- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-30
- Bylos Nr.
- 1-1087-1011/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- E. G., S. G.
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., a. k (duomenys neskelbtini) gim. 1958-09-21 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. (duomenys neskelbtini) spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas;
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d. (2 veikos), padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
(duomenys neskelbtini) taip pat kaltinamas tuo, jog smurtaudamas artimų giminaičių – tėvo S. G. ir motinos E. G. – atžvilgiu sukėlė jiems fizinį skausmą, t. y.:
2015-02-08 apie 16.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.93‰ girtumo laipsnis) konflikto metu keturis kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam tėvui S. G. į galvos sritį, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį sukėlė nukentėjusiajam S. G. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.
Be to, A. G. tuo pačiu metu, t. y. 2015-02-08 apie 16.30 val., bute, (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.93‰ girtumo laipsnis) konflikto metu vieną kartą kumščiu sudavė savo motinai E. G., ginančiai sutuoktinį S. G., į kairę veido pusę ir taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį sukėlė nukentėjusiajai E. G. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.
A. G. taip pat kaltinamas nesunkiu artimojo giminaičio sveikatos sutrikdymu, o būtent tuo, kad:
2016-01-10 apie 14 val. bute, (duomenys neskelbtini) konflikto metu sugriebė nukentėjusiajai motinai E. G. už dešinės rankos ir stipriai suspaudė, po ko ranka sudavė nukentėjusiajai E. G. į krūtinę, dėl ko nukentėjusioji E. G. nugriuvo, susitrenkdama pakaušį ir susilaužydama ranką, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį sukėlė nukentėjusiajai E. G. fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą dėl griuvimo metu padarytų dešiniųjų stipinkaulio distalinio galo ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžių.
Šiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis A. G. savo kaltę jam inkriminuojamais nusikaltimais pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis 2016-01-04 grįžo į namus, pradėjo pyktis su tėvais, buvo išgėręs, toliau apsistumdė su tėvais, motiną pastūmė ranka, ji nukrito ir jai skilo rankos kaulas. Atėjęs tėvas bandė užstoti, sudavė tėvui porą kartų kumščiu. Dėl nusikaltimų labai gailisi, žada užsikoduoti nuo alkoholio, su tėvais šiuo metu susitaikė, jų atsiprašė, tėvai jam atleido. Pasižada prieš tėvus daugiau rankos nekelti.
Kadangi nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis A. G., kuris yra kaltinamas dviejų nesunkių (BK 11 str. 3 d.) ir vieno apysunkio nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.) padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, gynėjas ir nukentėjusieji, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ((duomenys neskelbtini) str.).
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
Nukentėjusiojo S. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis paaiškino, kad 2015-02-08 apie 16 val. į namus, (duomenys neskelbtini), grįžo girtas sūnus A. G.. Jis pradėjo kabinėtis prie savo brolio Virginijaus ir trenkė jam į galvą. Jis pribėgo ir norėjo atitraukti Algį nuo Virginijaus, tada Algis 4 kartus trenkė kumščiu jam į galvą. Visa tai matė jo žmona Elena, kuri atskubėjo jam padėti. Tačiau A. G. vieną kartą trenkė jai kumščiu į kairės pusės skruostą. Jie visi susigrūmė, tada Algis nurimo. Jis iškvietė policiją. Algis prieš mėnesį irgi buvo jį sumušęs, pareiškimo, tačiau tuo atveju nerašė. Š. A. sakė, kad jį užmuš, tą patį grasino ir žmonai. Ar šie jo grasinimai realūs nežino, bet jis, kai girtas, yra agresyvus. Nuo pareiškimo atsisako. Abdukcijos nesidarys. Tvirtina, kad Algis jį keikė necenzūriniais žodžiais ir suplėšė jam marškinius (b. l. 14).Nukentėjusiosios E. