- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-238-194/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-41-3-01354-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė (pirm.), Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė
- Atsakovas
- A. T., J. S.
- Ieškovas
- O. T.
- Kategorijos
- 2.1.1Civiliniai įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas ir jų reglamentuojami santykiai
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja R. Andrulienė Teisminio proceso Nr. 2-41-3-01354-2010-6
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 30 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-150-459/2011 pagal ieškovės O. T. ieškinį atsakovams A. T. ir J. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė O. T. kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (1 –2, 45 –47 b. l.) atsakovams A. T. ir J. S. ir prašė priteisti iš A. T. 22 000,00 Lt skolą įgytą be teisinio pagrindo, priteisti solidariai iš A. T. ir J. S. 55 000,00 Lt įgytus be teisinio pagrindo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2010 m. davė atsakovui A. T. 77000 Lt pinigų sumą, susitardami, kad jis padės jai nusipirkti namą. A. T. surado namą, į kurį nuosavybės teisę turi atsakovė J. S. ir bendraturtė, jos sesuo R. D.. Tačiau, praėjus keliems mėnesiams, ieškovė ir atsakovas A. T. nebesusitarė dėl namo pirkimo - pardavimo, atsirado konfliktas ir atsakovė panaikino įgaliojimą A. T., o J. S. pasakė, kad namo nebepirks. Šalys sutarė grįžti į pradinę padėtį. Atsakovė J. S. pripažįsta, kad yra gavusi už parduodamą namo dalį 55000 Lt avansą, tačiau ji negali grąžinti pinigų, nes jų nebeturi. Be to, A. T. negrąžina raštelio, kuriame ji yra pasirašiusi, kad gavo iš jo 55000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas A. T. atsiliepimu į ieškinį (22 b. l.) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, kad ieškovė nuo pat sutarties sudarymo bei įgaliojimo išdavimo pati elgėsi nesąžiningai. Ieškovė visada buvo informuota apie pavedimo vykdymo eigą, ji žinojo parduodamo namo dvi savininkes ir turėjo kontaktinius jų duomenis. Ieškovė, nebeturėdama reikiamos sumos namui pirkti, dar nepanaikinusi jam suteikto įgaliojimo, nuvyko pas namo savininkes ir prikalbėjo negražių žodžių apie jį. todėl viena iš namo savininkių atsisakė parduoti namą.Jis neatsisako įgyvendinti savo įsipareigojimus, tačiau nurodė, kad namas nebuvo nupirktas, nes ieškovė atsisakė mokėti sutartus pinigus, pareikšdama, kad namas jai nebetinka.
Atsakovė J. S. atsiliepimu į ieškinį (66 – 67 b.l.) prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ji pripažįsta, kad iš A. T. yra gavusi 55 000,00 Lt kaip avansą už parduodamo namo dalį, pasirašydama raštą, kad pinigus gavo. Su ieškove jokių reikalų neturėjo ir sandorių nesudarinėjo.Sandoris neįvyko, nes ieškovė atsisakė pirkti gyvenamąjį namą. Ji sutinka grąžinti gautus 55 000,00 Lt A. T., jei jis grąžins jai raštą, kuriuo ji pripažino pinigus gavusi, priešingu atveju gausis jei ji sumokės ieškovei reikalaujamą sumą, A. T. turės teisę reikalauti iš jos 55 000,00 Lt pagal duotą raštą. Jokio pagrindo nėra iš jos ieškovei priteisti 55 000,00 Lt, jokie sandoriai su ieškove nebuvo nesudaryti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei O. T. iš atsakovo A. T. 22 000Lt; priteisė ieškovei O. T. iš atsakovės J. S. 