Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2011-12-30 · Civilinė byla Nr. 2-150-459/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-30
Bylos Nr.
2-150-459/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Atsakovas
A. T., J. S.
Ieškovas
O. T.
Advokatai
Petras Labanauskas, Petras Labanauskassu
Civ.byla Nr.2-150-459-2011

2-41-3-01354-2010-6 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.3.6.; 35.5.; 99.3.; 99.5.; 99.7. 99.9.; 113.1.; 116.1;

ŠIAULIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 30 d.

Šiauliai

Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Andrulienė,

Sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,Dalyvaujant ieškovės atstovui, advokatui Z. Š.,Atsakovo A. T. atstovui, advokatui Petrui Labanauskui,Atsakovei J. S.,Jos atstovei, advokatei V. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės O. T. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams A. T. ir J. S., dėl skolos priteisimo.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė O. T. į teismo posėdį neatvyko, bylą veda per advokatą.

Šalies argumentai

Ieškovės O. T. atstovas, advokatas Z. Š. patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Jis paaiškino, kad ieškovė 2010 metais davė atsakovui A. T. 77000Lt sumą, susitardama, kad jis padės jai nusipirkti namą. A. T. surado namą į kurį nuosavybės teisę turi atsakovė J. S. ir bendraturtė, jos sesuo R. D.. Tačiau praėjus keliems mėnesiams ieškovė ir atsakovas A. T. nebesusitarė dėl namo pirkimo - pardavimo, atsirado konfliktas ir atsakovė panaikino įgaliojimą, o J. S. pasakė, kad namo nebepirks. Šalys sutarė grįžti į pradinę padėtį. Atsakovė J. S. sutinka, kad yra gavusi už parduodamą namo dalį 55000Lt, tačiau ji negali grąžinti pinigų, nes jų nebeturi. Be to, A. T. negrąžina raštelio, kuriame ji yra pasirašiusi, kad gavo iš jo 55000Lt. Dėl išdėstyto ieškovė prašo priteisti iš A. T. ir J. S. solidariai 55000Lt sumą, o likusią dalį sumos, t.y. 22000Lt prašo priteisti tik iš A. T., nes iki šiol yra negrąžinęs gautų pinigų ieškovei. Atstovas nurodė, kad teisinis ieškinio pagrindas yra tas, kad tik pagal ieškovės ir A. T. sudarytą pirkimo sutartį, A. T. niekada nebūtų galėjęs nupirkti namo, nes norint nupirkti nekilnojamąjį daiktą, įgaliojimas turi būti patvirtintas notariškai, tuo tarpu ieškovė jau yra panaikinusi įgaliojimą. Dėl šios priežasties A. T. nebegali realizuoti buvusio susitarimo dėl namo pirkimo - pardavimo. Solidari atsakomybė dėl 55 000Lt priteisimo iš abiejų atsakovų nebūtų taikoma, jeigu A. T. neturėtų ginčo su J. S.. Pastaroji motyvuoja, kad A. T. turi jos raštą apie turimą prievolę. Jei būtų priteista 55000Lt tik iš J. S., tuomet A. T. galėtų nukreipti išieškojimą į ją, prašydamas jam iš jos prisiteisti 55000Lt. Ketvirtame ieškinio priede yra raštas, jog J. S. 2010m. pavasarį gavo iš A. T. 55000Lt už parduodamą namą. Rašte taip pat yra nurodyta, kad pinigai namo pirkimui buvo imami iš O. T.. Apie tai J. S. pasakė pats A. T.. Atsakovę J. S. su ieškove sieja rašytinis įrodymas, kuriame nurodyta, jog pinigai namo pirkimui buvo imami iš O. T.. Tuo tarpu 2010-04-09 įgaliojimas yra vienašalis sandoris, o galiojimą galima suteikti, galima panaikinti praradus pasitikėjimą. Kitokio sandorio nebuvo, o pagal įgaliojimą, nekilnojamo daikto nebuvo galima nupirkti. A. T. surašytą sutartį galima prilyginti pinigų gavimo rašteliui. Ginčo dėl to nėra, nes atsakovas A. T. nepaneigė, kad iš ieškovės gavo pinigus, todėl tai nebeįrodinėtina. Sutartyje ir įgaliojime nurodyti tie patys asmenys ir pinigų sumos, todėl manoma, kad nėra pagrindo ginčyti, jog 70000Lt buvo duodami kitam tikslui, nes įgaliojimas A. T. buvo suteiktas būtent namui nupirkti. A. T. nepaneigė, kad perdavė pinigus J. S., o J. S. pripažįsta gavusi pinigus. Reikalauti skolos pagal raštelį iš A. T. ir iš J. S. ieškovė negali, nes nėra teisinio pagrindo.

