- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-24
- Bylos Nr.
- I-1826-386/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01270-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
2017 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 3-15) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovės atstovas, Klaipėdos AVPK) 15 000 € neturtinės žalos atlyginimą. Savo reikalavimą grindžia tuo, kad periodiškai laikotarpiu nuo 2017 metų kovo mėnesio iki 2017 metų rugsėjo mėnesio jis buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Nurodo, kad areštinės kamerų langus dengia neskaidrus plastikas, kuris trukdo iškišti televizoriaus antenos kabelį, todėl negalėjo matyti daugumos televizijos kanalų – tokiu būdu buvo apribota pareiškėjo teisė gauti naujausią informaciją. Teigia, kad areštinės kamerose nebūdavo užtikrinamas minimalus teisės aktais nustatytas vienam kameroje laikomam asmeniui turintis tekti kameros plotas – tokiu buvo tyčia ir nepagrįstai rizikuojama laikomų asmenų sveikata. Nurodo, kad areštinių kamerose buvo nepakankamas natūralus apšvietimas (dėl neskaidriu plastiku uždengtų langų), netinkama ventiliacija, nuo bendro kameros ploto neizoliuotas sanitarinis mazgas – tai sukėlė papildomus nepatogumus, psichologinius išgyvenimus, pavojų sveikatai. Paaiškina, kad dėl blogos ventiliacijos kameroje tvyrodavo fekalijų ir šlapimo kvapas. Teigia, kad kamerose sanitarinio mazgo zonoje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros – tai sukėlė psichologinę įtampą, stresą, garbės ir orumo pažeminimą. Abejoja ar apskritai vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas areštinės kamerose yra teisėtas ir pagrįstas bei mano, kad tai pažeidžia laikomų asmenų privatumą, interesus, garbę, orumą, yra perteklinė laikomų asmenų teises pažeidžianti priemonė. Teigia, kad areštinėje išduodamos pagalvės ir čiužiniai yra labai blogos būklės, niekada nevalomi, nekeičiami, čiužinio storis vos 2 cm, pagalvės mažos ir minkštos, neatliekančios savo funkcijos – dėl to neįmanoma išsimiegoti, pilnavertiškai pailsėti, tokiu būdu kenkiama sveikatai, verčiama jausti fizinį skausmą kaklo srityje, žeminamas orumas ir garbė, kankinama kiekvieną dieną ir naktį. Teigia, kad areštinės personalas dienos metu atsisako išjungti kamerose esančius šviestuvus – tokiu būdu yra kankinama ir kenkiama akims. Nurodo, kad visi prašymai spręsti problemas buvo ignoruojami. Dėl minėtų aplinkybių patirtą neturtinę žalą vertina 15 000 €.
Atsiliepimas
Klaipėdos AVPK, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 18-20) nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad Klaipėdos AVPK areštinė veikia pripažinta tinkama eksploatacijai, komisijos, į kurios sudėtį įėjo ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (dabar – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas) atstovai, 2015-12-22 aktu Nr. IL-16783 „Dėl areštinės patalpų pridavimo eksploatacijai“, kuriuo patvirtinta, kad areštinės patalpos atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti eksploatuojamos. Teigia, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje periodiškai buvo laikomas nuo 2017-03-16 iki 2017-09-22, iš viso 26 paras.
Nurodo, kad teisės aktais nustatytas minimalus plotas, turintis tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, pareiškėjo atžvilgiu pažeistas nebuvo. Teigia, jog pareiškėjo teiginiai dėl dirbtinio ir natūralaus apšvietimo, ventiliacijos, jo lūkesčių nepateisinusių pagalvių ir kt. yra hipotetiniai ir nurodyti tik didesniam įspūdžiui sudaryti. Paaiškina, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas yra atlikęs patikrinimus Klaipėdos AVPK areštinėje, kurių metu pareiškėjo nurodomų pažeidimų nenustatė. Nurodo, kad galiojantys teisės aktai leidžia iš lauko pusės ant areštinės kamerų langų įrengti įvairias technines apsaugos priemones (grotas, apsaugines uždangas ir kt.), padedančias užtikrinti saugumą ir leidžiančias kontroliuoti priėjimą prie areštinės. Paaiškina, jog galiojantys teisės aktai suteikia teisę asmeniui, laikomam teritorinio policijos komisariato areštinėje žiūrėti televizorių, tačiau neįpareigoja policijos įstaigos areštinėje laikomiems asmenims užtikrinti (pavyzdžiui iškišant televizoriaus ar radijo antenas pro kamerų langus ar pan.), kad šie matytų visus norimus televizijos kanalus.
