš VšĮ „Emprekis“, nes šie įrodymai su nagrinėtu mokestiniu ginču taip pat nebuvo susiję.

4. Atsakovas Klaipėdos TM atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti, palikti galioti MGK sprendimą. Atsakovas iš esmės palaikė Departamento atsiliepimo argumentus. Atsakovas nurodė, kad ginčijami sprendimai pagrįsti ir teisėti, priimti įvertinus visas aplinkybes, tinkamai išaiškinus ir taikius materialiosios bei proceso teisės normas.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl MGK 2023 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. S-2023/19, Muitinės departamento 2022 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 1AE-140 ir Klaipėdos TM 2022 m. rugpjūčio 26 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 2LM320063S teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. Pareiškėjas nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. apgadintas naudotas transporto priemones iš JAV importavo CIF KLAIPĖDA prekių pristatymo sąlygomis (INCOTERMS), pateikdamas šias importo muitinės deklaracijas: Nr. 19LTLC0100IM0AAD96 (2019 m. liepos 29 d.), Nr. 19LTLC0100IM0A526 (2019 m. liepos 30 d.), Nr. 19LTLC0100IM0B5F37 (2019 m. rugpjūčio 13 d.), Nr. 19LTLC0100IM0B81C6 (2019 m. rugpjūčio 14 d.), Nr. 19LTLC0100IM0B8118 (2019 m. rugpjūčio 14 d.), Nr. 19LTLC0100IM0D2BB5 (2019 m. rugsėjo 17 d.), Nr. 19LTLC0100IM0D3409 (2019 m. rugsėjo 17 d.), Nr. 19LTLC0100IM0D33B8 (2019 m. rugsėjo 17 d.), Nr. 19LTLC0100IM0EEC37 (2019 m. spalio 17 d.), Nr. 19LTLC0100IM0F5AF8 (2019 m. spalio 25 d.), Nr. 19LTLC0100IM0FD157 (2019 m. lapkričio 4 d.), Nr. 19LTLC0100IM1018D2 (2019 m. lapkričio 7 d.), Nr. 19LTLC0100IM105BB0 (2019 m. lapkričio 13 d.), Nr. 19LTLC0100IM1278D4 (2019 m. gruodžio 17 d.) ir Nr. 19LTLC0100IM12D4B3 (2019 m. gruodžio 23 d.) (toliau – ir Deklaracijos). Pareiškėjas iš JAV išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai deklaravo apgadintas transporto priemones ir importuotų transporto priemonių vertei pagrįsti teikė įmonės ,,MIRIAL GROUP LIMITED“ (adresas: (duomenys neskelbtini)) sandorį pagrindžiantį dokumentą „sales contract“ bei deklaravo sandorio pobūdį „Tiesioginis pirkimas – pardavimas“. Importuotų transporto priemonių muitinė vertė įforminimo metu buvo nustatyta alternatyviu (rezerviniu) muitinio įvertinimo metodu pagal turto vertintojų ataskaitose apskaičiuotą importuojamų transporto priemonių vertę. 2020 m. gegužės 12 d. patikrinimo ataskaita Nr. 0LM320058M buvo įforminti pirminio pareiškėjo patikrinimo rezultatai. JAV krašto apsaugos departamento 2022 m. birželio 21 d. raštu, atsakant į Muitinės teisinės pagalbos prašymą, vadovaujantis Europos Bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimu dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio administracinės pagalbos muitinės veiklos srityje (CMAA), pateikti eksporto suvestiniai duomenys apie JAV įsigytus ir iš šios valstybės eksportuotas į Lietuvą transporto priemones, įskaitant duomenis apie ginčo transporto priemones, jų sandorio datą ir vertę.

7.2. Muitinė 2022 m. liepos 18 d. pranešimu informavo pareiškėją, jog vadovaujantis SMK 48 straipsniu, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 10 straipsnio 9 punktu ir 19 straipsniu, Muitinės nuostatų 9.7 ir 9.8 punktais, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-407 patvirtintų Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklių (toliau – ir Patikrinimų taisyklės) 9.3 punktu atliekamas pareiškėjo patikrinimas. Nurodyta, jog, vadovaujantis SMK 22 straipsnio 6 dalies ir 29 straipsnio, MAĮ 126 straipsnio 3 dalies ir 133¹ straipsnio 6 dalies nuostatomis, pareiškėjas informuojamas apie galimo nepalankaus teritorinės muitinės sprendimo priėmimą pagal atliekamo patikrinimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus. Pateikti apibendrinti preliminarūs patikrinimo rezultatai, nurodant, jog iš naujo tikrinta pareiškėjo importuotų prekių muitinė vertė (vertinant nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo įformintas importo muitinės deklaracijas), vadovaujantis MAĮ 118 straipsniu ir atsižvelgiant į papildomai iš JAV gautą informaciją, kuri nebuvo žinoma ankstesnio patikrinimo metu. Pranešime nurodomi nustatyti faktai, aptariami surinkti įrodymai. Įvertinus patikrinimo metu nustatytus patikrinimui pateiktų sutarčių ir sąskaitų faktūrų, kitų buhalterinės apskaitos dokumentų prieštaravimus ir neatitikimus, daryta preliminari išvada, kad nurodyti dokumentai yra neautentiški, jų turinys nėra įrodytas ir juo negalima pasitikėti kaip visiškai ir tiksliai atspindinčiu ir patvirtinančiu sandorius ir vykdytą veiklą; pareiškėjo vykdoma veikla nuostolinga, importuojamų transporto priemonių pirkimas iš siuntėjų ekonomiškai nepagrįstas, todėl, išanalizavus pareiškėjo buhalterinės apskaitos dokumentus, sutartis su „MIRIAL GROUP LIMITED“ ir raštiškus paaiškinimus, kilo įtarimai, kad, siekiant mokestinės naudos, importuojant iš JAV apgadintas naudotas transporto priemones sąmoningai neatskleidžiamos tikrosios sandorių aplinkybės, nuslepiama tikroji sandorių kaina, pateikiant sandorius imituojančias sutartis ir abejones dėl autentiškumo keliančias sąskaitas faktūras ypač mažomis kainomis; pareiškėjas nepateikė pagrįstų paaiškinimų ar dokumentų, galinčių patvirtinti muitinėje deklaruotų pirkimo – pardavimo sandorių realumą.