Atsakovas A. T. į teismo posėdį neatvyko, bylą veda per advokatą.

Šalies argumentai

Atsakovo A. T. atstovas, advokatas Petras Labanauskas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o iš ieškovo priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jis paaiškino, kad nėra įrodymų ir ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti skolą. Atstovas tvirtina, kad A. T. nepripažįsta gavęs pinigų sumą iš ieškovės ir teigia, kad J. S. sumokėjo savo pinigus. Kokiu tikslu, jis nežinantis, bet tik ne įgaliojimo pagrindu. Tarp O. T. ir A. T. buvo sudaryti du atskiri susitarimai, o įgaliojimas ir pirkimo sutartis negali būti siejami tarpusavyje ir negali sukelti teisinių pasekmių. Mano, kad buvo tartasi dėl kito namo pirkimo, o ne dėl įgaliojime aptarto. Ar A. T. dar pirks namą ir kiek namų turi J. S., jis nežinantis. Pagal pirkimo sutartį A. T. iš ieškovės pinigų negavo ir nemato byloje įrodymų, kad būtų gavęs iš O. T. 77000Lt, nes nėra atskiro pakvitavimo. Taip pat nėra įrodymų, kad A. T. perdavė J. S. 55000Lt. Pas ką dabar yra 77000Lt suma jis nežinantis, bet greičiausiai jie yra pas pačią O. T.. A. T. pirkimo sutartį be datos sudarė gerokai anksčiau, dar iki įgaliojimo pasirašymo, gal 2008, gal 2009 metais, kadangi šioje sutartyje kalbama ne apie įgaliojime nurodyto namo už 135000Lt sumą pirkimą. Konkrečių sutarties sąlygų negali paaiškinti net pats A. T.. Bet nei pagal įgaliojimą, nei pagal sutarties turinį pinigų A. T. iš ieškovės nėra gavęs. Šalys buvo sutarusios nuvykti pas notarą ir surašyti notarinę sutartį, nes byloje esanti pirkimo sutartis yra niekinė, todėl ji nebuvo vykdoma. 2010-04-09 buvo pasirašytas įgaliojimas, kuriuo ieškovė įgaliojo atsakovą A. T. nupirkti jos vardu gyvenamąjį namą su sklypu už nedidesnę nei 70000Lt sumą. Šalys susitarė, kad viską sutvarkys ir mokės pinigus A. T., o kai bus įforminta pirkimo - pardavimo sutartis, ieškovė padengs įgaliotinio turėtas išlaidas. Tačiau jiems nepavyko susitarti dėl namo pirkimo, nes ieškovei netiko sąlygos išdėstytos įgaliojime, todėl ji jį panaikino ir visi santykiai pagal įgaliojimą nutrūko. Rašytiniuose įrodymuose kalbama apie pinigus gautus iš O. T., bet apie tai, kad A. T. gavo visus pinigus, nėra duomenų. A. T. paaiškinęs, kad šis sandoris buvo sudarytas atskirai, namas nupirktas anksčiau nei duotas įgaliojimas ir ne už 70000Lt, bet už 135000Lt. Reikalavimas pareikšta remiantis tik įgaliojimu, bet pagal įgaliojimą A. T. pinigų negavo. Taip pat mano, kad yra nepagrįstas ir reikalavimas priteisti pinigus iš atsakovų solidariai.