Nurodo, jog Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimu leista Klaipėdos AVPK areštinės kamerose vykdyti vaizdo stebėjimą. Teigia, kad Klaipėdos AVPK areštinėje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros nestebi vietų, kuriose asmens stebėjimas žemintų žmogaus orumą (sanitarinio mazgo zona). Teigia, jog Klaipėdos AVPK areštinės sanitarinių mazgų zonos nuo gyvenamųjų patalpų atskirtos atitvarais, jos atitvertos pilnai (visiškai), todėl tiek asmenys esantys kamerose, tiek pareigūnai galimybės matyti (stebėti) asmenį, atliekantį gamtinius reikalus, neturi galimybės.
Pažymi, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys. Nurodo, kad buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu pareiškėjas dėl skunde teismui nurodomų pažeidimų areštinės administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms skundų neteikė.
Mano, kad atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei į bylą pateiktus įrodymus nėra pagrindo konstatuoti, kad Klaipėdos AVPK vykdė neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu.
Administracinės bylos proceso šalys ar jų atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų ją išnagrinėti, todėl byla išnagrinėta iš esmės bylos šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. D. kreipėsi skundu į teismą, prašydamas priteisti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų laikant jį šio komisariato areštinėje.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Dėl ginčo laikotarpio, teisinio reglamentavimo ir įrodinėjimo
Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos AVPK areštinėje periodiškai buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 metų kovo mėnesio iki 2017 metų rugsėjo mėnesio. Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės (skyriaus teisėmis) viršininkas 2017-10-06 tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-20588 „Dėl A. d. skundo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) (b. l. 21-22) nurodė, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas periodiškai laikotarpiais nuo 2017-03-16 iki 2017-03-22, nuo 2017-04-03 iki 2017-04-07, nuo 2017-05-08 iki 2017-05-10, nuo 2017-06-01 iki 2017-06-06, nuo 2017-06-15 iki 2017-06-20, nuo 2017-09-13 iki 2017-09-15, nuo 2017-09-20 iki 2017-09-22. Taigi, nagrinėjamoje byloje bus vertinami pareiškėjo reikalavimo dalis dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už Tarnybiniame pranešime nurodytus laikotarpius. Klaipėdos AVPK nepateikia tikslių duomenų, kokiomis valandomis pareiškėjas atvykdavo ir išvykdavo iš areštinės, todėl laikytina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-03-16 iki 2017-09-22 periodiškai areštinėje buvo laikomas 33 paras.
Bausmių vykdymo kodekso 67 straipsnis nustato, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas. Nustatyti kardomąją priemonę – suėmimą (kardomąjį kalinimą) vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį yra Suėmimo vykdymo įstatymo paskirtis (Suėmimo vykdymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomiems asmenims taikomos Suėmimo vykdymo įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos; teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras (Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnis nustato, kad Tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas pagal tuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai, o šio straipsnio 3 dalyje – kad vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96), 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)).
Nuo 2017-04-04 suėmimo vykdymo įstatyme nustatytos kardomosios priemonės – suėmimo (kardomojo kalinimo) (toliau – ir suėmimas) vykdymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimą, taip pat suimtųjų ir pagal Suėmimo vykdymo įstatymą jiems prilyginamų asmenų bei kitų suimtojo statuso neturinčių asmenų, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, gali būti laikomi teritorinių policijos įstaigų areštinėse (toliau – ir areštantai), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Areštinių vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017-04-03 įsakymu Nr. 1V-247 (Areštinių vidaus tvarkos taisyklių 1 punktas). Iki 2017-04-03 teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką nustatė Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės), patvirtintos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 (Areštinių veiklos taisyklių 1 punktas).
Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areštinėse dirbančių policijos pareigūnų bei kitų darbuotojų teises ir pareigas, taip pat policijos areštinėse laikomų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką nustato Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija), patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymu Nr. 5-V-139 (Instrukcijos 1 punktas). Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių (toliau – laisvės atėmimo vietų), teritorinių policijos įstaigų areštinių (toliau – policijos areštinės) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (HN 134:2015 1 punktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atklikimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Remiantis teismų praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2012-01-10 sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).