Šalies argumentai

7.3. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 17 d. pateikė paaiškinimus, iš esmės nurodydamas, jog jis neužsiima transporto priemonių įsigijimu, tarpininkauja asmenims, įsigijusiems transporto priemonę JAV, pasirūpindamas reikalingų dokumentų, susijusių su transporto priemonės muitiniu įforminimu ir perdavimu priemonę įsigijusiam asmeniui, neužsiima transporto priemonių įsigijimu JAV aukcione, įsigytų transporto priemonių apmokėjimu JAV, transportavimu iki Lietuvos. Nurodė, jog muitinio įforminimo metu Bendrovė neturi kitų duomenų apie transporto priemones, išskyrus tuos, kuriuos jai pateikia verslo partneris „MIRIAL GROUP LIMITED“ ir faktiniai transporto priemonių galutiniai gavėjai, tuo pagrindu mano, jog nėra atsakingas už „MIRIAL GROUP LIMITED“ nurodytus duomenis. Nurodė, jog transporto priemonės galutinis gavėjas iš pat pradžių yra faktinis transporto priemonės įgijėjas. Pateikė galutinių ginčo transporto priemonių gavėjų sąrašą, prašė atlikti išsamesnį aplinkybių tyrimą. Nurodė, jog Muitinė rėmėsi negaliojančiu BAĮ 13 straipsniu, o aktualaus Finansinės apskaitos įstatymo (toliau – ir FAĮ) 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus pareiškėjo dokumentai atitinka (nereikalaujama nurodyti sandoryje dalyvavusių asmenų vaidmens). Pažymėjo, jog Muitinės nurodomas transporto priemonių lyginimas su Muitinės departamento aprobuotame VšĮ „Emprekis“ žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“ esančiomis kainomis yra nepagrįstas, kadangi jame nurodomos techniškai tvarkingų transporto priemonių kainos, kai pareiškėjas iš JAV pargabena išimtinai apgadintas transporto priemones.

7.4. Muitinė 2022 m. rugpjūčio 26 d. atlikusi tikrinimą, vadovaudamasi MAĮ 118 straipsniu, papildomai iš eksporto šalies mokesčių administratoriaus (JAV krašto apsaugos departamento) pateikta informacija, kuri nebuvo žinoma ankstesnio patikrinimo metu, priėmė Ataskaitą. Ataskaitoje nuspręsta netaikyti pareiškėjo importuotoms transporto priemonėms, deklaruotoms pareiškėjo Deklaracijose, alternatyviu (rezerviniu) muitinio įvertinimo metodu turto vertintojų ataskaitose apskaičiuotos muitinės vertės; nustatyti pareiškėjo importuotų transporto priemonių muitinę vertę Deklaracijose alternatyviu muitinio įvertinimo metodu, remiantis oficialiais eksporto šalies mokesčių administratoriaus (JAV krašto apsaugos departamento) duomenimis, ir perskaičiuoti importo mokesčius bei apskaičiuoti pareiškėjui 8 988 Eur muito, 1 231 Eur papildomo muito ir 21 440 Eur importo PVM nepriemoką; įtraukti į apskaitą 8 988 Eur muito ir 1 231 Eur papildomo muito; įtraukti į apskaitą įskaitomo VMI importo pridėtinės vertės mokesčio sumą, ją padidinant 21 440 Eur; apskaičiuoti ir įtraukti į apskaitą Ataskaitos 1 priede nurodytus delspinigius (565 Eur); skirti ir įtraukti į apskaitą nuo ataskaitoje papildomai apskaičiuotos 31 659 Eur mokesčių sumos 40 proc. dydžio 12 663 Eur baudą.

7.5. Ataskaitoje vertinta, jog pareiškėjas iš JAV išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai deklaravo apgadintas transporto priemones nepagrįstai sumažinta muitine verte ir tuo pažeidė SMK 15, 70 straipsnių nuostatas. Ataskaitoje atmestas pareiškėjo argumentas dėl galutinių gavėjų atsakomybės už netikslios informacijos pateikimą Muitinei, grindžiant tuo, kad muitinės deklaracijų 8 langelyje „Gavėjas“ nurodomas pareiškėjas (pareiškėjas Deklaracijas pateikė savo vardu), jis yra skolininkas, remiantis SMK 77 straipsnio 3 dalimi; netiesioginio atstovavimo atveju asmuo, kurio interesais pateikiama muitinės deklaracija, taip pat laikomas skolininku, tačiau pareiškėjas nepagrindė kitokio vertinimo nei nurodyta Ataskaitoje. Ataskaitos 1 priede pateikiamas delspinigių apskaičiavimas, o 2 priede pateikiama aptariamų 15 transporto priemonių deklaravimo, muitinio vertinimo ir papildomo mokesčių apskaičiavimo suvestinė.

7.6. MD sprendimu patvirtino Ataskaitą. MD sprendime vertinta, jog kompetentingos JAV institucijos pateikta informacija laikytina patikima, tinkama nustatyti ginčo automobilių muitinę vertę SMK 74 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju. Spręsta, jog pareiškėjas yra deklarantas, kuris yra atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. Dėl „MIRIAL GROUP LIMITED“ atsakomybės nurodė, jog būtent procedūros vykdytojas (pareiškėjas), pateikęs prekių išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijas, atsako už skolą muitinei, kaip išaiškinta LVAT 2013 m. kovo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-453/2013, be to, pareiškėjas rėmėsi ne įmonės „MIRIAL GROUP LIMITED“ pateiktais sandorio dokumentais, o turto vertintojų ataskaitose apskaičiuota verte. Nustatyta, kad Ataskaitoje bei jos prieduose išdėstyti importo mokesčių apskaičiavimo teisiniai ir faktiniai pagrindai bei pateikta išsami apskaičiavimo detalizacija. Nuspręsta, jog Muitinė pagrįstai, nurodydama faktines aplinkybes bei teisinį pagrindą, pripažino pareiškėją skolininku bei įregistravo mokestinę nepriemoką.

7.7. MGK sprendimu patvirtino MD sprendimą. MGK, be kita ko, vertino, jog teiginių apie tarpininkavimo veiklą pareiškėjas nepagrindė objektyviais įrodymais, Komisija neturi faktinio ir teisinio pagrindo taikyti turinio viršenybės prieš formą principą (MAĮ 10 str.) ir pripažinti, jog nustatytas pažeidimas yra formalus ir pareiškėjas neatsakingas už prievolių, susijusių su Deklaracijų įforminimu, įvykdymą. MGK sprendimu spręsta, kad muitinė vertė nustatytina pagal SMK 74 straipsnio 3 dalį, t. y. remiantis JAV institucijos pateiktais duomenimis. MGK sprendimo motyvuose atmestas pareiškėjo argumentas dėl turto vertintojų ataskaitose nurodytų transporto priemonių verčių lyginimo su VšĮ „Emprekis“ žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“ (toliau – ir Žinynas) esančiomis kainomis nepagrįstumo, nustatyti verčių skirtumai buvo pakankamas pagrindas deklaruotos prekių vertės nepripažinti muitine verte.