55 000 Lt; patikslintą ieškinį dalyje dėl 55000 Lt sumos priteisimo solidariai iš atsakovų A. T. ir J. S., atmetė; priteisė iš atsakovo A. T. ieškovei O. T. 660 Lt žyminio mokesčio; priteisė ieškovei O. T. iš atsakovės J. S. 1650 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovo A. T. ieškovei O. T. 216Lt atstovavimo išlaidų; priteisė ieškovei O. T. iš atsakovės J. S. 639 Lt atstovavimo išlaidų; priteisė iš atsakovo A. T. 50,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš ieškovės O. T. 50,40Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, kadangi solidarioji atsakomybė dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių pagal įstatymą nekyla, todėl J. S. ir A. T. kyla dalinė atsakomybė, todėl kiekvienas jų privalo grąžinti gautą pinigų sumos dalį, nes teismui akivaizdu, kad pirkėja O. T. per savo atstovą A. T. bandydama realizuoti savo ketinimą įsigyti nekilnojamąjį turtą, perdavė jam 77 000Lt sumą, tačiau pirkinio negavo ir teisių į nekilnojamąjį daiktą neįgijo. Teismui akivaizdu, kad pardavėja J. S. per pirkėjos atstovą šio ketinimo realizavime taip pat dalyvavo. Ji susitarė su A. T., kad parduos savo namo dalį ir gavo iš jo 55 000 litų, t.y. dalį pinigų sumos. Ji apie tai yra patvirtinusi raštu (b.l.16) ir nurodžiusi, kad žino, jog tie pinigai namo pirkimui yra imami iš O. T.. Todėl teismas mano, kad neįvykus ir nebeįvyksiant sandoriui, nes O. T. panaikino įgaliojimą, kiekviena šių santykių šalių, t.y. ir J. S., ir A. T. privalo grąžinti ieškovei pinigus, nes juos gavo be pagrindo (LR CK 6.237str.). Kadangi iš byloje ištirtų įrodymų matyti, jog O. T. A. T. yra perdavusi 77000Lt, o šis perdavė J. S. 55000Lt, todėl iš J. S. priteistina 55000Lt suma, o likusi suma priteistina iš A. T..
Teismas „Pirkimo sutartį“ vertina kaip dokumentą, įrodantį pinigų perdavimo įgaliotiniui faktą, kadangi iš sutarties turinio akivaizdu, jog pinigai buvo duodami namo pirkimui, t.y. įgaliojimo vykdymui. Turėtina omenyje, kad nekilnojamojo turto pirkimo sutartis turi būti patvirtinama notaro, todėl toks raštelis, koks yra byloje, negali būti laikytinas namo pirkimo - pardavimo sutartimi. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad O. T. pagaliau nusipirko kokį tai namą. Apie tai, beje, nenurodyta ir sutartyje, apie kurią atsakovai išsako nuomonę, esą ją reikia panaikinti, pasirinkę raštelį svariu ginčo argumentu. Įgaliojime nurodytos perkamo namo sumos pasikeitimo į didesnę pinigų sumą teismas nelaiko esminiu įgaliojimo pakeitimu, nes būtent pinigų perdavimo raštelyje ir yra aptartos kitos sumos ir pirkinio kainos padidėjimas. Teismas nelaiko esmine klaida aplinkybės, kad raštelis nėra juridiškai nepriekaištingos formos ir turinio, turėdamas omenyje garbų ieškovės amžių. Teismas taip pat remiasi LR CK 2.150str. nuostata, kad atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsikaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. T. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei O. T. iš A. T. 22 000,00 Lt ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės O. T. ieškinį dėl 22 000,00Lt nepagrįsto praturtėjimo priteisimo iš A. T. atmesti; atleisti apeliantą A. T. nuo pusės t. y. Nuo 330,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą, o likusios dalies t. y. 330,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo.
Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas šalių pasirašytą namo pirkimo sutartį, padarė nepagrįstą išvadą, kad A. T. namo pirkimui už 135 000,00 Lt sumą yra perduoti 77 000,00 Lt. Teismas netinkamai, neteisingai ir nepagrįstai įvertino šį rašytinį įrodymą. Pačioje sutartyje nėra duomenų, kada ši sutartis sudaryta. Teismo posėdžio metu nebuvo apklausti nei liudytojai, nei pats atsakovas A. T., todėl teismas, neturėdamas apie tai duomenų, neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad sutartyje aptartos sumos buvo duotos O. T. įgaliojimo vykdymui. Visų pirma, teismas, vertindamas šį rašytinį įrodymą, turėjo išsiaiškinti, kada ši sutartis buvo sudaryta, ar ši nekilnojamojo turto pirkimo sutartis buvo sudaryta ir patvirtinta privaloma notarine forma (LR CK 6.393 str. 1 d.). Nenustačius tokių faktų, teismas turėjo šį rašytinį įrodymą vertinti kritiškai arba vertinti tik tuomet, kai būtų išaiškintos aukščiau paminėtos aplinkybės.Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai įvertino atsakovės J. S. parodymus apie tai, kad iš A. T. sužinojo, jog šiuos pinigus A. T. gavo iš O. T.. Pakvitavime J. S. nurodė, kad rankpinigius ir kitus pinigus ji gavo ne iš O. T., o iš A. T.. Teismo posėdyje J. S., siekdama išvengti prievolės A. T. dėl pinigų grąžinimo, iš anksto susitarusi su ieškove, melagingai teismui paaiškino, kad A. T. davė jai pinigus, kuriuos gavo iš O. T.. Teismas neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino įrodymus ir jais remdamasis priėmė klaidingą sprendimą (CPK 185 str.). Teismas netinkamai ir neobjektyviai aiškindamas pirkimo sutartį, pažeidė LR CK 6.193 str. normą, numatančią sutarčių aiškinimo taisykles. Taip pat sprendime netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias pavedimo santykius (LR CK 6.757 str. - 6.764 str.). 2010-04-09 ieškovė surašė įgaliojimą, pagal kurį pavedė įgaliotiniui A. T. nupirkti gyvenamąjį namą už 70 000,00 Lt bei atlikti kitus veiksmus, ieškovė pagal šį įgaliojimą nedavė A. T. pinigų įgaliojimų vykdymui. A. T., vykdydamas įgaliojimą, savo lėšomis sumokėjo gyvenamojo namo pardavėjai J. S. 55 000.00 Lt. Gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įforminta dėl to, kad ieškovė O. T. pati atsisakė pirkti gyvenamąjį namą ir apie tai tiesiogiai informavo gyvenamojo namo pardavėjas bei savo iniciatyva įkalbinėjo jas, kad pastarosios nebeparduotų namo, o ji dar išsireikalausianti pinigus iš A. T.. Ieškovė be pateisinamos priežasties, savo iniciatyva panaikino įgaliojimą, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš A. T. nei žalos, nei nuostolių atlyginimo. Šiuo atveju, teismas turėjo tinkamai taikyti ir aiškinti LR CK 6.764 str. normas ir ieškovės ieškinį, dėl nepagrįsto praturtėjimo, atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė O. T. (132 – 1339 b. l.) prašo palikti nepakeistą Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą, o apeliacinius skundus atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, ir padarė pagrįstas išvadas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teismas pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje teisinis ginčas vyksta tarp privačių fizinių asmenų vykdant pavedimą, kuris duotas nekilnojamo turto įsigijimui atlikti bei avansinėms įmokoms padaryti. Viešo intereso gynimo aspektų byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos kolegija pasisako tik dėl I instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo išimtinai tik pagal apeliacinio skundo argumentus.
Apeliantas visiškai nepripažįsta pinigų gavimo iš O. T. fakto pagal 2010-04-09 įgaliojimą, išduotą A. T. gyvenamam namui su žemės sklypu nupirkti. Tačiau, byloje yra ir kitų rašytinių įrodymų bei J. S. paaiškinimai ir pripažindinimas gavus iš A. T. 55 000Lt už parduodamą O. T. namą ir nurodė, jog perduoti jai pinigai yra O. T., nors perdavė juos A. T.. J. S. nurodė, jog pirma gavo iš A. T. 5000 Lt avansą už parduodamą namą, o vėliau A. T. atvežė ir perdavė jai dar 50 000 Lt namo pardavimui. Žino, kad tai O. T. pinigai ir kad O. T. šį namą ketina nupirkti ir gyventi kartu su globėja. Namo ir žemės sklypo pirkimo- pardavimo sandoris pas notarą neįvyko, nes namo savo dalies nebenorėjo parduoti J. S. sesuo D., o be to O. T. globėja atsisakė globos vykdymo. O. T. panaikino A. T. duotą įgaliojimą 2010-08-09 ( b.l. 10) Tokius J. S. paaiškinimus visiškai atitinka rašytinė sutartis tarp O. T. ir A. T. esmė bei tekstas. Tik ši sutartis pavadinta „ Pirkimo sutartimi“. Tai yra iš esmės avanso perdavimo sutartis dėl namo pirkimo. Šioje sutartyje, kurią pasirašė A. T. su O. T., yra nurodyta, jog už namą duodama 77 000 Lt. o liko sumokėti 61000 Lt. Namo pardavėja J. S. pripažįsta iš A. T. gavusi 55 000 Lt už parduodamą namą ir žino, jog tai yra O. T. pinigai. Byloje yra ir J. S. ranka rašytas pakvitavimas 2010-07-08, kurio ji pripažįsta, jog 2010 metų pavasarį iš A. T. ji gavo 55 000 Lt už parduodamą namą. Tie pinigai pirkimui namo imami iš O. T.. Tai pasakė pats A. T..( b.l. 16). Tokie rašytiniai įrodymai J. S. paaiškinimai visiškai sutampa, todėl I instancijos teismas turėjo pagrindą padaryti išvadai, jog nėra jokių bendrų J. S. ir A. T. veiksmų ir pinigus, kuriuos valdo J. S. – 55 000 Lt priteisė O. T. iš J. S., o 22 000 Lt-, kuriuos valdo A. T., priteisė iš A. T. O. T.. Pagal byloje nustatytas bei išaiškintas faktines aplinkybes, įrodymai įvertinti tinkamai ir LR CPK 185 str. nuostatos nėra pažeistos.
