Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjui G.G., jo atstovo - Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G.G. prašymą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos (pastabos) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Marijampolės AVPK viršininko 2016 m. vasario 2016 m. vasario 3 d. Marijampolės AVPK įsakymo Nr. 64-TE-30, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 19 d. netinkamai vykdė Kalvarijos PK vykusią tikslinę priemonę, skirtą asmenų, vairuojančių visų tipų transporto priemones, blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų bei nelegalios akcizais apmokestinamų prekių apyvartos vidaus rinkoje kontrolės stiprinimui priemonę, patvirtintą Marijampolės AVPK Kalvarijos PK viršininko (prijungtos Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 20 - 21). Tikslinė priemonė vyko nuo 7 val. iki 8 val. 30 min. Tikslinės priemonės metu pareiškėjui ir jo ekipažo nariams buvo paskirtas postas - Kalvarijos m., Vytauto g., prie Pieninės. Šias aplinkybes patvirtina ir 2015 m. lapkričio 18 d. tikslinės priemonės Nr. 64-IL-31174 postų išdėstymo tvarka, kuri iš esmės atitinka plano turinį, kurioje postas nurodytas aiškiai – prie Pieninės (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 20 - 21).

Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas ir kartu ekipaže buvę pareigūnai, vykdydami paskirtos priemonės užduotį su paskirta tarnybine transporto priemone ,,Mitsubishi Pajero“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šaukinys ,, (duomenys neskelbtini)“), kelis kartus buvo pasišalinę iš paskirto posto vietos - t. y. nuolat nebuvo posto vietoje (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 37 - 38)(pareiškėjas šių aplinkybių iš esmės ir neneigia). Pareiškėjas tos pačios tikslinės priemonės metu, esant gana įprastoms oro sąlygoms, be tarnybinio būtinumo, nuo 8 val. 11 min. iki 8 val. 20 min. sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Atsakovas tarnybinio tyrimo išvadoje konstatavo, jog pareiškėjas nurodytais veiksmais pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos 2011 m. liepos 19 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673 (toliau – Policijos patrulių veiklos instrukcija), 20.7 punktą, taip pat Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 64-V-6 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), 15.2 punktą (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 8-14, 15, 16-17).

Pareiškėjas neginčija faktinės aplinkybės, jog visos tikslinės priemonės vykdymo laiku nurodytame poste, esančiame prie Pieninės, nebuvo. Pareiškėjas aiškina, kad tarnybiniame automobilyje sėdėjo tik tiek, kiek nurodė pamainos vyresnysis, sakydamas, jog tuoj važiuosime į kitą vietą ir išlipti netikslinga, o jog buvo pasitraukęs iš nurodyto posto teigia nežinojęs, kadangi manė, kad pamainos vyresnysis turi atskirus nurodymus, gautus iš viršininko, dėl konkrečios buvimo vietos. Taip pat nurodė, kad policijos sistemoje dirba tik kiek daugiau nei metus, pamainos vyresniajam prieštarauti dėl jo nurodymų nenorėjo, o taip pat dėl kolegos didelės darbo patirties, jo veiksmais bei jų teisėtumu neabejojo.

Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.7 punkto, taip pat Vidaus tvarkos taisyklių 15.2 punkto reikalavimų pažeidimus. Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.7. punktas numato, kad draudžiama be tarnybinio būtinumo būti (sėdėti) stovinčiame tarnybiniame automobilyje, išskyrus išimtinius atvejus, kai yra ypač nepalankios, ekstremalios oro sąlygos ar vykdomas neviešas patruliavimas. Vidaus tvarkos taisyklių, 15.2 punkte numatyta, kad policijos komisariato darbuotojai privalo laiku ir tinkamai atlikti savo tiesioginio vadovo, VPK viršininko, jo pavaduotojų, kitų įgaliotų pareigūnų nurodymus ir pavedimus, laikytis tarnybos ir darbo drausmės.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau - Statutas). Tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – Tvarka). Tarnybinis nusižengimas pagal Statuto 2 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) apibrėžiamas sekančiai - Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Kalta veika yra ne tik tokia veika, kuria tyčia siekiama tam tikrų neigiamų padarinių, bet ir tokia veika (veikimas ar neveikimas), kurią darydamas asmuo lengvabūdiškai tikisi išvengti neigiamų pasekmių, arba nors nenumato, kad neigiami padariniai gali atsirasti, tačiau turi ir gali tai numatyti. Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 3 punkte apibrėžta, kad policijos postas – tai teritorija, objektas arba vieta, kurioje policijos patrulis (postiniai) vykdo objekto apsaugos, eismo arba asmenų, transporto priemonių praleidimo kontrolės užduotis. Pagal vykdomas užduotis skiriami objekto apsaugos, eismo arba asmenų, transporto priemonių praleidimo kontrolės postai. Patruliavimo maršrutas – tai nustatytas patruliavimo kelias patruliavimo sektoriuje arba poste. Maršruto ilgis nustatomas atsižvelgiant į vietovės ir kriminogeninės padėties ypatumus. Maršrutas gali tęstis per kelis patruliavimo sektorius, kelių policijos komisariatų prižiūrimas teritorijas, maršrute gali būti numatyti policijos postai. Vykdant eismo priežiūros funkcijas, patruliavimo maršrutas nustatomas krašto ir magistralinių, vietinių kelių, miestų gatvių ribose. Policinė priemonė – tai vieno arba kelių policijos padalinių suderintų veiksmų visuma, siekiant įvykdyti nustatytą užduotį, atliekant viešąjį, neviešąjį ar mišrųjį patruliavimą.

Išdėstytas teisinis reglamentavimas duoda pagrindą išvadai, kad tikslinės priemonės, kuri buvo vieša, vykdymo metu pareiškėjas savo tarnybines pareigas turėjo vykdyti konkrečioje vietoje – poste (prie Pieninės). Nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės patvirtina (jų pareiškėjas iš esmės ir neneigia), kad pareiškėjas nurodytoje posto vietoje (Kalvarijos m., Vytauto g., prie Pieninės pastato) tikslinės priemonės vykdymo laiku nuolat nebuvo ir nuolat nevykdė vadovo imperatyvaus nurodymo paskirtame poste tikrinti asmenų, vairuojančių visų tipų transporto priemones, blaivumą, apsvaigimą nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiu būdu (netinkamai atlikdamas pavestas pareigas) pareiškėjas tyčia pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 15.2 punkto imperatyvius reikalavimus. Teismui pateikti duomenys taip pat leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas tos pačios tikslinės priemonės vykdymo metu sėdėjo tarnybiniame automobilyje be jokios aiškios ir objektyviai pateisinamos priežasties, nesant nepalankioms, ekstremalioms oro sąlygoms ar neviešam patruliavimui. Šie pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai prieštaravo Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.7. punkto reikalavimams.