8. Teismas, spręsdamas dėl deklaranto prievolių muitinei, vadovavosi SMK 5 straipsnio 15 punktu, 15 straipsnio 1, 2 dalimis, 18 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 11 straipsniu, Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos (galiojo iki 2020 m. lapkričio 30 d.) 27.14 punktu, Deklaracijų taisyklių 16.3.8 punktu, DR II antraštinės dalies 3 skyriumi ir nurodė, kad iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog pareiškėjas, veikdamas kaip atstovas, turėjo Deklaracijų teikimo metu pareikšti, kad veikia kaip atstovas muitinėje, deklaracijos 14 langelyje įrašydamas „[2]“ (jei veikia kaip tiesioginis atstovas) arba „[3]“ (jeigu veikia kaip netiesioginis atstovas), tačiau, bylos duomenimis, Deklaracijose pareiškėjas įrašė „[1]“, todėl pareiškėjas laikytinas deklarantu, pateikusiu Deklaracijas savo vardu. Teismas konstatavo, kad skundžiamuose sprendimuose pagrįstai padaryta išvada, jog pareiškėjui kyla atsakomybė dėl Deklaracijose pateiktų duomenų tikslumo ir su Deklaracijomis susijusių mokestinių prievolių vykdymo kaip deklarantui, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju laikytinas muitinės skolininku SMK 77 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas nurodė, kad pagal SMK 77 straipsnio 2 dalį skola muitinei atsiranda muitinės deklaracijos priėmimo metu, pagal šio straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą skolininku laikomas deklarantas. SMK 3 dalies nuostatos nėra teisiškai reikšmingos šiam ginčui, kadangi atstovavimo faktas nebuvo išviešintas muitinei. Atitinkamai pareiškėjo paaiškinimai ir nurodomi teiginiai apie galutinius naudos gavėjus, kurie nepatvirtinti leistinais rašytiniais įrodymais, taip pat neturi įtakos pareiškėjo, kaip deklaranto, atžvilgiu priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo, kaip turto savininko, iniciatyva atliktuose transporto priemonių vertinimuose taip pat nėra nurodomi jokie kiti transporto priemonių savininkai, naudos gavėjai ar pan., galintys turėti reikšmingų vertinimui duomenų. Be to, net ir nustačius kitus galimus muitinės skolininkus, tai nešalina pareiškėjo atsakomybės muitinei pagal esamą teisinį reguliavimą. Pareiškėjo nurodomas kito muitinio deklaravimo (ginčo) atvejis, įvertinus pareiškėjo pateiktus duomenis ir atsakovo teritorinės muitinės papildomus rašytinius paaiškinimus, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šioje byloje faktinė situacija yra tapati kito muitinio deklaravo atvejui, atitinkamai, jog atsakovas nevienodai vertino analogiškas situacijas.

10. Teismas nustatė, kad 2019 m. spalio 2 d. pareiškėjas sudarė su įmone „MIRIAL GROUP LIMITED“ tarpininkavimo sutartį Nr. 2019/10/02-1. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas teigė, jog veikė kaip įmonės „MIRIAL GROUP LIMITED“ atstovas aptartos Sutarties pagrindu, jog atsakomybė taikytina minėtai įmonei, tačiau pareiškėjas ne tik Deklaracijose nenurodė aplinkybės dėl atstovavimo, tačiau pareiškėjo nurodomus tarpininkavimo teisinius santykius paneigia kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma: sąskaitos faktūros (sales contracts) nėra grindžiamos Sutartimi, mokesčių administratoriui nepateikti atlygio už pagal Sutartį suteiktas paslaugas dokumentai, ginčo prekių muitinė vertė buvo nustatyta ne pagal sąskaitas faktūras, o pareiškėjo pateiktas turto vertinimo ataskaitas, sąskaitose faktūrose nėra įvardinto pirkėjo ir pardavėjo, nurodyti tik „MIRIAL GROUP LIMITED“ ir pareiškėjo pavadinimai, nenurodyta, koks jų vaidmuo (pardavėjas, siuntėjas, pirkėjas, gavėjas), nenurodytas ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio pobūdis (turinys), prekės buvo įtraukiamos į pareiškėjo atsargas ir skolų apskaitą pagal „MIRIAL GROUP LIMITED“ išrašytas sąskaitas faktūras, pareiškėjo mokėjimai už importuotas transporto priemones buvo vykdomi tarptautinio mokėjimo pavedimais, dažniausiai nekonkretizuojant apmokėjimo paskirties. Byloje esančios tarp pareiškėjo ir nurodomos įmonės surašytos sąskaitos faktūros įvardijamos pirkimo sutartimis (sales contracts), jos buvo pateiktos ir turto vertintojams vertinant apgadintas transporto priemones kaip jų įsigijimo vertės įrodymas (žr. turto vertinimo ataskaitų priedus). Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė įmonės „MIRIAL GROUP LIMITED“ atstovavimo teisinių santykių objektyviais duomenimis (iš esmės grindė tik Sutartimi, nepaneigė muitinės nurodytų aplinkybių), taigi nėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti turinio viršenybės prieš formą principo bei pripažinti, jog nustatytas pažeidimas yra formalus ir pareiškėjas neatsakingas už prievolių, susijusių su Deklaracijų įforminimu, įvykdymą. Be to, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas yra įmonė, užsiimanti veikla, susijusia su transporto priemonių importu į Sąjungos muitų teritoriją, šiuo atveju nėra nagrinėjamas vienkartinis transporto priemonių importas, todėl nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėjas suklydo deklaracijose nurodydamas, kad veikia kaip deklarantas savo vardu, ir tuo pagrindu taikytinas turinio viršenybės prieš formą principas, jog deklarantu laikytina „MIRIAL GROUP LIMITED“ ar pareiškėjo nurodyti galutiniai ginčo transporto priemonių gavėjai. Be to, teismas pastebėjo, kad turinio viršenybės prieš formą principas pareiškėjo ydingai traktuojamas, nes jis nėra taikomas siekiant asmenims išsiginti savo oficialiai muitinei deklaruotų aplinkybių. Šiuo atveju kaip tik buvo vertinti deklaracijos turinio duomenys ir juos patvirtinantys įrodymai, o ne formali pareiškėjo nurodoma tarpininkavimo sandorio aplinkybė. Nei pareiškėjo pateiktos deklaracijos duomenys, nei pateikti dokumentai muitinio deklaravimo metu neindikavo apie tarpininkavimo ar atstovavimo aplinkybę. Dėl to pagrįstai pareiškėjas pripažintas muitinės skolininku SMK 77 straipsnio 2–3 dalių pagrindu.