Dėl ribojimo gauti naujausią informaciją
Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą, be kita ko, grindžia tuo, kad jam buvo apribota galimybė gauti naujausią informaciją, kadangi nebuvo galimybės per Klaipėdos AVPK areštinės langus iškišti televizoriaus antenos kabelio ir dėl to jis negalėjo matyti dalies televizijos kanalų.
Suėmimo vykdymo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 15 priedo „Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ 5.1 punkte nurodyta, kad suimtiesiems leidžiama įsigyti ir turėti televizorių bei leidžiama turėti televizoriaus priedėlius antžeminei televizijai, jeigu suimtieji juos įsigijo iki 2016-04-01. Areštinių veiklos taisyklių (galiojo iki 2017-04-03) 7.20 punkte buvo nustatyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis giminaičių arba artimųjų perduotais nešiojamaisiais televizoriais (kurių įstrižainė ne didesnė kaip 41 cm) bei radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, virintuvais (esant tam būtinoms techninėms sąlygoms). Areštinių vidaus tvarkos taisyklėse (galioja nuo 2017-04-04) dėl to nieko nepasisakoma.
Analizuojant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomi asmenys turi teisę naudotis ir turėti televizorių. Matyti, kad Klaipėdos AVPK pareigūnai neribojo pareiškėjo teisės naudotis televizoriumi, tačiau pareiškėjas akcentuoja, jog neturėjo galimybės matyti visus pageidaujamus televizijos kanalus. Pabrėžtina, kad teisės aktai neįpareigoja teritorinių policijos įstaigų areštinėje laikomiems asmenims užtikrinti, jog šie galėtų matyti visus pageidaujamus televizijos kanalus, todėl teisės aktų pažeidimų atsakovo atstovo veiksmuose nenustatyta.
Dėl minimalaus kameros ploto dydžio
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina inter alia iš jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.
Areštinių veiklos taisyklių (galiojo iki 2017-04-03) 80 punkte buvo nustatyta, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Areštinių vidaus tvarkos taisyklių (galioja nuo 2017-04-04) 58 punktas taip pat nustato, kad policijos areštinės kameroje vienam areštantui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).
Tarnybinio pranešimo duomenimis pareiškėją laikotarpiu nuo 2017-03-16 iki 2017-09-22 periodiškai laikant Klaipėdos AVPK areštinėje vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto dydis, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą, svyravo nuo 5,01 kv. m iki 6,88 kv. m. Taigi pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytą gyvenamąjį plotą nebuvo pažeista.
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo
Pareiškėjas skunde teigia, jog Klaipėdos AVPK areštinės sanitariniai mazgai buvo neizoliuotas, todėl buvo pažeistas jo privatumas atliekant gamtinius reikalus, dėl to jautė garbės ir orumo pažeminimą.
Suėmimo vykdymo įstatyme dėl sanitarinių mazgų rengimo atskirai nepasisakyta. Areštinių veiklos taisyklių (galiojo iki 2017-04-03) 80 punkte buvo nustatyta, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus, o 81 – kad kameroje taip pat įrengiamas sanitarinis mazgas. Areštinių vidaus tvarkos taisyklėse (galiojančiose nuo 2017-04-04) bei HN 134:2015 dėl sanitarinio mazgo įrengimo nepasisakoma.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad net sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti jei kiti asmenys gali matyti suimtąjį (nuteistąjį) besinaudojant tualetu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016). Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016-11-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016).
Atsakovės atstovė atsiliepime teigia, jog 2016-10-20 darbų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 30-4-ST2-16-148 (b. l. 38-41) pagrindu atlikti areštinės patalpų perdarymo darbai ir kad atlikus areštinės patalpų perdarymo darbus sanitarinių mazgų zonos nuo gyvenamųjų patalpų atskirtos 170 cm atskiriamosiomis pertvaromis ir 120 cm varstomosiomis durimis. Taip pat pateiktas statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 02 (b. l. 42), iš kurio matyti, jog buvo atlikti sanitarinių mazgų sienelių paaukštinimo, varstomų durų įrengimo darbai, pvz.: monolitinės gelžbetoninės sienutės 1,9 kv. m, praėjimo durų 600x1100 mm montavimas ir kt. Pareiškėjas šių aplinkybių nepaneigė ir iš esmės tik abstrakčiai teigia, kad sanitarinio mazgo įrengimo sąlygomis galėjo būti pažeistas jo privatumas, tačiau nenurodė konkrečių tokio pažeidimo faktų, byloje nėra duomenų, kad jis iki kreipiantis dėl žalos neturtinės atlyginimo į teismą, būtų skundęsis areštinės administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl tokio pobūdžio sąlygų nepriimtinumo.
Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys rodo, jog Klaipėdos AVPK areštinės kamerų sanitariniai mazgai yra atitverti sienelėmis bei varstomomis durimis, šiuo atveju laikytina, kad įrengti sanitariniai mazgai Klaipėdos AVPK yra visiškai atitverti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog naudojantis sanitariniais mazgais pareiškėjo privatumas buvo užtikrintas, todėl jo skundas šioje dalyje nepagrįstas.
Dėl stebėjimo vaizdo kameromis
Skunde pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog Klaipėdos AVPK areštinės kameroje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros sudarė galimybę pareigūnams jį stebėti tiek kameros bendroje gyvenamojoje zonoje tiek sanitarinio mazgo zonoje.
Instrukcijos 3.3 punkte nurodyta, jog nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – vaizdo stebėjimo bei ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigūno sistema, kai areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (su filmavimo galimybe) ir susisiekti su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu, stebinčiu areštinės kameras vaizdo monitoriuje, skirtos telefonspynės. Instrukcijos 101 punkte nurodyta, kad jei policijos areštinėje yra įrengta nuotolinio asmenų stebėjimo sistema, policijos pareigūnas (-ai) ar darbuotojas (-ai), dirbantis (-ys) pagal darbo sutartį, naudodamasis šia vaizdo stebėjimo sistema, užtikrina nuolatinį visų policijos areštinėje esančių areštinės kamerų ir jose laikomų asmenų stebėjimą bei užtikrina, kad būtų sureaguota į netinkamą šių asmenų elgesį, jų teisėtus prašymus ir pan; periodinis asmenų stebėjimas per kamerose esančius langelius tokiose policijos areštinėse gali būti nevykdomas; kitas darbo organizavimas vykdomas instrukcijoje nustatyta tvarka.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 straipsnyje numatyta, kad vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalis teigia, kad vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą: 1) vaizdo stebėjimas būtu vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina; 2) būtu renkama ne daugiau duomenų, negu tai yra būtina. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog draudžiama vykdyti vaizdo stebėjimą patalpose, kuriose duomenų subjektas pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir kur toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą (pvz., tualetuose, persirengimo kambariuose ir pan.). Iš teismui pateikto Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016-07-20 sprendimo Nr. 2R-4788-(9.1-1.) „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų registravimo duomenų įrašymo į asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenų bazę“ (b. l. 37) turinio matyti, jog Klaipėdos AVPK suteikta teisė vykdyti vaizdo stebėjimą areštinės gyvenamosiose patalpose su sąlyga, jog bus užtikrinti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnyje keliami reikalavimai.
Pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo (anglų kalba – minimum rights), kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Europos Žmogaus teisių teismas taip pat yra nurodęs, kad nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. (žr. pvz. 2001-04-19 sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 73–75 p.; 2002-07-15 sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją, 99 p.).
Darytina išvada, jog Klaipėdos AVPK turi pareigą užtikrinti, jog vaizdo stebėjimas nebūtų vykdomas areštinės kamerų sanitariniuose mazguose. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą neneigia, kad siekiant užtikrinti žmogaus laisvių ir teisių apsaugą, viešąją tvarką, saugumą, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, areštinės turto apsaugą areštinės kamerose vykdomas vaizdo stebėjimas, tačiau akcentuoja, jog įrengtos vaizdo stebėjimo kameros nestebi vietų, kuriose asmens stebėjimas žemintų žmogaus orumą t. y. sanitarinio mazgo zoną. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nepateikė detalesnių argumentų ir duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, jog ilgalaikio sulaikymo patalpoje vaizdo kameros buvo įrengtos taip, jog žiūrint pro jas, buvo galima matyti pareiškėją besinaudojantį sanitariniu mazgu. Taip pat administracinėje byloje nėra duomenų, jog dėl šios aplinkybės pareiškėjas teikė skundus areštinės administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai, kad buvo vykdomas jo stebėjimas sanitariniame mazge nepasitvirtino ir Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmuose teisės aktų pažeidimų nenustatyta.