O. T. panaikino savo A. T. duotą įgaliojimą 2010-08-09( b.l. 10), todėl A. T. valdomi pinigai kaip be teisėto pagrindo priteisti O. T. , o , neįvykus gyvenamo namo ir žemės sklypo pirkimo- pardavimo sandoriui, J. S. valdomi pinigai priteisti O. T., nes gauti žinimai iš O. T.. Teismui nekilo pareiga aiškintis ar įvyko gyvenamo namo pirkimo-pardavimo sandoris, nes byloje yra rašytinis įrodymas, kad Kita namo bendraturtė R. D. atsisakė savo dalį parduoti, o būsima pirkėja O. T. namo nebeperka. Šalys nurodė, jog abipusiu susitarimu sandorį laiko neįvykusiu.( b.l. 17). J. S. patvirtino, jog šalys susitarė, jog namo nebepirks ir neparduos. Byloje nekeliamas nekilnojamo turto pirkimo- pradavimo sandorio sudarymo ar nutraukimo klausimai. Byloje nėra ir A. T. priešieškinio, kuriuo jis ginčo teisena keltų klausimą dėl pinigų perdavimo sutarties, kuri įvardinta „ pirkimo sutartimi“ pripažinimo negaliojančia dėl notarinės formos nesilaikymo. Taigi, apelianto argumentai dėl LR CK 6.393 str. nuostatų taikymo yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini. Teismas aiškinosi tarp privačių fizinių asmenų susiklosčiusius pinigų perdavimo santykius, ir aiškinosi jų tikruosius ketinimus bei tikslus, bet nekėlė ir nebuvo reikalo kelti ir atlikti nekilnojamo daikto pirkimo sandorio analizės, nes toks šalių sandoris ir nebuvo sudarytas.
Teismas kaip tik ir aiškinosi privačių fizinių asmenų valią bei jų ketinimus ir pasirašytas tų ketinimų pagrindu rašytines sutartis, nors jos ir neįvardintos arba įvardintos netiksliai ar netinkamu pavadinimu. Aiškindamasis tikrąją šalių valią, I instancijos teismas LR CK 6.193 str. nuostatų nepažeidė, nes išsiaiškino tikrąją šalių valią. Atsakovo bet koks pinigų gavimo neigimas, nesukuria priešingų išvadų, nei jas padarė I instancijos teismas( LR CPK 178 str.). Atsakovo nuoroda, jog A. T. nei žalos nei nuostolio O. T. nepadarė, nėra įrodinėjimo dalykas šioje byloje. O. T. neprašo nei žalos, nei nuostolio atlyginimo ir neįrodinėja nei nuostolio padarymo ar žalos ar jos dydžio, o prašo tiesiog grąžinti jos duotus A. T. pinigus, kuriuos jis valdo. Pavedimo santykiai pasibaigė 2010-09-04. Taigi, teismui nekilo pareiga aiškinti LR CK 6.764 str. nuostatų.
Apeliantas A. T. taip pat nėra įgaliotas pasisakyti bei aiškinti J. S. duotus parodymus bei jos pasirašytą pakvitavimą.( LR CPK178 str.).
Pagal surinktus byloje įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, I instancijos teismas tinkamai išsprendė teisinį ginčą tarp šalių, todėl pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, naikinti teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011metų gruodžio 30 dienos sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. T. , a.k. (duomenys neskelbtini) 660,- Lt žyminio mokesčio valstybei.