11. Teismas pažymėjo, jog Buhalterinės apskaitos įstatymo nauja redakcija (pervadinta į „Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas“) įsigaliojo 2022 m. gegužės 1 d., taigi Deklaracijų pildymui nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. netaikytina, o pareiškėjo argumentai dėl neteisėtai taikytų negaliojančios redakcijos BAĮ 13 straipsnio reikalavimų apskaitos dokumentams atmesti kaip nepagrįsti.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodomi SMK 116, 118–120 straipsniai nėra reikšmingi šio mokestinio ginčo sprendimui, kadangi jie yra SMK 3 skyriaus „Importo arba eksporto muito sumos išieškojimas, mokėjimas, grąžinimas ir atsisakymas ją išieškoti“ 3 skirsnyje „Grąžinimas ir atsisakymas išieškoti“, o byloje nesprendžiamas muito išieškojimo ar atsisakymo išieškoti klausimas. Skundžiama Ataskaita nustatyta pareiškėjo prievolė muitinei, perskaičiavus muitinę vertę. Be to, pareiškėjas nekonkretizavo SMK 116 straipsnio 1 dalies d) punkto taikymo šioje byloje pagrindo ir neteikė jo mokesčių administratoriui dėl to priimti administracinį sprendimą.

13. Dėl prekių muitinės vertės teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikia/nurodo klaidingas faktines aplinkybes. Antra, nesusieja nustatytų tikrųjų byloje faktinių aplinkybių su reikšmingu teisiniu reguliavimu. Teismas vadovavosi SMK 48 straipsniu, 69 straipsniu, 70 straipsnio 1 dalimi. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje, kaip nustatyta, nėra galimybės sąskaitose faktūrose (sales contracts) nurodytos vertės laikyti sandorio verte, kadangi sąskaitose nėra išskirta transporto priemonių vertė atskirai nuo transportavimo išlaidų bei dėl ženklaus netgi paties pareiškėjo pateiktų vertinimo ataskaitose nurodomų transporto priemonių verčių nuo verčių, nurodytų sąskaitose faktūrose. Iš esmės ir pats pareiškėjas tai pripažįsta, tačiau nurodo, jog turėjo būti vadovaujamasi jo pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis ir jose nustatytomis transporto priemonių vertėmis.

14. Teismas, įvertinęs reikšmingą teisinį reguliavimą muitinės vertei nustatyti – SMK 74 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas) 128 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – ir Įvertinimo taisyklės) 6 punkto nuostatas, taip pat Deklaracijas, tai, kad nagrinėjamoje byloje muitinė vertino, jog muitinio įforminimo metu deklaruotos ginčo prekių muitinės vertės, nustatytos pagal pareiškėjo muitinio įforminimo metu pateiktas turto vertintojo ataskaitas, buvo žymiai mažesnės, nei nurodytos eksporto šalies mokesčių administratoriaus pateiktuose duomenyse, nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiu, jog neatskleista ginčo esmė, o būtent, kad faktiškai skyrėsi deklaruotos ir deklaruotinos ginčo transporto priemonių vertės. Tai akivaizdžiai paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir paties pareiškėjo pateikti duomenys. Nepateikiama jokių argumentų, kodėl muitinė neturėjo remtis eksporto šalies mokesčių administratoriaus pateikiamais oficialiais paskutinio sandorio duomenimis. Taip pat akivaizdžiai neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių skundo teiginiai, kad muitinė rėmėsi Žinyno techniškai tvarkingų transporto priemonių kainomis.

15. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nustačius, kad iš pareiškėjo pateiktų apskaitos dokumentų nebuvo įmanoma nustatyti ūkinės operacijos ar įvykio tapatumo, apskaitos dokumentai, atlikti mokėjimai ir kitos aplinkybės neatitiko pareiškėjo paaiškinimo, jog importuotos prekės buvo tiekiamos konsignacijos būdu, teismo vertinimu, muitinei pagrįstai kilo abejonių dėl muitinėje deklaruotų pirkimo–pardavimo sandorių realumo, pareiškėjo nurodytų sandorio aplinkybių realumo. Tad muitinė teisėtai vadovavosi SMK 74 straipsnio 3 dalimi ir ginčo prekių muitinę vertę nustatė remdamasi duomenimis, gautais iš JAV mokesčių administratoriaus apie pareiškėjo importuotų transporto priemonių eksporto į Sąjungos muitų teritoriją vertes. Nagrinėjamu atveju Jungtinių Amerikos Valstijų krašto apsaugos departamento raštu, atsakant į Departamento užklausą Nr. (20.4/15) 3B-7429, buvo pateikti JAV eksporto duomenys, susiję su tyrimu dėl pareiškėjo vykdyto naudotų automobilių importo iš Jungtinių Valstijų į Lietuvą, vadovaujantis Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ir Europos Bendrijos susitarimu dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio administracinės pagalbos muitinės veiklos srityje (CMAA) ir siekiant užtikrinti tinkamą muitų teisės taikymą, muitinės pažeidimų prevenciją ir ištyrimą. Minėtu raštu nurodyti suvestiniai duomenys apie JAV įsigytus ir iš JAV į Lietuvą eksportuotus ginčo automobilius, įskaitant duomenis apie ginčo transporto priemonių, nurodytų pareiškėjo importo muitinės deklaracijose, sandorio datą ir vertę. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kodėl oficialūs JAV krašto apsaugos departamento duomenys nelaikytini patikimais ir atspindinčiais realią sandorio, atlikto prieš prekių įvežimą į muitų teritoriją, vertę. Teismo vertinimu, nustatydama ginčo prekių muitinę vertę muitinė pagrįstai Ataskaitos 2 priede naudojo JAV krašto apsaugos departamento pateiktus duomenis ginčo prekių muitinei vertei nustatyti bei paskaičiavo mokestines prievoles. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo muitinei deklaruota ginčo prekių muitinė vertė daugeliu atvejų yra reikšmingai mažesnė (vidutiniškai apie 2 kartus) už JAV krašto apsaugos departamento nurodytas transporto priemonių pardavimo eksportui į Sąjungos teritoriją vertes, t. y. paskutinio sandorio iki prekių įvežimo į ES muitų teritoriją vertes ir dėl šio skirtumo atsiradimo jokių iš esmės argumentų nepateikiama. Pareiškėjo argumentai, jog ginčijamuose sprendimuose nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad buvo importuojamos apgadintos transporto priemonės, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi sprendimuose buvo remiamasi JAV krašto apsaugos departamento duomenimis apie konkrečių ginčo transporto priemonių pardavimo eksportui į Sąjungos teritoriją sandorių vertes.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas nurodė, kad turto vertintojams pateiktas „sales contracts“ su ginčo prekių vertėmis, kuriomis netgi pats pareiškėjas nesiremia, galėjo reikšmingai padaryti įtaką turto vertintojų galutinėms išvadoms. Taip pat turto vertintojams neatskleisti nei tikrieji turto savininkai ar naudos gavėjai, kuriuos pareiškėjas mokestinio ginčo metu nurodė ir kurie galėjo turėti duomenų teisingam turto įvertinimui. Taip pat turto vertintojai neturėjo paskutinio sandorio duomenų, kuriuos gavo mokesčių administratorius tyrimo metu. Tad ir dėl to pagrįstai mokesčių administratorius muitinę vertę nustatė remdamasis SMK 74 straipsnio 3 dalies pagrindu pagal minėtus gautus oficialius paskutinio sandorio duomenis. Pareiškėjas patvirtino, kad aukcionuose buvo perkamos sugadintos transporto priemonės ir eksportuojamos į Lietuvą, todėl nėra pagrindo teigti, jog naudotuose muitinei vertei pagrįsti duomenyse nurodoma ginčo prekių vertė nekoreliuotų su apgadinimų įvertinimu. Importuotų prekių muitinė vertė privalo atspindi realią prekių ekonominę vertę.