Dėl kitų pažeidimų
Pareiškėjas skunde teigia, jog Klaipėdos AVPK areštinėje įrengti langai uždengti plastiku, todėl į kamerų patalpas nepatenka natūralus apšvietimas, kamerose nėra tinkamos ventiliacijos, areštinėje išduodamos pagalvės ir čiužiniai yra labai blogos būklės, niekada nevalomi, nekeičiami, čiužinio storis vos 2 cm, pagalvės mažos ir minkštos, neatliekančios savo funkcijos – dėl to neįmanoma išsimiegoti, pilnavertiškai pailsėti, tokiu būdu kenkiama sveikatai, verčiama jausti fizinį skausmą kaklo srityje, žeminamas orumas ir garbė, kankinama kiekvieną dieną ir naktį. Be to, teigia, kad areštinės personalas dienos metu atsisako išjungti kamerose esančius šviestuvus – tokiu būdu yra kankinama ir kenkiama akims.
Kaip minėta, Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; suimtieji gali naudotis savo patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu ir gauti išskalbtą patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę) ir apatinius drabužius.
Areštinių veiklos taisyklių (galiojo iki 2017-04-03) 7.2 punkte buvo nurodyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, gauti išskalbtą patalynę. Šių taisyklių 80 punkte nustatyta, jog policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus, o 82 punkte – kad policijos areštinėje laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis) bei lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalais, dviem rankšluosčiais); lovos skalbiniai turi būti keičiami pagal jų užterštumą, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Areštinių vidaus tvarkos taisyklių (galiojančiose nuo 2017-04-04) 67 punkte nurodoma, jog areštantai privalo laikytis asmens higienos, kamerose palaikyti tvarką ir švarą.
Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (HN 134:2015 14 punktas). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas – gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 17 punktas). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (HN 134:2015 35 punktas). Čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (HN 134:2015 41 punktas). Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (HN 134:2015 42 punktas). Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (HN 134:2015 43 punktas).
Instrukcijos 41 punktas nustato, kad nakties metu kameros turi būti apšviestos, kad būtų galima stebėti laikomų asmenų elgesį.
Pagal byloje pateiktą 2015-12-22 aktą Nr. IL-16783 „Dėl areštinės patalpų pridavimo eksploatacijai“ (b. l. 23-24) matyti, jog Klaipėdos AVPK viršininko 2015-12-10 viršininko įsakymu Nr. 30-V-950 „Dėl areštinės tinkamumo eksploatacijai vertinimo komisijos sudarymo“ sudaryta komisija (į kurios sudėtį įėjo ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovai) įvertino naujai įrengtos areštinės patalpas adresu Kauno g. 6, Klaipėda ir nustatė, kad jos atitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintus reikalavimus areštinės eksploatacijai, pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus bei patvirtino, jog areštinės patalpos gali būti eksploatuojamos. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-12-28 įsakymu Nr. 5-V-1186 „Dėl leidimo pradėti eksploatuoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę“ leista pradėti eksploatuoti Klaipėdos AVPK areštinę nuo 2015-12-28.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas 2016-04-04, 2016-10-07, 2017-02-24 bei 2017-05-19 Klaipėdos AVPK areštinėje atliko patikrinimus, kurių rezultatai užfiksuoti 2016-04-11 patikrinimo akte Nr. PA.3-8 (18.4.1.3.12) (b. l. 26-27), 2016-10-11 patikrinimo akte Nr. PA.3-457 (18.4.1.3.12) (b. l. 28-29) bei 2017-05-24 patikrinimo akte Nr. PA.3-230 (16.3.187.3.12) (b. l. 35-36). Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Klaipėdos AVPK areštinėje atliko patikrinimą, kurio rezultatai užfiksuoti 2017-02-21 maisto tvarkymo subjekto patikrinimo akte Nr. 37VMĮP-58 (b. l. 30-34). Patikrinimų metu nei vienas pareiškėjo nurodomas pažeidimas nebuvo nustatytas. Priešingai – pavyzdžiui, 2016-10-07 patikrinimo, kurio rezultatai fiksuoti 2016-10-11 patikrinimo akte Nr. PA.3-457 (18.4.1.3.12) (b. l. 28-29), metu nustatyta, kad 2016-09-18 skunde išdėstyti faktai dėl netinkamai areštines gyvenamosiose patalpose įrengtų langų ir nesudarytos galimybės jas vėdinti per langus, nepasitvirtino.
Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje metu būtų teikęs skundų Klaipėdos AVPK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl areštinės gyvenamųjų patalpų neatitikimo Lietuvos higienos normų reikalavimams. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės dėl netinkamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, oro ventiliacijos, nekokybiškos patalynės bei pagalvių, nepasitvirtino ir šioje apimtyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl skundų
Pareiškėjas nurodo, kad visi prašymai spręsti problemas buvo ignoruojami. Pareiškėjas šių aplinkybių plačiau nedetalizuoja – nenurodo kiek kartų ir su kokiais konkrečiais skundais ar prašymais kreipėsi.
Suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtieji turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas.
Areštinių veiklos taisyklių (galiojo iki 2017-04-03) 7.5 nustatė, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę susirašinėti, kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais) ir skundais į valstybės institucijas, visuomenines organizacijas ir pareigūnus. Šių taisyklių 13.1 punktas nurodė, jog asmenys, laikomi policijos areštinėje, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teismą, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, valstybės ir savivaldybių institucijas, vidaus reikalų ministrą, policijos generalinį komisarą, visuomenines organizacijas, Europos žmogaus teisių teismą ir kitas kompetentingas tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais) ir skundais. Šių taisyklių 14 punktas nustatė, kad žodiniai asmenų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai priimami tik tais atvejais, kai juos galima išnagrinėti tuoj pat, nefiksuojant jų rašytiniuose dokumentuose, ir dėl jų nenukenčia nei asmens, nei policijos areštinės (policijos komisariato) ar policijos pareigūnų interesai; kitais atvejais policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) reikalauja, kad asmenys pateiktų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) ir skundus raštiškai. Šių taisyklių 16.3 punktas nustatė, kad teritorinės policijos įstaigos pareigūnas, atsakingas už policijos areštinės tarnybą, privalo užtikrinti, kad policijos areštinės (policijos komisariato) raštinės darbo laiku asmenų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), skundai ir laiškai būtų registruojami policijos areštinės (policijos komisariato) raštinėje, areštinėje laikomų asmenų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų ir laiškų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo žurnale, kuris pasibaigus raštinės darbo laikui perduodamas į policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojų padalinį; policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas priimtus ir užregistruotus asmenų rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), skundus ir laiškus perduoda policijos areštinės (policijos komisariato) raštinei; šią asmenų išsiunčiamą korespondenciją policijos areštinės (policijos komisariato) raštinė išsiunčia ar pateikia adresatams; kiekvienu atveju asmeniui privaloma pateikti pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), skundo ar laiško registracijos kortelę (1 priedas).
Areštinių vidaus tvarkos taisyklių (galiojančiose nuo 2017-04-04) 12 punkte nurodyta, kad areštanto parašytas ir išsiųsti skirtas laiškas, rašytinis pasiūlymas, prašymas (pareiškimas), peticija ar skundas registruojamas policijos komisariato raštinėje ir apie registraciją pažymima policijos areštinių vidaus administravimo informacinės sistemos areštanto asmens kortelėje; neveikiant policijos areštinių vidaus administravimo informacinei sistemai, apie išsiunčiamo laiško, rašytinio pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo registracijos faktą pažymima Asmenų laiškų, pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ar skundų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo žurnale; areštanto išsiunčiamą laišką, rašytinį pasiūlymą, prašymą (pareiškimą), peticiją ar skundą policijos komisariato raštinė išsiunčia ar pateikia adresatui (-ams); kiekvienu atveju areštantui privaloma pateikti Areštanto laiško, pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo registracijos kortelę. Šių taisyklių 13 punkte nurodyta, kad areštanto žodinis pasiūlymas, prašymas (pareiškimas), peticija ar skundas nagrinėjamas tik tais atvejais, kai jį galima išnagrinėti tuoj pat, nefiksuojant rašytiniuose dokumentuose; kitais atvejais policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas paprašo, kad areštantas pateiktų pasiūlymą, prašymą (pareiškimą), peticiją ar skundą raštu.
Instrukcijos 86.7 punkte nurodyta, kad policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas privalo organizuoti ir kontroliuoti tinkamą policijos areštinės dokumentų rengimą bei elektroninio registro pildymą, nustatyta tvarka nagrinėti policijos areštinėje laikomų asmenų skundus ir pareiškimus.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu būtų kreipęsis į areštinės administraciją ar kitas institucijas su skundais prašymais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo skundai ar prašymai buvo ignoruojami ir dėl to buvo pažeisto pareiškėjo teisės.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Apibendrinant darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje nenustatytą pažeidimų pareiškėjo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Kitų viešosios atsakomybės sąlygų nagrinėjimas netenka reikšmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.