Pareiškėjo argumentai, jog jis nežinojo, kad buvo pasitraukęs iš posto, nes manė, kad pamainos vyresnysis turi atskirus nurodymus dėl buvimo vietos, gautus iš viršininko ir automobilyje buvo tik tiek, kiek nurodė pamainos vyresnysis, nevertintini kaip pagrindas panaikinti pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą. Teismui pateikti įrodymai duoda pagrindą išvadai, kad Kalvarijos PK 2015 m. lapkričio 19 d. 7 val. vykusio instruktažo metu policijos patruliams žodžiu buvo pakankamai suprantamai paaiškintas vykdomos Tikslinės priemonės vykdymo planas, numatyti postai, sudaryti policijos patrulių ekipažai, kuriems nurodyta vykti į paskirtus konkrečius postus, policijos patruliams buvo perduoti alkoholio kiekio matuokliai. Tikslinės priemonės plano duomenys patvirtina, kad buvo nustatyti konkretūs postai (ne maršrutai), įvardinti juose dirbantys konkretūs policijos pareigūnai, išduoti policijos patrulių ekipažams alkoholio kiekio matuokliai (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 20-21). Pareiškėjo teiginys, jog jis manė kad ekipažo vyresnysis yra gavęs atskirus nurodymus iš viršininko niekuo nepagrįstas. Pareiškėjas nenurodo, jog instruktažas buvo atliktas neaiškiai ir jis nesuprato, kokiame konkrečiame poste jis turės vykdyti savo tarnybines pareigas. Išvadoje yra konstatuota, jog tarnybinio patikrinimo metu negauta jokių duomenų, kad pareigūnas G. G. būtų kreipęsis į ekipažo vyresnįjį E. K., kad pasitikslintų ar nėra gauta papildomų nurodymų dėl priemonės vykdymo ir pasitraukimo iš nustatyto maršruto (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 14). Pareiškėjas turėjo suprasti, kad sėdėti tarnybiniame automobilyje yra Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.7. punkto reikalavimų pažeidimas. Taip pat pareiškėjas turėjo suprasti, jog ekipažo vyresnysis E. K. davė neteisėtus nurodymus ir informuoti apie tai tiesioginį vadovą. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti pripažintos pagrindu atleisti pareiškėją nuo tarnybinės atsakomybės (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog Įsakyme nėra įvardinta už kokį konkretų teisės akto pažeidimą pareiškėjui skiriama tarnybinė nuobauda. Pažymėtina, kad ginčijamame Įsakyme (b. l. 7), kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda, nurodyta, jog tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į Marijampolės AVPK 2016 m. sausio 12 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 64-IS-4 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato pareigūnų veiksmų“. Išvadoje nurodyta, kokius pažeidimus pareiškėjas padarė ir kokias normas šiais pažeidimais pažeidė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas yra sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-583/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo neatitinka jam keliamų reikalavimų.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog jam tarnybinė nuobauda paskirta negavus išankstinio Profesinės sąjungos sutikimo.