Atsiliepimas

Atsakovė J. S. su ieškiniu nesutiko. Ji pripažįsta, kad gavo iš A. T. ir O. T. 55000Lt, o O. T. iš jos už tuos pinigus negavo nieko. Bet dabar išgirdusi, kad A. T. sako, jog neėmęs pinigų iš O. T., kad tai ji jam esanti skolinga. Bet ji supratusi, kad tai O. T. žadėjo iš jos pirkti namo dalį ir davusi pinigus A. T., o šis juos perdavęs jai skubino kuo greičiau išsikraustyti. Ji persikėlė gyventi į Akmenę, namas dabar tuščias, jį ketina iš jos nupirkti sesuo, nes namas yra jos ir seserimi dalinė nuosavybė. O viskas prasidėjo 2010 metų pavasarį, kai ji su seserimi susitarė parduoti namą ir įdėjo skelbimą. Po to ją susirado A. T. ir atvažiavęs paklausė ar tebeparduodama. Apžiūrėjęs pažadėjo susirasti pirkėją ir nupirkti. Po kelių savaičių A. T. atvažiavo jau su O. T. ir jos globėja. Apžiūrėjus namą A. T. jos klausė, ar jai patinka, o O. T. atsakė, kad jeigu su ja gyvens globėja, tai ir ji būsianti. Po to O. T. prie mašinos iš rankinuko ištraukė pinigus ir pasakiusi, kad tai rankpinigiai, padavė 5000Lt A. T., o šis perdavė juos jai. Po rankpinigių gavimo ji pradėjo tvarkyti dokumentus. Dėl namo kainos jie su A. T. susitarė iki tol, kai A. T. kol jis atsivežė O. T., o pati O. T. apie kainą jos nepaklausė. Ar A. T. buvo pasakęs O. T., kad ji namą parduodanti už 120 000Lt, ar žinojo kokį sumos skirtumą jis pasiimtų sau, ji nežinanti. Mano, kad jie buvo susitarę, jei pirko. Kai A. T. buvo atvažiavęs su O. T., jis jos klausė, ar patinka namas. Ji pamaniusi, kad A. T. yra O. T. giminaitis. Dalimis per 3 kartus per 2-3 mėnesius iš A. T. ji dar gavo 50000Lt. Tuomet O. T. nebedalyvavo, bet A. T. atvežęs pinigus sakydavo, kad jie yra iš O. T.. Bet po kurio laiko kai ji jau buvau išsikrausčiusi iš namo, pas jos seserį R. D. atvažiavo O. T., bet ne su A. T., o su globėju ir pasakė, kad namo nebepirks, nes pabėjo jos globėja, todėl vienai namas jai per didelis. O. T. su seserimi pasirašė raštą, kad sesuo namo nebeparduoda, o O. T. nebeperka.

Šalies argumentai

Atsakovės J. S. atstovė, advokatė V. L. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atsakovės J. S. atžvilgiu atmesti. Ji paaiškino, kad jos atstovaujamoji nurodė, jog gavo iš A. T. 55000Lt. Taip pat pripažino mačiusi, kad O. T. davė A. T. 5000Lt rankpinigių sumą, kuriuos šis perdavė jai. Tačiau šiuos pinigus ieškovė perdavė ne tiesiogiai atsakovei, o per A. T.. Atsakovė J. S. tik iš A. T. sužinojo, jog yra jo ir ieškovės susitarimas, dėl ieškovės ketinimo pirkti namą. Pati atsakovė J. S. su ieškove nesudarė jokių sandorių ir pinigų tiesiogiai iš ieškovės negavo, todėl ieškovė negali reikalauti pinigų iš atsakovės. Įgaliojimas ir sutartis sieja ieškovę su atsakovu A. T., todėl ieškovė gali reikalauti tik iš A. T., o po to A. T. gali reikalauti iš J. S. ir solidarioji atsakomybė negalima. Ieškinys reiškiamas kaip nepagrįstas praturtėjimas, tačiau situacija susidarė iš sutartinių santykių, kurie pagrįsti rašytiniais įrodymais, todėl atsakovė J. S. negali atsakyti prieš ieškovę O. T..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies (LR CK 6.6str., 6.230str., 6.315str., 6.756-6.764str.).

Ieškovė savo reikalavimą grindžia LR CK 6.756str. - 6.764str. pagrindu. Remiantis CK 6.756str. pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą pagal įgaliotojo nurodymus (LR CK 6.759str.1d.) ir gali nukrypti nuo įgaliotojo nurodymų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tai yra būtina įgaliotojo interesais (LR CK 6.759str.2d.). Įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotinio interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo asmens (LR CK 6.760str.1d.). O įgaliotojas privalo bendradarbiauti su įgaliotiniu (LR CK 6.761str.).

