- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-10
- Bylos Nr.
- 2A-247-124/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.), Jolanta Badaugienė
- Atsakovas
- E. B.
- Ieškovas
- K. B.
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010m. sausio 5d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-139-77/2010 pagal K. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. K. B. ieškiniu (b.l. 1-2) prašė priteisti iš atsakovo E. B. 10 000 Lt skolą, 629,74 Lt delspinigių, 318,90 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu E. B. santuoką nutraukė 2008 m. gegužės 19 d. Santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme.Vykstant teismo procesui, atsakovui prireikė pinigų ir ieškovė sutiko jam paskolinti 10 000 Lt. Atsakovas įsipareigojo pinigus grąžinti po santuokos nutraukimo teismo sprendimo įsiteisėjimo per 5 dienas. Į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šio įsipareigojimo neįtraukė, nes ieškovė pasitikėjo atsakovu. Atsakovas iki šiol nėra grąžinęs ieškovei 10 000 Lt, nors po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo 460 dienų. Atsakovas praleido terminą grąžinti skolą, todėl privalo mokėti 5% delspinigius, kas sudaro 629,74 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010m. sausio 5 d. sprendimu (b.l. 37-38) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 300 Lt atstovavimo išlaidų atsakovui E. B..
Teismas nurodė, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys pasirašė 2008 m. balandžio 15 d., o 2008 m. balandžio 18 d.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nutraukė šalių santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas sprendimą nutraukti šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmė po 3 dienų nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo. Šis faktas akivaizdžiai paneigia ieškovės aiškinimą, kad ji pinigus atsakovui paskolino, ir atsakovas paskolos raštelį surašė daugiau kaip prieš vieną mėnesį iki santuokos nutraukimo teisme.
Teismas konstatavo, kad atsakovo E. B. surašyto susitarimo turinys neatitinka LR CK 6.871 str. 3 d. numatytos paskolos raštelio formos. Jame nėra paskolos sutarties dalyko 10 000 Lt perdavimo paskolos gavėjui (atsakovui) patvirtinimo. Ieškovės pateiktu teismui susitarimu atsakovas teigia, kad sumokės ieškovei 10000 Lt po santuokos nutraukimo, tačiau neaišku už ką ir kokiu pagrindu. Šiame susitarime nėra duomenų, kad ieškovė perdavė atsakovui pinigus, o atsakovas įsipareigojo jai grąžinti tokią pat sumą (LR CK 6.870 str.1 d.).
Ieškinį teismas atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad šalių pasirašytas susitarimas, kad E. B. sumokės K. B. 10000 Lt, dar jiems esant santuokoje, po šio susitarimo surašymo 2008-04-18 teismo sprendimu patvirtinta ieškovės ir atsakovo pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvusių sutuoktinių tarpusavio turtiniai santykiai išspręsti, susitarimas neatitinka Paskolos sutarties sampratos ir formos numatytų LR CK 6.870, 6.871 str. reikalavimų, o taip pat ieškovei neįrodžius, kad pinigus 10000 Lt atsakovui ji paskolino (perdavė). Atmetus ieškovės pagrindinį reikalavimą dėl paskolos priteisimo, teismas atmetė ir reikalavimą priteisti iš atsakovo delspinigius ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Šalies argumentai
I. K. B. apeliaciniu skundu (b.l. 42-43) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teisme atsakovas pripažino, kad pasiskolino iš ieškovės 10 000 Lt ir pats niekieno neverčiamas pasirašė susitarimą, pažadėjo 10 000 Lt sumokėti po santuokos nutraukimo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (per 5 d. po įsiteisėjimo). Savo sutartinio įsipareigojimo atsakovas neįvykdė ir tai įrodo, kad susitarimas liko pas ieškovę.