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais ji paaiškino, kad 2015-02-08 apie 16 val. į namus, (duomenys neskelbtini) grįžo girtas jos sūnus A. G.. Jis dėl kažko pradėjo kabinėtis prie brolio Virginijaus. Algis trenkė jam vieną kartą į galvą. T. V. užstojo jos vyras S. G.. Tik priėjus prie mušeikos, sūnus trenkė vyrui 4 kartus į galvą. Tada pribėgo ji ir sūnus Algis trenkė kumščiu jai į veidą. Tuo metu Virginijus pabėgo. Šiuo metu jo namuose nėra. Ji nuo pareiškimo atsisako. Prieš pusę metų sūnus irgi buvo ją sumušęs, bet niekur nesikreipė. Abdukcijos nedarys. Algis jai grasino, kad užmuš, bet ar jis galėtų tai padaryti, nežino, tiesiog kai jis girtas, tai pasidaro agresyvus. Tokie grasinimai buvo ir anksčiau (b. l. 17)Nukentėjusiosios E. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais ji paaiškino, kad 2016-01-10 ryte sūnus išėjo į parduotuvę. Grįžo išgėręs ir su savimi turėjo alkoholio. Kadangi jis nuolat geria ir niekur nedirba, ji jam padarė pastabą dėl tokio elgesio. Jis kambario tarpdury supykęs stvėrė jai už dešinės rankos ir stipriai suspaudė. Tuomet kita ranka pastūmė (trenkė) į krūtinės sritį, dėl šio smūgio ji parkrito ant nugaros, stipriai susitrenkė galvą. Atsikelti jai padėjo vyras ir kitas sūnus. Ji neteko sąmonės, atsibudo savo lovoje, pajuto stiprų skausmą, todėl vyras iškart iškvietė M. G. ją apžiūrėjo ligoninėje, ten nuvežė anūkas O. G.. Ligoninėje diagnozavo dešinio stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžius bei galvos sumušimą. Toks sūnaus elgesys ne pirmas ( b. l. 77).Papildomais nukentėjusiosios E. G. 2016-01-12 parodymais, kuriais ji paaiškino, kad 2016-01-10 apie 14 val. buvo savo namuose (kurie nuosavybės teise priklauso jai ), dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Bute tuo metu buvo jos vyras S. G., sūnūs V. G. A. G.. Jai būnant salono kambaryje kartu su V. G. ir A. G., tarp jos ir A. G. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad Algis barėsi su savo kitu broliu Virginijumi. Tuomet ji priėjo prie A. G. ir, stovėdama priešais jį veidu, viena kairės rankos plaštaka pastūmė A. G. į jo dešinį petį, kad apginti savo kitą sūnų Virginijų. Tuomet A. G. nuvirto ant sofos ir atsisėdo, jis niekur neatsitrenkė ir nesusimušė, ji jį pastūmė nestipriai ir jis buvo neblaivus. Tada A. G. atsistojo nuo sofos ir jai sugriebė už dešinės rankos riešo ir stipriai spaudė, spaudimo metu ji juto fizinį skausmą, po to paleido jos dešinės rankos riešą ir su ta pačia dešine ranka jai trenkė su delnu į krūtinę. Smūgio metu ji skausmo nejuto, bet nuo to pastūmimo nukrito nugara ir krisdama atsitrenkė su pakaušiu į durų staktą, prarado sąmonę. Pakaušio ji neprasikirto, jokios žaizdos galvoje nebuvo. Atgavusi sąmonę ji jau buvo lovoje, kaip jai vėliau paaiškino jos vyras S. G., kad jis su kitu sūnumi V. G. nunešė ją iki lovos bei pasakė, kad vyras V. G. išgirdo triukšmą ir atėjo pažiūrėti, kur ją ir rado gulinčią ant grindų. Kai ji atsibudo, ji šaukė kviesti policijos pareigūnus, tuomet jos vyras Stanislovas jai pasakė, kad jis iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu ji matė, kad A. G. dar buvo namuose, bet po skambučio į policiją A. G. išgirdo jos vyro S. G. pokalbį laidiniu telefonu ir pabėgo. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie sūnaus Algio namuose nerado ir pasiteiravo, ar jai nereikalinga GMP pagalba, ji atsakė, kad jai medikai nereikalingi. Tuomet pareigūnai išvyko ieškoti jos sūnaus, bet jo nerado. Be minėto sugriebimo už dešinės rankos riešo, daugiau jai jokio fizinio skausmo sūnus A. G. nesukėlė. Bet mano, kad kai jis ją pastūmė, jis turėjo tikslą ją sužeisti, nors kaip minėjo, pastūmimo metu ji jokio skausmo nejuto, bet nukrito ir atsitrenkė su galva į durų staktą, ko pasėkoje jai diagnozavo dešinio stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžį. Norėtų paminėti tai, kad kai pareigūnai išvyko iš jos namų, ji paskambino savo anūkui O. G. ir jam papasakojo, kas