17. Teismas pabrėžė, kad, nors Muitinės departamentas pareiškėjo skundą dėl muitinės vertės nustatymo išnagrinėjo siaura apimtimi, tačiau MGK pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su muitinės vertės nustatymu, išsamiai išnagrinėjo ir atsakė į esminius skundo argumentus. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai priimti tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes, taikytinus teisės aktus, yra iš esmės motyvuoti, jais pagrįstai padaryta išvada, jog pareiškėjas laikytinas deklarantu, veikiančiu savo vardu, kuris deklaravo per mažą ginčo prekių muitinę vertę ir nesumokėjo pilnai priklausančių mokėti mokesčių, tuo pagrindu pagrįstai papildomai apskaičiuojant pareiškėjui mokestines prievoles ir susijusius mokėjimus. Pareiškėjas argumentų dėl kitų skundžiamų sprendimų dalių nepateikė, todėl, neišeinant iš skundo reikalavimų ir faktinio pagrindo ribų, teismas priėjo prie išvados, kad ginčijami teritorinio, centrinio mokesčių administratoriaus ir MGK sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus ir jų naikinti ar keisti nėra pagrindo.

III.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Pareiškėjas iš esmės viso mokestinio ginčo metu akcentavo, jog nėra atsakingas dėl muitų mokėjimo ir teikiamos informacijos teisingumo. Tai patvirtina pareiškėjo veiklos, susijusios su prekių gabenimu, aplinkybės. Be to, net jei pareiškėjas būtų laikomas atsakingu už muitų mokėjimą ir informacijos teisingumą, tos pačios muitinės įstaigos kitoje analogiškoje situacijoje atsakingu asmeniu pripažįsta ir galutinį prekių gavėją.

18.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, analizuodamas įstatymų atitikimą konstituciniam lygiateisiškumo principui, konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas yra vienas pagrindinių konstitucinių principų, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Pasak Konstitucinio Teismo, šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai. Atsakovai logiškai nepaaiškino, kodėl analogiškoje situacijoje (pagal 2022 m. gegužės 9 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2LM190233S) taikyta solidari pareiškėjo ir galutinio gavėjo atsakomybė, o šioje byloje taikoma tik pareiškėjo atsakomybė. Teismas nenurodė iš esmės jokio argumento, kodėl laiko šias situacijas skirtingomis ir pateisina teritorinės muitinės veiksmus. Teismas šiuo klausimu nurodė tik tai, jog nėra pagrindo pripažinti situacijas tapačiomis. Taigi, tiek mokestinio ginčo ikiteisminėje stadijoje, tiek ir teisme, iš esmės be motyvų buvo pažeistas konstitucinis lygiateisiškumo principas, nepateikta šio principo netaikymo aiškių motyvų ir argumentų.

18.3. Mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos ir pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi formaliu įstatymų ir kitų norminių teisės aktų aiškinimu. Vien tai, kad buvo užpildyti atitinkami ginčo deklaracijų langeliai, ar muitinės procedūrų atlikimo metu nenurodoma, jog veikiama atstovaujant kitą asmenį, nepaneigia pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie jo vykdomą veiklą. Teismas skundžiamame sprendime, be kita ko, akcentuoja muitinės įstaigos teisę tikslinti muitinę prekių vertę, jei dėl jos kilo abejonių. Šio tikslinimo proceso metu pareiškėjas ne kartą informavo apie visas aplinkybes, susijusias su savo veikla. Pareiškėjas iš esmės neveikė savo vardu, o tik kaip tarpininkas tarp transporto priemones perkančio ir parduodančio asmens.

18.4. Pareiškėjo nurodytos veiklos pobūdis ir aplinkybės sudaro pagrindą taikyti MAĮ 10 straipsnyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą. Formalia išraiška šiuo atveju ir laikytinas deklaracijos grafos užpildymas, tuo metu turinys yra realiai vykdoma pareiškėjo veikla. Ne tik nacionalinės, tačiau ir ES teisės normos leidžia spręsti, jog muitų taisyklės turi būti taikomos ne formaliai, o visų pirma siekiant teisingumo. Pagal SMK 116 straipsnio 1 dalies d) punktą laikantis šiame skirsnyje nustatytų sąlygų, importo arba eksporto muito sumos grąžinamos arba atsisakomos išieškoti siekiant teisingumo. Cituojamas SMK 120 straipsnis. Esant formaliam apmokestinimo pagrindui, muitų sumos gali būti neišieškomos atsižvelgiant į teisingumo principo reikalavimus.