Iš byloje esančio įgaliojimo (b.l.8) akivaizdu, kad 2010-04-09 ieškovė O. T. įgaliojo atsakovą A. T. nupirkti jos vardu gyvenamąjį namą su pagalbinio ūkio pastatais, už kainą, ne didesnę nei 70 000Lt ir atstovauti ją notaro biure sudarant ir pasirašant preliminariąsias sutartis, pirkimo – pardavimo sutartis, perdavimo – priėmimo aktus, susitarimus ir visų šių sandorių pakeitimus, atsiskaitymus apie sutarties prievolės įvykdymus, esant reikalui nutraukti minėtas sutartis, pasirašyti už ieškovę notarinio registro knygoje, nuperkant paminėtą nekilnojamąjį turtą, taip pat atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu ir kt.

Iš pareiškimo (b.l.10) akivaizdu, kad 2010-08-09 ieškovė O. T. panaikino šį 2010-04-09 notarės patvirtintą įgaliojimą ir 2010-08-10 pasirašytu reikalavimu (b.l.11, 12) pareikalavo atsakovą iki 2010-08-25 grąžinti jai 77000 litų sumą, kurią ji buvo davusi įgaliojime aptarto nekilnojamojo turto pirkimui.

Iš pirkimo sutarties (b.l.15) akivaizdu, kad A. T. namo pirkimui už 135 000 litų sumą yra duota O. T. 77 000 litų, iš kurių rankpinigių suma sudaro 5000 litų, o dokumentų sutvarkymui duota 3000 litų suma. Dar lieka sumokėti 61000 litų. Akivaizdu, kad sutartis yra be datos, tačiau iš dokumento turinio akivaizdu, jog jo tekstas išdėstytas būtuoju laiku, todėl darytina išvada, kad aptartos sumos buvo duotos O. T. įgaliojimo įvykdymui. Akivaizdu, kad ieškovė 2010-04-09 įpareigojo atsakovą nupirkti jai namą su priklausiniais, todėl teismas tiki, kad šiuo tų pačių šalių pasirašytu susitarimu aptartos pinigų sumos, buvo duodamos įgaliojimo įvykdymui. Tokią išvadą teismas grindžia ir namą ketinusios parduoti atsakovės J. S. 2010-07-08 pasirašytu rašteliu (b.l.16), iš kuriuo turinio matyti, kad ji patvirtino, jog 2010 metų pavasarį, gavo iš A. T. 55000 litų už parduodamą namą. Šiuo rašteliu J. S. taip pat patvirtino aplinkybę, jog iš A. T. sužinojo, kad šiuos pinigus A. T. gavo iš O. T.. Taip pat ji paaiškino ir teismo posėdyje.

Remiantis LR CK 2.150str. atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsikaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą.

Remiantis LR CK 6.6str.3d. solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padaryta žalos.

Kadangi solidarioji atsakomybė dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių pagal įstatymą nekyla, todėl J. S. ir A. T. kyla dalinė atsakomybė, todėl kiekvienas jų privalo grąžinti gautą pinigų sumos dalį, nes teismui akivaizdu, kad pirkėja O. T. per savo atstovą A. T. bandydama realizuoti savo ketinimą įsigyti nekilnojamąjį turtą, perdavė jam 77 000Lt sumą, tačiau pirkinio negavo ir teisių į nekilnojamąjį daiktą neįgijo. Teismui akivaizdu, kad pardavėja J. S. per pirkėjos atstovą šio ketinimo realizavime taip pat dalyvavo. Ji susitarė su A. T., kad parduos savo namo dalį ir gavo iš jo 55 000 litų, t.y. dalį pinigų sumos. Ji apie tai yra patvirtinusi raštu (b.l.16) ir nurodžiusi, kad žino, jog tie pinigai namo pirkimui yra imami iš O. T.. Todėl teismas mano, kad neįvykus ir nebeįvyksiant sandoriui, nes O. T. panaikino įgaliojimą, kiekviena šių santykių šalių, t.y. ir J. S., ir A. T. privalo grąžinti ieškovei pinigus, nes juos gavo be pagrindo (LR CK 6.237str.). Kadangi iš byloje ištirtų įrodymų matyti, jog O. T. A. T. yra perdavusi 77000Lt, o šis perdavė J. S. 55000Lt, todėl iš J. S. priteistina 55000Lt suma, o likusi suma priteistina iš A. T..