Šioje administracinėje byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas yra Profesinės sąjungos narys. Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, kad profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 29 punkte nustatyta, kad skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, esančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) nariu, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Marijampolės AVPK 2016 m. sausio 12 d. raštu Nr. 64-S-1967(3.13-6) kreipėsi į Profesinę sąjungą, nurodydamas, kad Marijampolės AVPK buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl G. G. veiksmų ir prašoma spręsti klausimą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, šiam pareigūnui. Šiame rašte taip pat nurodoma, kad kartu su raštu siunčiama tarnybinio patikrinimo išvados kopija (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 53). Profesinė sąjunga, atsakydama į šį Marijampolės AVPK raštą, 2016 m. sausio 12 d. rašte Nr. 20 pažymėjo, kad neturėdama dokumento, kurio pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, pareigūnui įteikto pranešimo dėl pradedamo tarnybinio patikrinimo dėl jo galimo tarnybinio nusižengimo, jo paaiškinimo ir kitų tarnybinio patikrinimo metu atliktų veiksmų įforminimo dokumentų kopijų, Profesinės sąjungos renkamasis organas (komitetas) neturės juridinio pagrindo svarstyti klausimą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 55). Iš šio Profesinės sąjungos rašto turinio taip pat matyti, kad Profesinė sąjunga gavo Marijampolės AVPK 2016 m. sausio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 64-IS-4 kopiją. Marijampolės AVPK 2016 m. vasario 5 d. rašte Nr. 64-S-6941(19.1-6) Profesinei sąjungai nurodė, kad Profesinės sąjungos prašomų dokumentų nepateiks ir informavo Profesinę sąjungą, kad pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda, nes per Aprašo 29 punkte nustatytą 14 dienų terminą nebuvo aiškiai išreikšta Profesinės sąjungos pozicija dėl nuobaudos skyrimo (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 56). Kaip matyti iš Profesinei sąjungai pateiktos Marijampolės AVPK 2016 m. sausio 12 d. d. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 64-IS-4 turinio, joje detaliai aptartas dokumentas, kurio pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas (Marijampolės AVPK Kalvarijos PK viršininko 2015 m. lapkričio 20 d. tarnybinis pranešimas Nr. 64-PR2-13660 „Dėl tarnybinio patikrinimo“), taip pat išsamiai aprašytos pranešime dėl pradedamo tarnybinio patikrinimo dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo išdėstytos aplinkybės, pareiškėjo pateiktame paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo nurodomos aplinkybės.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra pasisakęs, kad draudžiama pirmiau aptartą profesinių sąjungų narių garantijų sistemą įgyvendinti tokiu būdu, kuris, priklausomai nuo aplinkybių, suponuotų piktnaudžiavimą teise ir dėl kurio valstybės institucijos vadovybei kiltų kliūčių įgyvendinti tinkamą valstybės institucijos funkcionavimą. Šiuo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra nusprendęs, kad profesinės sąjungos savo veikloje gindamos savo narių teises taip pat turi laikytis sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdyti rūpestingai, nepiktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-418/2009, 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, priimtą analogiškoje administracinėje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1372-492/2017), sprendžia, jog Marijampolės AVPK, 2016 m. sausio 12 d. raštu Nr. 64-S-1967(3.13-6) kreipdamasis į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui gavimo ir kartu pridėdamas atlikto tarnybinio patikrinimo išvados kopiją, tinkamai įvykdė savo pareigą, įtvirtintą Statuto 43 straipsnio 4 dalyje bei Aprašo 29 punkte. Profesinė sąjunga per Apraše įtvirtintą 14 dienų terminą Marijampolės AVPK nepateikė raštu savo sprendimo, ar patenkinti Marijampolės AVPK prašymą. Profesinės sąjungos 2015 m. gruodžio 29 d. rašte toks sprendimas nėra pateikiamas. Teismo vertinimu Profesinės sąjungos rašte nurodomos sprendimo dėl sutikimo ar nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą davimo nepriėmimo priežastys peržengia Profesinės sąjungos diskrecijos šiame procese ribas. Atkreiptinas dėmesys, kad Profesinės sąjungos rašte prašomi pateikti dokumentai yra detaliai aprašyti Profesinei sąjungai pateiktoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje, aiškiai atskleidžiant jų turinį. Be to, kaip buvo paminėta, Profesinė sąjunga, spręsdama sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą davimo klausimą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-265/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1118/2009 ). Profesinės sąjungos rašte prašomų dokumentų kopijų gavimas, jų turiniui esant atskleistam Profesinei sąjungai pateiktoje Tarnybinio patikrinimo išvados kopijoje, negalėtų suteikti jokios papildomos informacijos, lemiančios Profesinės sąjungos vertinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje.

Atitinkamai, nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas pateikti savo sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą per Apraše įtvirtintą terminą, nurodant nepagrįstas ir peržengiančias Profesinės sąjungos diskrecijos ribas priežastis, nesudaro teisėto pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, negavęs tokiu būdu Profesinės sąjungos sutikimo ir paskirdamas tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, pažeidė tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, įtvirtintą Statuto 43 straipsnio 4 dalyje ir Tvarkos 26 punkte.

Nustatytos administracinės bylos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas akivaizdžiai pažeidė aukščiau paminėtas teisės normas ir jo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Teismui nekyla pagrįstos abejonės dėl padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties ir pareiškėjo kaltės. Pareiškėjo atžvilgiu buvo akivaizdus ir pakankamas pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą, numatytą Statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte – pastabą (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija). Jokių esminių procedūrinių pažeidimų, leidžiančių panaikinti paskirtą tarnybinę nuobaudą, teismas nenustatė. Tarnybinės nuobaudos rūšis pareiškėjui buvo parinkta tinkamai, kadangi pareiškėjas praeityje neskatintas, drausminių nuobaudų neturi, vadovybės charakterizuojamas teigiamai, padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties objektyvinės pusės neneigia, padarytas pažeidimas jokių sunkių pasekmių nesukėlė.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir jo atstovės, taip pat atsakovo ir jo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G.G. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.