Šalies argumentai

18.5. Nei MGK, nei teismas neįvertino su „MIRIAL GROUP LIMITED“ sudarytos sutarties normų, patvirtinančių, kad pareiškėjas veikė ne savo vardu.

18.6. Pranešime dėl galbūt nepalankaus sprendimo minima ginčo transporto priemonių vertės nustatymo metodika pagal Žinyną. Šis metodas apskritai negali būti taikomas ginčo transporto priemonėms, kadangi nurodytame Žinyne nurodomos techniškai tvarkingų transporto priemonių kainos. Ataskaitoje remiamasi iš JAV institucijų gauta informacija, tačiau pažymėtina (tai akcentuoja ir Komisija), kad ginčo transporto priemonių muitinė vertė nustatyta pagal turto vertinimo ataskaitas. Pareiškėjas, pirmosios instancijos teismo reikalavimu, pateikė visas vertinimo ataskaitas, kurių dėl nesuvokiamų priežasčių neturėjo (arba tiesiog teismui neteikė) teritorinė muitinė. Vis dėlto ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad turto vertinimo ataskaitų reikalauja teritorinė muitinė, todėl jas pateikiant, pareiškėjas turi pagrįstą įsitikinimą, jog pagal ataskaitas nustatyta vertė bus priimtina skaičiuojant muitus. Deja, šiuo atveju pareiškėjas susiduria su priešinga situacija – Muitinės reikalavimu atliekamos ataskaitos, apskaičiuojami muitai, tačiau vėliau Muitinė nebesivadovauja jos pačios prašytų atlikti ataskaitų duomenimis ir priima sprendimą didinti atitinkamas muitų sumas. Tai visiškai neatitinka nei teisėtų lūkesčių, nei protingumo ir teisingumo principų.

18.7. Muitinio įforminimo metu pareiškėjas neturi kitų duomenų apie transporto priemones, išskyrus tuos, kurios jam pateikia Bendrovės verslo partneris („MIRIAL GROUP LIMITED“) ir faktiniai transporto priemonių galutiniai gavėjai, ir niekaip nėra atsakingas už tai, kokius duomenis nurodo transporto priemonių pardavėjas „MIRIAL GROUP LIMITED“.

Atsiliepimas

19. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Muitinės departamentas neturi pagrindo netikėti kompetentingos JAV institucijos pateikta informacija, kuri, vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi, pripažintina tinkamu pagrindu nustatant ginčo automobilių muitinę vertę. Muitinės departamentas, pasisakydamas dėl „MIRIAL GROUP LIMITED“ atsakomybės, taip pat dėl šio asmens galbūt neteisėtų ar nusikalstamų veiksmų, pažymi, kad būtent procedūros vykdytojas, t. y. pareiškėjas, pateikęs prekių išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijas, yra atsakingas už skolą muitinei. Be to, pareiškėjo argumentas dėl „MIRIAL GROUP LIMITED“ atsakomybės atmestinas dar ir tuo pagrindu, kad ginčo automobilių muitinei vertei pagrįsti pareiškėjas rėmėsi ne pirmiau minėtos įmonės pateiktais sandorio dokumentais, o turto vertintojų ataskaitose apskaičiuota verte. Apelianto atsakomybės dėl teisingo deklaravimo bei visų reikalavimų, susijusių su ginčo prekių muitiniu įforminimu, įvykdymo nepanaikina ir ta aplinkybė, jog apeliantas ginčo prekių neįsigijo, o veikė tik kaip muitinės procedūros vykdytojas. Įvertinus JAV krašto apsaugos departamento pateiktą informaciją nagrinėjamame mokestiniame ginče, akivaizdu, kad apeliantas dokumentų bei duomenų apie tikrąją ginčo transporto priemonių muitinę vertę nepateikė. Apeliantas, teigdamas apie skirtingą muitinės praktiką, nenurodo, kad apeliaciniame skunde minima Klaipėdos TM supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2LM190233S Muitinės departamento 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 1AE-206, gavus naujos informacijos, kuri nebuvo žinoma minėtos ataskaitos surašymo metu, buvo panaikinta, o vietos mokesčių administratoriui buvo pavesta atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą. Atsakovas taip pat pritaria ir nekartoja skundžiamame teismo sprendime bei MGK sprendime išdėstytų motyvų, kuriais buvo atmesti kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl galimos pareiškėjo bei automobilių gavėjo solidarios mokestinės atsakomybės. Muitinės departamentas laikosi pozicijos, kad teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisingas ir priimtas įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes.

21. Atsakovas Klaipėdos TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad teismas sprendimu, MGK, Muitinės departamentas sprendimais ir Muitinė Ataskaita įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, taigi priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus. Pritardama Muitinės departamento atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytai pozicijai, Muitinė palaiko jo argumentus, atsikirtimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl MGK 2023 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. S-2023/19, Muitinės departamento 2022 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 1AE-140 ir Klaipėdos TM 2022 m. rugpjūčio 26 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 2LM320063S teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai priimti tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes, taikytinus teisės aktus, jais pagrįstai padaryta išvada, jog pareiškėjas laikytinas deklarantu, veikiančiu savo vardu, kuris deklaravo per mažą ginčo prekių muitinę vertę ir nesumokėjo pilnai priklausančių mokėti mokesčių, tuo pagrindu pagrįstai papildomai apskaičiuojant pareiškėjui mokestines prievoles ir susijusius mokėjimus. Teismas priėjo prie išvados, kad ginčijami teritorinio, centrinio mokesčių administratoriaus ir MGK sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, atitinka Viešojo administravimo įstatymo administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad skundžiami procesiniai sprendimai (Ataskaita, Departamento ir Komisijos sprendimai) yra nepagrįsti, kadangi nebuvo atliktas išsamus pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimas, be pagrindo konstatuota pareiškėjo tiesioginė atsakomybė dėl padidėjusių muitinių prievolių (negana to, dar ir prieštaraujant tos pačios Muitinės praktikai).

26. UAB „Bonus lacus“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie bylos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą. Pareiškėjas visiškai nepaaiškino ir nenurodė svarbių priežasčių, kurios jam sutrukdė papildomus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai ir įrodymai. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ir apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija atsisako priimti papildomus įrodymus, nes nenustatė svarbių priežasčių, kodėl šie dokumentai negalėjo būti pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABT 140 str. 1 d.).