2. Teismas sprendime nurodė, kad šalių pasirašytas susitarimas neatitinka paskolos sutarties sampratos, numatytos LR CK 6.870 straipsnyje. Šalių susitarimas atitinka paskolos sutarties sampratai nustatytus reikalavimus, nes rašytiniame susitarime nurodyta kokią pinigų sumą atsakovas įsipareigoja grąžinti, kada ir kam. Ieškinys buvo pilnai įrodytas atsakovo paaiškinimais, susitarimu, kuris yra rašytinės formos, todėl teismas padarė neteisingą išvadą atmesdamas ieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 49-50) atsakovas E. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-01-05 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės atstovavimo išlaidas 1200 Lt. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Nei atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdyje atsakovas nepripažino, kad iš ieškovės pasiskolino 10 000 Lt, priešingai atsakovas visą laiką teigė, kad niekada iš ieškovės pinigų nesiskolino, jų savo nuosavybėn negavo ir neįsipareigojo jų grąžinti. Pagal LR CK 6.870 str. 2dalį paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Ieškovė neperdavė, o atsakovas negavo jokios sumos, kuri galėtų būti vertinama kaip paskola.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nepagrįstai teismo posėdyje teigė, kad neva ji atsakovui skolino pinigus atsiskaityti su banku. Skolos bankui grąžinimo terminas santuokos nutraukimo metu nebuvo suėjęs, todėl į Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo įrašytas ir aptartas atsakovo skolos bankui grąžinimo klausimas. Atsakovui nebuvo būtina iš ieškovės skolintis pinigus atsiskaityti su banku.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo (sprendimo) patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Jis atliekamas analizuojant ir faktinį, ir teisinį bylos duomenų turinį, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms - ar teisingai aiškino ir taikė teisės normasAbsoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Byloje nustatyta, kad atsakovas E. B. ir K. B. pasirašė susitarimą, kuriuo E. B. pasižadėjo sumokėti K. B. 10 000 Lt. per 5 dienas po santuokos nutraukimo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos .Ieškovė nurodo, kad tarp šalių buvo pasirašyta paskolos sutartis, nes ji trumpam laikotarpiui prieš santuokos nutraukimą atsakovui paskolino atsakovui nurodytą sumą, kad šis galėtų sumokėti vartojimo kreditą bankui .
Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neišeidamas už tų ribų, kokias nustato ginčo šalys. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyką nustato pačios ginčo šalys. Tai paaiškinama rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principų taikymu (CPK 12, 13 straipsniai). Pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis. Šios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą - ieškininio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teisinius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, t. y. faktinį ieškinio pagrindą, ieškovas privalo nurodyti ieškinio pareiškime. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Įstatymo ieškovui nenustatyta įpareigojimo ieškininiame pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, tačiau nurodyti faktinį ieškinio pagrindą būtina (CPK 135 straipsnis), nes, minėta, tiriant ieškinio pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus į nurodytas faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje nustatomi faktai, kurių teisinį vertinimą atlieka bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje likviduojama AB „Tauro bankas“ v. UAB „Kaišiadorių agrofirma“, bylos Nr. 3K-3-101/2001, Teismų praktika 15, p. 163-169; 2001 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. v. bendrija „Baltupiai“, bylos Nr. 3K-3-725/2001, Teismų praktika 16, p.125-130, ir kt.)
Pareikšdama ieškinį ir jį nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (tokios pačios teisinės pozicijos ieškovės atstovas laikėsi ir apeliacinės instancijos teisme) akcentavo sutartinių teisinių santykių su atsakovu faktą, t. y. savo reikalavimo teisę, o atsakovo pareigą patenkinti reikalavimą ir sumokėti skolą kildino iš pasižadėjimo, faktinio ieškinio pagrindo nekeitė.
CK 6.870 straipsnis apibrėžia paskolos sąvoką ir nustato, kad paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus ar rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti davėjui tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. Paskolos sutartis pagal juridinę prigimtį yra realinė ir laikoma sudaryta nuo jos pinigų perdavimo momento(CK 6.870 str. 2 d.) . Paskolos sutarties priskyrimas realinių sutarčių kategorijai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo nepakanka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir šalys įgytų teises bei pareigas, sudarant susitarimą dėl paskolos sutarties sąlygų, būtina perduoti ir sutarties dalyką – pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Mokslinė-komercinė J. Č. firma v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-615/2006).
Pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sąlyga, ir šio fakto įrodinėjimo pareiga tenka paskolos davėjui , t.y. ieškovei (CPK 12, 178 straipsniai).