nutiko, tuomet jis greitai atvažiavo ir ją nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur jai ir nustatė gydytojai dešinio stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžį. Ji tą dieną jokių alkoholinių gėrimų nevartojo ir nevartoja, narkotinių ir psichotropinių medžiagų ji taip pat nevartoja. Taip pat pažymėjo, kad buvo nuvykusi atlikti paskirto kūno tyrimo su dokumentais, kuriuos jai pateikė Lazdynuose ją apžiūrėjęs daktaras, jie minėjo, kad išvadą pateiks į 1 PK patys. Apibūdinantį savo sūnų A. G. paaiškino, kad jis piktnaudžiaujantį alkoholiniais gėrimais, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja, nedirba. Iki šio konflikto jis metus laiko gyveno pas juos (tėvus) (duomenys neskelbtini) ir vedė bendrą ūkį. Tvirtina, kad vyras S. G. tikrai paties konflikto nematė, nes buvo kitame kambaryje (b. l. 85, 86).Specialisto 2016-01-12 išvadoje Nr. G 85/2016(01) konstatuota, kad remiantis E. G. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, E. G. nustatyta dešiniųjų stipinkaulio distalinio galo ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiai, kurie padaryti griuvimo metu galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016-01-10. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyti būdu. Sužalojimai padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje, o jiems nebūdingi smūgių sudavimui. Požymių, leidžiančių nustatyti konkretų žalojusį daiktą (įrankį), nėra (b. l. 69, 70).Liudytojo V. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis paaiškino, kad viskas prasidėjo 2016-01-10 bute, (duomenys neskelbtini) kur gyvena jis, jo tėvai (mama E. G., tėtis S. G.) ir brolis A. G.. Namuose visi keturiese apie 14 val., jis su broliu Algiu ir mama Elena buvo kambaryje matė, kaip A. G. dešinės rankos delnu pastūmė mamą E. G. po ko ji nugriuvo ant grindų. Tada jis pradėjo šaukti tėvą S. G., kad jis ateitų. Tai išgirdęs A. G. išbėgo pro duris, o mama iškvietė policijos pareigūnus. Su tėvu padėjo mamai atsikelti nuo grindų ir nuvedė iki lovos. Kai atvyko pareigūnai, mama E. G. papasakojo, kas nutiko policijos pareigūnams ir tai, kad brolis Algis pabėgo iki jų atvykimo. Dėl ko medikų nekvietė, pasakyti negali, tik žino, kad mama nenorėjo medikų. Tada tėvas S. G. paskambino savo anūkui O. G., kuris atvyko, kai pareigūnai jau buvo išvykę. O. G. pamatęs, kad močiutei E. G. yra blogai, išvežė ją į Lazdynų ligoninę. A. G. galėtų apibūdinti, kaip piktnaudžiaujantį alkoholiniais gėrimais, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartojantį; brolis nedirba, yra registruotas darbo biržoje, kitos gyvenamosios vietos ji neturi. Negali pasakyti, ar mama nori ar ne, kad A. G. būtų apribota teisė artintis prie buto, (duomenys neskelbtini). Žino, kad šio konflikto tikrai nematė tėvas S. G., nes jis tuo metu buvo kitame kambaryje. A. G., kai išgeria, būna kartais agresyvus (b. l. 81).Liudytojo K. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis paaiškino, 2016-01-10 jis dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. Š., kai 2016-01-10 apie 14.10 val. gavo iškvietimą iš VPK OVS budėtojo vykti į (duomenys neskelbtini) nes „Pranešėjos sūnus sumušė artimuosius, GMP nereikia, vaikų nėra.“ Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko E. G., jos vyras S. G.. Jie paaiškino, kad jų sūnus A. G. buvo neblaivus ir pradėjo kelti konfliktines situacijas, trenkė savo mamai E. G. per ranką ir per galvą. Vizualiai apžiūrėjus E. G. kraujo nei ant rankos, nei galvos srityje nesimatė, mėlynių ir kraujosruvų nepastebėjo, E. G. tik laikė savo dešinės rankos riešą, minėjo, kad skauda. Iki jų atvykimo A. G. buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. E. G. medicininės pagalbos kvieti nenorėjo. E. G. neminėjo, kad jai sūnus A. G. būtų trenkęs į krūtinės sritį ir kad pati atsitrenkė su galva į durų staktą. Daugiau nieko papildyti neturi (b. l. 96).Liudytojo A. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis paaiškino, kai 2016-01-10 apie 14.10 val. gavo iškvietimą iš VPK OVS budėtojo vykti į (duomenys neskelbtini) nes „Pranešėjos sūnus sumušė artimuosius, GMP nereikia, vaikų nėra.“ Atvykus minėtu adresu juos pasitiko E. G. ir jos vyras S. G.. Paaiškino, kad jų sūnus A. G., buvo neblaivus ir pradėjo kelti konfliktines situacijas, trenkė savo mamai E. G. per ranką ir per galvą. E. G. smūgių metu didelio fizinį skausmo nepajuto.. Vizualiai apžiūrėjus E. G. kraujo nei ant rankos, nei galvos srityje nesimatė, mėlynių ir kraujosruvų nepastebėta, tačiau ji tik laikė savo dešinės rankos riešą, minėjo, kad skauda. Iki atvykimo A. G. buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, Vykti pas medikus E. G. atsisakė teigdama, kad jų pagalbos dabar nereikia. E. G. buvo labai susijaudinusi, sutrikusi. Namuose buvo tik dviese E. G. ir jos vyras S. G.. E. G. neminėjo, kad jai sūnus A. G. būtų trenkęs į krūtinės sritį, ir kad pati atsitrenkė su galva į durų staktą (b. l. 98).Bendrasis pagalbos centras pateikė garso įrašą, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad 2016-01-10 pagalbos telefonu kreipėsi S. G. nurodydamas, kad sūnus smurtauja, sumušė motiną ir brolį. Garso įrašas įrašytas į CD, kuris prijungtas prie bylos (b. l. 59–63). Alkotesteriu 2016-01-11 9:50 val. (įvykis buvo 2016-01-10 apie 17.00 val.) A. G. nustatytas 2.46‰ girtumo laipsnis (b. l. 100);
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji E. G. nurodė, kad sūnus paklydo, dėl visų problemų kaltina degtinę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. G. nurodė, kad sūnui realios laisvės atėmimo bausmės prašo neskirti, su sūnumi susitaikė, tiki, kad jis pasitaisys.
Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas A. G. išdėstė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant A. G. realios laisvės atėmimo bausmės.
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 138 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad, tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį baudžiamas laisvės atėmimu iki 5 metų.
BK 140 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 140 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Vilniaus apygardos prokuratūros 2015-03-05 nutarimu (patvirtintas teisėjo 2016-03-06) ikiteisminis tyrimas dėl A. G. 2015-02-08 įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 2 d., nutrauktas nukentėjusiesiems susitaikius su kaltinamuoju (b. l. 36). Tačiau A. G. naują tyčinę nusikalstamą veika padarė nepraėjus 1 metams po ikiteisminio tyrimo nutraukimo, todėl trauktinas baudžiamojon atsakomybėn už visus nusikaltimus (BK 38 str. 4 d.).
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino A. G. pareikštus kaltinimus, t. y. tai, jog 2015-02-08, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute Apkasų g. 3-18, Vilniuje, smurtavo prieš tėvą S. G., kumščiu suduodamas jam į galvos sritį, po ko, vieną kartą kumščiu sudavė motinai E. G. į kairę veido pusę. Be to, 2016-01-10, konflikto metu, bute (duomenys neskelbtini), sugriebė motinai E. G. už dešinės rankos, stipriai suspaudė ir ranka sudavė į krūtinę, dėl ko E. G. nugriuvo, susitrenkdama pakaušį, taip pat susilaužė ranką. Specialisto 2016-01-12 išvadoje Nr. G 85/2016(01) nurodoma, kad E. G. 2016-01-10 patirti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teismas vertinimu, kaltinamojo A. G. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta, ir jo veika atitinka požymius nusikaltimų, numatytų BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d., kadangi jis, smurtaudamas prieš savo tėvus E. G. ir S. G., E. G. 2016-01-10 nesunkiai sužalojo sveikatą, taip pat savo tėvams E. G. ir S. G. 2015-02-08 sukėlė fizinį skausmą.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad dėl A. G. veikoje yra visi BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d. numatytų nusikaltimų sudėties požymiai, todėl jisai baustinas už minėtų straipsnių dalyje numatytų nusikaltimų padarymą.