28. Ginčo teisinius santykius reguliuoja 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios SMK nuostatos, Pridėtinės vertės mokesčio, Mokesčių administravimo įstatymo ir Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos nuostatos.

29. Byloje nustatyta, kad atlikusi mokestinį patikrinimą, Klaipėdos teritorinė muitinė 2022 m. rugpjūčio 26 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2LM320063S nusprendė nepripažinti pareiškėjo importuotų naudotų automobilių, deklaruotų išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai bei įformintų elektroninėmis importo deklaracijomis Nr. 19LTLC0100IM0AAD96 (2019 m. liepos 29 d.), Nr. 19LTLC0100IM0A526 (2019 m. liepos 30 d.), Nr. 19LTLC0100IM0B5F37 (2019 m. rugpjūčio 13 d.), Nr. 19LTLC0100IM0B81C6 (2019 m. rugpjūčio 14 d.), Nr. 19LTLC0100IM0B8118 (2019 m. rugpjūčio 14 d.), Nr. 19LTLC0100IM0D2BB5 (2019 m. rugsėjo 17 d.), Nr. 19LTLC0100IM0D3409 (2019 m. rugsėjo 17 d.), Nr. 19LTLC0100IM0D33B8 (2019 m. rugsėjo 17 d.), Nr. 19LTLC0100IM0EEC37 (2019 m. spalio 17 d.), Nr. 19LTLC0100IM0F5AF8 (2019 m. spalio 25 d.), Nr. 19LTLC0100IM0FD157 (2019 m. lapkričio 4 d.), Nr. 19LTLC0100IM1018D2 (2019 m. lapkričio 7 d.), Nr. 19LTLC0100IM105BB0 (2019 m. lapkričio 13 d.), Nr. 19LTLC0100IM1278D4 (2019 m. gruodžio 17 d.) ir Nr. 19LTLC0100IM12D4B3 (2019 m. gruodžio 23 d.) deklaruotų muitinės verčių, nustatytų pagal pareiškėjo muitinio įforminimo metu pateiktas turto vertintojo ataskaitas. Šia ataskaita skolininku muitinei pripažintam pareiškėjui buvo apskaičiuota papildoma mokestinė nepriemoka: 8 988 Eur muito, 1 231 Eur papildomo muito, 21 440 Eur PVM bei 565 Eur muito delspinigių ir skirta 12 663 Eur (40 proc. dydžio) bauda.

30. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovo sprendimas iš esmės priimtas vadovaujantis SMK 5 straipsnio 15 punkto, 15 straipsnio 1 ir 2 dalių, 18 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių, 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, II antraštinės dalies 3 skyriaus, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 11 straipsnio ir Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 16.3.8 ir 27.14 punkto nuostatomis. Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek MGK ir pirmosios instancijos teismas, įvertinę anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, teisingai sprendė, kad pareiškėjas, veikdamas kaip atstovas, turėjo Deklaracijų teikimo metu pareikšti, kad veikia kaip atstovas muitinėje, deklaracijos 14 langelyje įrašydamas „[2]“ (jei veikia kaip tiesioginis atstovas) arba „[3]“ (jeigu veikia kaip netiesioginis atstovas), tačiau, kaip nustatyta bylos duomenimis, Deklaracijose pareiškėjas įrašė „[1]“, todėl UAB „Bonus lacus“ laikytina deklarantu, pateikusiu Deklaracijas savo vardu. Taip pat skundžiamuose sprendimuose padaryta pagrįsta išvada, jog pareiškėjui kyla atsakomybė dėl Deklaracijose pateiktų duomenų tikslumo ir su Deklaracijomis susijusių mokestinių prievolių vykdymo kaip deklarantui, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju laikytinas muitinės skolininku SMK 77 straipsnio 2 dalies pagrindu (skola muitinei atsiranda muitinės deklaracijos priėmimo metu (77 str. 2 d.), o skolininku laikomas deklarantas (77 str. 3 d.)).

31. Bendrijos muitinės kodekso 5 straipsnio („Atstovavimo teisė“) 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo, laikydamasis 64 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų ir vadovaudamasis nuostatomis, priimtomis įgyvendinant 243 straipsnio 2 dalies b) punktą, gali paskirti savo atstovą, įgaliotą atstovauti jam muitinėje atliekant muitinės veiklos taisyklių nustatytus veiksmus ir formalumus. Toks atstovavimas gali būti tiesioginis, kai atstovas veikia kito asmens vardu ir dėl jo interesų, arba netiesioginis, kai atstovas veikia savo vardu, bet dėl kito asmens interesų (Bendrijos muitinės kodekso 5 str. 2 d.; taip pat šiuo klausimu žr. Teisingumo Teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo byloje Heuschen & Schrouff Oriental Foods Trading prieš Komisiją, C-38/07 P, EU:C:2008:641, 51 p.).

32. Tam, kad konkretus asmuo būtų pripažintas minėtu atstovu, jis privalo (1) pareikšti, kad jis veikia dėl atstovaujamojo asmens interesų, (2) nurodyti, ar jis veikia kaip tiesioginis, ar kaip netiesioginis atstovas, ir (3) turėti įgaliojimus, suteikiančius teisę veikti kaip atstovui (Bendrijos muitinės kodekso 5 str. 4 d. pirma pastraipa). Tuo metu, „asmuo, kuris nepareiškia, kad jis veikia kito asmens vardu arba dėl jo interesų, arba kuris pareiškia, kad veikia kito asmens vardu arba dėl jo interesų, neturėdamas atitinkamų įgaliojimų, laikomas veikiančiu savo vardu ir dėl savo interesų“ (Bendrijos muitinės kodekso 5 str. 4 d. antra pastraipa) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3212-442/2020).

33. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo skundo teiginių apie galutinius naudos gavėjus, dėl įmonės „MIRIAL GROUP LIMITED“ atstovavimo tarpininkavimo sutarties pagrindu ir dėl turinio viršenybės prieš formą principo taikymo, kurie paneigia pareiškėjo argumentus, kad jis neužsiima transporto priemonių įsigijimu JAV aukcionuose, apmokėjimu bei jų transportavimu į Lietuvą, t. y. veikė kaip tarpininkas. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Minėtais aspektais teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir plačiau šiame sprendime dėl to nebepasisako.