Pinigų perdavimo atsakovo nuosavybėn faktą ieškovė įrodinėjo: šalių pasirašytu rašteliu, kuriame nurodyta , kad atsakovas sumokės 10 000 Lt. per 5 dienas po santuokos nutraukimo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir taip kuris, ieškovės teigimu, patvirtina, kad šio raštelio pasirašymo metu ieškovė perdavė ir atsakovas gavo nurodytą pinigų sumą; atsakovo paaiškinimu teismo posėdyje, kur jis pripažino gavęs pinigus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant šioje byloje, įvyko 10 000 Lt sumos pagal šalių pasirašytą susitarimą perdavimas paskolos gavėjui (atsakovui) ar ne, būtina aiškintis šio skolos dokumento nuostatas. Esant ginčui dėl pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo, sutartis aiškintina, vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintose sutarčių aiškinimo taisyklėse nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai ir atsižvelgiant į abiejų šalių tikruosius ketinimus, faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, vykdymu ir kitokius šalių veiksmus. Nagrinėjamoje byloje, šalims skirtingai nurodant dėl esminės paskolos sutarties sąlygos – pinigų perdavimo paskolos gavėjui fakto, –paskolos raštelio nuostatos aiškintinos prioritetiškai vadovaujantis lingvistinės šio paskolos dokumento teksto reikšmės nustatymo principu, kaip objektyviausiai atspindinčiu tikrąją šalių valią ir ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pristis“ v. UAB „Optometrijos centras“, bylos Nr. 3K-3-290/2007).
Aplinkybę, kad pinigus ieškovė perdavė atsakovui paskolos raštelio pasirašymo metu, ieškovė grindžia šiame raštelyje įrašytu žodžiu , jog atsakovas pasižadėjo sumokėti 10 000 Lt. per nustatytą šalių terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskolos raštelio formuluotė „sumokėsiu“ tiek pagal lingvistinę šio žodžio prasmę, tiek šalių tikrųjų ketinimų prasme, tiek vidutinio protingo asmens kriterijaus aspektu neteikia pagrindo konstatuoti, jog paskolos davėjo 10 000 Lt perdavimo ir paskolos gavėjo šios pinigų sumos gavimo faktai įvyko ginčo raštelio pasirašymo metu, t. y. tuo momentu, kurį viso bylos nagrinėjimo metu nurodinėjo ieškovė. Susitarimas, kuriuo atsakovas įsipareigoja sumokėti ieškovei 10 000 Lt. neatitinka paskolos sutarties sąlygų, jame nėra nurodyta, kad atsakovas iš ieškovės gavo nurodytą sumą ir ją įsipareigoja pagal juos grąžinti, kaip paskolos sumą. Atsižvelgdama į šią ieškovės. atsakovo paaiškinimų ir paskolos raštelio turinio neatitiktį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nei apeliantės paaiškinimų, nei ginčo paskolos raštelio turinio pagrindu negalima pripažinti, kad šalių susitarimas yra skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos dalyko (10 000 Lt) perdavimą paskolos gavėjui (atsakovui). Priešingai nei teigia apeliantė savo skunde, atsakovas niekada nepripažino gavęs raštelyje nurodytą sumą, ką patvirtina ir teismo posėdžio protokolas.
Taip pat ieškovė nurodo, jog šis susitarimas buvo pasirašytas , nenutraukus santuokos. Santuoka nutraukta 2008-04-18 d.(b.l13-14), , juo buvo patvirtinta šalių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo aptartos šalių turtinės teisės ir pareigos. Ši norma yra imperatyvi.Todėl esant turtiniam įsipareigojimui ar sutikus mokėti kompensaciją , tai turėjo būti aptarta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nebegali būti reiškiami tapatūs reikalavimai, nes tai yra išspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, konstatuodamas, kad ieškovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos ir neįrodė, jog perdavė atsakovui ginčo skolos dokumente nurodytus 10 000 Lt, šią išvadą grindė byloje esančių ištirtų ir įvertintų įrodymų (šalių paaiškinimų, ginčo paskolos dokumento visuma. Taigi pirmosios instancijos teismas ištyrė ir objektyviai įvertino visus bylos duomenis
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.
Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p,96 str.).Taip pat iš dalies tenkintinas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui (CPK 93, 98 str.).Įvertinus tai, kad tas pats advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, ruošė nedidelės apimties procesinį dokumentą-atsiliepimą į apeliacinį skundą , į bylos trukmę, jos sudėtingumą ,remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 2.1,2.3,2.6 punktus priteisia 800 Lt. atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nuta r i a:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš K. B. 800 Lt.(aštuonis šimtus litų) Lt atstovavimo išlaidų E. B..
Priteisti iš K. B. 5,95 Lt.(penkis litus 95 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.