Teismas, skirdamas A. G. bausmę, atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Pirmiausia, atsižvelgtina į tai, kad A. G. įvykdė 3 nusikaltimus – 2 nesunkius ir 1 apysunkį (BK 11 str. 3 d., 4 d.). Kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, padaryti veikiant tiesiogine tyčia.
Sprendžiant A. G. bausmės paskyrimo klausimą vertintini tokie kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: neteistas (b. l. 131–132), administracine tvarka nebaustas (b. l. 134).
Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybę laikytina tai, kad jis savo kaltę pilnai pripažino, gailėjosi padaręs šias nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.). A. G. atlygino Vilniaus teritorinė ligonių kasai dėl E. G. gydymo patirtas 136,51 Eur išlaidas ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 3 p.).
A. G. 2015-02-08 padarytų ir BK 140 str. 2 d. numatytų veikų atveju kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, tai, kad jis šias veikas įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kitų A. G. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas įvertinęs A. G. padarytas nusikalstamas veikas, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. G. BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d. sankcijose numatytas bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant mažesnę negu sankcijose numatytas vidurkis, t. y.: už fizinio skausmo sukėlimą E. G. (2015-02-08 veika) – skirtina 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už fizinio skausmo sukėlimą E. G. (2015-02-08 veika) – skirtina 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už E. G. nesunkų sužalojimą (2016-01-10) – skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
A. G. paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 str. 4 d., t. y. dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgus į tai, kad A. G. nusikalstamas veikas bei savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, galutinai paskiriant 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Teismas atsižvelgęs į tai, jog A. G. ankščiau teisiamas nebuvo, teismo posėdžio metu savo nusikalstamas veikas vertino išskirtinai neigiamai, dėl veikų padarymo nuoširdžiai gailėjosi, nekentėjusiųjų atsiprašė, atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą ir paskiriant kaltinamajam BK 75 str. numatytas baudžiamojo poveikio priemones bei nustatant pareigas: pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; teismo nustatytu laiku būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
A. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-02-08 iki 2015-02-09 ir nuo 2016-01-11 iki 2016-01-12 (b. l. 28, 30, 124, 126). Todėl, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros – įskaitytinos į bausmę, 1 sulaikymo parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai (BK 65 str. 1 d. 1 p. a) pap.).
2015-02-09 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 26-27), 2016-01-12 nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. 1. 118-121) – paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusieji S. G. ir E. G. byloje civilinio ieškinio nepareiškė.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 136,51 Eur civilinį ieškinį už E. G. gydymą (b. l. 52-58).
Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. G. pateikė pinigų perlaidos priėmimo kvitą, pagal kurį 2016-03-25 Valstybinei ligonių kasai sumokėjo 136,51 Eur.
D. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo
Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-05-26 pažyma, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo A. G. valstybei turėtų būti priteista 46,32 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Lietuvos A. T. praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.). Taip pat pažymėta, kad tuo atveju, kai siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-05 nutartimi A. G. gynėjas paskirtas ne BPK 51 str. 1 d. nurodytais pagrindai, kuriems esant gynėjo dalyvavimas yra privalomas, o teismo iniciatyva, nustačius, kad kaltinamasis objektyviai negali suformuluoti savo pozicijos jam pareikštų kaltinimų atžvilgiu, t. y. siekiant geriau užtikrinti kaltinamojo procesines teises, taip pat ir proceso ekonomiškumo bei operatyvumo.
Atsižvelgus į tai, iš A. G. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su gynėjo dalyvavimu.
V. B. proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. (nusikalstama veika nukentėjusiojo S. G. atžvilgiu), ir skirti jam už tai 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. (nusikalstama veika nukentėjusiosios E. G. atžvilgiu), ir skirti jam už tai 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p., ir skirti jam už tai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
V. B. kodekso 63 str. 1 d., 4 d., A. G. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
V. B. kodekso 64¹ str., paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. G. galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-02-08 iki 2015-02-09 ir nuo 2016-01-11 iki 2016-01-12 (2 paras), 1 sulaikymo parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 75 str., A. G. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį:
per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;6 (mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti;1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo vykdymo pradžios nuo 23 val. iki 5 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. G. paskirtas kardomąsias priemones – 2015-02-09 nutarimu paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei 2016-01-12 nutarimu paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 46,32 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 32 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele" banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – Nordea banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.