J. S. advokatės argumentas, kad O. T. negali reikalauti pinigų iš atsakovės J. S., nes pirma turi būti panaikinta pirkimo – pardavimo sutartis, atmestinas. Teismas „Pirkimo sutartį“ (b.l.15) vertina kaip dokumentą, įrodantį pinigų perdavimo įgaliotiniui faktą, kadangi iš sutarties turinio akivaizdu, jog pinigai buvo duodami namo pirkimui, t.y. įgaliojimo vykdymui. Turėtina omenyje, kad nekilnojamojo turto pirkimo sutartis turi būti patvirtinama notaro, todėl toks raštelis koks yra byloje negali būti laikytinas namo pirkimo - pardavimo sutartimi. Kita vertus byloje nėra duomenų, kad O. T. pagaliau nusipirko kokį tai namą. Apie tai, beje, nenurodyta ir sutartyje, apie kurią atsakovai išsako nuomonę, esą ją reikia panaikinti, pasirinkę raštelį svariu ginčo argumentu. O įgaliojime nurodytos perkamo namo sumos pasikeitimo į didesnę teismas nelaiko esminiu įgaliojimo pakeitimu, nes būtent pinigų perdavimo raštelyje ir yra aptartos kitos sumos ir pirkinio kainos padidėjimas. Teismas nelaiko esmine klaida aplinkybės, kad raštelis nėra juridiškai nepriekaištingos formos ir turinio, turėdamas omenyje garbų ieškovės amžių. Teismas taip pat remiasi LR CK 2.150str. nuostata, kad atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsikaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal LR CPK 93 str. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės atstovas prašė priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė kvitus (b.l.5, 6, 7) iš kurių matyti, kad advokatui Z. Š. ieškovė apmokėjo 900Lt atstovavimo išlaidų. Kadangi ieškinys iš esmės tenkintinas, nors atsakovei J. S. yra suteikta antrinė teisinė pagalba (b.l.68), apmokant 100 procentų jos išlaidų, tačiau ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai (b.l.4, 92) apmokėti ir dalis žyminio mokesčio iš 2310Lt sumos (b.l.3) priteistini tiek iš atsakovo A. T., tiek iš J. S., proporcingai iš jų priteistų sumų dydžiui (LR CPK 96, 98 straipsniai), turint omenyje, kad šalys galėjo sumažinti bylinėjimosi išlaidas, išspręsdamos ginčą taikiai.

Iš atsakovo A. T. ir ieškovės O. T. taip pat priteistina 100,80Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, kadangi atsakovė J. S. nuo mokėjimų į valstybės biudžetą atleista (LR CPK 88str. 1d. 3p., 96str.3d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 260str., 263str., 265str., 268str., 270str., teismas

Nusprendžia:

Ieškovės O. T. patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei O. T. iš atsakovo A. T. 22 000Lt (dvidešimt du tūkstančius litų).

Priteisti ieškovei O. T. iš atsakovės J. S. 55 000Lt (penkiasdešimt penkis tūkstančius litų).

Patikslintą ieškinį dalyje dėl 55000Lt sumos priteisimo solidariai iš atsakovų A. T. ir J. S., atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. T. ieškovei O. T. 660Lt (šešis šimtus dešimt litų) žyminio mokesčio.

Priteisti ieškovei O. T. iš atsakovės J. S. 1650Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo A. T. ieškovei O. T. 216Lt (du šimtus šešiolika litų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti ieškovei O. T. iš atsakovės J. S. 639Lt (šešis šimtus trisdešimt devynis litus) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. T. 50,40Lt (penkiasdešimt litų 40ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovės O. T. 50,40Lt (penkiasdešimt litų 40ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, apeliaciniu skundu.

Teisėja Raimonda Andrulienė