34. Minėtoje Klaipėdos teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 26 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 2LM320063S konstatuota, kad pareiškėjas iš JAV išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai deklaravo apgadintas transporto priemones nepagrįstai sumažinta muitine verte ir tuo pažeidė SMK 15, 70 straipsnių nuostatas.

35. Pagal bylos duomenis pareiškėjas iš JAV išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai deklaravo apgadintas transporto priemones ir importuotų transporto priemonių vertei pagrįsti teikė įmonės ,,MIRIAL GROUP LIMITED“ (adresas: (duomenys neskelbtini)) sandorį pagrindžiantį dokumentą „sales contract“ bei deklaravo sandorio pobūdį „Tiesioginis pirkimas-pardavimas“. Importuotų transporto priemonių muitinė vertė įforminimo metu buvo nustatyta alternatyviu (rezerviniu) muitinio įvertinimo metodu pagal turto vertintojų ataskaitose apskaičiuotą importuojamų transporto priemonių vertę.

36. Atliekamo patikrinimo metu kilus įtarimams dėl iš JAV eksportuojamų automobilių muitinės vertės deklaravimo Lietuvos Respublikos muitinėje teisingumo buvo kreiptasi teisinės pagalbos į JAV krašto apsaugos departamentą. JAV krašto apsaugos departamentas 2022 m. birželio 21 d. raštu, atsakydamas į Muitinės teisinės pagalbos prašymą, vadovaudamasis Europos Bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimu dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio administracinės pagalbos muitinės veiklos srityje (CMAA), pateikė eksporto suvestinius duomenis apie JAV įsigytus ir iš šios valstybės eksportuotas į Lietuvą transporto priemones, įskaitant duomenis apie ginčo transporto priemones, jų sandorio datą ir vertę.

37. Atsižvelgiant į tai, jog nėra galimybės sąskaitose faktūrose (sales contracts) nurodytos vertės laikyti sandorio verte, kadangi sąskaitose nėra išskirta transporto priemonių vertė atskirai nuo transportavimo išlaidų bei dėl ženklaus netgi paties pareiškėjo pateiktų vertinimo ataskaitose nurodomų transporto priemonių verčių nuo verčių, nurodytų sąskaitose faktūrose, atsakovas pagrįstai netaikė SMK 70 straipsnio 1 dalyje nustatyto sandorio vertės metodo, o laikydamasis eiliškumo (kai prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 70 straipsnį, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti (SMK 74 str. 1 d.), vadovavosi SMK 74 straipsnio 3 dalimi (jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, pasitelkiant tinkamas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas, kurie išdėstyti visuose šiuose aktuose: a) Susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo; b) Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnyje; c) šiame skyriuje).

38. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs muitinės deklaracijose (15) deklaruotų muitinės apmokestinamųjų verčių, pagal JAV kompetentingos institucijos pateiktus duomenis paskutinių sandorių verčių ir pagal pareiškėjo pateiktų turto vertinimo ataskaitų apgadintų transporto priemonių rinkos verčių lyginamąją analizę, padarė teisingą išvadą, kad muitinio įforminimo metu deklaruotos ginčo prekių muitinės vertės, nustatytos pagal pareiškėjo muitinio įforminimo metu pateiktas turto vertintojo ataskaitas, buvo žymiai mažesnės (apskaičiuotos turto vertintojų ataskaitose vidutiniškai 2 kartus mažesnės už transporto priemonių pardavimo į Sąjungos muitų teritoriją vertes), nei nurodytos eksporto šalies mokesčių administratoriaus pateiktuose duomenyse. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo abejoti duomenimis apie eksportuotų transporto priemonių kainas, kurie gauti iš kompetentingos JAV institucijos. Teisėjų kolegija pritaria, jog Muitinė teisėtai vadovavosi SMK 74 straipsnio 3 dalimi ir ginčo prekių muitinę vertę nustatė remdamasi duomenimis, gautais iš Jungtinių Amerikos Valstijų mokesčių administratoriaus apie pareiškėjo importuotų transporto priemonių eksporto į Sąjungos muitų teritoriją vertes.

39. Šiame kontekste akivaizdžiai neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių skundo ir apeliacinio skundo teiginiai, kad nustatydama muitinę vertę muitinė rėmėsi VšĮ „Emprekis“ žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“ techniškai tvarkingų transporto priemonių kainomis, t. y. ginčo transporto priemonių vertės nustatymo metodika pagal Žinyną.

40. UAB „Bonus lacus“ apeliaciniame skunde teigia, kad teritorinė muitinė analogiškoje situacijoje taikė visiškai kitokį apmokestinimo principą – pripažino pareiškėją ir galutinį naudos gavėją (transporto priemonės pirkėją) solidariai atsakingu už prievoles muitinei, o pirmosios instancijos teismas nenurodė iš esmės jokio argumento, kodėl laiko šias situacijas skirtingomis ir pateisina teritorinės muitinės veiksmus, t. y. tiek mokestinio ginčo ikiteisminėje stadijoje, tiek ir teisme iš esmės buvo pažeistas konstitucinis lygiateisiškumo principas, nepateikta šio principo netaikymo aiškių motyvų ir argumentų. Visų pirma, be apeliacinio skundo teiginių, byloje nėra daugiau jokių duomenų apie šį apmokestinimo atvejį ir jo tapatumą byloje nagrinėjamai situacijai. Antra, iš to pačio apeliacinio skundo argumentų ir atsakovo paaiškinimų akivaizdu, kad faktinės situacijos nėra tapačios (nurodomu analogišku atveju apmokestintas galutinis naudos gavėjas ir deklarantas, o nagrinėjamu atveju tik deklarantas). Trečia, pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT. Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad į LVAT sprendimuose ir nutartyse pateikiamus įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Be to, Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Klaipėdos teritorinės muitinės 2022 m. gegužės 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2LM190233S Muitinės departamento 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 1AE-206, gavus naujos informacijos, kuri nebuvo žinoma minėtos ataskaitos surašymo metu, buvo panaikinta, o vietos mokesčių administratoriui buvo pavesta atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą.

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nereikšmingi (neformuoja vienodos administracinių teismų praktikos) ir UAB „Bonus lacus“ 2023 m. lapkričio 4 d. (nurodyta data vertintina kaip rašymo apsirikimas) paaiškinimuose išdėstyti argumentai dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (dabar Regionų administracinis teismas) formuojamos praktikos kitoje analogiškoje byloje (administracinė byla Nr. I3-2688-816/2024).

42. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

43. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bonus lacus“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRasa Ragulskytė-MarkovienėMilda Vainienė